- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- 2YT-2415-1171/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01239-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- S. Ž., valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. Ž., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. po motinos J. Ž., mirusios 2025 m. sausio 2 d. mirties, palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. sausio 2 d. mirė jo motina J. Ž.. Pareiškėjo motina J. Ž. iki mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo po sutuoktinio V. Ž. mirties. Pareiškėjas gyveno kartu su motina, bei po jos mirties liko toliau gyventi minėtame name, kuriame gyvena iki šiol kartu su savo šeima. Pareiškėjui niekada nekilo abejonių, kad jis yra po motinos mirties likusio nekilnojamojo turto paveldėtojas. Po motinos mirties pareiškėjas toliau likdamas gyventi name, juo rūpinosi, valdė, disponavo motinos turtu, tvarkė ir prižiūrėjo namus, ūkinius pastatus, žemės sklypus, mokėjo privalomus mokesčius, tokiu būdu faktiškai priėmė savo motinos palikimą.
Byloje pateiktas pareiškėjo brolio, byloje esančio suinteresuoto asmens S. Ž. 2025 m. rugsėjo 17 d. sutikimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas V. Ž. vienas, nuolat po judviejų motinos mirties prižiūrėjo jai priklausantį turtą, mokėjo mokesčius, prižiūri namą, tvarkosi jame. Pažymėjo, kad nepretenduoja į palikėjos turtą ir pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
Suinteresuot as asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. Ž. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku (CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant į paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.
Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad pareiškėjo V. Ž., ir suinteresuoto asmens byloje esančio S. Ž. motina yra J. Ž.. Medicininis mirties liudijimas Nr. 25-151685 patvirtina, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina J. Ž. mirė 2025 m. sausio 2 d.
Testamentų registro išrašas patvirtina, kad registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų, testatoriaus sudarytų testamentų. Kaip paaiškino pareiškėjas, jam niekada nekilo abejonių, kad jis yra po motinos mirties likusio nekilnojamojo turto paveldėtojas.
Byloje pateiktas 2025 m. liepos 14 d. Šalčininkų rajono antrojo notaro biuro nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą dėl V. Ž. prašymo pradėti paveldėjimo bylą, po palikėjos J. Ž. mirties, pagal įstatymą, nes praleistas palikimo priėmimo terminas.
Po J. Ž. mirties 2025 m. sausio 2 d. per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodo, kad aktyviais veiksmais valdė jam paliktą turtą, o būtent – pareiškėjas gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklaususiame palikėjai, tvarko ir prižiūri namus, ūkinius pastatus, žemės sklypus, moka mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios pareiškėjo atliktų mokėjimų kopijos.
Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Kaip minėta, pareiškėjas po motinos J. Ž. mirties gyveno ir rūpinosi nekilnojamuoju turtu – namu. Tai rodo, jog pareiškėjas akivaizdžiai išreiškė valią tapti palikėjos turto dalies savininku. Suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų dėl pareiškimo teismui nepateikė. Priešingai pareiškėjo brolis S. Ž. išreiškė sutikimą pareiškimo tenkinimui, nurodydamas, kad V. Ž. vienas, nuolat po judviejų motinos mirties prižiūrėjo jų motinai priklausantį turtą, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namą, tvarkosi jame.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti J. Ž., mirusios 2025 m. sausio 2 d. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą daryti išvadą, jog jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys).
Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po motinos J. Ž., mirusios 2025 m. sausio 2 d., priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po J. Ž. mirties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2025 m. sausio 2 d. priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.