Telšių apylinkės teismo nutartis

2014-06-27 · Civilinė byla Nr. 2-1943-169/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-27
Bylos Nr.
2-1943-169/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Pareiškėjas
M. B.
Suinteresuotas asmuo
O. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Jurijus Malininas, Rita Lankutienė
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2014 m. birželio 27 d.MažeikiaiMažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant pareiškėjai M. B., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei,suinteresuotam asmeniui O. P., jos atstovui advokatui Jurijui Malininui,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei Vilmai Vaitkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos ir O. P. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti pareiškėjos labai sunkią turtinę padėtį svarbia priežastimi ir atnaujinti įstatymo nustatytą terminą 1998-04-11 mirusio sutuoktinio B. B. palikimui priimti. Nurodė, jog 1998-04-11 mirė jos sutuoktinis B. B., vaikų jie neturėjo, todėl yra vienintelė jo įstatyminė įpėdinė. Pažymėjo, jog 1992-07-10 B. B. Mažeikių rajono Mažeikių miesto valdybai pateikė prašymą parduoti jam 7,19 arų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), skl. Nr.140, buvo patvirtintas žemės sklypo įkainojimo aktas, 1992-12-08 potvarkiu Nr.382 Mažeikių rajono valdyba patvirtino perduodamus sklypus privatinėn nuosavybėn, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių sutuoktinis valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė, o 1998-04-11 mirė. Nurodė, jog po sutuoktinio mirties į notarą dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė dėl labai sunkių susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių – nuo 1992 m. tapo bedarbe, mirus sutuoktiniui viena pati liko auginti du savo vaikus iš pirmos santuokos, jos turtinė padėtis buvo labai bloga. Vėliau išvykus pas gimines į Joniškio r. ir įsidarbinus būtų galėjusi užsiimti palikimo priėmimu, tačiau žinojo, kad praleistas terminas, o teisinei pagalbai apsimokėti jos pajamų neužteko. Teigia, apie galimybę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, nežinojusi.

Teismo posėdžio metu pareiškėja M. B. savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog terminą palikimui priimti praleido, dėl to, jog po vyro mirties visai neturėjo pajamų – negavo nei bedarbio pašalpos, nei pensijos, tik po trijų metų jai pradėjo mokėti našlės pensiją, o vėliau pradėjusi gauti ir senatvės pensiją. Iki 2001 m. sodo sklype dirbo ji, po to išvažiavo į Joniškį, tada sklypą prižiūrėjo dukra. Vėliau žuvo dukra, turėjo skolų už butą, todėl nebegalėdama išgyventi išvyko pas sūnų. Žemės sklypą ketino išsipirkti, bet, negalėdama pati jį dirbti, laikinam naudojimui perdavė kaimynei O. P.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė, antrindama pareiškėjai, nurodė, jog pareiškėja neturėjo finansinių galimybių kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą. Jos nuomone, tai įrodo UAB „Butų ūkis“ informacija apie pareiškėjos skolas, kurios prasideda nuo 1999 m., pareiškėja neteko darbo, B. B. tapo neįgalus. Pažymėjo, jog B. B. brolis P. B. patvirtino, jog pareiškėja su vyru nedirbo, B. B. buvo lūžusi koja, pareiškėja skolindavosi pinigus iš B. motinos. Mano, jog atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, nebūtų pažeisti kieno nors interesai, nes O. P. sodo sklypą valdo neteisėtai, o patenkinus pareiškimą, būtų galimybė susitarti.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovė V. Vaitkienė neprieštaravo, jog pareiškėjai būtų atstatytas terminas palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo O. P. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, jog 2002 m. jai buvo suteikta teisė naudotis sklypu, į kurį pretenduoja pareiškėja, B. B. buvo išbrauktas iš sodų bendrijos narių sąrašų, nes nemokėjo mokesčių už sklypą, sklypu nesinaudojo.

O. P. atstovas advokatas J. Malininas prašė pareiškimo netenkinti, nes pareiškėja nepateikė objektyvių, svarių įrodymų, kad terminą palikimui priimti ji praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėjo, jog pareiškėja per šešis mėnesius ir vėliau nedėjo jokių pastangų, kad paduoti pareiškimą notarui, nors turėjo giminių, suaugusių vaikų, kurie galėjo padėti finansiškai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinio kodekso 5.50 straipsnyje (šiuo atveju – palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnyje) nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-14/2012).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja M. B. buvo B. B. sutuoktinė (5 b. l.). Pareiškėjos sutuoktinis B. B. mirė 1998 m. balandžio 11 d. (6 b. l.). Iš Sodininkų bendrijos “Vyšnia” B. B. bylos Nr.140 matyti, jog 1992 m. gruodžio 8 d. Mažeikių rajono valdybos potvarkiu Nr.382 patvirtinti sodų bendrijos “Vyšnia” perduodamų sklypų privatinėn nuosavybėn plotai pagal priedėlius Nr.I-II, kurio 171 punkte įrašytas B. B., sudarytas Valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties projektas,1992-07-16 patvirtintas žemės sklypo įkainojimo aktas, surašytas mokėjimo pranešimas B. B., 1992-07-10 jo prašymas parduoti 7,19 arų žemės sklypą sodo bendrijoje “Vyšnia”, sklypo planas (32–41 b. l.). Iš 2014 m. balandžio 14 d. nutarimo matyti, jog notarė V. Markevičienė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, motyvuodama, tuo, jog 1998 m. balandžio 11 d. mirus B. B., vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsniu, pareiškėja dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarų biurą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą (15 b. l.). UAB “Mažeikių butų ūkis” 2014-04-15 rašte nurodyta, jog nuo 1999 m. vasario 10 d. iš pareiškėjos buvo priteistas įsiskolinimas už buto nuomą ir komunalines paslaugas, 2014-04-15 likusi 837,71 Lt ir 1 518,39 Lt skola (8 b. l.). Iš VSDFV Mažeikių skyriaus pažymos apie M. B. valstybinį socialinį draudimą nuo 1998-01-01 iki 2004-12-31 matyti, jog pareiškėja dirbo laikotarpiu nuo 2002-02-18 iki 2003-01-09 (9 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nors pareiškėja teigia norėjusi priimti palikimą į žemės sklypą sodų bendrijoje “Vyšnia”, tačiau iš esmės ji absoliučiai nieko nedarė, kad įstatymo nustatyto termino palikimui priimti nepraleistų ar kaip kitaip išreikštų savo valią – ir iš jos pareiškimo, ir iš paaiškinimo teisme akivaizdu, jog tik įtraukus ją suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo į minėtą sklypą, ji kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo). Be to, nors pareiškėja nurodo, jog palikimo priimti negalėjusi dėl labai sunkios materialinės padėties, ir tai iš dalies patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai apie jos įsiskolinimus, teismas sprendžia, jog pareiškėjos sunki materialinė padėtis negali būti laikoma objektyvia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti, nes byloje nėra objektyvių duomenų apie pareiškėjos materialinę padėtį palikimo atsiradimo laikotarpiu, o taip pat apie išlaidų palikimui priimti dydį, kurio pareiškėja net negalėjo nurodyti, todėl laikytina, kad ji neįrodė aplinkybės, kuria grindė savo pareiškimą (CPK 178 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, yra nesvarbios pateisinti termino praleidimą, todėl įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti negali būti pratęsiamas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, būtų pažeisti pagrindiniai CPK principai – teisingumas, sąžiningumas ir protingumas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 5.57 straipsniu bei CPK 290–292 576–578, straipsniais, teismas

nutaria:

M. B. pareiškimą atmesti.

Teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties priėmimo Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė