Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-405-889/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-09
Bylos Nr.: e2-405-889/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06758-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Valiulytė
Ieškovas: V. B.
Atsakovas: D. K., R. L.

Kategorijos

2.6.16.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-405-889/2020Proceso Nr. 2-06-3-06758-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.1.; 2.6.1.3.6.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,sekretoriaujant I. G.,dalyvaujant ieškovės V. B. atstovui advokatui A. G.,atsakovų D. K. ir R. L. atstovei advokatei S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams D. K., R. L. dėl nuomos, įsiskolinimo už komunalines paslaugas, nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 1 000 Eur skolą už nesumokėtą nuomos mokestį, 2 840,51 Eur skolą už nesumokėtus komunalinius mokesčius, 2 076,25 Eur turtinę žalą (nuostolius), 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2012 m. birželio 5 d. tarp šalių buvo sudaryta žodinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria iškovė išnuomojo atsakovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovai įsipareigojo mokėti ieškovei po 500 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. atsakovai pradėjo laiku nemokėti nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalinius patarnavimus. Kadangi skolos už komunalinius patarnavimus ėmė didėti, ieškovė nurodė atsakovams, jog nutraukia nuomos sutartį, bei pareikalavo jų išsikraustyti iš buto ir sumokėti susidariusį įsiskolinimą už nuomą bei komunalinius patarnavimus. Atsakovai įsipareigojo iki 2019 m. liepos mėn. pabaigos išsikraustyti iš buto, tačiau iš buto išsikėlė tik 2019 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, bute palikdami kai kuriuos baldus. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 5 d. pasamdė kraustymo paslaugas teikiantį asmenį, kuriam už baldų ir daiktų iškraustymą sumokėjo 120 Eur. Atsakovams išsikėlus iš jai priklausančio buto, ieškovė atvyko į butą jo apžiūrėti ir pamatė, kad yra apgadintos sienos, grindų danga (parketlentės subraižytos ir stipriai nudėvėtos, ištrintos), išdaužtas vonios durų stiklas, sugadintas, apdaužytas šaldytuvas. Minėtos aplinkybės užfiksuotos antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Ieškovė nurodo, kad ji dėl grindų sugadinimo kreipėsi į meistrą, kuris atvykęs apžiūrėjo sugadintą grindų dangą (parketlentes) bei paskaičiavo darbų sąmatą, kuri sudaro 1 006,25 Eur. Atsakovai taip pat turi atlyginti ieškovei 200 Eur turtinę žalą už šaldytuvo sugadinimą, 400 Eur - už sudaužytą kaitlentę, 250 Eur - už sugadintą virtuvinio komplekto kilnojamą mechanizmą, 100 Eur už išdaužtą vonios durų stiklą, 120 Eur - už baldų iškraustymą, iš viso 2 076,25 Eur. Atsakovai taip pat liko skolingi už komunalinius patarnavimus, kurių jie neginčija ir pripažįsta, t.y. 380,77 Eur už DNSB „Antūras“ paslaugas, 177,29 Eur už Lietuvos energijos paslaugas, 45,27 Eur už UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ paslaugas, 2 145,09 Eur už AB „Klaipėdos energija“ paslaugas, 92,09 Eur už AB „Klaipėdos vanduo“ paslaugas, iš viso 2 840,51 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2012 m. birželio mėn. tarp šalių buvo sudaryta terminuota rašytinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Sutartyje šalys numatė, kad nuomos terminas yra vieneri metai ir kad nuomos mokestis yra 1 500 Lt (434,43 Eur) per mėnesį. Be to, sudarydamos nuomos sutartį šalys susitarė dėl 3 000 Lt (868,86 Eur) depozito, kuris buvo sumokėtas ieškovei grynaisiais sudarant sutartį. Nors ieškovė nurodo, kad butą išnuomojo su baldais ir buitine technika, tačiau nuomojamas butas nebuvo naujai įrengtas (ieškovė butą nuosavybėn įsigijo 2006 m.). Be to, butas nebuvo ir pilnai apstatytas: svetainėje nebuvo kur atsisėsti, todėl atsakovai nupirko didelę sofą/kampą, bute buvo tik senas televizorius, kuris praėjus savaitei sugedo, todėl atsakovai jį pakeitė nauju – plokščiaekraniu televizoriumi, pastatė 5 durų spintą į vaiko miegamąjį, langams įrengė markizes (roletus), nupirko paveikslus, du kilimus, komodas, sofą. Atsakovai į butą investavo apytiksliai 4 000 Eur, kad būtų galima jame patogiai gyventi. Be to, butas turėjo ir aiškių defektų – pro langus bėgdavo vanduo, nedegė (neveikė) buto laiptinėje esantis šviestuvas. Pasibaigus vienerių metų nuomos terminui, šalys susitarė dėl 500 Eur nuomos mokesčio per mėnesį, tačiau ieškovė įsipareigojo, atsakovams išsikraustant iš buto, atpirkti ar kitaip atsiskaityti už baldus. Rašytinė sutartis nebuvo pakeista, tačiau šalys toliau tęsė nuomos santykius būtent tokiomis sąlygomis iki pat 2019 m. rugpjūčio 5 d., kada atsakovai iš buto išsikraustė. Visą laiką, t. y. visus 7 metus, atsakovai nuomos mokestį mokėjo tinkamai ir ieškovė jokių pretenzijų atsakovams nereiškė. Įsiskolinimas už šildymą susidarė tik dėl to, kad skaitliukai buvo įrengti spintoje, prie kurios būdavo sudėtinga prieiti, todėl rodmenis atsakovai deklaruodavo preliminariai įvertindami galimą suvartotos energijos kiekį. Atsakovai iš buto išsikraustė 2019 m. rugpjūčio 5 d. Atsakovai rūpinosi išnuomotu butu ir turtą buvo apdraudę, taip pat reguliariai samdė aukštalipius, kad nuvalytų buto langus.

Atsakovai nurodo, jog jie nuomos mokestį įnešdavo grynaisiais į ieškovės vardu registruotą banko sąskaitą su pačios ieškovės duota bankine kortele arba kartais pinigines lėšas perduodavo tiesiogiai ieškovei. Iš byloje pateikto banko išrašo matyti, jog laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., t.y. per 13 mėnesių, atsakovai sumokėjo ieškovei iš viso 6 000 Eur nuomos mokesčio pavedimais, o likusią dalį – grynaisiais. Paskutinės sumos į ieškovės vardu registruotą banko sąskaitą įneštos 2019 m. liepos 3 d. ir liepos 16 d., iš viso 500 Eur. Taigi, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovų 500 Eur nuomos mokesčio už 2019 m. liepos mėn. Atsakovai iš buto išsikraustė 2019 m. rugpjūčio 5 d., todėl nuomos mokesčio už 2019 m. rugpjūčio mėn. neturi mokėti.

Nors ieškovė nurodo, kad atsakovai yra nesumokėję 380,77 Eur už DNSB „Antūras“ suteiktas paslaugas, tačiau būtent atsakovai sumokėjo kaupiamąsias lėšas bendrijai, nors niekada nei raštu, nei žodžiu nebuvo įsipareigoję jų mokėti. DNSB „Antūras“ pateikta pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 birželio mėn. iki 2019 m. liepos mėn. iš viso buvo priskaičiuota 210,14 Eur kaupiamųjų lėšų, iš jų 112 Eur sumokėta, o 2019-07-31 skola sudarė 98,14 Eur. Tokiu būdu atsakovų skola už DNSB „Antūras“ suteiktas paslaugas sudaro 170,63 Eur (380,77 Eur – 112 Eur – 98,14 Eur). Atsakovai pažymi, jog jie ginčo bute paliko savo baldus, kuriuos ieškovė pasibaigus nuomos terminui žadėjo nupirkti arba išskaičiuoti iš nuomos mokesčio. Bute liko televizorius, sofa/kampas, langų roletai, kita sofa, 5 durų spinta ir kilimai, kurių vertė sudaro virš 2 000 Eur. Duomenų, kad ieškovė šiuos baldus būtų utilizavusi byloje nėra, todėl akivaizdu, kad ji baldus pasiliko sau arba pardavė, taip gaudama finansinės naudos.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 200 Eur už žalą šaldytuvui, tačiau atsakovams atsikrausčius į butą šaldytuvas nebuvo naujas, veikė netinkamai, šaldymo kamera prišaldavo ledo. Atsakovai šaldytuvo nesugadino, todėl neturi atlyginti minėtos žalos. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių 200 Eur žalos dydį. Nors ieškovė prašo priteisti 100 Eur už vonios durų stiklo įstatymą, 400 Eur už kaitlentę, 250 Eur už virtuvinį mechanizmą, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių minėtas išlaidas. Ieškovė nurodo, kad jos išlaidos už grindų dangą sudarė 1 006,25 Eur, tačiau ginčo butas nuomos sutarties sudarymo metu nebuvo naujai įrengtas ar suremontuotas, grindys jau buvo šiek tiek nusidėvėjusios. Be to, bute buvo nekokybiškai sudėti langai, dėl ko esant stipresniam lietui, sušlapdavo ne tik siena prie lango, bet ir grindys. Ieškovė apie minėtas aplinkybes buvo informuota, tačiau jokių veiksmų defektams taisyti nesiėmė. Pažymėtina ir tai, kad grindys per 7 metus natūraliai nusidėvėjo. Dėl šių priežasčių atsakovai neturi prievolės atlyginti nuostolių už grindų dangos remontą.

Dublike ieškovė nurodo, jog atsakovai pateikia melagingas aplinkybes, prašo ieškinį tenkinti visiškai. Dublike nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams buvo išnuomotas 2012 m. birželio mėn. Nuomininkai buvo priimti pagal rekomendaciją, todėl jais buvo pasitikima. Butas buvo išnuomotas su virtuviniais, miegamojo ir darbo kambario (knygų lentynos, rašomasis stalas) baldais, buitine technika: šaldytuvu, skalbimo mašina, džiovykle, indaplove, televizoriumi, pakabinamomis romanetėmis. Prieš išsinuomojant butą, atsakovai jį apžiūrėjo, būklė juos tenkino, apie papildomą nuomojamo buto baldų pirkimą kalbos nebuvo. Nuomos kaina buvo 1 500 Lt. Priešingai nei nurodo atsakovai, jie nesumokėjo ieškovei 3 000 Lt užstato. Kadangi ieškovė gyvena ir dirba Anglijoje, todėl buvo išimta iš banko kortelė, kurią ieškovė perdavė atsakovams, kad jie kiekvieną mėnesį galėtų įnešti pinigus už nuomą. Nors atsakovai turėjo ieškovės vardu išduotą banko kortelę, tačiau už nuomą, bei komunalinius mokesčius mokėjo nereguliariai, ko pasėkoje buvo gauti laiškai dėl skolų išieškojimo. Nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsakovai įsipareigojo mokėti ieškovei po 500,00 Eur nuomos mokesčio kas mėnesį. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. atsakovai pradėjo laiku nemokėti nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalinius patarnavimus, todėl ieškovė nurodė, jog nutraukia nuomos sutartį ir pareikalavo atsakovų išsikraustyti iš buto. Atsakovai išsikraustė iš buto 2019 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tačiau paliko bute baldų, už kurių išvežimą ieškovė sumokėjo 120 Eur. Atsakovai visų savo baldų neišsivežė per 2019 m. rugpjūčio mėn., todėl ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovų nuomos mokestį už 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn., viso 1 000 Eur. Iškovė taip pat nurodo, kad patyrė 1 821,24 Eur turtinės žalos už sugadintas grindis bei buitinę techniką.

Atsiliepimas

Triplike atsakovai nurodo, jog palaiko savo argumentus ir motyvus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį, prašo ieškinį atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Triplike nurodyta, kad ieškovė gavo iš atsakovų 868,86 Eur depozitą. Taip pat nurodyta, kad bendra atsakovų bute ieškovei paliktų daiktų vertė sudaro 4 036 Eur. Su ieškove atsakovai, šiai pakeliant buto nuomos kainą, žodžiu susitarė, kad butui nupirkti baldai bus ieškovės nupirkti už likutinę jų vertę pasibaigus nuomos sutarčiai ar kitaip atsiskaityta už šiuos baldus, nes atsakovams patiems baldai savaime nebuvo reikalingi, atsakovai baldus pirko būtent šiam butui. Be to, atsakovai yra atsiskaitę už visą nuomos laikotarpį, taigi ir už 2019 m. liepos mėn. 2019 m. liepos 3 ir 16 d. atsakovai sumokėjo bendrai 500 Eur nuompinigių būtent už liepos mėn. Atsakovai iš nuomojamo buto išsikraustė 2019 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, todėl neturėtų mokėti nuomos mokesčio už 2019 m. rugpjūčio mėn. Be to, atsakovai neprivalo ieškovei kompensuoti jos tariamų nuostolių, atsiradusių dėl buto natūralaus nusidėvėjimo. Tiek buto grindys, tiek šaldytuvas ir kaitlentė, tiek virtuvės mechanizmas natūraliai susidėvėjo per 7 nuomos metus. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kaip ginčo grindys ir kiti daiktai atrodė iki ieškovei perduodant butą atsakovams. Ieškovė nurodo, kad už buto grindų remontą yra sumokėjusi 1 006,25 Eur, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas, byloje nėra pateikta. Su atsiliepimu atsakovai pateikė DNSB „Antūras“ pažymą, kuri patvirtina, kad nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2019 m. liepos iš viso butui buvo priskaičiuota 210,14 Eur kaupiamųjų lėšų, iš jų 112 Eur atsakovai jau yra sumokėję, o kaupiamųjų lėšų skola iki 2019-07-31 sudarė 98,14 Eur. Taigi, iš ieškovės pateiktos DNSB „Antūras“ sąskaitos sumos 380,77 Eur turi būti atmetamas kaip nepagrįstas 98,14 Eur kaupiamųjų lėšų įsiskolinimas, kurio dengti atsakovai neprivalo, bei atsakovų už ieškovę sumokėta 112 Eur kaupiamųjų lėšų suma, todėl atsakovai pagal ieškovės pateiktą DNSB „Antūras“ sąskaitą yra skolingi ne 380,77 Eur, o tik 170,63 Eur (380,77 Eur – 112 Eur – 98,14 Eur).

Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodo, kad palaiko ieškinį, prašo priteisti dublike nurodyto dydžio – 1 821,24 Eur nuostolius. Patikslino, kad skola už nuomą yra ne už 2019 metų liepos mėnesį, o už 2018 m. lapkričio mėnesį. Nepripažino aplinkybės, kad ieškovė už 20118 m. lapkričio mėnesį priėmė nuomos mokestį iš atsakovų grynaisiais pinigais.

Teismo posėdyje atsakovų atstovė prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad tarp bylos šalių žodinio susitarimo pagrindu tarp šalių sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria ieškovė išnuomojo atsakovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovai įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius. Ieškovė nurodo, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. šalys susitarė dėl 500 Eur nuomos mokesčio per mėnesį, kurį atsakovai turėjo įnešdami pinigus į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą.

Iš byloje pateiktų banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytos V. B. vardu, išrašų už laikotarpius nuo 2018-05-01 iki 2019-05-01 ir nuo 2019-05-01 iki 2019-09-01 matyti, kad į šią sąskaitą 2018 m. gegužės 26 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. spalio 30 d., 2018 m. gruodžio 3 d., 2019 m. sausio 29 d. įnešta po 500 Eur, 2019 m. sausio 12 d. įnešta 380 Eur ir 120 Eur, 2019 m. kovo 4 d. įnešta 300 Eur, 2019 m. kovo 9 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. - po 200 Eur, 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. - po 300 Eur, 2019 m. gegužės 6 d. - 200 Eur, 2019 m. birželio 3 d. - 500 Eur, 2019 m. liepos 3 d. - 300 Eur, 2019 m. liepos 16 d. - 200 Eur. Iš susirašinėjimo elektroniniais laiškais tarp ieškovės ir atsakovo matyti, kad ieškovė 2019 m. liepos 18 d. atsakovui siųstu elektroniniu laišku nurodė atsakovams išsikraustyti iš nuomojamo buto. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovai išsikraustė 2019 m. rugpjūčio 5 d., todėl teismas laiko šią faktinę aplinkybę nustatyta (CPK 187 straipsnis).

Iš AB „Klaipėdos energija“ sąskaitos matyti, kad už laikotarpį iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra susikaupusi 2145,09 Eur skola. Iš UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ sąskaitos matyti, kad 2019 m. vasario 2 d. už butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra susikaupusi 77,62 Eur skola. Iš DNSB „Antūras“ sąskaitos matyti, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra susikaupusi 380,77 Eur skola. UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 7 d. likutis už elektros energiją (duomenys neskelbtini), yra 177,29 Eur. Iš AB „Klaipėdos vanduo“ sąskaitos matyti, kad skola už butą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro 91,88 Eur. Šias sumas apmokėjo ieškovė.

Dėl nuomos mokesčio

Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.487 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.583 straipsnio 1 dalį už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Pagal to paties straipsnio 2 dalį gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, jog bylos šalys buvo sudariusios buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovai teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis, o ieškovė nurodo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų apie rašytinės nuomos sutarties sudarymą, pripažintina, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta žodinė buto nuomos sutartis. Ieškovė nurodo, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo susitarta, kad atsakovai už jiems išnuomotą butą mokės 500 Eur per mėnesį nuomos mokestį. Atsakovai šios aplinkybės neneigė, todėl teismas laiko nustatyta aplinkybė, kad šalys nuo 2016 m. susitarė dėl 500 Eur dydžio nuomos mokesčio už butą per mėnesį (CPK 187 straipsnis). Bylos šalys buvo susitarusios, kad atsakovai nuomos mokestį mokės į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą įnešdami grynuosius pinigus į banko kortelę ieškovės vardu, iš kurios jie neturėjo galimybės nuimti pinigų, tik juos įnešti (CPK 185 straipsnis).

Byloje pateikti ieškovės vardu atidarytos banko sąskaitos išrašai patvirtina aplinkybę, kad į šią sąskaitą būdavo įnešamos grynųjų pinigų sumos. Ieškovė nurodo, kad atsakovai buvo įpareigoti išsikraustyti iš jiems išnuomoto buto iki 2019 m. liepos mėnesio, tačiau išsikraustė tik 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, palikdami bute jiems priklausančius baldus, kurių išvežimu pasirūpino ieškovė, todėl atsakovai liko ieškovei skolingi nuomos mokestį už 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovai nurodo, kad šalys buvo susitarusios, jog atsakovų nupirkti baldai galėtų būti įskaityti į buto nuomos mokesčio mokėjimo sumą, be to, atsakovai išsikraustė 2019 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, todėl už rugpjūčio mėnesį nuomos mokesčio mokėti neprivalo, o nuomos mokestį už liepos mėnesį yra sumokėję. Ieškovė nurodo, kad atsakovai nuo 2018 m. lapkričio mėnesio nebemoka mokesčių. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino, kad atsakovai nesumokėjo nuomos mokesčio už 2018 m. lapkričio mėnesį, ne už 2019 m. liepą.

Iš byloje esančių sąskaitos išrašų matyti, kad 2019 m. liepos mėn. atsakovai į ieškovės banko sąskaitą įnešė 500 Eur, atlikdami du įnešimus – 2019 m. liepos 3 d. 300 Eur, 2019 m. liepos 16 d. - 300 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, jog atsakovai už liepos mėnesį su ieškove yra atsiskaitę. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai liepos mėnesį įnešė į ieškovės sąskaitą 500 Eur, taigi už liepos mėnesį nuomos mokestis yra sumokėtas, todėl nėra priteistinas.

Iš sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad į ieškovės banko sąskaitą 2018 m. lapkričio mėnesį pinigų nebuvo įnešta. Atsakovai įrodinėjo, kad pinigus perdavė grynaisiais pinigais ieškovei, kuri tuo metu buvo Klaipėdoje, tačiau atsakovė aplinkybės, kad gavo pinigus iš ieškovų nepripažįsta. Atsižvelgus į tai, kad buvo šalių susitarimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo įnešant pinigus į ieškovės kortelę, nes atsakovė gyvena užsienyje, ir tai buvo įprasta nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, teismas laiko aplinkybę dėl pinigų perdavimo grynaisiais pinigais už 2018 m. lapkričio mėnesį ieškovei neįrodyta. Faktas, kad ieškovė tuo metu buvo Klaipėdoje, neįrodo atsakovų teiginio apie jai sumokėtą nuomą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pripažįstama, kad atsakovai nesumokėjo ieškovei 500 Eur nuomos mokesčio už 2018 m. lapkričio mėnesį, todėl ši suma priteistina iš atsakovų.

Iš susirašinėjimo tarp ieškovės ir atsakovo nustatyta, kad ieškovė pranešė atsakovams apie tai, jog jie turi išsikraustyti iš nuomojamo buto 2019 m. liepos 18 d. elektroniniu laišku, nustatydama terminą iki 2019 m. liepos 29 d. Atsakovai, kurie išsikraustė iš nuomojamo buto 2019 m. rugpjūčio 5 d., negali būti pripažinti netinkamai įvykdę ieškovės reikalavimą išsikraustyti iš buto. Esant žodinei neterminuotai nuomos sutarčiai ir nesant įrodymų apie įspėjimo apie išsikraustymą iš gyvenamosios patalpos terminus, taikytinas įstatymas, kuris numato, jog tokiu atveju atsakovai turėjo būti įspėti prieš tris mėnesius (CK 6.480 straipsnis). Šiuo atveju nuomininkas privalo mokėti nuomą tik už faktinį naudojimąsi daiktu iki išsikraustymo – 2019 m. rugpjūčio 5 d. imtinai, o kitas laikotarpis negali būti pagrindu priteisti nuomos mokestį. Atsakovai gyveno nuomojamame bute tik iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., po to nuomos teisiniai santykiai ieškovei perėmus buto valdymą ir naudojimą nutrūko, todėl jų nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas iki faktinio atsakovų gyvenimo pabaigos – 2020 m. rugpjūčio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai išsikraustė iš ieškovės buto 2018 m. rugpjūčio 5 d., jų mokėtinas nuomos mokestis priteistinas paskaičiuojant sumą, proporcingą buto naudojimo skaičiui – 83,33 Eur. Pati ieškovė – buto savininkė – atsakinga už tai, kad laiku neįspėjo atsakovų dėl išsikraustymo ir neišnuomojo buto kitiems asmenims bei negavo pajamų už rugpjūčio mėnesį. Nei nuomos mokesčio, nei nuostolių dėl negautų pajamų už rugpjūčio mėnesį po atsakovų išsikraustymo priteisti nėra teisinio pagrindo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, ieškovei iš atsakovų priteistina 583,33 Eur nuomos mokesčio skola.

Dėl komunalinių mokesčių

CK 6.576 straipsnio nuostatos numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki šio kodekso 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino (CK 6.584 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovų skola už komunalinius mokesčius sudaro 2 840,51 Eur; šią sumą apmokėjo ieškovė. Atsakovai šios skolos neneigia, tačiau nurodo, kad atsakovai kaip nuomininkai neturėtų mokėti kaupiamųjų lėšų. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal to paties straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad DNSB „Antūras“ už komunalines paslaugas, teiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), paskaičiavo 380,77 Eur mokėtiną sumą. Į šią sumą įskaičiuota 53,34 Eur kaupiamųjų lėšų (2019 m. liepos mėnesio sąskaita). Ieškovė nepateikė DNSB „Antūras“ išrašytų sąskaitų už kitus mėnesius. Atsakovai nurodo, kad kaupiamosios lėšos iš viso sudaro 210,14 Eur. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso atsakovams, todėl kaupiamųjų lėšų jie mokėti neprivalo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovų 210,14 Eur suma nepriteistina, iš atsakovų priteistina 2 630,37 Eur skola.

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų 2 076,25 Eur žalos atlyginimą (nuostolius), kurį sudaro 400 Eur už sugadintą kaitlentę, 200 Eur už sugadintą šaldytuvą, 100 Eur už vonios durų stiklo keitimą, 1 006,25 Eur už grindų dangos remontą, 50 Eur už virtuvinio komplekto kilnojamąjį mechanizmą, 120 Eur už baldų iškraustymą. Pateiktame dublike ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 1 821,24 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro 294,99 Eur už sugadintą kaitlentę, 200 Eur už sugadintą šaldytuvą, 150 Eur už vonios durų stiklo keitimą, 1 006,25 Eur už grindų dangos remontą, 50 Eur už virtuvinio komplekto kilnojamąjį mechanizmą, 120 Eur už baldų iškraustymą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovų dublike nurodytą 1 821,24 Eur žalos atlyginimą. Paaiškino, kad atsakovams išnuomotas butas buvo naujai įrengtas, jame esanti buitinė technika taip pat buvo nauja. Dėl atsakovų veiksmų buvo pažeista buto grindų danga, sugadinta kaitlentė, įlenktos šaldytuvo išorinės durys, išlaužtos šaldiklio durelės, sudaužytas vonios durų stiklas, sugadintas virtuvinio komplekto spintelės mechanizmas. Minėti pažeidimai nėra laikytini natūraliu nusidėvėjimu, todėl atsakovai turi atlyginti ieškovei žalą už nurodytus apdailos, baldų ir buitinės technikos apgadinimus. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, jog atsakovai išsikeldami iš buto neišsivežė jiems priklausančių daiktų, todėl ieškovė buvo priversta šiuos daiktus išvežti pati ir perduoti saugojimui, dėl ko ji patyrė 120 Eur išlaidų. Atsakovai su ieškovės pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodydami, jog nuomos sutarties sudarymo metu ginčo butas, jame esantys baldai ir buitinė technika nebuvo nauji. Šalims nutraukus nuomos sutartį, ieškovei perduotas butas buvo tvarkingas, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą.

CK 6.576 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų prievolės atlyginti nuostolius už buto būklės pabloginimą. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant, kokios būklės daiktas nuomotojui turi būti grąžinamas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi būti analizuojamos nuomos sutarties nuostatos. Jeigu nuomos sutartyje grąžintino daikto būklė neaptarta, taikytinos CK nustatytos taisyklės. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Taigi šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios pat būklės, kokios jis buvo prieš jį perduodant nuomininkui. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamos pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nutraukus nuomos sutartį, nuomotojas turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Nagrinėjamu atveju šalys sudarė žodinę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas, numatantis nuomininkų perduodamo buto būklę pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, nėra. Taigi, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taikytinos CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Ieškovė nurodo, kad prašomus priteisti nuostolius sudaro 294,99 Eur už sugadintą kaitlentę, 200 Eur už sugadintą šaldytuvą, 150 Eur už vonios durų stiklo keitimą, 1 006,25 Eur už grindų dangos remontą, 50 Eur už virtuvinio komplekto kilnojamąjį mechanizmą, 120 Eur už baldų iškraustymą. CK 6.500 straipsnyje numatyta, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Vis dėlto, pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovei, siekiančiai pasinaudoti teise į nuostolių atlyginimą tenka pareiga įrodyti esminių patalpų apdailos ir esamų įrenginių apgadinimų buvimą, o atsakovai atsikirsdami į ieškovės nurodytas aplinkybes, turi pateikti duomenis, paneigiančius defektų buvimą, jų mastą ir pan. (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl butui, esančiam (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų iš esmės grindžia antstolio A. S. 2019 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 10-19-50 duomenimis. Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, jog nėra aišku, ar 2019 m. rugpjūčio 8 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti buto, jame esančių baldų ir buitinės technikos pažeidimai buvo padaryti nuomos teisinių santykių metu, t.y. iki atsakovams išsikeliant iš buto. Vis dėlto, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, teismas vertina, kad yra labiau tikėtina, jog nurodytame protokole užfiksuoti duomenys atitiko buto būklę nuomos sutarties nutraukimo metu. Visų pirma, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), išsikėlė 2019 m. rugpjūčio 5 d. Antstolis A. S. faktinių aplinkybių konstatavimą ginčo bute atliko 2019 m. rugpjūčio 8 d., t.y. praėjus trims dienoms po atsakovų išsikėlimo. Antra, iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktų fotonuotraukų matyti, kad iki faktinių aplinkybių konstatavimo butas nebuvo papildomai sutvarkytas, nenustatyta, kad į jį būtų įsikėlę ir jame apsigyvenę kiti asmenys.

Vis dėlto, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog šalys nepateikė duomenų, patvirtinančių buto būklę nuomos sutarties sudarymo metu. Taigi, šiuo atveju siekdamas nustatyti ginčo buto būklę nuomos sutarties sudarymo metu, teismas remiasi ir vertina šalių nurodytas aplinkybes ir jų atstovų pateiktus paaiškinimus teismo posėdžio metu.

Ieškovė nurodo, kad atsakovų padaryta žala buitinei technikai sudaro 294,99 Eur už sugadintą kaitlentę ir 200 Eur už sugadintą šaldytuvą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad dėl atsakovų veiksmų kaitlentė suskilo, buvo įlenktos šaldytuvo išorinės durys, išlaužtos šaldiklio durelės. Atsakovai ieškovės nurodytų aplinkybių dėl kaitlentės ir šaldytuvo pažeidimų iš esmės neginčijo, tačiau nurodė, kad minėti pažeidimai nebuvo padaryti tyčia, o atsirado daiktus naudojant pagal jų paskirtį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis, teismas vertina, jog minimi kaitlentės ir šaldytuvo pažeidimai nėra laikytini šių daiktų natūraliu nusidėvėjimu.

Visų pirma, nors teismas sutinka su atsakovų nurodytomis aplinkybės, jog labiau tikėtina, kad kaitlentės ir šaldytuvo pažeidimai buvo padaryti jų naudojimo metu, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tai laikytina daiktų natūraliu nusidėvėjimu. Nagrinėjamu atveju šalys nurodė, kad kaitlentės pažeidimas pasireiškė įskilimu. Atsižvelgiant į kaitlentės funkcijas bei naudojimo būdą, akivaizdu, kad nurodytas pažeidimas nėra laikytinas įprastu ir nėra vienas iš būdingų kaitlentės natūralaus nusidėvėjimo požymių. Tai reiškia, kad kaitlentės įskilimas galėjo būti nulemtas netinkamo jos naudojimo, mechaninio poveikio arba gamybinių defektų. Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog kaitlentė įskilo dėl gamybinių defektų, todėl teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad kaitlentės pažeidimai atsirado dėl atsakovų veiksmų. Atitinkamai nurodyti šaldytuvo pažeidimai taip pat nėra būdingi natūraliam nusidėvėjimui, kuris atsiranda daiktą naudojant pagal paskirtį ne vienerius metus. Akivaizdu, kad antstolio 2019 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktose fotonuotraukose užfiksuotus šaldytuvo duryse išorinėje pusėje padarytus pažeidimus (įlenkimus), išlaužtas šaldiklio dureles sukėlė netinkamas mechaninis poveikis daiktui – jo spaudimas, rėmimasis į jį ir pan. Be to, nors atsakovai nurodo, jog kaitlentė ir šaldytuvas nuomos sutarties sudarymo metu nebuvo nauji, tačiau byloje nenustatyta, kad nuomos sutarties sudarymo metu minėti daiktai būtų su ieškovės nurodytais pažeidimais. Atsakovai taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog reiškė ieškovei pretenzijas dėl buitinės technikos būklės, gedimo ir pan. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovai turi atlyginti ieškovei žalą už kaitlentės ir šaldytuvo pažeidimus.

Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovė nurodo, kad jos patirta žala už kaitlentės sugadinimą sudaro 294,99 Eur, už šaldytuvo sugadinimą - 200 Eur. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad 2019-10-29 ji įsigijo kaitlentę iš UAB „Verslo vartai“ už 295 Eur su PVM, 2019-12-04 - šaldytuvą iš UAB „Vladimpeks“ už 511 Eur su PVM. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė butą įsigijo 2012 m. neseniai pastatytame daugiabučiame name, butas buvo naujai įrengtas ir apstatytas. Atsakovų atstovė su ieškovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, nurodydama, jog ginčo butas ieškovei nuosavybės teise priklausė nuo 2006 m., nuomos sutarties sudarymo metu jis nebuvo naujai įrengtas ir apstatytas. Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, 2020-05-25 teismo posėdžio metu teismas pasiūlė šalims pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius jų nurodytas aplinkybes, t.y. pateikti ieškovei duomenis apie tai, kad atsakovams buvo išnuomotas naujai įrengtas būstas su naujais baldais ir buitine technika, tačiau ieškovė šias galimybe nepasinaudojo ir minėtų duomenų teismui nepateikė. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovams išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nauja kaitlentė ir šaldytuvas. Vis dėlto, šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, byloje nenustatyta, kad atsakovai būtų reiškę ieškovei pretenzijas dėl buitinės technikos – šaldytuvo ir kaitlentės – būklės, gedimo ir pan. Priešingai, atsakovai šiuos daiktus kartu su butu priėmė ir jais naudojosi visą nuomos laikotarpį. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad ieškovams perduotas šaldytuvas ir kaitlentė buvo tinkami naudoti ir atitiko įprastą tokių daiktų būklę.

Sprendžiant klausimą dėl žalos už šaldytuvo ir kaitlentės pažeidimus priteisimo, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovams buvo išnuomotas laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 5 d. iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., t.y. daugiau nei 7 metus. Akivaizdu, kad minėtą laikotarpį nuomojamas daiktas nusidėvi ir jo vertė nėra tapati naujo daikto vertei. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos parengtų Ilgalaikio turto nusidėvėjimo minimalių ir maksimalių ekonominius normatyvų (metais) ir nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte nustatyti rekomenduojami materialaus ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai: 1) tiesiogiai proporcingas (tiesinis); 2) produkcijos metodas; 3) metų skaičiaus metodas; 4) dvigubas-mažėjančios vertės metodas. Pagal proporcinį metodą iš daikto įsigijimo vertės atimama daikto likvidacinė vertė ir gautas dydis padalijamas iš naudingo naudojimo laiko metais. Taigi, nagrinėjamu atveju laikant, kad nuomos teisinių santykių pradžioje kaitlentės vertė buvo apie 295 Eur, ji buvo naudojama apie 7 metus, kaitlentės nusidėvėjimas sudaro apie 42,14 Eur (295 Eur/7 m.), t.y. po 14 proc. (42,14 Eur/7 x 100/42,14 Eur) per metus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą nusidėvėjimą 2019 m. rugpjūčio 5 d., t.y. atsakovų išsikėlimo iš ginčo buto metu, kaitlentės vertė sudarė apie 100 Eur. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuomos sutarties metu sudarymo metu kaitlentė buvo nauja ir nenaudota, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas vertina, kad ieškovės patirta žala už kaitlentės sugadinimą sudaro 80 Eur (80 procentų vertės dėl nenaujo daikto sugadinimo, nes suskilusia kaitlente visiškai nebebuvo galima naudotis pagal jos funkcinę paskirtį), todėl ieškovei iš atsakovų priteistina 80 Eur žalos atlyginimo už kaitlentės pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju laikant, kad nuomos teisinių santykių pradžioje šaldytuvo vertė buvo apie 511 Eur, jis buvo naudojamas apie 7 metus, šaldytuvo nusidėvėjimas sudaro apie 73 Eur (511 Eur/7 m.), t.y. po 14 proc. (73 Eur/7 x 100/73 Eur) per metus. Taigi, atsižvelgiant į nurodytą nusidėvėjimą 2019 m. rugpjūčio 5 d., t.y. atsakovų išsikėlimo iš ginčo buto metu, šaldytuvo vertė sudarė apie 178 Eur. Sprendžiant klausimą dėl ieškovei priteistinos žalos už šaldytuvo pažeidimus dydžio taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuomos sutarties metu sudarymo metu šaldytuvas buvo naujas ir nenaudotas, bei į tai, kad padaryti pažeidimai neturėjo esminės įtakos šaldytuvo naudojimui pagal funkcinę paskirtį, t.y. padaryti pažeidimai neturėjo įtakos šaldytuvo veikimui, nekliudė jį toliau naudoti maisto produktų laikymui ir šaldymui. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovei iš atsakovų priteistina 50 procentų nuo šaldytuvo vertės, t.y. – 89 Eur už nenaujo šaldytuvo sugadinimus, kurie buvo daugiau estetinio pobūdžio ir reikalaujantys šaldytuvo durelių ir stalčių keitimo, bet iš esmės nekliudė naudoti paties daikto pagal jo tiesioginę paskirtį.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 150 Eur žalą už vonios durų stiklo keitimą ir 50 Eur žalą už virtuvinio komplekto kilnojamąjį mechanizmą. Iš antstolio 2019 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktų fotonuotraukų matyti, jog pažeistas virtuvinio komplekto spintelės kilnojamasis mechanizmas, dėl kurio minėta spintelė tinkamai neužsidaro, bei pažeistas vonios durų stiklas. Akivaizdu, kad vonios durų stiklo pažeidimas nėra vienas iš įprastų šio daikto natūralaus nusidėvėjimo požymių, ir tikėtina, jog atsirado dėl mechaninio poveikio. Atitinkamai, atsakovai taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog virtuvinio komplekto spintelės kilnojamojo mechanizmo pažeidimas buvo nulemtas daikto gamybinių defektų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nurodyti pažeidimai nėra laikytini natūraliu nusidėvėjimu, todėl labiau tikėtina, kad vonios durų stiklo ir virtuvinio komplekto kilnojamojo mechanizmo pažeidimai atsirado dėl atsakovų veiksmų. Taigi, atsakovai turi prievolę atlyginti ieškovei žalą už šiuos pažeidimus.

Atsakovai nesutinka su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu ir nurodo, jog ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad faktiškai sumokėjo 150 Eur už vonios durų stiklo keitimą ir 50 Eur už virtuvinio komplekto kilnojamojo mechanizmo remontą. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog nors byloje nepateiktas pinigų priėmimo – perdavimo kvitas, patvirtinantis, kad ieškovė sumokėjo iš viso 200 Eur už nurodytus remonto darbus, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo ieškovės prašomą priteisti žalą vertinti kaip nepagrįstą. Visų pirma, byloje pateiktas E. G. 2019 m. lapkričio 5 d. raštas, kuriame nurodoma, jog 2019 m. rugsėjo mėn. jis ieškovei bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko vonios stiklinių stumdomų durų remonto darbus, kurio metu buvo pakeistas durų stiklas – darbų kaina 150 Eur, bei atliko kampinės virtuvės spintelės ištraukiamo konteinerio remonto darbus - darbų kaina 50 Eur. Antra, iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad nurodyti remonto darbai buvo faktiškai atlikti. Trečia, nors atsakovai nesutinka su ieškovės nurodyta remonto darbų kaina, tačiau nepateikė duomenų patvirtinančių, kad minėta kaina yra nepagrįsta, neatitinka rinkoje vyraujančių kainų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovų priteistina 150 Eur žalos atlyginimo už vonios durų stiklo keitimą ir 50 Eur žalos atlyginimo už virtuvinio komplekto kilnojamojo mechanizmo remontą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 1 006,25 Eur žalą už grindų dangos remontą. Nurodo, kad bute esančios parketlentės subraižytos ir stipriai nudėvėtos, ištrintos. Atsakovai su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, pažymi, kad grindys yra natūraliai nusidėvėjusios. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. pateikė ieškovei pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad grindų remonto darbų kaina sudarys 1 006,25 Eur. M. S. pateikė ieškovei 2020 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą 1 665 Eur sumai už grindų remonto darbus, t.y. 1 006,25 Eur už grindų remontą pirmajame aukšte ir 658,75 Eur už grindų remontą antrajame aukšte. Vertindamas ieškovės pareikštus reikalavimus, teismas pažymi, jog antstolio 2019 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti buto grindų nusidėvėjimo požymiai. Vis dėlto, teismas pažymi, jog, kaip minėta šalys nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokia buvo ginčo buto būklė, įskaitant grindų būklę, nuomos sutarties sudarymo metu. Nors ieškovė nurodo, kad nuomos sutarties sudarymo metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo naujai įrengtas, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Taigi, ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių įvertinti, kokį nusidėvėjimą nulėmė atsakovų veiksmai. Kaip matyti iš byloje pateikto A. S. pasiūlymo ir 2020 m. kovo 31 d. sąskaitos faktūros ginčo darbai buto atlikti dviejose buto patalpose (21,90 m² ir 34,35 m²), tačiau ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kokie parketo apgadinimai buvo padaryti kiekviename iš kambarių, koks jų plotas. Be to, byloje nepateikta duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad grindų pažeidimai viršija normalų nusidėvėjimą, juolab, kad atsakovai ginčo bute gyveno daugiau nei septynerius metus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl 1 006,25 Eur žalos atlyginimo už grindų dangos remontą priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 120 Eur žalos atlyginimą už baldų iškraustymą. Nurodo, kad atsakovai išsikeldami iš ginčo buto paliko jame savo baldus, todėl 2019 m. rugsėjo 5 d. ieškovė pasamdė kraustymo paslaugas teikiantį asmenį, kuriam už baldų ir daiktų iškraustymą sumokėjo 120 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), išsikėlė 2019 m. rugpjūčio 5 d. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė 2018 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu nurodė atsakovams, jog bute yra likę jų daiktai. Ieškovė pažymėjo, kad minėti daiktai jai yra nereikalingi, todėl atsakovams jų nepasiėmus, ji turės pasirūpinti šių daiktų iškraustymu. 2018-08-24 atsakovas R. L. nurodė, kad minėtų daiktų atsakovai nespėjo pasiimti, tačiau ieškovė šiuos daiktus gali pasilikti sau ir elgtis su jais savo nuožiūra, šiais daiktais atsakovai nori padengti buto nusidėvėjimą. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, jog atsakovai bute paliktų daiktų nėra pasiėmę.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 1 dalimi, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Tai reiškia, kad nuomininkai išsikeldami iš nuomojamo būsto taip pat turi išsivežti ir bute esančius jiems priklausančius daiktus. Nagrinėjamu atveju atsakovai išsikeldami iš ginčo buto paliko jame esančius daiktus, kurie ieškovei nebuvo reikalingi. Bylos duomenis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. ieškovė sumokėjo 120 Eur už transporto paslaugas. Taigi, ieškovė atsakovams priklausančius daiktus išvežė tik 2019 m. rugsėjo 5 d., t.y. praėjus mėnesiui laiko nuo atsakovų išsikėlimo iš ginčo buto. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė suteikė atsakovams pakankamai laiko daiktams pasiimti. Vis dėlto, byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų savo daiktams iš buto išvežti, nėra. Priešingai, nors ieškovė nurodė atsakovams, kad nesutinka perimti jų daiktų, pastarieji nesiėmė veiksmų daiktams išvežti ir paliko šį klausimą spręsti ieškovei savo nuožiūra.

Teismas pažymi, jog nors atsakovų atstovė nurodė, kad nėra aišku, už kokias transporto paslaugas ieškovė 2019 m. rugsėjo 5 d. sumokėjo 120 Eur, t.y. ar minėtas mokėjimas atliktas už atsakovų daiktų išvežimą, tačiau teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, vertina, jog yra labiau tikėtina, kad minėtos pinigines lėšos buvo sumokėtos už atsakovų daiktų išvežimą. Kaip minėta, atsakovai išsikeldami iš ginčo buto savo daiktų neišsivežė, todėl akivaizdu, kad nurodytą klausimą teko spręsti ieškovei. Transporto paslaugos buvo suteiktos 2019 m. rugsėjo 5 d., t.y. netrukus po 2018 m. rugpjūčio 24 d. vykusio šalių susirašinėjimo, kuriuo metu atsakovas R. L. nurodė ieškovei su daiktais elgtis savo nuožiūra. Ieškovė taip pat pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad atsakovų daiktai yra perduoti saugojimui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovų priteistina 120 Eur žalos atlyginimo už baldų iškraustymą.

Atsakovai nurodo, kad jie sumokėjo ieškovei 868,86 Eur (3 000 Lt) depozitą, todėl iš jų priteistinas žalos atlyginimas turi būti mažinamas šia suma. Ieškovė su atsakovų nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, pažymi, kad atsakovai depozito nemokėjo. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. liepos 19 d. atsakovas R. L. nurodė ieškovei, kad atsakovai jai sumokėjo dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio depozitą. 2019 m. liepos 19 d. pranešime ieškovė nurodė atsakovams, kad ji siekė gauti iš jų 868,86 Eur (3 000 Lt) depozitą, tačiau atsakovė D. K. susitarė su ieškove dėl 434,43 Eur (1 500 Lt) depozito , t.y. vieno mėnesių nuomos mokesčio dydžio depozito, kadangi atsakovai kartu su 434,43 Eur (1 500 Lt) depozito suma sumokėjo vieno mėnesio nuomos mokestį į priekį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad atsakovai sumokėjo ieškovei 434,43 Eur (1 500 Lt) depozitą ir laiko šią aplinkybę nustatyta (CPK 185 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad depozito pinigai buvo panaudoti.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovai turi prievolę sumokėti ieškovei iš viso 489 Eur žalos atlyginimą (80 Eur + 89 Eur + 150 Eur +50 Eur + 120 Eur), tačiau yra sumokėję ieškovei 434,43 Eur (1 500 Lt) depozitą, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 54,57 Eur (489 Eur - 434,43 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Teismas pažymi, jog nors ieškovė pareikšto ieškinio suma sudaro 5 916,76 Eur, už kurią mokėtinas 133 Eur žyminis mokestis, tačiau pateiktu dubliku ir teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus 5 661,75 Eur sumai, už kurią mokėtinas 127 Eur žyminis mokestis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 6 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 265 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 127 Eur žyminis mokestis už pareikštus reikalavimus, 38 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 1 000 Eur už advokato teisines paslaugas ir 100 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Patenkinus 57,73 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 730,28 Eur (1 265 Eur x 58 proc.) bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno iš atsakovų po 365,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai patyrė po 725 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Atmetus 42,27 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovams iš ieškovės priteistina po 306,46 Eur (725 Eur x 42,27 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atlikus tarpusavio užskaitymą ieškovei iš atsakovų priteistina po 58,68 Eur (365,14 Eur - 306,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš solidarių atsakovų D. K. ir R. L. 583,33 Eur skolą už nesumokėtą nuomos mokestį, 2 630,37 Eur skolą už nesumokėtus komunalinius mokesčius, 54,57 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 268,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei V. B..

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti iš atsakovės D. K. 58,68 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. B..

Priteisti iš atsakovo R. L. 58,68 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei V. B..

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei V. B. 6 Eur žyminį mokestį, sumokėtą AB SEB banke, 2019 m. rugsėjo 3 d., dokumento Nr. 598.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Milda Valiulytė