Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų ranga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutarties, kuria išspręstas prašymas dėl teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Druskininkų ranga“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, vykdymo išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė UAB ,,Druskininkų ranga“ pateikė prašymą išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties vykdymą 29 mėnesiams, t. y. iki 2026 m. balandžio 30 d., mokant lygiomis dalimis 28 mėnesius po 2 600 Eur sumą, o paskutinįjį mėnesį sumokant 2 900,27 Eur.

5. Atsakovė turi turto, kurio vertė 239 729 Eur, jos veikla yra pelninga, pagal preliminarius duomenis 2023 m. lapkričio 30 d. pelnas sudaro 12 181 Eur. Atsakovė veda derybas dėl naujų statybos objektų, tad tikisi, kad, sudarius naujas statybos rangos sutartis, jos pajamos padidės.

6. Atsakovė pažymėjo, kad ji turimą turtą (žemės sklypą, transporto priemones, įrangą ir įrengimus) naudoja savo veikloje, t. y. vykdo tiek transporto priemonių nuomos veiklą, tiek statybos rangos darbus, todėl šio turto parduoti, jog sumokėti priteistą sumą, negali. Tam, kad grąžinti ieškovei skolą, atsakovė turėtų parduoti didžiausią dalį turimo turto, tokiu būdu, jo negalėtų išnuomoti ir gauti pajamų, negalėtų vykdyti veiklos statybos rangos srityje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismų procesinių sprendimų vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė vykdomojoje byloje Nr. 0033/23/02147 antstolės 2023 m. gruodžio 14 d. priimtą turto arešto aktą, antstolės 2024 m. sausio 4 d. priimtą nurodymą priverstinai nurašyti lėšas, 2023 m. gruodžio 14 d. priimtą patvarkymą dėl arešto ir turto arešto aktą, 2024 m. sausio 22 d. priimtus patvarkymus areštuoti lėšas, 2024 m. sausio 22 d. kredito įstaigos atsisakymą suteikti atsakovei finansavimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai yra susiję su įsiteisėjusių Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties vykdymo procesu ir antstolės atliktais veiksmais, tačiau nepagrindžia nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, t. y. nėra susiję su apeliantės turtinės padėties bei jos ateities perspektyvos vertinimu, siekiant nustatyti, ar yra pagrindas tenkinti jos prašymą ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

18. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

19. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad bet koks nukrypimas nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos taikytinas labai ribotais atvejais ir tik esant svarbioms priežastims (išimtiniais atvejais).

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

21. Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-302/2019; 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-548-236/2020; kt.). Taigi vien turtinė asmens padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo.

22. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti net 29 mėnesių laikotarpiui, motyvuodama tuo, kad nors jos turimo turto vertė sudaro 239 729 Eur, tačiau atsakovė turimą turtą (žemės sklypą, transporto priemones, įrangą ir įrengimus) naudoja savo veikloje, o siekiant įvykdyti prievolę ieškovei, atsakovė turėtų parduoti dalį turimo turto, todėl nebegalėtų tęsti veiklos ir gauti pajamų.

23. Pirma, atsakovės teismui pateiktas 2023 m. lapkričio 30 d. balansas, kurio duomenų patikimumu, kaip ir nurodo apeliantė, šiuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti, patvirtina, kad atsakovės bendra turimo turto vertė sudaro 239 728 Eur, t. y. žymiai didesnė nei priteista 73 485,25 Eur suma, o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog atsakovės turtinė padėtis leidžia per įmanomai trumpesnį laiką įvykdyti teismo procesinį sprendimą. Vien aplinkybė, kad atsakovei, vykdant teismo procesinį sprendimą, gali tekti realizuoti dalį turimo turto, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios teismo sprendimų vykdymo tvarkos.

24. Antra, apeliantė nėra pateikusi įrodymų, kad jos turtas nėra likvidus ir jo realizavimas, siekiant įvykdyti teismo sprendimą bei atsiskaityti su ieškove, nebūtų įmanomas. Apeliantės noras vykdyti teismo sprendimą jai patogesniu būdu, t. y. ne atsiskaityti su ieškove iš turto, nors tokia galimybė realiai egzistuoja, o mokėti priteistą skolą iš gaunamų kasmėnesinių pajamų dalimis ir labai ilgą laiką, nesudaro pagrindo paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir jo vykdytinumo savybių bei ieškovės teisėtų interesų.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei priteista skola yra susidariusi pagal 2020 m. gegužės 31 d. tikslinę kredito sutartį Nr. 2000208, kuria atsakovei, kaip nuo COVID–19 nukentėjusiam verslui, buvo suteiktas 100 000 Eur kreditas iki 2022 m. gruodžio 20 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovei iki teisminio bylos nagrinėjimo dėl negrąžintos paskolos dalies 2021 m. vasario 9 d. kredito grąžinimo grafiku buvo išdėstytas paskolos grąžinimas dalimis iki 2026 m. gegužės 20 d. Pažymėtina, kad atsakovės kas mėnesį grąžintina paskolos dalis su palūkanomis sudarė 1 724,32 Eur sumą, t. y. mažesnę nei prašoma mokėti 2 600 Eur suma išdėsčius sprendimo vykdymą, tačiau atsakovė laiku įmokų negrąžino. Iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šalys derėjosi dėl taikaus ginčo išsprendimo, tačiau atsakovė nepagrindė ieškovės nurodytos galimybės grąžinti skolą dalimis iki taikos sutarties pasirašymo, todėl ginčą iš esmės sprendė teismas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė iš veiklos pajamų nėra pajėgi vykdyti teismo sprendimą dalimis.

26. Be to, nagrinėjimo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, jog skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1139-302/2021). Apeliantė šiuo aspektu nenurodė jokių argumentų bei nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo ieškovei iš jos priteista 73 485,25 Eur suma, ateityje. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantė turimą turtą (žemės sklypą, transporto priemones, įrangą ir įrengimus) naudoja savo veikloje ir tokiu būdu gauna pajamas, iš kurių galėtų dalimis įvykdyti prievolę ieškovei, nepagrįsti. Iš į bylą pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad 2023 m. lapkričio mėnesį ieškovės pajamos iš turto nuomos sudarė 8 200 Eur, tačiau ji patyrė 9 209,43 Eur nuomos veiklos sąnaudų, ieškovė iš transporto priemonių nuomos veiklos pajamų negavo. Taigi, apeliantės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad, išdėsčius jai teismo procesinio sprendimo vykdymą, šis sprendimas bus įvykdytas, priešingai, nors ir sutiktina su apeliante, jog dalies turto realizavimas gali turėti įtaką įmonės veiklai – gali būti parduota dalis pagrindinių veiklos priemonių, susijusių su galimybe tęsti veiklą, – tačiau veiklos rezultatai suponuoja išvadą, jog atsakovė nebus pajėgi mokėti kas mėnesį net ir mažesnės sumos ieškovei.

27. Atskirojo skundo argumentas, kad ieškovės finansinė padėtis yra gera, todėl, išdėsčius apeliantei teismo sprendimo vykdymą, ieškovės teisės nebus pažeistos, stokoja pagrįstumo. Jeigu ginčo dėl skolos išsprendimas bei priimto dėl jo teismo sprendimo įvykdymas nebūtų ieškovei reikšmingi, nei su ieškiniu, nei su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo ji į teismą nesikreiptų, taip pat neinicijuoti priverstinio skolos išieškojimo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad kreditas buvo tikslinis, suteiktas iš valstybės lėšų (2 metams), kredito grąžinimas buvo koreguotas įvertinus atsakovės veiklos situaciją pakankamai nedidelėmis sumomis ir ilgesniam terminui (5 metams), tačiau kredito sutartis nutraukta dėl jos esminio pažeidimo (laiku ir nustatyto dydžio įmokų tinkamo nemokėjimo), todėl ieškovės nesutikimas dėl teismo sprendimo išdėstymo yra pagrįstas ekonominiu ir viešuoju interesais racionaliai naudoti valstybės lėšas, nes, kaip teisingai pažymi ieškovė, atsakovė žinojo, kad kreditą reikės grąžinti, turėjo kaupti lėšas šios prievolės tinkamam vykdymui, todėl turi prisiimti veiklos rizikos pasekmes.

28. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atsakovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį nukrypti nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos.

29. Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad ji negalėjo tikėtis, jog teismas procesiniu sprendimu priteis ieškovei 73 485,25 Eur skolą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde prašė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. galutinį sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“ iš atsakovės UAB „Druskininkų ranga“ 73 485,25 Eur skolą. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovės UAB „Druskininkų ranga“ apeliacinis skundas patenkintas. Taigi, įvertinus atsakovės apeliacinio skundo dalyką bei bylos procesinę baigtį, nėra pagrindo sutikti su apeliantė, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas jai buvo siurprizinis.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismų procesinių sprendimų vykdymo išdėstymas pagal atsakovės siūlomą variantą akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismų sprendimų įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę – įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų vykdymas būtų atidėtas faktiškai daugiau nei dvejiems metams (kai kredito lėšų grąžinimas jau buvo išdėstytas iki 2026 m. ir to grafiko atsakovė negalėjo laikytis), taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo. Pažymėtina, kad vien tik atsakovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių (turto realizavimo) negali būti priežastis suteikti jos interesui prioritetą prieš įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais patenkintą ieškovės turtinį interesą.

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.