- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- 2YT-27087-527/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01713-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos J. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja 2019 m. spalio 4 d. patikslintu pareiškimu, kuris teisme gautas 2019 m. lapkričio 4 d., kreipėsi į teismą, prašydama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444–448 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsniu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. V. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos dukra J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – pareiškėja), faktiškai pradėjusi valdyti jos turtą. Pareiškime nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama E. V., su kuria iki jos mirties pareiškėja gyveno pareiškėjos senelei B. D., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Po B. D. mirties įstatymo nustatyta tvarka palikimą priėmė E. V., tačiau dėl nežinomų priežasčių ji įstatymo nustatyta tvarka neįregistravo daiktinių teisių į paveldėtą po savo mamos mirties turtą. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno B. D. ir E. V., nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, ką patvirtina VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 4 d. išrašai. Mirus E. V. pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame name, pradėjo naudotis mamai priklausančiais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika, žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, atliekų išvežimą, pirko kurą namo apšildymui, savo lėšomis padarė namo remontą, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri namų aplinką. Rašytinių įrodymų, mokesčių kvitų už sunaudotą elektros energiją ar atliekų išvežimą už periodą nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. kovo 14 d. neišliko, nes senas mokesčių knygeles pareiškėja išmetė, tačiau kad po motinos mirties, t. y. 2010 m. gruodžio–2011 m. kovo mėn. ji gyveno minėtame name, mokėjo už elektrą, pirko kurą (malkas) namo apšildymui, padarė namo remontą, patvirtins liudytoja – kaimynė L. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėja norėtų padaryti gyvenamojo namo su ūkio pastatais ir priklausiniais kadastrinius matavimus ir įregistruoti savo vardu, kad ateityje tinkamai galėtų juo disponuoti, tačiau kai šiuo klausimu ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą, iš jos buvo pareikalautas paveldėjimo teisės liudijimas po E. V. mirties. Kai dėl palikimo priėmimo ji kreipėsi į Jonavos rajono 4-ąjį notaro biurą, notarė jai paaiškino, kad šiam veiksmui atlikti ji yra praleidusi nustatytą terminą ir pasiūlė jai kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad ji palikimą priėmė po mamos mirties faktiškai pradėjusi valdyti jos turtą. Tai, kad po E. V. mirties palikimo niekas nepriėmė, patvirtina 2019 m. rugsėjo 18 d. Jonavos r. 4-ojo notaro biuro liudijimas apie palikimo nepriėmimą, notarinio reg. Nr. VP-5490. Daugiau pirmos eilės paveldėtojų nėra. Pareiškėjos tėvas ir E. V. sutuoktinis R. V. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašai ir R. V. mirties liudijimas. Terminą palikimui priimti pareiškėja praleido ne dėl savo aplaidumo ar tyčios, o dėl pateisinamų priežasčių, nes buvo įsitikinusi, kad ji, kaip vienintelė E. V. dukra ir paveldėtoja, palikimą galės priimti be apribojimų, nes po mamos mirties ji pradėjo valdyti jos turtą. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja faktiškai per tris mėnesis priėmė palikimą po E. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties būtina tam, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir ateityje galėtų tinkamai disponuoti paveldėtu turtu. Išdėstytas aplinkybes pagrindžia rašytiniai įrodymai: kopijos mirties ir gimimo liudijimų, Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro liudijimas apie palikimo nepriėmimą ir priėmimą, VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas apie E. V. asmenį, namo techninės apskaitos bylos kopija, mokesčių už sunaudotą elektros energiją kopijos, atliekų išvežimo sutartis.
Atsiliepimas
2019 m. lapkričio 12 d. teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas į patikslintą pareiškimą, kuriame prašoma pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodoma, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos E. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad J. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444 ir 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).
Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.
Iš 2019 m. rugsėjo 18 d. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. liudijimo apie palikimo priėmimą (b. l. 6) matyti, kad po B. D., mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos duktė E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Iš 2019 m. rugsėjo 18 d. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. liudijimo apie palikimo priėmimą (b. l. 7) ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo AA NR. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3) matyti, kad po E. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą nebuvo gauta.
Iš 2017 m. gruodžio 1 d. Gyventojų registro išrašo (b. l. 23), 2019 m. spalio 30 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis (b. l. 25), (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26) ir 1970 m. balandžio 8 d. gimimo liudijimo kopijos (b. l. 5) matyti, kad E. V., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokusi ir (duomenys neskelbtini) mirusi, nuo 1970 m. kovo 30 d. deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turėjo dukrą J. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir sutuoktinį R. V., gimusį (duomenys neskelbtini) ir mirusį (duomenys neskelbtini). R. V. be J. V. jokių kitų vaikų neturėjo.
Iš 2017 m. gruodžio 1 d. Gyventojų registro išrašo (b. l. 23) matyti, kad E. V. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo nuo 1970 m. kovo 30 d., o iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Žeimių seniūnijos 2019 m. rugsėjo 26 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10) matyti, kad J. V. nuo 1991 m. lapkričio 12 d. gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini). Iš 1987 m. spalio 20 d. Kauno tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro Namų valdos techninės apskaitos bylos (b. l. 30–33) matyti, kad Kauno tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras 1987 m. spalio 20 d. D. B., J. parengė bylą (invent. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) esančių pastatų, tačiau, kaip nustatyta VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 4 d. išrašais (b. l. 28–29), B. D. ir E. V. nebuvo registravusios nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos paaiškinimu teisme nustatyta, jog mirus mamai E. V. pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame name, toliau naudojosi mamai priklausančiais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika, žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, atliekų išvežimą, pirko kurą namo apšildymui, savo lėšomis padarė namo remontą, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri namų aplinką. Pareiškėjos teigimu, rašytinių įrodymų, mokesčių kvitų už sunaudotą elektros energiją ar atliekų išvežimą už periodą nuo 2010 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. kovo 14 d. neišliko, nes senas mokesčių knygeles pareiškėja išmetė, tačiau tai, kad ji po motinos mirties, t. y. 2010 m. gruodžio–2011 m. kovo mėn., gyveno minėtame name ir naudojosi jame likusiais mamos daiktais (baldais, buitine technika, namų apyvokos daiktais ir kt.), mokėjo už elektrą, pirko kurą (malkas) namo apšildymui, padarė namo remontą, teisme patvirtino liudytoja – kaimynė L. P., gyv. (duomenys neskelbtini). Be to, tai netiesiogiai patvirtina ir pareiškėjos 2015 m. spalio 23 d. su uždarąja akcine bendrove „Jonavos paslaugos“ sudaryta Pakuočių atliekų surinkimo konteinerių panaudos sutartis (b. l. 13).
Aptarti įrodymai, pareiškėjos paaiškinimai ir tai, jog suinteresuotas asmuo jokių prieštaravimų dėl jų neišsakė, teismo nuomone, patvirtina, kad pareiškėja po motinos E. V. mirties (2010 m. gruodžio 14 d.) likdama toliau gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno pareiškėjos mama, ir toliau naudodamasi jame likusiais baldais, namų apyvokos ir kitais kilnojamaisiais daiktais, teismo nuomone, patvirtina, jog pareiškėja per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusios motinos E. V. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, su turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).
Teismo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti iš J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 7,78 Eur (septynių eurų 78 cnt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, sumokėjus mokėjimo kvitą pristatyti į teismo raštinę).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.