Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2S-746-124/2012

Teisėja J. Staševičienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01622-2012-2

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 14 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą dalyje dėl negautų pajamų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo grindė 2011-02-20 vartojimo kredito sutartimi SP 5919, 2012-05-10 skolos perdavimo aktu, 2011-06-22 pradelstų įmokų mokėjimo grafiku bei vadovavosi LR CK 6.57 str. ir 6.249 str., todėl kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl negautų pajamų priteisimo yra realus ir pagrįstas. Negautos pajamos yra detalizuotos ir pateikti įrodymai, kad skaičiuojant netiesioginius nuostolius jie yra grindžiami realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis pajamomis. Pareiškimas pagrįstas faktiniais skaičiavimais. Negautos pajamos apskaičiuojamos pagal matematinę formulę, kuri nustatyta LR Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 347 „Bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarkos aprašas“.Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei patikrina parengtų dokumentų turinį ir netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o skolininkas savo interesus gali apginti pareikšdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Susipažinęs ir ištyręs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį bei tos pačios dienos teismo įsakymą, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str.), kas sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui peržengti atskirojo skundo nagrinėjimo ribas (CPK 320 str. 2 d.) ir panaikinti ne tik skundžiamą Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, bet ir Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. teismo įsakymą dėl absoliučių jų negaliojimo pagrindų.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius UAB „ITM Inkasso“ kreipėsi į teismą su pareiškimu išduoti teismo įsakymą dėl 608,60 Lt skolos, 100 Lt sutartinių palūkanų, 785,46 Lt kitų išlaidų (negautų pajamų), 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (1 b. l.). Telšių rajono apylinkės teismas 2012-08-30 nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dalyje dėl 785,46 Lt negautų pajamų, nurodydamas, kad jis yra aiškiai nepagrįstas (2 b. l.). Kitoje dalyje pareiškimą priėmė ir 2012-08-30 išdavė teismo įsakymą (2 b. l.).

LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašant išduoti teismo įsakymą, nėra reikalaujama pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas; be to, išduodamas teismo įsakymą, teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3d., 435 str. 3 d.). Tai reiškia, jog teismas neturi teisės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje vertinti kreditoriaus prašomų priteisti negautų pajamų dydžio pagrįstumo. Šis klausimas galės būti sprendžiamas skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimas dėl kreditoriaus pareiškimo. Tokia teismų praktika yra formuojama analogiškose apygardos teismų nagrinėjamose bylose (pvz., Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-2573/2011, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-853-553/2012, 2S-852-340/2012, 2S-591-516/2011 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius reikalavimą dėl skolos, sutartinių palūkanų ir negautų pajamų priteisimo iš skolininkės D. S. grindė 2011-02-20 vartojimo kredito sutartimi Nr. SP 5919, 2011-05-10 skolos perdavimo aktu, 2011-06-22 pradelstų įmokų mokėjimo grafiku bei vadovavosi LR CK 6.57 ir 6.249 straipsniais, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pareikštas reikalavimas dalyje dėl negautų pajamų priteisimo iš skolininkės D. S. nėra iš esmės neįmanomas. Pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelio negautų pajamų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolos.

LR CPK 433 str. 3 dalis numato, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami. Įrodymai, kuriais yra grindžiami kreditoriaus reikalavimai, turi būti tik nurodomi pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo (LR CPK 433 str. 1 dalies 5 punktas).

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2012-08-30 teismo įsakymu priteisė kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ reikalaujamą skolą, išskyrus 785,46 Lt negautas pajamas, o skolininkė D. S. 2012-09-11 šią skolą sumokėjo (16 b. l.).

LR CPK 435 str. 2 d. numato, kad teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra LR CPK 137 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka LR CPK 431 str. 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Iš XXIII skyriaus teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje nenumatė galimybės teismui priimti dalinio teismo įsakymo, t. y. patenkinti tik dalį kreditoriaus reikalavimų.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. rugpjūčio 30 d. teismo įsakymą, kuriuo patenkino tik dalį kreditoriaus reikalavimų, taip pat priimdamas skundžiamą 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, kuria atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dalyje dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 785,46 Lt negautų pajamų priteisimo, pažeidė procesinės teisės normas (CPK 435 str. 1 d., 2 d.) ir dėl šių pažeidimų neteisingai išsprendė bylą, kas pripažintina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. teismo įsakymą ir 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.