Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audrius Meilutis, Marijaus Šalčiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 55 MGL, t. y. 2 750 Eur baudos bausmė, ją sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, nuspręsta skirti E. G. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 5 d.;

– konfiskuoti E. G. priklausantį automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

E. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. G. Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. lapkričio 28 d., apie 16.52 val., Kaune, Raudondvario pl. ties pastatu Nr. 94B, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW Serie X“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0075, nustatytas 1,70 promilės neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad nors E. G. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta surinktų įrodymų visuma. Nuteistojo kaltę neginčytinai patvirtina tiesioginio įvykio liudytojo G. J. parodymai. Teismas kritiškai vertino nuteistojo parodymus, jog jis atvažiavęs į stovėjimo aikštelę automobilyje vartojo alkoholį, bei kritiškai vertino liudytojos O. Ž. parodymus, kadangi ji yra nuteistojo pažįstama, jos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jos ir kaltinamojo parodymai tarpusavyje nėra vienodi, nenuoseklūs. Teismas konstatavo, jog E. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,50 promilės neblaivumo laipsnis, jis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Skirdamas bausmę teismas nurodė, jog E. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas per 3 metų laikotarpį 14 kartų, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, todėl bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimesnį minimaliam. Teismas pažymėjo, jog E. G. nustatytas vidutinis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, anksčiau jis neteistas dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviam, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatytinas artimas minimaliam. Teismas sprendė, jog E. G. inkriminuotas nusikaltimas buvo įvykdytas vairuojant „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką. Minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam E. G., todėl jis konfiskuotinas, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.1. panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – E. G. išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos.

3.2. jeigu teismas spręstų, kad E. G. nuteistas pagrįstai, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nuosprendį ir paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nuspręsta konfiskuoti automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pakeisti, vietoje jos, paskiriant alternatyvią baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš E. G. automobilio „BMW X5“ vertės sumą – 10 790,00 Eur, įpareigojant E. G. sumokėti nurodomą sumą per 12 mėnesių nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

4.1. nurodo, kad nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto, bei BPK 20 straipsnio 5 dalies. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, buvo šališkas, esmingai pažeidė BPK reikalavimus ir padarytieji pažeidimai suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

4.2. teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį rėmėsi vien liudytojo G. J. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, tačiau tinkamai neištyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų viseto, jų neanalizavo, nesiejo tarpusavyje, nuosprendyje dėl dalies jų nepasisakė. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų faktinę aplinkybę, jog E. G. iš tikrųjų būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, ar juo labiau, kad vairuodamas sukėlė eismo įvykį. E. G. niekada nepripažino, kad įvykio dieną neblaivus vairavo transporto priemonę. Byloje jokie asmenys nebuvo pripažinti nukentėjusiaisiais, taigi net ir žala jokiam subjektui nepadaryta. 2025-01-21 ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją J. V., pastaroji paaiškino, kad jokių automobilio apgadinimų pastaroji nematė, pretenzijų dėl apgadinto automobilio apeliantui E. G. nereiškė. Taigi J. V. įvykio nematė, jokių jai priklausančiai transporto priemonei apgadinimų nepadaryta, žala nesukelta, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti, kad buvo sukeltas eismo įvykis.

4.3. pažymi, kad iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, kurios įrengtos ant parduotuvės „RIMI“ adresu Raudondvario pl. 94B, Kaunas, taip pat nematyti, jog E. G. atvairavo automobilį būdamas neblaivus, ar kad sukėlė eismo įvykį. G. J. parodymų nepatvirtina, jokie ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tuo tarpu teismas nepagrįstai išimtinai priimdamas skundžiamą nuosprendį remiasi vien G. J. subjektyviais parodymais. Nuosprendyje nurodoma, neva liudytojas G. J. apeliantas E. G. „pasiūlė į dantis“, tačiau tokių hiperbolizuotų teiginių, taip pat, nepatvirtina, jokie byloje surinkti įrodymai. Priešingai, iš į bylą pateikto 2024-12-13 apžiūros protokolo matyti, kad būtent G. J. kėlė konfliktines situacijas. E. G. savisaugos veiksmus iššaukė būtent liudytojo G. J. konfliktiniai ir agresyvūs veiksmai, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino ir apskritai dėl jų nepasisakė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad E. G. liudytojo G. J. atžvilgiu apskritai būtų išsakęs panašaus pobūdžio grasinimus.

4.4. atkreipia dėmesį, jog nuosprendyje nurodoma, neva liudytojas G. J. matė, kaip apeliantas E. G. 2-3 minutes sėdėjo automobilyje, neišlipo, o vėliau išlipo ir apžiūrėjo automobilį į kurį neva atsitrenkė. Tačiau iš į bylą pateiktų vaizdo stebėjimo nenustatyta, kad būtent tokius veiksmus apeliantas E. G. atliko. Vien tai, kad liudytojas kaltinamojo nepažįsta, nereiškia, kad jo parodymai savaime yra objektyvūs. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pats liudytojas veikė emocingai ir agresyviai, kas kelia abejonių dėl jo parodymų nešališkumo. Be to, teismo motyvai, jog per 2-3 minutes žmogus gali išgerti tiek alkoholio, jog jam būtų nustatytas 1.70 promilės neblaivumas, nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo išvada paremta prielaidomis ir vien G. J. parodymais, o ne konkrečiais įrodymais, kurie patvirtintų tokias aplinkybes. Skundo autoriaus nuomone teismas priimtame nuosprendyje visiškai nedetalizuoja, kokie konkrečiai liudytojos O. Ž. parodymai skiriasi yra nenuoseklūs, todėl negalima spręsti, kaip nagrinėjamu atveju pasireiškė liudytojos parodymų prieštaringumas.

4.5. skundo autorius nurodo, jog byloje nėra visiškai jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima neginčijamai spręsti, kad E. G. veiksmai atitiko nusikaltimo įtvirtinto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį. Teigia, jog į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai atvykimo metu rado stovinį automobilį, kurio variklis neveikė, o E. G. buvo prekybos centre kartu su kitu asmeniu, jokių aktyvių vairavimo veiksmu nefiksuota, nėra duomenų, kad automobilį E. G. atvairavo neblaivus ar ruošėsi judėti. Atvykus policijos pareigūnams E. G. nevengė pasitikrinti blaivumo. Byloje nebuvo įrodyta, kad E. G. sukėlė eismo įvykį ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas 1.51 promilės ar didesnis neblaivumas.

4.6. skundo autorius teigia, jog liudytojo G. J. pranešimas policijos pareigūnams, jog apeliantas į stovėjimo aikštelę atvyko neblaivus ir atsitrenkė į kitą automobilį paremtas subjektyviu aplinkybių vertinimu, nes net pareigūnai apžiūrėję automobilius, nenustatė jokių sugadinimų nei E. G., nei kitame automobilyje. Dėl automobilio sugadinimų pretenzijų nepareiškė ir automobilio savininkė, į kurį G. J. teigimu E. G. neva atsitrenkė. G. J. nurodytų aplinkybių nepatvirtina net vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų kamerų. E. G. ir liudytoja O. Ž. nuosekliai paaiškino, kad alkoholį vartojo jau stovint automobilyje. Eismo įvykio nebuvo, automobilis stovėjo. Pažymi, kad jei byloje liko abejonių dėl E. G. vairavimo būnant neblaiviam fakto arba parodymų objektyvumo, teismas neturėjo teisės priimti apkaltinamojo nuosprendžio.

4.7. skundo autorius pažymi, kad E. G. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė automobilio konfiskavimas nėra tikslinga, ji neproporcinga ir perteklinė. Transporto priemonės – automobilio „BMW X5“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) konfiskavimas nėra tikslingas, kadangi išieškant iš E. G. šios transporto priemonės rinkos vertę būtų pasiekti tie patys BK numatyti tikslai. Automobilis „BMW X5“ nėra specialiai pritaikytas ar modifikuotas siekiant nusikalstamos veikos padarymo, taip pat nėra duomenų, jog transporto priemonė būtų nuolat ar sistemingai naudojama nusikalstamiems tikslams. Transporto priemonė šiuo atveju buvo tik epizodiškai panaudota galimai padarytos veikos metu. Automobilio konfiskavimas turėtų ypač reikšmingas neigiamas pasekmes E. G., kuris neturi kito asmeninio transporto ir kuriam ši transporto priemonė yra būtina kasdieniams poreikiams tenkinti, įskaitant darbą, šeimos priežiūrą ir kitas svarbias funkcijas. Tokiu būdu būtų pažeidžiamas ne tik baudžiamosios teisės proporcingumo principas, bet ir asmens socialinis bei ekonominis stabilumas. Be to, E. G. netenka specialios vairavimo teisės, todėl natūralu, kad automobiliu naudotis, kurį laiką ir taip negalės, tad jo konfiskavimas būtų perteklinis. Skundo autorius atkreipia dėmesį, jog egzistuoja galimybė išieškoti iš E. G. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nustatytą automobilio „BMW X5“ vertės sumą, kuri yra objektyvi ir realiai atspindi nusistovėjusią rinką – 10 790,00 Eur (su PVM). E. G. turi galimybę sumokėti automobilio „BMW X5“ vertę (10 790,00 Eur).

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo procesinio dokumento teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis E. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba pripažinus jį kaltu pakeisti jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, vietoje jos, paskiriant alternatyvią baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš E. G. automobilio „BMW X5“ vertę – 10 790,00 Eur, įpareigojant E. G. ją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

7. Nuteistasis E. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdžių metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išvadas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo pagrindė visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino E. G. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką

8. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad E. G. 2024 m. lapkričio 28 d., apie 16.52 val., Kaune, Raudondvario pl. ties pastatu Nr. 94B, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW Serie X“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Be to, nėra ginčo kad jis įvykio metu buvo neblaivus, tai patvirtina 2024 m. lapkričio 28 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad E. G. 2024 m. lapkričio 28 d. 17.18 val. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, o 17.34 val. nustatytas 1,70 promilių neblaivumas. Iš esmės to neginčija ir pats nuteistasis E. G., tačiau teigia, kad automobilį į įvykio vietą atvairavo blaivus, bei alkoholį vartojo jau sustojęs parduotuvės ,,RIMI“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Visgi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, šią nuteistojo versiją atmetė kaip neįtikinamą. Taip pat ir liudytojos O. Ž. parodymus laikė nepatikimais, kam iš esmės pritaria ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija.

10. Nuteistojo skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismo nebuvo nustatyta, kad E. G. būdamas neblaivus 2024 m. lapkričio 28 d., apie 16.52 val. vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija šiuos apelianto skundo argumentus laiko nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, rėmėsi teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – neblaivumo nustatymo aktu, apžiūros protokolais ir liudytojo G. J., kuris nuteistojo nepažįsta ir nėra suinteresuotas jį apkalbėti, teisme duotais detaliais parodymais, kurie viso proceso metu išliko nuoseklūs ir detalūs. Liudytojas G. J. tiek skambindamas Bendruoju pagalbos telefonu ir nurodydamas, kad parkavosi „BMW X5“, atsimušė į kitą mašiną ir akivaizdžiai vairuotojas girtas, tiek bendraudamas su policijos pareigūnais atvykusiais į įvykio vietą, kas užfiksuota apžiūros protokole apžiūrėtais pareigūnų „BODY“ kamerų vaizdo įrašais, kad kai E. G. išlipo iš automobilio ir iki pat atvykstant policijos pareigūnams, šis jokio alkoholio nevartojo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius paaiškinimus apie tai, kad sustojo prie „RIMI“ parduotuvės, esančios Raudondvario pl., tuo metu šalia jo parkavosi „BMW X5“ automobilis, kuris atsitrenkė į kitą automobilį, esantį priešais, tačiau prisiparkavo ir vairuotojas 2-3 minutes sėdėjo automobilyje, neišlipo. Vėliau išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilius, grįždamas sustojo prie liudytojo automobilio ir pradėjo trankyti į langą, klausė, ko jis čia žiūri. Tuomet liudytojas pastebėjo, kad minėto automobilio vairuotojas neblaivus – jautė nuo asmens sklindantį alkoholio kvapą, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Tada liudytojas iškvietė policiją. E. G. bandė porą kartų išvažiuoti, bet liudytojas jį sulaikė, neleido užsidaryti automobilio durelių. E. G. supratęs, kad išvažiuoti nepavyks, su savo drauge nuėjo į „RIMI“ parduotuvėje esančią „Vynoteką“, liudytojas jį visą laiką sekė ir stebėjo (2 t., b. l. 29-30). Vėliau atvykę policijos pareigūnai nustatė E. G. neblaivumą (pirmo tikrinimo metu 2024 m. lapkričio 28 d. 17.18 val. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, o antro tikrinimo metu 17.34 val. nustatytas 1,70 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 38-39)). Nors tiek pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis teigė, jog alkoholį vartojo tik sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje savo automobilyje, bei nuėjęs į parduotuvę su drauge O. Ž., tačiau, šias aplinkybes paneigė apklaustas pirmos instancijos teisme liudytojas G. J., taip pat sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog šias aplinkybes paneigia paprasta logika, jog atvykus 16.52 val. ir, kaip nurodė apeliantas, esant blaiviam, per 2-3 minutes, sėdint savo automobilyje, nuteistajam išgerti tokį kiekį alkoholio nebuvo įmanoma, kad jam 17.18 val. jau būtų nustatytas 2,20 promilių neblaivumas, o 17.34 val. jį tikrinant antrą kartą jis jau būtų gerokai išblaivėjęs (alkoholis jau buvo pradėjęs šalintis iš organizmo) ir jam būtų nustatytas 1.70 promilių neblaivumas. Minėtas 2-3 minučių laiko tarpas nustatytas iš liudytojo G. J. parodymų, kuriuos patvirtina ir liudytojos O. Ž. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti pirmos instancijos teisme, kuri nurodė, jog į prekybos centro „RIMI“ stovėjimo aikštelę ji su E. G. atvyko apie 17 val. (1 t., b. l. 59), bei neblaivumo nustatymo aktas, kuriame pirmas tikrinimas E. G. buvo atliktas 17.18 val. Todėl visiškai nelogiški nuteistojo parodymai, kad jis tik sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje vartojo alkoholį ir tokį alkoholio kiekį, kuris patikrinimo metu rodė net 2.20 promilių neblaivumo laipsnį, jis spėjo suvartoti per 2-3 minutes būdamas savo automobilyje. Taigi, nors nuteistasis ir nebuvo sustabdytas neblaivus vairuojantis transporto priemonę, tačiau aptarti liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, BPC graso įrašas (b. l. 1 t., b. l. 83-86), „Body kamerų“ vaizdo įrašai (b. l. 87-93), bei kiti pirmos instancijos teismo ištirti įrodymai suteikia pagrindą daryti išvadai, kad E. G. vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

11. Taip pat skunde nurodyta, jog iš į bylą pateiktų vaizdo stebėjimo nenustatyta, kad E. G. 2-3 minutes sėdėjo automobilyje, neišlipo, o vėliau išlipo ir apžiūrėjo automobilį, į kurį neva atsitrenkė, tačiau susipažinus su minėtu vaizdo įrašu nustatyta, kad jame nėra iš viso jokių bylai reikšmingų aplinkybių, nes jame nėra fiksuotas nuteistasis ir jo automobilis, o vaizdas filmuojamas iš kito stovėjimo aikštelės kampo ir byloje nagrinėjamas įvykis nėra matomas, todėl šis skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

12. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama tam, kad byloje nebuvo nukentėjusiųjų, niekam nepadaryta žala, nurodant, kad liudytoja J. V. paaiškino, kad jokių automobilio apgadinimų nematė, pretenzijų dėl apgadinto automobilio E. G. nereiškė, todėl pasak apelianto nėra pagrindo teigti, kad buvo sukeltas eismo įvykis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. G. šioje byloje yra nuteistas dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o ne dėl to, kad vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Todėl šioje byloje nėra svarbu ar buvo sukeltas eismo įvykis ar ne, o užtenka konstatuoti, faktą, kad E. G. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kas aptartais pirmos instancijos teismo įrodymais ir buvo padaryta. Todėl kiti skundo argumentai apie padarytą eismo įvyko toliau nevertinami.

13. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, buvo šališkas, tačiau pažymėtina, jog nuteistojo versijos dėl alkoholio vartojimo vietos ir laiko (stovėjimo aikštelėje, po vairavimo) motyvuotas ir neprieštaringas atmetimas, paremtas nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, savaime nepažeidžia baudžiamojo proceso teisės normų, įskaitant nuteistojo teisės į gynybą, bei dėl to negalima teismo laikyti šališku, juolab šiuo atveju svarbu nustatyti patį vairavimo esant neblaiviam faktą. Jau ankščiau apartų įrodymų visuma patvirtina, jog nuteistasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, todėl kitos skunde minimos aplinkybės dėl nesukelto eismo įvykio ir jo aplinkybių neištyrimo, kaip jau minėta, nėra aktualios ir veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sujungus byloje aptartus įrodymus į loginę ir nuoseklią visumą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. G. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik, kaip teigiama skunde liudytojo G. J. parodymais, tačiau rėmėsi įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, pakarotinai įvertinęs pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų dėl apelianto kaltės, kurią patvirtina nuoseklūs viso proceso metu liudytojo G. J. parodymai, BPC graso įrašas, „Body kamerų“ vaizdo įrašai, jų apžiūros protokolai bei neblaivumo nustatymo aktas, taip pat iš dalies paties nuteistojo parodymai dėl to, kad jis neginčijo vairavęs minėtą įvykio dieną nurodyto kaltinime automobilio, pripažino neblaivumą, nustatytą neblaivumo nustatymo aktu.

15. Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad jo kaltė skundžiamame nuosprendyje pagrįsta tik prielaidomis, atmeta kaip nepagrįstus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados, o pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Iš to seka, kad E. G. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma, iš kurios teismas padarė teisingas išvadas apie E. G. kaltumą ir to nepaneigia nuteistojo skunde išdėstyti argumentai.

16. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus aptartus duomenis, rašytinę bylos medžiagą bei ištirtus įrodymus susiejus į vieningą, logišką visumą, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas pagrįstai E. G. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių šioje dalyje reiktų keisti priimtą procesinį sprendimą, neturi.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų taip pat nenustatė.

18. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. E. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmos instancijos teismo nuosprendžiu buvo skirta 55 MGL, tai yra 2750 Eur baudos bausmė, ją įpareigojant sumokėti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad E. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. E. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių pirmos instancijos teismas nenustatė. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Dėl to teismas sprendė, kad bausmės paskirtis bus pasiekta jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą BK numatytam minimaliam baudos dydžiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Pažymėtina, jog nebuvo nustatyta lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, nuteistasis net neprisipažino padaręs šią nesunkią nusikalstamą veiką, už kurios padarymą baudos bausmė gali būti skiriama nuo 50 MGL iki 2 000 MGL, tuo tarpu nuteistajam paskirta artima minimaliai 55 MGL dydžio bauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai įvertino E. G. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pavojingumą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistajam paskirtą bausmę BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo E. G. paskirtą bausmę laikyti neteisinga. Be to, teismas laiko, jog tinkamai individualizuota ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Todėl šiuo atveju laikytina, jog nuteistajam paskirta baudos bausmė artima minimaliai ir taip savo dydžiu yra pakankamai nedidelė ir jos dar labiau mažinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad būtent baudos bausmė yra tinkama sulaikyti E. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl švelninti paskirtą bausmę neturi pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo.

19. E. G. apeliaciniame skunde ginčija ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – jam priklausančios transporto priemonės automobilio „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) konfiskavimą ir prašo išieškoti iš E. G. automobilio „BMW X5“ vertės sumą – 10 790,00 Eur, įpareigojant jį sumokėti nurodomą sumą per 12 mėnesių nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o minėto automobilio nekonfiskuoti.

20. BK 72 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, ji skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Pasisakant dėl nuteistojo argumentų, susijusių su transporto priemonės konfiskavimu, aktuali ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika sprendžiant asmens, nuteisto už automobilio vairavimą esant neblaiviam, transporto priemonės konfiskavimo klausimus. Kasacinis teismas išaiškino, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis, o kartu ir turto konfiskavimu, siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-34-699/2018, 2K-79-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-112-942/2021, 2K-49-489/2025).

21. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta išimtis, leidžianti esant tam tikroms sąlygoms nekonfiskuoti turto, atitinkančio 72 straipsnio 1–4 dalyje nustatytus konfiskuotino turto požymius, o iš kaltininko išieškoti šio turto vertę ar vertės dalį atitinkančią pinigų sumą. Sąlygos, nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje, yra tokios: konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

22. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021).

23. Iš aptarto teisino reglamentavimo bei teismų praktikos seka, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju teismas privalo kartu su bausme paskirti naudotos transporto priemonės konfiskavimą, jei ji priklauso neblaiviam vairuotojui, t. y. tokiais atvejais transporto priemonės konfiskavimas yra imperatyvus.

24. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad išieškant iš E. G. šios transporto priemonės rinkos vertę pasak apelianto būtų pasiekti tie patys BK numatyti tikslai, automobilis „BMW X5“ nėra specialiai pritaikytas ar modifikuotas siekiant nusikalstamos veikos padarymo, ji nėra sistemingai naudojama nusikalstamiems tikslams, konfiskavimas turėtų ypač reikšmingas neigiamas pasekmes E. G., kuris neturi kito asmeninio transporto ir kuriam ši transporto priemonė yra būtina kasdieniams poreikiams tenkinti, įskaitant darbą, šeimos priežiūrą ir kitas svarbias funkcijas. Teisėjų kolegija įvertinusi šį prašymą ir jo motyvus, konstatuoja, kad nenurodytos jokios objektyviai egzistuojančios priežastys, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Nors gynėjas prašė nekonfiskuoti automobilio, tačiau pagal bylos aplinkybes nuteistajam taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

25. Byloje nėra ginčo, jog E. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, šis automobilis pagrįstai pirmos instancijos teismo laikytas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, privalėjo būti konfiskuotas. Pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad E. G. yra darbingo amžiaus asmuo, todėl automobilio, kurio vertė yra 10 790,00 Eur, konfiskavimas aiškiai neproporcingai nuteistojo nuosavybės teisių nepažeis. Be to, pats nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodo, jog minėtą pinigų sumą sumokėti gali, todėl akivaizdu, kad minėto automobilio konfiskavimas nebus jam per sunki ar neproporcinga našta, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio, priklausančio pačiam nuteistajam, nekonfiskuoti nėra jokio teisinio pagrindo.

26. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas – šiuo atveju automobilis, kurį vairavo neblaivus apeliantas, – būtų paslėptas ar suvartotas, priešingai, minėtas automobilis yra saugomas stovėjimo aikštelėje. Be to, nustatyta, kad jis asmeninės nuosavybės teise priklauso pačiam apeliantui, taigi ši aplinkybė netenkina ir kitos BK 75 straipsnio 5 dalies sąlygos, kad turtas priklauso tretiesiems asmenims.

27. BK 75 straipsnio 5 dalis taip pat suteikia teismui teisę pripažinti, kad turto konfiskavimas konkrečiu atveju būtų netikslingas. Tai vertinamojo pobūdžio nuostata, todėl aiškinant ją visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Šiame kontekste pažymėtina, kad konstatuojant, jog konkrečiu atveju turto konfiskavimas būtų netikslingas, teismas savo sprendimą turi motyvuoti, nurodant konkrečias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo imperatyvios, BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonė) privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip pažymėta pirmiau, nusprendęs konfiskuoti ne turtą ir ne visą jo vertę, o tik dalį vertės, teismas taip pat turi pateikti tokio sprendimo motyvus, ypač tada, kai konfiskuotinas turtas priklauso kaltininkui ir nėra objektyviai egzistuojančių kliūčių jį konfiskuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Kaltinamojo asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis netaikyti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019, 2K-201-303/2022). Aplinkybės, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas ar tai, kad automobilis buvo įsigytas paimant kreditą, taip pat nėra laikomos išimtinėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, dėl kurių nukenčia ir šeimos bei turtiniai interesai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-530/2023).

28. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, jog konfiskuoti automobilį būtų netikslinga. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių automobilio konfiskavimas būtų netikslingas, todėl pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra, minėtas automobilis priklauso pačiam nuteistajam, jis dirba, gauna darbines pajamas, kaip nurodė apeliantas yra pajėgus sumokėti automobilio vertę, kas rodo jog ir tokios vertės automobilio konfiskavimas nebus neproporcinga priemonė. Pažymėtina, kad nuteistasis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę pakankamai intensyviame kelio ruože, taip keldamas grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Šiuo atveju tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir nepataisomų pasekmių, todėl nuteistasis privalo patirti atitinkamus suvaržymus, kurie ateityje jį sulaikytų nuo vairavimo išgėrus. Konstatuotina, kad BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas ir nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas, atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir atitinka teisinį reglamentavimą. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog apeliantas neteistas, administracine tvarka nebaustas, tai vienintelis jo automobilis, nėra laikomos išimtinėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, dėl kurių nukenčia ir jo asmeniniai, šeiminiai, turtiniai interesai nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

29. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę BK 72 straipsnio taikymo klaidų nepadarė, todėl ir šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

30. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, paskirtoji baudos bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, E. G. nėra per griežtos, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. rugsėjo 22 d. pažymą Nr. APD-2025-10340, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. G., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Ričardas Lilas teikė antrinę teisinę pagalbą E. G. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 106,25 Eur.

32. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2024 m. gruodžio 2 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (t. 3, b. l. 94). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios bei tai, kad nuteistajam jau skirta baudos bausmė, bei transporto priemonės konfiskavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 23 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš E. G. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.