Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-237-460/2010

Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-05611-2009-5)

2010 m. sausio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Almanto Padvelskio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens skolininko R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-9354-796/2009 pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės prašymą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo ir suinteresuoto asmens skolininko R. B. skundą antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei, išieškotojui A. Š., R. N. dėl neteisėtų antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

CPK 725 straipsnyje nustatytos varžytinių akto tvirtinimo sąlygos ir tvarka. Teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytinių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažįsta neįvykusiomis (LR CPK 725 str. 4 d.). Prieš tvirtindamas varžytynių aktą jis patikrina, ar varžytynės buvo surengtos laikantis šią procedūrą nustatančių teisės normų. Teisėjas kiekvienu konkrečiu atveju analizuoja priverstinio turto pardavimo aplinkybes ir jas įvertina. Varžytines reglamentuojančių normų nesilaikymas gali pažeisti skolininkų, kreditorių ar varžytinėse dalyvavusių ir jose įsigijusių turtą asmenų teises ir teisėtus interesus. Esminiais pažeidimais pripažintini faktai, kurie galėtų sudaryti pagrindą varžytinių aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio tvarka arba bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais bei pagal CPK 717 straipsnį paskelbti varžytines neįvykusiomis.

Iš vykdomosios bylos Nr. 75-00362/08 medžiagos nustatyta, kad antstolė 2009-05-27 pardavė iš varžytinių pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjui R. N. už 28 000 Lt. Minėtas garažas buvo areštuotas kartu su kitu skolininkui R. B. priklausančiu turtu vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2008-06-30 teismo įsakymą dėl 186 480 Lt skolos išieškojimo išieškotojo A. Š. naudai. 2009-03-16 turto arešto akte garažas įvertintas 12 000 Lt (vykd. b. t. 1, b. l. 112). Turto arešto aktas, kuriame skolininkui išaiškinta teisė pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo, A. B. asmeniškai įteiktas 2009-03-16. 2009-03-20 skolininkas pateikė antstolei prieštaravimą dėl jam priklausančio turto įvertinimo, tačiau per nustatytą terminą nepervedė į antstolės depozitinę sąskaitą 12 700 Lt už turto vertinimo ekspertizę (vykd. b. t. 1, b. l. 122–123). Skolininkas nepasiūlė pirkėjo garažui parduoti, antstolė paskelbė apie varžytines ir nustatė pradinę garažo pardavimo kainą 9 600 Lt (vykd. b. t. 1, b. l. 133-134). Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog skolininkui buvo išaiškintos CPK 643 str. numatytos jo teisės ir CPK 644, 645 str. numatytos pareigos vykdymo procese (vykd. b. t. 1, b. l. 22-23). Apie varžytines buvo paskelbta 2009-04-23 dienraštyje „Vakarų ekspresas“ ir antstolių internetiniame puslapyje, apie varžytinių datą ir laiką 2009-04-27 pranešta R. B. ir N. B. (vykd. b. t. 1, b. l. 133–134,137). Varžytinės įvyko 2009-05-27, jose dalyvavo 13 asmenų, pastatas–garažas buvo parduotas R. N. už didžiausią varžytinėse pasiūlyta kainą 28000 Lt. Pinigai į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesti 2009-05-29. Pirmosios instancijos teismas patvirtino 2009-05-27 turto pardavimo iš varžytynių aktą, pagal kurį pastatas – garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas pirkėjui R. N..

Nepagrįstas skolininko R. B. teiginys, kad jis pareiškė prieštaravimą dėl jo turto, įskaitant garažą, esantį (duomenys neskelbtini), antstolės nustatytos kainos turto arešto akte, tačiau antstolė į skolininko prašymus neatsakė, todėl jis už turto vertinimo ekspertizę ir nesumokėjo. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad 2009-03-20 R. B. pateikė prieštaravimą, kad būtų areštuotas jo turtas, įskaitant ir minėtą garažą, kadangi viso turto vertė yra daug didesnė nei nurodyta turto arešto akte ir prašė teisingai įvertinti turtą pagal esamą rinkos vertę. R. B. nenurodė kokia turėtų būti nustatyta jo turto vertė (vykd. b. t. 1, b. l. 122). Antstolė A. Rimaitė Žičkuvienė pateikė skolininkui R. B. 2009-03-24 raštą Nr. 75-00362/08, kuris buvo jam įteiktas asmeniškai 2009-03-24, kur nurodyta, kadangi skolininkas pateikė prieštaravimą dėl antstolės nustatytos turto vertės, antstolė siūlė skolininkui iki 2009-04-06 įmokėti 12 700 Lt į antstolės depozitinę sąskaitą prieš skiriant turto vertinimo ekspertizę (vykd. b. t.1, b. l. 123). Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Už ekspertizę turi sumokėti skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės. Jeigu už ekspertizės atlikimą būtinų sumų skolininkas ar išieškotojas, pareiškę prieštaravimus, neįmoka, antstolis gali atsisakyti skirti ekspertizę (CPK 682 str. 3 d.). Už turto vertinimo ekspertizę skolininkas R. B. nesumokėjo, byloje nėra duomenų, jog jis motyvuotu prašymu būtų kreipęsis į antstolę, kad ši atidėtų sumų būtinų už ekspertizės atlikimą sumokėjimą, taip pat, kad būtų kreipęsis į antstolę ir prašęs skirti ekspertizę ne visiems areštuotiems daiktams įkainoti, bet tik tam tikriems objektams. Todėl atmestinas R. B. nurodymas, kad dėl antstolės neveikimo nebuvo galima padaryti ekspertizės skolininko turtui bei teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog antstolė pagrįstai nepaskyrė ekspertizės.

Atmestinas ir apelianto teiginys, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasirinkti, kurie daiktai turi būti parduodami iš varžytinių pirmiausia. CPK 715 straipsnyje numatyta, kad varžytinėse dalyvaujantis skolininkas turi teisę nurodyti, kurie tose varžytinėse parduodami daiktai turėtų būti parduodami pirma kitų, o antstolis šio skolininko nurodymo privalo laikytis. Nustatyta, kad skolininkui buvo tinkamai išaiškintos jo procesinės teisės vykdymo procese, R. B. varžytinių dieną atvykus į kontorą buvo išaiškinta teisė pasirinkti, kurie daiktai turi būti parduodami iš varžytinių pirmiausia, tačiau R. B. šia savo teise nepasinaudojo, varžytinėse nedalyvavo. R. B. 2009-05-27 skundas, kuris buvo surašytas ir antstolės kontoroje paliktas 2009-05-27 10.15 val. t.y. varžytinių vykdymo laiku, o iš 2009-05-27 varžytinių protokolo bei antstolės parodymų nustatyta, kad skolininkas varžytinėse nedalyvavo, protokole nėra pažymėta jokių skolininko nurodymų, kurie daiktai turėtų būti parduodami pirmiausia (vykd.b. t. 2, b. l. 101–104). Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkas R. B. būtų nurodęs antstolei, kurį turtą parduoti pirmiausia, nors vykdymo proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu sprendimo įvykdymu. Skolininkui apie varžytinių datą ir laiką buvo pranešta prieš mėnesį, vykdymo procese jam buvo išaiškinta pareiga būti aktyviam ir domėtis vykdymo eiga bei jam priklausančio turto realizavimu (CPK 644 str.), apie teisę pasirinkti į kurį pirmiausia nukreipti išiekojimą buvo išaiškinta varžytinių dieną, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skolininko teisės vykdymo procese nebuvo pažeistos.

Atmestinas ir apelianto teiginys, kad minėtas garažas bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso ir skolininko žmonai N. B., todėl pagal CPK 667 str. skolininko dalis turėjo būti atidalinta ir išieškojimas turėjo būti vykdomas tik iš skolininkui priklausančios dalies, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Tik iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu jis įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. K. G., byla Nr. 3K-3-551/2006). Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad skolininkas turtą įsigijo ir įregistravo 2002-10-24, t.y. galiojant 2001 m. CK (vykd. b. t. 1, b. l. 24–25). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, yra laikomas asmenine jo nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Ši asmeninės nuosavybės prezumpcija gali būti paneigta tik teisme, todėl jos nenuginčijus teisme, niekas, ypač valstybės įgaliotas asmuo, pavyzdžiui, antstolis, negali atsisakyti taikyti CK 3.88 straipsnio 3 dalies, nesant teismo sprendimo, kuriuo turtas būtų pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Antstolis neturi teisės konkrečiu atveju savarankiškai vertinti ir paneigti įstatyme nustatytos prezumpcijos, nes tai padaryti gali tik įrodymų tyrimą ir vertinimą atlikę teismai, kuriems vieninteliams, kaip valstybės valdžios vykdytojams, visoje valstybėje suteikta konstitucinė teisė vykdyti teisingumą. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ir teisingai taikė CK 3.82 straipsnio 3 dalyje nustatytą asmeninės sutuoktinio nuosavybės prezumpciją, nepažeidė nurodytos teisės normos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados, nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos, aiškinant sutuoktinių turto teisinio statuso klausimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šis teismo procesinis sprendimas neteisėtas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, įvertinus ir išanalizavusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, vykdymo dalyvių interesus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.