Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Julijai Paulikienei, dalyvaujant ieškovės N. B. atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, atsakovui A. Š., atsakovo R. N. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. patikslintą ieškinį atsakovams antstolei A. R. Ž., R. N., A. Š. ir R. B. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė N. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams antstolei A. R. Ž., R. N., A. Š. ir R. B. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo. Nurodė, kad atsakovė antstolė A. R. Ž. atlieka išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 75-00362/08 iš ieškovės sutuoktinio atsakovo R. B., atsakovo (išieškotojo) – A. Š. naudai. Atliekant išieškojimą, 2009-05-27 antstolė už 28000,00 Lt iš varžytinių atsakovui (pirkėjui) R. N. pardavė pastatą – garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Be to, 2010-03-02 neįvykus 1,9 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) varžytinėms, šį turtą už 16000 Lt perdavė atsakovui (išieškotojui) A. Š.. Šiais veiksmai antstolė pažeidė ieškovės teises, nes šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes buvo įgytas ieškovės ir atsakovo R. B. santuokos, sudarytos 1989-12-13, metu. Kadangi antstolė realizavo skolininkui nepriklausantį turtą, prašo pripažinti pastatą - garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 1,9 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo R. B. nuosavybe; pripažinti negaliojančiu vykdomojoje byloje Nr. 75-00362/08 antstolės A. R. Ž. sudarytą turto pardavimo iš varžytinių aktą, pagal kurį atsakovui R. N. buvo parduotas pastatas-garažas, esantis (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu vykdomojoje byloje Nr. 75-00362/08 antstolės A. R. Ž. sudarytą perdavimo išieškotojui aktą, pagal kurį neįvykus 1,9 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytinėms šį turtą už 16000 Lt perdavė atsakovui (išieškotojui) A. Š.; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovės bei atsakovo R. B. nuosavybėn pastatą-garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 1,9 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei priteisti jai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė antstolė A. R. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsakovas R. B. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės A. R. Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 75-00362/2008, kurioje pagal Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-30 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-834-622/2008 vykdomas 180000 Lt skolos, 6480 Lt delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš skolininko R. B. kreditoriaus A. Š. naudai (vykdomoji byla, t. I, b.l. 140). 2009-05-27 iš varžytinių pirkėjui R. N. parduotas garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla, t. 2, b.l. 101-104). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-12 nutartimi patvirtintas 2009-05-27 turto pardavimo iš varžytinių aktas (vykdomoji byla, t. 2, b.l. 143-144). 2010-03-03 turto perdavimo išieškotojui aktu išieškotojui A. Š. perduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla, t. 3, b.l. 114).

Nagrinėjamos bylos ginčo esmė – skolininko turto – garažo bei žemės sklypo teisinis režimas ir jų (garažo bei žemės sklypo) pardavimo varžytinėse/perdavimo išieškotojui teisėtumas.

Dėl ieškinio

Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, jog antstolė realizavo skolininkui nepriklausantį turtą, todėl prašo pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytinių bei turto perdavimo išieškotojui aktus ir taikyti restituciją. Todėl teismas nagrinėja tai, ar yra pagrindas pripažinti varžytynių bei perdavimo išieškotojui aktus neteisėtais, ir ar bus ginamos ieškovės civilinės teisės jos prašomu civilinių teisių gynimo būdu – atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 str. 2 d.).

Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Taigi turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 str. – įtvirtintais pagrindais.

Parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas. Taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t. y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą. Dėl šių priežasčių CPK 602 str. nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas, pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, taikytinas tik išimtiniais atvejais. Pagal CPK 602 str. 1 p. teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 str. nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. Be to, teismas, atsižvelgdamas į būtinumą siekti užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, proporcingumo principo reikalavimą taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui (CK 1.2 str. 1 d.), turi įvertinti, ar turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises, ar pažeistos teisės negali būti tinkamai apgintos taikant civilinę atsakomybę.

CK 3.87 str. 1 d. nustatyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, t.y. tokio turto savininkai yra abu sutuoktiniai. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 str. 3 d. įtvirtinta norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d. normose, 3.90 ir 3.91 str. įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą (kai nutraukiama santuoka ir dalijamas turtas) ar spręsdamas tarp jų kilusius ginčus, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai turtas yra išviešintas viešame registre ir nesilaikyta įstatymo reikalavimų bendrosios jungtinės nuosavybės išviešinimui (sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto savininkais nenurodyti abu sutuoktiniai arba savininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, o turtas nepažymėtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), tretieji asmenys, kurių interesais yra viešinama informacija, gali remtis viešo registro duomenimis, kad tai asmeninis turtas to asmens, kurio vardu jis išviešintas, arba per teismą reikalauti pripažinimo, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir taip pagrįsti nuosavybės teisės pripažinimo ar (ir) kitokius reikalavimus (nustatyti skolininko turto dalį, atidalyti dalį, priteisti turto dalį, spręsti dėl naudojimo tvarkos ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2008). Viešo registro informacija paneigiama teismo sprendimu. Viešo registro duomenimis besivadovaujantys asmenys be teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, negali nesivadovauti viešo registro informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2007).

Turtas, kurio pardavimą iš varžytynių (garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla, t. 1, b.l. 92-93)) bei turtas, kurio perdavimą išieškotojui (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla, t. 1, b.l. 62-63)) ginčija ieškovė N. B., viešame registre neišviešintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis įregistruotas tik atsakovo R. B. vardu, įrašo apie bendrąją jungtinę nuosavybę nėra. Nustatyta, jog ieškovė N. B. buvo informuota apie minėto turto areštą bei varžytinių paskelbimą dar 2009-04-27, tačiau antstolei nepateikė jokios informacijos apie tai, kad turtas viešame registre išviešintas neteisingai (vykdomoji byla, t. 1, b.l. 139). Ieškovės sutuoktinis atsakovas R. B. taip pat nepateikė antstolei jokių duomenų apie turto teisinį statusą, turto išviešinimo registre teisingumą. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog tokiais savo veiksmais sutuoktiniai patvirtino, kad nekelia ginčo dėl viešojo registro duomenų teisingumo. Pažymėtina, jog tokią išvadą padarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010-06-22 nutartimi palikęs nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-07 nutartį, kuria palikta galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-12 nutartis. Minėtais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog turto 2009-05-27 pardavimo iš varžytinių aktas yra teisėtas, turtas – garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), parduotas iš varžytinių nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Taip pat teismas konstatuoja, jog nepažeidžiant įstatymo normų išieškotojui A. Š. 2010-03-03 turto perdavimo aktu perduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Nei ieškovė, nei atsakovas R. B. antstolei nepateikė jokios informacijos apie tai, kad minėtas turtas viešame registre išviešintas neteisingai, įstatymų nustatyta tvarka neteikė skundų dėl antstolės veiksmų. Ieškovė, pati būdama atsakinga už teisingą nekilnojamojo turto nuosavybės teisės išviešinimą, tik praėjus daugiau nei 14 mėnesių po varžytinių bei beveik pusei metų po turto perdavimo išieškotojui kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl varžytinių akto bei turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais, teigdama, jog parduotas turtas, kuris priklauso jai. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, neatitinkantis bendradarbiavimo su antstoliu ir kitais vykdymo proceso dalyviais standartų bei veikiantis prieš greitą teismo sprendimo įvykdymą, tai reiškia ir proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų, kurie taikomi ir vykdymo procese, pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju antstolės A. R. Ž. veiksmai nustatant turto teisinį statusą viešojo registro duomenų pagrindu, nesiūlant išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl sutuoktinių turto dalies nustatymo, parduodant turtą iš varžytinių bei perduodant turtą išieškotojui, nelaikytini neteisėtais ir sudarančiais pagrindą pripažinti negaliojančiais 2009-05-27 turto pardavimo iš varžytinių aktą bei 2010-03-03 turto perdavimo išieškotojui aktą.

Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo padarinys – restitucija (CK 1.80 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad tiek varžytinių aktas, tiek turto perdavimo išieškotojui aktai nepripažinti negaliojančiais, teismas neturi teisiniu pagrindo spręsti klausimą dėl restitucijos taikymo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nenustatyti imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus parduodant iš varžytinių bei perduodant išieškotojui turtą, varžytinių bei turto perdavimo aktai nepanaikinti, darytina išvada, jog teismas neturi teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl kitiems asmenims teisėtai perleisto turto pripažinimo ieškovės bei atsakovo R. B. bendrąja jungtine nuosavybe.

Dėl priešieškinio

Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. Š. priešieškiniu prašo pripažinti ieškovę N. B. bendraskole. CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 str. 1 d. 5 p., priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Teisės doktrinoje vyrauja nuomonė, jog visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Dėl to įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Sprendžiant sutuoktinių atsakomybės klausimus CK 3.92 str. 3 d. nustatyta prezumpcija buvo taikyta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006; 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2009). Nagrinėjamoje byloje atsakovas priešieškiniu siekia ne paneigti prievolės bendrumo prezumpciją, o ją patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės ir atsakovo R. B. prievolės bendrumo prezumpcija nėra paneigta, ji galioja, atsakovas A. Š. neturi procesinės pareigos įrodinėti galiojančią prezumpciją, todėl A. Š. priešieškinis atmestinas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Šioje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Jos reikalavimai dėl aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo grindžiami įstatyme nustatyta teise pareikšti tokio pobūdžio ieškinį. Vien faktas, kad ieškovė pareiškė ieškinį, savaime negali būti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas, nes tokią teisę ieškovui nustato CPK 5 str. 1 d. bei garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas vykdant teismo 2010-09-20 nutartį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.