- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-14
- Bylos Nr.
- e2-289-567/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00063-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K. (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo A. V. (toliau – ir atsakovas) 117 106,57 Eur skolą, 20 013,06 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, nekilnojamąjį turtą ir (arba) turtines teises, esančias pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis 137 119,63 Eur sumai. Ieškovas nurodė, kad 2014–2022 m. paskolino atsakovui iš viso 121 000 Eur. Skolos grąžinimo užtikrinimui atsakovas 2014 m. gruodžio 15 d. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – vekselis), pagal kurį skola turėjo būti grąžinta iki 2022 m. rugsėjo 6 d. Vekselio pagrindu notarine tvarka 2022 m. rugsėjo 8 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas (toliau – vykdomasis įrašas), kuris perduotas vykdyti antstolei Redai Stašenienei. Vykdymo proceso metu 2023 m. kovo 14 d. buvo areštuotos atsakovo ir jo sutuoktinės sąskaitos kredito įstaigose. Po to atsakovas su sutuoktine kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo. Ieškovas prieštaravo sutuoktinių siekiui, kad po santuokos nutraukimo ieškovo skolininku liktų tik atsakovas, todėl atsakovo ir jo sutuoktinės pareiškimai dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo palikti nenagrinėti. Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 22 d. įsiteisėjusiu 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1310-950/2025 patenkino A. V. ieškinį ir pripažino, kad vekselis neturi paprastojo vekselio galios, panaikino vekselio pagrindu notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Atsakovas su sutuoktine visais būdais bando išvengti prievolių ieškovui vykdymo. Atsakovo sutuoktinė 2024 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutartimi padovanojo vaikams jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (vekselio suklastojimo), tačiau Kauno apygardos prokuratūros 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41439-23 buvo nutrauktas. Minėto vykdomojo įrašo priverstinio vykdymo metu buvo areštuotas atsakovui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas (dalis žemės sklypo ir pastato) (duomenys neskelbtini). Tuomet atsakovas pateikė šio turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią turtas įvertintas 125 000 Eur, tačiau atsakovas surado pirkėją, kuris už turtą pasiūlė tik 95 000 Eur. Atsakovo finansinė padėtis nėra gera, nes vykdomojo įrašo priverstinio vykdymo metu iš atsakovo nebuvo išieškota skola, atsakovas yra skolingas ir kitiems kreditoriams, todėl ieškinio suma (137 119,63 Eur) atsakovui yra didelė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja reali grėsmė, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti jam priklausantį turtą, dėl to ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 9 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad nors ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui ar galimo atsakovo nesąžiningumo.
3. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog atsakovas nebendradarbiauja su ieškovu ir atsisako vykdyti jo reikalavimus, savaime negali būti laikoma atsakovo nesąžiningumu ieškovo atžvilgiu ir yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo turtui ar piniginėms lėšoms, kadangi galiojantys įstatymai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo. Ieškovas atsakovo nesąžiningumą grindžia atsakovės sutuoktinės sudaryta jai priklausančio buto dovanojimo sutartimi, tačiau atsakovo sutuoktinė nėra dalyvaujantis byloje asmuo, jai nėra pareikšti materialieji reikalavimai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas galėtų turimą turtą apsunkinti arba jį perleisti, t. y. nepateikė konkrečių duomenų apie atsakovo turto masės ir jo vertės pokyčius. Ieškovas taip pat nenurodė įtikinamų argumentų, kad atsakovas gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jam priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindamas išvengti galimai atsirasiančios prievolės atsiskaityti su ieškovu.
4. Teismas nurodė, kad turto arešto taikymas šalių turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galimai prasta atsakovo finansinė padėtis nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą. Net jeigu atsakovo finansinė padėtis šiuo metu yra ne itin gera, tai negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius atsakovo nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jam nepalankų teismo sprendimą. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdamas sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų proporcingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principams bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas M. K. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, nekilnojamąjį turtą ir (arba) turtines teises, esančias pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis 137 119,63 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovo nesąžiningumą patvirtina pateiktas šalių susirašinėjimas iš „Viber“ programėlės, vykdymo proceso metu atsakovo ir jo sutuoktinės siekis nutraukti santuoką ir patvirtinti ieškovo, kaip kreditoriaus, atžvilgiu nesąžiningą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
6.2. Atsakovo sutuoktinė 2024 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutartimi savo vaikams padovanojo vienintelį hipoteka neapsunkintą turimą nekilnojamąjį turtą (butą).
6.3. Atsakovas nesąžiningai inicijavo ikiteisminį tyrimą ieškovui dėl vekselio tariamo suklastojimo ir formaliais pagrindais (dėl tikrosios vekselio išrašymo datos) civilinę bylą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo panaikinimo. Ikiteisminis tyrimas prokuroro 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu buvo nutrauktas, nustačius, kad atsakovas yra skolingas ieškovui. Vekselyje nurodyta 2014 m. gruodžio 15 d. data, nes tuo metu nebuvo reikalaujama notarinės vekselio formos. Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu patenkino atsakovo ieškinį, todėl antstolės pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai negali būti tęsiami, panaikinti areštai atsakovo ir jo sutuoktinės turtui. Taigi, atsakovas gali perleisti jam priklausantį turtą, juolab kad dar vykdomojo įrašo vykdymo proceso metu atsakovas jam ir jo sutuoktinei priklausančiam turtui (daliai žemės sklypo ir pastato) buvo suradęs pirkėją.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas A. V. prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
7.1. Atskirojo skundo argumentai, susiję su atsakovo sutuoktinės veiksmais, yra teisiškai nereikšmingi, nes ginčas byloje kilo tarp ieškovo ir atsakovo. Hipotetiškai pripažinus ieškovo reikalavimų pagrįstumą, ginčo skola savo teisine prigimtimi yra asmeninė atsakovo prievolė. Ieškovo nurodomi argumentai dėl 2014–2022 m. paskolintų lėšų ir skolos egzistavimo yra nepagrįsti įrodymais. Vien tai, kad tarp šalių egzistavo skolinimosi epizodai, nereiškia, jog susidarė koks nors negrąžintos skolos likutis. Skola grindžiama iš esmės skolos rašteliu, nes ieškovo akcentuojamas vekselis neturi paprastojo vekselio galios, todėl ieškovas turėjo įrodyti realų pinigų perdavimą ir skolos likutį, tačiau to nepadarė.
7.2. Ieškovo pateiktas šalių susirašinėjimas nepatvirtina konkrečios piniginės prievolės egzistavimo, skolos likučio ir atsakovo nesąžiningumo. Atsakovo ir jo sutuoktinės siekis santuokos nutraukimo byloje sureguliuoti tarpusavio turtinius santykius ir įsipareigojimus nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo bei nėra susiję su siekiu apsunkinti skolos išieškojimą. Atsakovas dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo kreipėsi pagrįstai, nes Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo pripažinta, kad vekselis neatitinka paprastajam vekseliui keliamų imperatyviųjų reikalavimų ir ieškovas apie tai žinojo, tačiau vis tiek kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo, t. y. pats ieškovas yra nesąžiningas. Atsakovo ieškinys dėl vekselio panaikinimo ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu buvo patenkintas, todėl atsakovas nepagrįstai kaltinamas nesąžiningumu.
7.3. Ieškovo minimas atsakovui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas yra areštuotas ir yra įkeistas hipotekos kreditoriui bei kitiems aukštesnės eilės išieškotojams, todėl net ir tuo atveju, jei šis turtas hipotetiškai būtų realizuotas, gautos lėšos negalėtų būti skirtos trečiosios eilės kreditoriams anksčiau už hipotekos kreditorių ir pirmosios eilės kreditorius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
10. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023, 22 punktas).
11. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Šioje byloje ieškovas savo materialųjį reikalavimą priteisti jam iš atsakovo skolą ir palūkanas grindžia aplinkybėmis, kad šalis 2014–2022 m. siejo paskolos teisiniai santykiai. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir reikalavimus. Atsakovas atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą iš esmės neginčija, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, tačiau atsakovas nesutinka, jog yra skolingas ieškovui. Pažymėtina, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl skolos likučio neegzistavimo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir bus vertinamos, sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Byloje pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo klausimas tiek teismo, tiek šalių vertinamas skirtingai, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšmingas yra antrosios sąlygos – dėl tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomu – patikrinimas.
13. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečias faktines aplinkybes.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pagrįsti, kad būtent jo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti grėsmės tinkamam sprendimo, jeigu jis būtų palankus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui, įvykdymui.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad apeliantas neįrodė atsakovo nesąžiningumo ir būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, nes ją siejo su atsakovui didele ieškinio suma ir su atsakovo turimais įsipareigojimais kreditoriams.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialiųjų vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019, 21 punktas).
17. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų, taikomų iki ginčo išsprendimo iš esmės, paskirtis yra konservacinė, o tokių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla grėsmė, kad jis gali būti perleistas, turint siekį išvengti atsiskaitymų su kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018, 22 punktas; 2025 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2025,19 punktas).
18. Ši pozicija yra grindžiama tuo, kad ieškinio sumos nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, todėl nei didelė ieškinio suma, nei sunki atsakovo turtinė padėtis pačios savaime nėra priskiriamos prie grėsmę sprendimo vykdymui patvirtinančių aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina dar ir tai, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo piniginėmis lėšomis ar kitu turtu ribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti atsakovo turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017, 13 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai dėl atsakovui didelės ieškinio sumos, atsakovo skolų kitiems kreditoriams atmestini kaip nesudarantys pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialiųjų vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su civilinę bylą dėl skolos priteisimo inicijavusiu ieškovu. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė ar ne, ši aplinkybė savaime nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinio suma ir (ar) galimai bloga atsakovo turtinė padėtis (turimi įsipareigojimai kitiems kreditoriams) nelaikytinos aplinkybėmis, savaime sudarančiomis pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo, prašant turto arešto taikymo, yra nuosekli ir išplėtota. Joje laikomasi pozicijos, kad sprendimo neįvykdymo grėsmę galėtų patvirtinti tik atsakovo jau atlikti arba atliekami nesąžiningi veiksmai, o ne jam per teismą nukreipto reikalavimo dydžio ir jo turtinės padėties santykis. Pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą tenka būtent tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų ribojimų taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-790/2021, 18 punktas). Todėl tokį prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti ir konkrečius duomenis bei nurodyti argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), o sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek atlikti iki bylos iškėlimo veiksmai, tiek ir bylos nagrinėjimo metu atlikti veiksmai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1026-516/2022, 27 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-266-854/2024, 8 punktas; 2025 lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2025, 24 punktas).
21. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas išimtinais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020, 18 punktas). Tai reiškia, kad grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui konstatavimą lemtų atsakovo nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti, t. y. poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apsprendžia ne bet kokie atsakovo nesąžiningi veiksmai, tačiau konkrečiai tie, kurie siejami būtent su būsimo teismo sprendimo įvykdymo vengimu.
22. Be to, civilinėje teisėje, išskyrus įstatymuose tiesiogiai nurodomus kitokius atvejus, galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens sąžiningumo prezumpcija galioja ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Šalies nesąžiningumas įrodinėtinas būtent toje bylos proceso stadijoje, kurioje prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą (CPK 147 straipsnio 1, 2 dalys).
23. Apeliantas atsakovo nesąžiningumą įrodinėja tuo, kad vykdomojo įrašo, išduoto pagal atsakovo ieškovo naudai pasirašytą vekselį, priverstinio vykdymo proceso metu atsakovas ir jo sutuoktinė siekė ne kartą nutraukti santuoką ir patvirtinti ieškovo, kaip kreditoriaus, atžvilgiu nesąžiningą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Vykdomojo įrašo vykdymo metu atsakovo sutuoktinė 2024 m. gegužės 7 d. dovanojimo sutartimi savo vaikams padovanojo vienintelį hipoteka neapsunkintą turimą nekilnojamąjį turtą (butą). Be to, atsakovas inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl vekselio suklastojimo, o vėliau civilinę bylą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo.
24. Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-8159-1163/2023, 2024 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-1512-1163/2024, 2025 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-4487-359/2025, 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-448-359/2025 patvirtina, kad atsakovo ir jos sutuoktinės prašymai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo buvo palikti nenagrinėtais, nes sutuoktiniai nepateikė patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančios kreditorių interesus, sutarties. Visose atsakovo ir jo sutuoktinės teismui teiktose nutraukimo pasekmių sutartyse ieškovas buvo nurodytas atsakovo kreditoriumi ir atsakovas siekė, kad, nutraukus santuoką, atsakovo prievolė ieškovui būtų asmeninė. Taigi, nors atsakovas siekė nutraukti santuoką, tačiau atsakovo prievolė ieškovui nebuvo ginčijama ar nuslėpta nuo teismo. Pažymėtina, kad atsakovas dėl santuokos nutraukimo kreipėsi gavęs antstolės Redos Stašenienės, vykdžiusios skolos išieškojimą iš atsakovo ieškovei, 2023 m. kovo 14 d. siūlymą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ar kitų bendraturčių susitarimu. Taigi, vien tai, kad atsakovas norėjo nutraukti santuoką, o ne spręsti klausimą dėl turto padalijimo antstolės nurodytu būdu (skolininko turto dalies nustatymo, turto padalijimo bendru bendraturčių sutarimu), savaime nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo, juolab kad atsakovo santuoka nebuvo nutraukta ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nebuvo patvirtinta. Be to, ieškovas ieškinyje nenurodė argumentų, kad paskolos teisiniai santykiai 2014–2022 m. siejo ne tik ieškovą su atsakovu, bet ir su atsakovo sutuoktine. Atsakovo sutuoktinė į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta jokiu procesiniu statusu ir ieškinio faktinis pagrindas bei dalykas nėra siejamas su atsakovo sutuoktinės skoliniais įsipareigojimais ieškovui, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumentų dėl atsakovo sutuoktinės veiksmų.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina jo veiksmai, inicijuojant ikiteisminį tyrimą dėl vekselio suklastojimo ir civilinę bylą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bei jo pagrindu išduoto vykdomojo įrašo panaikinimo. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2024 m. balandžio 19 d. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-41439-23 nutraukimo patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas, duodami paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, jog vekselis nebuvo pasirašytas 2014 m. gruodžio 15 d., nes tai buvo padaryta tik 2022 m.
26. Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 22 d. įsiteisėjusiu 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1310-950/2025 patenkino A. V. ieškinį ir pripažino, kad 2014 m. gruodžio 15 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis (dėl 121 000 Eur) neatitinka Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų ir neturi paprastojo vekselio galios bei panaikino Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2022 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Taigi, vien tai, kad atsakovas teisės aktų leistinais būdais siekė apginti savo teises ir teisėtus interesus bei aplinkybės dėl vekselio išrašymo datos neteisingumo ir dėl to negalėjimo išduoti vykdomojo įrašo dėl skolos išieškojimo buvo nustatytos, nesudaro pagrindo tokį atsakovo elgesį pripažinti nesąžiningu. Kauno apygardos teismui 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikinus vykdomąjį įrašą, kurio pagrindu buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, vykdymo procesas negali būti tęsiamas, t. y. vykdomas išieškojimas iš vykdymo proceso metu areštuoto atsakovo turto (dalies žemės sklypo ir pastato), tačiau apeliantas nenurodė, kaip ši aplinkybė patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Vien tai, kad vykdymo proceso metu atsakovas pateikė areštuoto turto vertinimo ataskaitą, pasiūlė turto pirkėją, savaime nepatvirtina atsakovo nesąžiningų veiksmų. Apeliantas nepateikė duomenų, kad atsakovas vykdymo procese areštuotą turtą po Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimo įsiteisėjimo ir sužinojęs apie ieškovo inicijuotą bylą dėl skolos priteisimo siekia perleisti ar kitaip jį apsunkinti dėl ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo nevykdymo.
27. Apeliantas nurodė, kad atsakovo nesąžiningumą patvirtina šalių susirašinėjimas „Viber“ programėlėje, tačiau nenurodė, kas konkrečiai (kokie atsakovo teiginiai, ketinimai) kelia abejonių dėl atsakovo nesąžiningumo ir kaip tai susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe. Iš minėto susirašinėjimo turinio galima spręsti apie šalių tarpusavio bendravimą, komunikavimą dėl šalis siejusių paskolos teisinių santykių, tačiau tokios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir bus vertinamos, sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo vengimo, t. y. atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl ieškovas turėjo pateikti duomenis apie atsakovo atliktus, atliekamus ar realiai ketinamus atlikti veiksmus, kuriais būtų sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tam ir tiek, kad būtų apsunkintas ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovas atliko, atlieka ar artimiausiu metu gal atlikti nesąžiningus veiksmus, siekdamas išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovo elgesys, kurio nesąžiningumu ieškovas grindžia pareikšto ieškinio reikalavimus, buvo pagrindas ieškovui pareikšti nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl skolos priteisimo ir yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Nesant įrodyto atsakovo nesąžiningumo dėl galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo vengimo, atsakovui priklausančio turto areštas negali būti laikomas proporcinga ir pateisinama atsakovo teisių ribojimo priemone.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantui nepateikus duomenų, jog atsakovas atliko ar ketina (gali) atlikti nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į turimo turto masės sumažinimą ar kitokį apsunkinimą, taip siekdamas išvengti galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo šioje situacijoje pačiam apeliantui tekusios tokių aplinkybių (atsakovo nesąžiningumo) įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis) ir (ar) rinkti už apeliantą atitinkamus įrodymus, pagrindžiančius jo prašymą.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą ir pagrindą. Atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.