- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-877-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00780-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nordecum“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nutraukti ieškovės J. K. ir atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 87) dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę – K.; 3) nenustatyti šalims termino susitaikyti; 4) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) priteisti ieškovei asmeninę prievolę pagal ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nordecum“ sudarytą Greitojo kredito sutartį Nr. SP1302951.
2. Ieškovė nurodė, kad susituokusi su atsakovu, ieškovė tikėjosi sukurti darnią šeimą, norėjo gyventi pilnavertėje šeimoje. Pradžioje santykiai buvo geri, abu sutuoktiniai sutarė, kartu augino ir auklėjo savo dukrą K. K. (toliau – ir dukra, vaikas), tačiau netrukus ieškovė pradėjo pastebėti, kad atsakovas nebeskiria šeimai dėmesio. Visi buities darbai buvo palikti tik ieškovei. Vėliau atsakovas nebeišlaikė ir savo dukros. Tai patvirtina ir Varėnos rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 7 d. nutarimas, kuriuo buvo nutarta išieškoti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. K.. Negana to, jog atsakovas nebesiteikė išlaikyti savo vaiko, atsakovas pradėjo nuolat gąsdinti ieškovę dėl fizinio smurto panaudojimo. Ieškovė nuolat jautė baimę tiek dėl savo, tiek dėl dukros sveikatos. 2010 metais atsakovas išvyko į Jungtinę Karalystę, kurioje iki pat šios dienos ir gyvena bei yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Per šiuos metus stipriai sušlubavo ieškovės sveikata. Ieškovei yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sergant (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis paliko ieškovę vieną su dukra ne tik pasiligojusią, bet ir su ribotomis galimybės dirbti ir gauti pajamas. Dėl ligų ieškovei nustatytas tik 40 procentų darbingumas. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro vos 328 Eur invalidumo/netekto darbingumo pensija. Nepaisant to, ieškovė visą gyvenimą viena išlaikė šalių dukrą K. K.. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra susiradęs kitą moterį su kuria iki šios dienos gyvena. Ieškovė nusprendė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio A. K. kaltės, pagal du pagrindus – yra neištikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpina sutuoktine. Atsakovas nuo 2010 metų neišlaikė ne tik savo žmonos, tačiau ir savo dukros K. K.. Sutuoktinių nepilnametį vaiką turėjo išlaikyti viena ieškovė. Atsakovas už paskutinius 5 metus neteikė savo šeimai išlaikymo už 16 492 Eur sumą. Ieškovės prašoma priteisti didesnė turto dalis, t. y. ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra ženkliai mažesnė (3 135 Eur), nei negautų pajamų suma šeimai per paskutinius 5 metus. Ieškovę tenkintų, jog teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo, nukryptų nuo lygių dalių principo ir po santuokos nutraukimo ieškovei priteistų visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.123 straipsnio 1 ir 4 dalimis.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti šalims po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šeima atsakovui buvo prioritetas, šeimą jis laikė vertybe ir visuomet norėjo darnios, pilnavertės šeimos. Kurį laiką dirbęs suvirintoju (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastarojoje įmonėje prasidėjus etatų mažinimui, atsakovas 2009 m. rugsėjo 26 d. išvyko į Jungtinę Karalystę užsidirbti. Tokį sprendimą nebuvo lengva priimti, kadangi šeimoje augo nepilnametė dukra K., tarpusavio santykiai šeimoje buvo geri, (duomenys neskelbtini) gyveno atsakovo tėvai, kuriais reikėjo pasirūpinti, tačiau finansiniai sunkumai vertė atsakovą priimti kardinalius sprendimus. Atsakovo sprendimas išvykti užsidirbti buvo priimtas kartu pasitarus su ieškove. Ieškovė ne tik, kad neprieštaravo, bet ir kreipėsi patarimo ir pagalbos į savo pusseserę, kurios vyras jau dirbo Jungtinėje Karalystėje, su tikslu, kad atvykus atsakovui, giminaitis padėtų jam įsikurti ir susirasti darbą. Atsakovas nesutinka su ieškinio teiginiu, kad šeimai jis neskyrė dėmesio. Priešingai, šeimai atsakovas buvo dėmesingas, gyvendami kartu jie dalijosi visus buities darbus ir tik dėl bendrų šeimos finansinių poreikių patenkinimo ir užtikrinimo, atsakovas išvyko į kitą šalį užsidirbti. Atsakovas buvo pagrindinis šeimos maitintojas, kadangi ieškovė turi invalidumą nuo vaikystės ir yra dirbusi tik 12 metų. Ieškovė nesiekė įgyti išsilavinimo, nors turima liga netrukdė mokytis. Atsakovo vertinimu, ieškovė, turėdama 40 procentų darbingumą galėjo ir gali dirbti. Jokio fizinio smurto atvejo, ar grasinimo panaudoti fizinį smurtą per bendrus jų gyvenimo su ieškove metus, nėra buvę, todėl nebuvo ir pagrindo nerimauti. Tai, kad atsakovas jau 12 metų gyvena atskirai nuo ieškovės, nėra atsakovo kaltės ar atsakomybės klausimas. Ieškovė neprieštaravo, kad atsakovas išvyktų uždarbiauti, kadangi materialiai tuomet vertėsi sunkiai, tačiau niekuomet nesutiko su sutuoktiniu gyventi kartu Jungtinėje Karalystėje, nors galėjo. Atsakovo vertinimu, sutuoktiniams gyvenant atskirai, jų tarpusavio santykiai pamažu keitėsi, laikui bėgant bendravimo liko vis mažiau, mažiau bendrų interesų, kol kiekvienas iš jų pradėjo gyventi savo asmeninį gyvenimą. Ieškovės ir atsakovo santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės neskiriant termino susitaikyti. Atsakovas patvirtina, kad jokios kitos moters jo gyvenime nėra ir nebuvo, atsakovas ketina visam laikui sugrįžti į Lietuvą. Nėra pagrindo prezumpcijai (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam esant tariamai neištikimam sutuoktinei, kai ieškovė vadovaujasi gandais, nesant pagrindo juos patvirtinti. Butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas, kai atsakovas iš AB „Swedbank“ gavo 20 000 Lt kreditą, kurį reikėjo išmokėti bankui per 20 m. laikotarpį. Su banku atsakovas atsiskaitė, t. y. išmokėjo visą kredito sumą tik išvykęs dirbti į Jungtinę Karalystę ir tai buvo dar viena svarbi priežastis išvykti uždirbti pinigų. Atsakovo teigimu, ieškovė bankui padengė 2 mėnesines kredito įmokas, nežiūrint to, kad 12 metų ieškovė dirbo ir turėjo pajamų. Visas kitas kredito įmokas bankui mokėjo paskolos gavėjas, t. y. atsakovas, ieškovei jokia dalimi neprisidedant. 2009 m. rugsėjo 26 d. atsakovui išvykus dirbti į Jungtinę Karalystę, ieškovė išnuomojo minėtą šeimos butą. Atsakovas ne vienerius metus, jau gyvendamas Jungtinėje Karalystėje, ne tik mokėjo bankui kreditą, bet ir pervedinėjo pinigus buto komunaliniams mokesčiams sumokėti. Ieškovė savo vienašališku sprendimu yra išnuomojusi šeimos būstą ir daugiau kaip 10 metų gauna nuomos mokestį, kurį naudoja tik savo poreikių tenkinimui ir iš atsakovo gaudavo piniginius pavedimus savo ir dukros pragyvenimui. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovei į jos asmeninę banko sąskaitą buvo atlikti 52 piniginiai pavedimai iš viso 7 511 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu ieškovės J. K. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė ieškovės J. K. ir atsakovo A. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 87) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – K., o atsakovui paliko prigimtinę pavardę – K., padalino santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą ir priteisė asmeninės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui po ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (bendra vidutinė rinkos vertė 6 270 Eur), ieškovės J. K. prievolę pagal greitojo kredito sutartį Nr. SP1302951, sudarytą su UAB „Nordecum“, pripažino asmenine J. K. prievole. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 610,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo valstybei 47,34 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, kad pagal šalių paaiškinimus matyti, jog buvo susitarimas, kad atsakovas išvyks dirbti ir gyventi užsienyje, tikslu uždirbti šeimai pajamų, kadangi atsakovas darbą Lietuvoje prarado dėl etatų mažinimo, reikėjo mokėti kreditą. Teismas pažymėjo, kad negalima konstatuoti aplinkybės, kad atsakovas paliko šeimą, savanaudiškais tikslais išvyko nuolatos gyventi užsienio valstybėje, kai egzistavo sutuoktinių bendras susitarimas – išvykimas siejamas su pajamų šeimai gavimu, siekiant tenkinti šeimos poreikius (kad ir mokėti kreditą, paimtą butui įsigyti).
6. Teismas sprendė, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog atsakovas paliko šeimą, o taip pat – daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Vis tik atsakovas pateikė įrodymus, kad rūpinosi šeima, teikė finansinę paramą tiek išmokant kreditą už šeimos būstą, tiek teikiant finansinę paramą ieškovei, kaip sutuoktinei. Pakankamo ar nepakankamo dydžio teikė finansinę paramą šeimai, nėra esminis dalykas, neįrodžius aplinkybės – kad visiškai nesirūpino šeima. Vis tik šalys pripažįsta, kad bendraudavo telefonu ir kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, palaikė ryšius kaip šeimos nariai.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė LLoYDS BANK savo sąskaitos išklotinę už laikotarpį 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d. Pagal šią sąskaitos išklotinę atsakovas su Z. T. per nurodytą laikotarpį yra turėjęs 14 finansinių operacijų, apie kurias teismo posėdyje nieko nepasakojo. Kadangi atsakovas nėra darbdavys, todėl pervedinėti pinigus kitam asmeniui turi būti pagrindas, o tokio jis nenurodė. Teismo vertinimu, šis įrodymas netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas bendrauja su moterimi, vardu Z..
Atsiliepimas
8. Teismas nurodė, kad ieškovė duodama paaiškinimus teigė, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad bendravimas su ieškove tęsėsi iki 2019 m. pabaigos, o nuo 2021 m. sutuoktiniai nebendrauja. Piniginiai pervedimai Z. T. atlikti 2022 metais.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nustatė, kad bylos duomenys (ieškovės paaiškinimas) atsakovo neištikimybės faktą patvirtina jau po faktinio santuokos iširimo, ir vertino tai kaip nepagarbą ieškovei. Teismas sprendė, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26 – 3.30 straipsniai).
10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovo neištikimybės faktas iki santuokos faktinio iširimo neįrodytas, bylos duomenys jo nepatvirtina, o priežasčių, lėmusių santuokos iširimą, buvo ne viena. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad šeima iširo būtent dėl atsakovo kaltės. Šalys nenurodė ir neatskleidė, kokių veiksmų ėmėsi pagerinti sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kokių veiksmų ėmėsi santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, todėl santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
11. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, atsakovui nepriteisiant kompensacijos. Prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant butą, ieškovė įrodymais nepagrindė aplinkybių, jog toks padalijimo būdas yra pagrįstas. Ieškovė nuolatos gyvena kitame bute, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise pagal dovanojimo sutartį. Šalys pripažino aplinkybes, kad kreditą, butui esančiam (duomenys neskelbtini), buvo gavęs atsakovas, kuris šiuo metu yra pilnai išmokėtas, ir išmokėtas atsakovo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra eilę metų (po atsakovo išvykimo į užsienį) nuomojamas ir šiuo metu yra išnuomotas A. S. ir G. S.. Liudytojais apklausti A. S. ir G. S. nurodė, jog jokios rašytinės nuomos sutarties nėra sudarę, mokesčius moka A. K. vardu, jokio nuomos mokesčio nemoka. Teismas abejoja šių liudytojų parodymų teisingumu dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, kadangi jie naudojasi svetimu butu, jį eksploatuojant kaip gyvenamąjį plotą.
12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės, kad tarp sutuoktinių susiklostę labai konfliktiški santykiai. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas A. K. pradėjo nuolat gąsdinti ieškovę dėl fizinio smurto panaudojimo, grasindavo ir nuolat jautė baimę tiek dėl savo, tiek dėl dukros sveikatos, tačiau ieškovė į teisėsaugos institucijas nesikreipė, o atsakovas jokių realių veiksmų neatliko, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų. Taip pat ieškovė neprašė nutraukti santuoką tuo pagrindu, kad sutuoktinis su ja žiauriai elgiasi. Taigi ieškovės teiginiai apie gąsdinimus dėl fizinio smurto panaudojimo yra nepagrįsti. Nėra logiški tokie ieškovės teiginiai apie atsakovo grasinimus ir tuo pagrindu, kad sutuoktiniai iki 2019 m. pabaigos bendravo – atsakovas pervesdavo pinigus ieškovei.
13. Teismas sprendė, kad dalijamas turtas – dviejų kambarių butas, kuris yra dalus. Nekilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių padalijus natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas nepažeis pačių buvusių sutuoktinių interesų bei gyvenimo kokybės. Nustačius naudojimosi tvarką ateityje būtų išvengta su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų. Ieškovės turtinė padėtis neleidžia jai priteisti išmokėti piniginę kompensaciją už atitinkamą kito sutuoktinio dalį, o ieškovė nepageidauja, kad santuokoje įgytas turtas būtų priteistas atsakovui, už savo dalį gaunant piniginę kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė J. K. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimo dalis ir tenkinti reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto priteisimo bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismo sprendimas buvo surašytas vertinant tik atsakovo A. K. duotus paaiškinimus. Teismas visiškai neanalizavo ir nepaneigė ieškovės J. K. duotų paaiškinimų, taip pat šalių dukros K. M. parodymų dėl paramos šeimos ir neištikimybės fakto, teismas ignoravo ir net konstatavo priešingas aplinkybes nei nurodė šalims priklausančio buto nuomininkai A. S. ir G. S..
14.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo ir netinkamai vertino ypač svarbias nagrinėjamai situacijai aplinkybes – pateiktus dokumentus ir liudijimus.
14.3. Atsakovas iki šios dienos jau daugiau nei 13 metų yra išvykęs į kitą valstybę ir net neplanavo grįžti pas savo šeimą. Apeliantės įsitikinimu, tai yra esminis santuokos nutraukimo pagrindas dėl sutuoktinio kaltės, kadangi atsakovas A. K. paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas visiškai nevertino kiek laiko atsakovas praleido užsienio valstybėje, ar rūpinosi savo šeima ir ar tokie atsakovo A. K. veiksmai nėra laikomi, kaip jo šeimos palikimas likimo valiai daugiau kaip 13 metų.
Žemesnės instancijos teismas
14.4. Susipažinus su teismo sprendimu, taip ir nėra aišku, dėl kokių konkrečiai apeliantės veiksmų buvo pripažinta, kad santuoka nutraukiama ir dėl jos kaltės. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad buvo vertinami atsakovo parodymai, jog neva apeliantė su juo nevyko į užsienį, nors ne kartą, atsakovo buvo kviečiama, todėl jų santykiai atšalo. Apeliantės įsitikinimu, mažų mažiausiai nelogiška žmogų versti vykti į kitą šalį su mažu vaiku ir ten gyventi, o po to kaltinti, kad tai jis kaltas dėl atšalusių santykių. Apeliantei nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas, šias aplinkybes vertino ne atsakovo, bet ieškovės nenaudai.
14.5. Teismas vertindamas aplinkybes, ar atsakovas A. K. išlaikė šeimą ir jos nepaliko, rėmėsi atsakovo teiktais dokumentais, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą. Tuo tarpu apeliantės ir jos liudytojų parodymus ignoravo arba paneigė savo priešingomis išvadomis.
14.6. Apeliantės įsitikinimu, nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo įrodyta atsakovo kaltė, kadangi jis išvažiuodamas daugiau nei 13 metų į Jungtinę Karalystę ir iki šios dienos negrįžęs į Lietuvą, paliko savo šeimą – sutuoktinę ir dar tuo metu buvusį nepilnametį vaiką. Atsakovo kaip sutuoktinio kaltė buvo įrodyta, kadangi jis daugiau kaip vienerius metus visiškai šeima nesirūpino. Atsakovas visiškai nesidomi ir nesidomėjo sutuoktinės sveikata, visiškai nepadėjo jai dirbti ūkio buities darbus, remontuoti namus, dalintis kasdieniais darbais, nesidomėjo savo dukros mokslais, nepadėdavo namų ruošoje. Viso to nebuvo daugiau nei 13 metų, kadangi atsakovas iki pat šios dienos nusprendė gyventi užsienyje ir į Lietuvą pas savo šeimą negrįžti, todėl nutrūko bendravimas ne tik su ieškove bet ir su jo dukra.
14.7. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės reikalavimą pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo neištikimybės. Teismas vertino tik atsakovo duotus paaiškinimus. Nors tai, kad atsakovas pervedinėjo svetimoms moterims pinigus patvirtino net jo paties teismui pateikta bankinės sąskaitos išklotinė. Pirmosios instancijos teismas nevertino arba savaip perteikė apeliantės duotus paaiškinimus, nevertino jos pateiktų susirašinėjimų išklotinių, taip pat laikė nepagrįstais šalių dukros K. M. duotus parodymus teisme.
14.8. Pirmosios instancijos teismas padarė esminių procesinės teisės normų pažeidimų vertindamas šalių teiktus paaiškinimus, įrodymus taip pat vertindami kitų liudytojų duotus parodymus. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo surašytas remiantis prieštaringais neverstais į lietuvių kalbą įrodymais ir prielaidomis, teismas nepašalino prieštaravimų, bet priešingai konstatavo, dar labiau prieštaringas aplinkybes, kurios paremtos prielaidomis ir spėliojimais, tokiu būdu apeliantės ieškinio dalis pripažinti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio A. K. kaltės liko visiškai neišnagrinėta.
14.9. Ieškovės paskaičiavimu, už paskutinius 5 metus (nuo 2015 metų balandžio iki 2019 metų gruodžio mėnesio) atsakovas neteikė savo šeimai išlaikymo už 3 869 Eur sumą (11 380 Eur – 7 511 Eur), todėl akivaizdu, kad jos prašoma priteisti didesnė turto dalis, ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė (3135 Eur) yra mažesnė, nei negautų pajamų suma šeimai per paskutinius 5 metus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo ir priteisti jai visą butą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. K. prašo atmesti ieškovės J. K. apeliacinį skundą, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovė teisme patvirtino, kad iš sutuoktinio gaudavo piniginius pavedimus pragyvenimui. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovei į jos asmeninę banko sąskaitą buvo atlikti 52 piniginiai pavedimai, bendrai 7 511 Eur sumai. Nuo 2009 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. kovo 29 d. imtinai atsakovas per Opai Transfer pinigų pervedimo platformą atsiskaitydavo su kreditoriumi, pervesdamas pinigus į savo asmeninę banko sąskaitą Lietuvoje, taip dengiant įmokas bankui ir sumokant šeimos būsto komunalinius mokesčius. Teismo posėdžiuose ieškovė patvirtino, kad turėjo atsakovo banko kreditinę kortelę ir ja disponavo, o šeimos būstas jau buvo seniai išnuomotas. Vadovaujantis atsakovo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, kad atsakovas nesirūpino šeima.
15.2. Apeliantė yra iš dalies darbinga, likusi darbingumo dalis sudaro 40 proc., kas reiškia, kad ji gali dirbti ir užsidirbti, tačiau nedirba, nėra įgijusi jokio išsilavinimo, jokios profesinės kvalifikacijos ir gyvena iš valstybės skiriamos 328,92 Eur išmokos bei buto nuomos.
15.3. Atsakovas, vykdydamas teismo nutartį į bylą pateikė LLOYDS BANK turimos sąskaitos išklotinę už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d. Atsakovas su bendradarbe Z. T. per nurodytą laikotarpį yra turėjęs 14 finansinių operacijų, apie kurias teismo posėdyje atsakovas nepasisakė. Teismas atitinkamai darė prielaidą, kad, kadangi atsakovas nėra darbdavys, todėl pervedinėti pinigus kitam asmeniui turi būti pagrindas, kas teismo nuomone netiesiogiai patvirtina, kad atsakovas bendrauja su moterimi vardu Z.. Atsakovas neprieštarauja tokiam teismo vertinimui, kadangi Z. T. yra atsakovo bendradarbė ir tą atsakovas teismui patvirtino. Atsakovas bendrauja ne tik su savo bendradarbiais, bet ir su kaimynais, draugais, pažįstamais, kadangi jis gyvena žmonių visuomenėje, kurioje žmonės komunikuoja vieni su kitais. Ir tai yra savaime suprantamas dalykas, neturintis nieko bendro su intymiu bendravimu, todėl nėra teisėto pagrindo išvadai dėl atsakovo neištikimybės, o kartu ir dėl jo kaltės iširus santuokai. Atsakovas teismui patvirtina, kad iš bendradarbės jis kartais pasiskolina pinigų.
15.4. Gyvenant santuokoje atsakovas turėjo vien pareigas: rūpinosi šeima, buvo šeimos maitintojas ir išlaikytojas, privalėjo laiku atsiskaityti su kreditoriumi, išlaikyti šeimos būstą ir neturėjo teisės nedirbti. Apeliantė, priešingai, turėjo daug teisių, bet neprisiėmė pareigų - norėjo gyventi gražiai ir patogiai, tačiau sutuoktinio sąskaita, prie šeimos materialinio gerbūvio praktiškai neprisidėjo, šeimai nebuvo lojali. Apeliantė turėjo galimybę kartu su sutuoktiniu vykti į Jungtinę Karalystę uždirbti šeimai pinigų, tačiau atsisakė, nes visuomet gyveno taip, kaip jai patogu ir dėl šeimos nesistengė. Laikui bėgant, sutuoktiniams gyvenant skirtingose šalyse, tai atsiliepė ir jų asmeniniams santykiams, bendravimo liko vis mažiau, sutuoktinė inicijavo skyrybų procesą, o ieškinyje dėstomos melagingos faktinės aplinkybės pakirto atsakovo tikėjimą šeima, jos vertybėmis, todėl atsakovas neprieštaravo skyrybų procesui.
Šalies argumentai
15.5. Teismui pateiktame ieškinyje ir jį patikslinus, apeliantė apie šeimos būsto nuomą net neužsiminė, priešingai, ji nurodė šeimos bute pati gyvenanti. Tiesa ta, kad šeimai nupirktame bute apeliantė nėra niekada gyvenusi, nes visą gyvenimą su šeima gyveno savo tėvų namuose ir į šeimai nupirktą būstą atsisakė persikelti. Atsakovui atsiliepime į ieškinį išdėsčius šeimos būsto nuomos faktą ir šį faktą patvirtinus esamiems nuomininkams A. ir G. S., apeliantė pripažino šeimos būsto nuomos faktą, bet nurodė, kad realiai nuomos negaunanti, o nuomininkai apmoka tik būsto komunalinius mokesčius, taip pat nurodė, kad rašytinės buto nuomos sutarties nesudariusi, o sutarusi žodžiu. Tokia apeliantės dėstoma pozicija neįtikino nei atsakovo, nei teismo, kai žmogus, gyvenantis iš valstybės skiriamos išmokos ir daugybę metų neturintis jokių darbo santykių, vadinasi, ir pajamų – atsisako/negauna nuomos mokesčio. Priešingai, apeliantei šeimos būsto nuoma yra vienas iš pragyvenimo šaltinių, dėl ko ji reikalauja visą butą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise.
15.6. Tai, kad atsakovas dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, neturi sunkių ligų ir yra pilnai darbingas, lėmė, kad bankui yra išmokėtas kreditas už įsigytą šeimos būstą ir daugybę metų mokėti buto komunaliniai mokesčiai, teiktas šeimai išlaikymas, kas tik patvirtina, kad atsakovas neišvyko į užsienį savanaudiškais tikslais. Paminėtina ir tai, kad po 13 metų praleistų Jungtinėje Karalystėje atsakovas 2023 m. pabaigoje grįžta gyventi ir dirbti į Lietuvą, kur turi santuokoje įgijęs butą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
18. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl santuokos metu įgyto buto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sutuoktinių kaltės
19. Ieškovė prašė nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovo kaltę grindė tuo, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpino šeima, be to buvo sutuoktinei neištikimas. Atsakovas savo kaltės dėl santuokos iširimo nepripažino ir nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniams ilgą laiką gyvenant atskirai, jų tarpusavio santykiai pamažu keitėsi, laikui bėgant bendravimo liko vis mažiau, mažiau bendrų interesų, kol kiekvienas iš jų pradėjo gyventi savo asmeninį gyvenimą.
20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas konstatavo, jog sutuoktiniai nuo 2010 metų gyvena atskirai, nebendrauja nuo 2020 metų, nei iš vieno sutuoktinio nėra iniciatyvos išsaugoti šeimą, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
21. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovas daugiau kaip 13 metų yra išvykęs į kitą valstybę, t. y. paliko savo šeimą – sutuoktinę ir dar tuo metu buvusį nepilnametį vaiką, ir visiškai šeima nesirūpino. Be to, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo neištikimybės. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
22. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
23. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
24. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).
25. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2009 metų pabaigos yra išvykęs į užsienį (Didžiąją Britaniją), kur gyvena bei dirba iki šiol. Byloje nekilo ginčo, kad šį sprendimą priėmė atsakovas kartu su sutuoktine (ieškove) dėl sunkios šeimos finansinės padėties. Atsakovui išvykus į užsienį, jie ir toliau bendravo, atsakovas mokėjo kreditą už sutuoktinių įsigytą butą Lietuvoje bei jo komunalinius mokesčius, tačiau su laiku šis bendravimas vis retėjo, kol visai nutrūko 2019 m. pabaigoje. Be to, ieškovė neginčijo, kad nuo 2015 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 23 d. piniginiais pervedimais iš atsakovo yra gavusi 7 511 Eur sumą. Taigi, įvertinus tai kas nurodyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė neįrodė, jog egzistavo faktai, su kuriais ji sieja CK 3.60 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją ir atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, t. y., kad atsakovas dar 2010 metais paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpino.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog į bylą pateikti įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovas ieškovei buvo neištikimas ir dėl to šalių santuoka iširo. Pažymėtina, kad tiek pačios ieškovės paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, jog santuoka faktiškai nutrūko 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiek liudytojos K. M. (šalių dukters) parodymai apie tėčio bendravimą su kita moterimi, taip pat atsakovo 2022 metais atlikti piniginiai pervedimai Z. T., kuri atsakovo teigimu yra jo bendradarbė, pagrindžia, kad atsakovas palaiko santykius su kita moterim, tačiau pateikti įrodymai nepagrindžia, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei iki faktinio šalių išsiskyrimo (2019 m. pabaigos). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovę pasiekusios žinios apie atsakovo bendravimą su kita moterimi tikėtina prisidėjo prie ieškovės apsisprendimo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, tačiau byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos spręsti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnyje nustatytų pareigų, nesistengė išsaugoti šeimos. Pažymėtina, kad šalys jau nuo 2009 metų pabaigos gyveno atskirai, abi šalys toleravo tokį gyvenimo būdą, todėl tikėtina, jog sutuoktinių santykiai bei jausmai vienas kitam per tokį ilgą gyvenimo atskirai ir toli vienas nuo kito laiką išblėso. Nepaisant to, nei viena iš šalių nesiėmė priemonių spręsti santuokoje iškilusių problemų ir atkurti santykius, nesiekė išsaugoti šeimos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad santuokiniai ryšiai nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
28. Apibendrinamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konstatuoti, jog dėl santuokos iširimo akivaizdžiai yra kaltas tik atsakovas, nėra pakankamo pagrindo. Apeliantė skųsdama teismo sprendimą dėl santuokos išrimo dėl abipusės sutuoktinių kaltės akcentavo pirmos instancijos teismo netinkamą atsakovo kaip sutuoktinio pareigų vykdymą, tačiau nieko nepasisakė dėl jos kaip sutuoktinės veiksmų / priemonių šeimai išsaugoti, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių santuokos iširimo pagrindą, pagrįstai nurodė, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26 – 3.30 straipsniai), todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas. Pažymėtina, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo yra didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
29. Apeliantė nurodė, kad teismas vertindamas aplinkybes, ar atsakovas išlaikė šeimą ir jos nepaliko, nepagrįstai rėmėsi atsakovo teiktais dokumentais (Opal Transfer atliktų piniginių pavedimų išklotinėmis), kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, todėl, jos vertinimu, spręstina ar neegzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
30. Proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nors nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog pagal įstatymą (CPK 113 straipsnio 3 dali) visi į bylą teikiami įrodymai privalo būti valstybine kalba (pateiktas vertimas į lietuvių kalbą), kita vertus, nėra pagrindo konstatuoti, jog padarytas proceso teisės normų pažeidimas turėjo esminės įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui ir buvo neteisingai išspręsta byla. Pirmosios instancijos teismas, be į bylą atsakovo anglų kalba pateiktų Opal Transfer atliktų piniginių pavedimų išklotinių, vadovavosi ir pačių šalių paaiškinimais, kurių metu ieškovė pripažino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl šiose išklotinėse nurodytų pinigų pervedimo, todėl visų byloje esančių įrodymų kontekste padarė išvadas dėl šalių įrodinėtų aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė neįrodinėja, kad nesuprato kas yra užfiksuota šiose banko išklotinėse, pati jomis remiasi įrodinėdama aplinkybę dėl pinigų pervedimo kitai moteriai (Z. T.). Be to, ieškovė neįrodinėja, kad teisminis procesas pirmosios instancijos vyko nevalstybine kalba, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl vien tai, kad į byla nebuvo pateikti minėtų dokumentų vertimai į lietuvių kalbą, nėra pagrindo daryti išvados, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o juo labiau tai pripažinti absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 2 punktas).
Dėl santuokos metu įgyto buto padalijimo
31. Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 50,03 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 6270 Eur).
32. Ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo ir priteisti jai visą butą, atsakovui nepriteisiant kompensacijos. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko ir teismo prašė, kad santuokoje įgytas turtas sutuoktiniams būtų padalintas lygiomis dalimis, t. y. po ½.
33. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo ar visą turtą natūra priteisti vienam iš sutuoktinių, todėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą sutuoktiniams padalinimo lygiomis dalimis.
34. Apeliantės teigimu, kadangi atsakovas neišlaikė nei jos, nei savo nepilnametės dukros (ieškovė viena augino ir išlaikė tuo metu buvusį nepilnametį vaiką), taip pat įvertinus tai, kad ji iš atsakovo laikotarpiu nuo 2015 metų balandžio iki 2019 metų gruodžio mėnesio (įvertinus senatį) negavo apie 3 869 Eur paramos/išlaikymo, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti visą butą. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
35. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, jam įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
36. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Kita vertus, šalys nepilnamečių vaikų neturi (K., gim. (duomenys neskelbtini), 2013 metais tapo pilnamete), todėl būtinybės užtikrinti vaikų interesus, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, šiuo atveju nėra. Antra, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neįrodinėjo bei byloje nebuvo nustatyta, jog šeima būtų negavusi pajamų dėl atsakovo aplaidumo, arba jog jis būtų nuo šeimos nuslėpęs pajamas ir jomis naudojęsis savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Vien apeliaciniame skunde nurodomos apeliantės abejonės, jog atsakovas dirbdamas užsienio valstybėje galėjo slėpti tikrąsias pajamas ir pagal finansines galimybes neteikė šeimai tinkamo išlaikymo, negali būti pripažintos pakankamu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Trečia, ieškovė neprašė po santuokos nutraukimo priteisti iš atsakovo jai išlaikymą, o vien tai, kad ieškovės gaunamos pajamos, gyvenant santuokoje, galimai nebuvo pakankamos visiškai save bei tuo metu buvusį nepilnametį vaiką išlaikyti, nėra pakankamas pagrindas taikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį ir vienam sutuoktiniui paskirti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Aptartų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dalindamas tarp sutuoktinių turtą pagrįstai nenukrypo nuo bendro turto lygių dalių principo.
37. Akcentuotina ir tai, kad byloje nekilo ginčo, jog ieškovės gyvenamoji vieta nėra ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji gyvena kitame bute, kuris jai priklauso asmenine nuosavybės teise (pagal dovanojimo sutartį). Ginčo butą ieškovė naudotis yra perdavusi kitiems asmenims (liudytojams A.S. ir G.S.), kurie moka už jį komunalinius patarnavimus. Ir nors sutiktina su apeliante, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog iš trečiųjų asmenų ieškovė gauna nuomos mokestį, tačiau ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad užtikrinant ieškovės interesus yra būtina nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
39. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
41. Atsakovas pateikė duomenis dėl patirtų 2 200 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovo prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės (apeliantės) J. K. atsakovui A. K. 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.