- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-10
- Bylos Nr.
- e2YT-146-1081/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02343-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- O. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
- Advokatai
- Jurijus Malininas
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai O. P., jos atstovui advokatui Jurijui Malininui, suinteresuoto asmens Mažeikių rajono sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui R. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir Mažeikių rajono sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja O. P. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji iš B. B. nusipirko teisę įsigyti iš Lietuvos Valstybės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) arų ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kuri jam buvo suteikta Mažeikių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. 382 ir šią teisę turi iki šiol.
Pareiškime nurodė, kad 1980 m. pagal tuometinę tvarką per Šiaulių namų statybos kombinatą ji gavo naudojimui žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono sodininkų bendrijoje (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)“. 1992-1993 metais Mažeikių rajono valdybos potvarkio pagrindu gavo teisę privatizuoti šį žemės sklypą, taip pat jai buvo leista nupirkti šalia esantį nenaudojamą žemės sklypo plotą, apie 4 arus. Bendrai jai buvo suteikta turtinė teisė nupirkti iš valstybės 10,88 arų (0,1088 ha) žemės sklypą. 1993 m. balandžio 5 d. ji su valstybe sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėjo, jog šalia jos įsigyto žemės sklypo, SB „(duomenys neskelbtini)“ narys B. B. taip pat turėjo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arų ploto, adresas (duomenys neskelbtini). B. B. (duomenys neskelbtini) Nr. 382 pagrindu įgijo turtinę teisę įsigyti iš valstybės tą žemės sklypą privatinei nuosavybei. Jo atžvilgiu buvo suformuoti visi dokumentai tam, kad jis nupirktų iš valstybės tą žemės sklypą, tačiau už šį žemės sklypą jis nesumokėjo. Minėtas potvarkis panaikintas nebuvo ir liko galioti iki šiol. 1993 metais B. B. pasiūlė turtinę teisę ir žemės sklypo valdymą ir naudojimą parduoti pareiškėjai. Pareiškėjai su šiuo pasiūlymu sutikus, 1993 m. liepos 10 d., B. B. jai už 300 litų pardavė turtinę teisę nupirkti iš valstybės privatinei nuosavybei minėtą (duomenys neskelbtini) arų ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir perleido to žemės sklypo valdymą pareiškėjai. Minėtu žemės sklypu ji iki šiol rūpinasi, padengė visą įsiskolinimą už šį žemės sklypą. Šiuo metu ji naudojasi minėtu žemės sklypu – augina jame vaisius ir daržoves, tvarkingai ir laiku moka mokesčius. SB „(duomenys neskelbtini)“ tam neprieštarauja ir nori, kad ji ir toliau šį žemės sklypą prižiūrėtų. Pažymėjo, jog nežinojo, kaip realizuoti iš B. B. įsigytą turtinę teisę. (duomenys neskelbtini) mirus B. B., nei jo žmona, nei kiti asmenys jo palikimo nepriėmė. Pažymėjo, kad jokio notarine tvarka sudaryto sandorio su B. B. nesudarė, kadangi pagal tuo metu galiojusią civilinio kodekso redakciją, sandoriai, kurių suma yra iki 500 litų, galėjo būti sudaromi žodine forma, išskyrus sandorius dėl nekilnojamojo turto perleidimo. B. B. pats tada neturėjo nuosavybės teisės į minėtą sklypą, jis jai tik perleido teisę nupirkti minėtą žemės sklypą iš valstybės. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl galimybės sudaryti šio sklypo pirkimo pardavimo sandorį su valstybe ir įregistruoti nuosavybės teises į jį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į pareiškimą prašė jį spręsti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kokiais atvejais valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono. Šios dalies 2 punktas nurodo, kad be aukciono sklypai parduodami: „Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalį žemės naudotoju laikomas žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau –Taisyklės), patvirtintų 2004 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ 3 punkto 3.1.1 papunktis, nurodo, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus: teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinius žemės sklypus. Dokumentu patvirtinančiu, kad žemės sklypu naudojamasi teisėtai, taip pat gali būti iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-04-28 nutarimo 609 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 ir 1994-05-23 nutarimo Nr. 391 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 37-926) įsigaliojimo (iki 1995-05-05) priimtas miesto (rajono) valdybos sprendimas dėl sodo sklypo pardavimo fiziniam asmeniui; teismo sprendimas, kuriuo pripažįstama fizinio asmens teisė naudotis valstybinės žemės sklypu. Vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatomis teisę pirkti sodo sklypą turi pilietis B. B. ar jo įpėdiniai. Nurodyta, jog pareiškimas yra grindžiamas netiesioginiais įrodymais, kurie neįrodo teisėto žemės ploto valdymo, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-107-124/2015 buvo konstatuota, kad pareiškėja O. P. naudoja valstybinę žemę be teisinio pagrindo.
Suinteresuotas asmuo SB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad visiškai palaiko pareiškėjos pareiškimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja O. P. palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 1993 metais B. B. jai pardavė teisę naudotis žemės sklypu. (duomenys neskelbtini) metais B. B. mirus, minėtas žemės sklypas liko neprivatizuotas, jo sutuoktinei žemės sklypą įsigyti nebuvo galima, kadangi ji buvo praleidusi įstatyme nustatytus terminus palikimui priimti. B. B. jai pasiūlė naudotis savo žemės sklypu, pareiškėja sutiko ir B. B. sumokėjo 300 litų. Ji ragino B. B. šį susitarimą įforminti pas notarą, tačiau B. B. pas notarę neatvyko. Žinojo aplinkybę, kad B. B. iš valstybės nėra išsipirkęs žemės sklypo, kurį pardavė jai. Visus sodo bendrijos mokesčius nuo 1993 metų moka ji. Taip pat padengė ir skolą, kuri buvo susidariusi B. B. nesumokėjus už sodo „(duomenys neskelbtini)“ mokesčius. Manė, jog nusipirko teisę įsigyti tą žemės sklypą ir juo naudotis, kad žemės sklypas jai perleidžiamas negrįžtamai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Jurijus Malininas palaikė pareiškimą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. V. paaiškino, kad apie tai, kokiu pagrindu pareiškėja valdo žemės sklypą, jam nėra žinoma. Pažymėjo, kad minėtas žemės sklypas yra tvarkingas, prižiūrimas, už jį sumokėti mokesčiai. Pareiškėja jam yra paaiškinusi, kad šį žemės sklypą išsipirks iš valstybės. 2002 metais pareiškėja padengė visą skolą, susidariusią už sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtus mokesčius. Kitų bendrijos narių, pareiškusių prašymą naudotis šiuo žemės sklypu, nėra. Sutinka su pareiškėjos prašymu ir jame esančiais reikalavimais.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. P. paaiškino, kad pareiškėja yra jo mama. Jam grįžus iš armijos, tėvai turėjo sodą, jis šiame sode dirbdavo įvairius darbus. 1993 metais su draugu R. mūrijant pavėsinę pamatė, kad pas mamą atėjo vyresnio amžiaus žmogus, kuriam mama padavė pinigus – 300 litų. Jam pradėjus aiškintis, kas tai per asmuo, kuriam mama perdavė pinigus, mama jam paaiškino, tai B. B., kuris pardavė jai savo sodo sklypą.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. paaiškino, kad E. P. padėdavo darbuotis statybose. 1993 metais jam padėjo darbuotis sode. Darbuojantis pas pareiškėją atėjo vyras, kuris perdavė jai pinigus už sodą. Vėliau jam buvo paaiškinta, kad mama iš kaimyno nupirko sodo sklypą.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. paaiškino, kad jai yra žinoma aplinkybė, jog pareiškėja be savo turėto sodo, įsigijo dar vieną sodą. Ji pareiškėjos paklausė, kaip įsigijo šį žemės sklypą, pareiškėja jai paaiškino, jog šį sodą įsigijo iš B. B.. Kai ji įsigijo sodą, pareiškėja jau rūpinosi B. B. parduotu žemės sklypu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono valdybos potvarkiu Nr. 382 patvirtinta sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo ir nuomos tvarka, pagal kurią B. B. suteikta turtinė teisė nusipirkti iš valstybės (duomenys neskelbtini) arų ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) d. B. B. pateikė prašymą dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) jam pardavimo, buvo sudarytas žemės sklypo įkainojimo aktas, parengta Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis B. B. vardu, pateiktas mokėjimo pranešimas, tačiau B. B. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties nesudarė. Pareiškėjos paaiškinimais, kurie patvirtinti SB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodytomis aplinkybėmis, B. B. (duomenys neskelbtini) m. jam suteiktą teisę valdyti ir įsigyti (duomenys neskelbtini) žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) perleido kitai SB „(duomenys neskelbtini)“ narei pareiškėjai O. P.. Nuo tada O. P. prižiūri šį žemės sklypą, juo naudojasi. (duomenys neskelbtini) B. B. mirė, po jo mirties paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Vienintelė B. B. įpėdinė sutuoktinė M. B. kreipėsi į teismą dėl termino B. B. palikimui priimti atnaujinimo, tačiau 2014 m. birželio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1943-169/2014 prašymas buvo atmestas. Pareiškėjos iniciatyva jos naudojamam, B. B. suteiktam žemės sklypui, suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vardu 2011 m. rugsėjo 19 d. sudaryta elektros tiekimo sutartis dėl elektros tiekimo nurodytu adresu.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, o priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas). Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
Pareiškėja nurodo, jog 1993 m. liepos 10 d. ji už 300 litų iš B. B. nupirko turtinę teisę įsigyti jam suteiktą SB „(duomenys neskelbtini)“ esantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), tačiau jokia rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, kadangi šalys dėl šio sandorio susitarė žodžiu.
Pagal 1993 m. galiojusią 1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) redakciją sandoriais buvo laikomi piliečių ir organizacijų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Nors turtinių ir neturtinių teisių perleidimo sandoriai šiame kodekse nebuvo atskirai reglamentuoti, formos reikalavimai šiems sandoriams nebuvo nustatyti, tokie sandoriai nebuvo draudžiami ir galėjo būti sudaromi. 1964 m. CK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, jog rašytine sandorių forma turėjo būti sudaryti piliečių tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas šimtas rublių, vėlesnėje redakcijoje 500 Lt. Litai ir centai į apyvartą buvo išleisti 1993 m. birželio 25 d., pareiškėjos teigimu žodinis sandoris su B. B. buvo sudarytas 1993 m. liepos 10 d., todėl tikėtina, kad pareiškėja galėjo už jai perleidžiamą teisę atsiskaityti su B. B. sumokėdama jam 300 Lt.
Paminėtina, jog bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėja turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jai apskritai nereikėtų kreiptis į teismą.
Nagrinėjamu atveju nėra rašytinių įrodymų, kad pareiškėja su B. B. susitarė dėl turtinės teisės įsigyti iš valstybės SB „(duomenys neskelbtini)“ esantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo, tačiau pareiškėjos paaiškinimus patvirtina teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai, SB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje dėl sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje nurodytos aplinkybės, jog B. B. nepasinaudojo teise išsipirkti iš valstybės minėtą žemės sklypą, o jį 1993 metais perleido O. P., kuri šį žemės sklypą prižiūri, padengė už jį įsiskolinimą bei tvarkingai ir laiku moka už jį mokesčius. Tai, kad pareiškėja minėtu žemės sklypu naudojasi ir juo rūpinasi apie 30 metų taip pat patvirtina liudytojų parodymai, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Mažeikių skyriaus pateikta pažyma, kurioje nurodoma, kad 2017 m. birželio 20 d. atlikto žemės sklypo Nr. 140 SB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį ir neapleistas, elektros tiekimo šiam žemės sklypui sutartis. Pažymėtina ir tai, kad nors 2015 m. kovo 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-107-124/2015 buvo konstatuota, jog pareiškėjai O. P. minėtas žemės sklypas nebuvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka ir jo valdymo faktas negali būti nustatytas, toje byloje prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą buvo reiškiamas kitu pagrindu ir grindžiamas kitomis aplinkybėmis nei šioje byloje, todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės šiuo atveju neturi prejudicinės galios.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į tuo metu galiojusią teisinę reglamentaciją, susiklosčiusias gyvenimiškas aplinkybes, pareiškėjos ilgalaikį naudojimąsi žemės sklypu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, jog egzistuoja labiau tikėtina aplinkybė, jog pareiškėja iš B. B. nupirko teisę įsigyti iš Lietuvos valstybės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) arų ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuri jam buvo suteikta Mažeikių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. 382, todėl pareiškėjos O. P. pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę faktas, kad ji iš B. B. įgijo turtinę teisę įgyti aukščiau paminėtą žemės sklypą, jai sukurs teisines pasekmes. Teismine tvarka nustačius šį faktą, pareiškėja įgis teisę sudaryti valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį ir įregistruoti nuosavybės tieses į jį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo iš B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) turtinę teisę įsigyti iš Lietuvos valstybės nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) arų ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Mažeikių rajono sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kuri jam buvo suteikta Mažeikių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. 382.
Juridinis faktas nustatytas valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.