Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui K. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių reikalavimų, ir atsakovo priešieškinį, tretysis asmuo DNB bankas, išvadą byloje tiekiančios institucijos - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. D. ieškiniu (t. 1, b.l. 3-12) atsakovui K. D. prašo:

1. Nutraukti 2006-04-22 dieną šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės.

2. Nustatyti nepilnamečių vaikų: N. D., gim. 2006-09-09, N. D., gim. 2007-08-24, M. D., gim. 2009-08-14, gyvenamąją vietą kartu su jų motina (ieškove).

3. Nustatyti, kad atsakovas privalo savo vaikų išlaikymui kas mėnesį skirti kiekvienam vaikui po 1000,00 litų, minėtą pinigų sumą pervedant į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank, banko kodas 73000, iki kiekvieno mėnesio 20-os dienos mokant išlaikymą už ateinantį mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet į Valstybės nustatytą tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

4. Priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų: N. D., gim. 2006-09-09, N. D., gim. 2007-08-24, ir M. D., gim. 2009-08-14, išlaikymą už paskutinius tris metus, bendroje sumoje – 108 000,00 litų.

5. Padalinti santuokoje įgytą sutuoktinių turtą pagal ieškinyje nurodytą tvarką.

6. Santuokoje įgytą 267 043,00 litų paskolinę prievolę AB DNB bankui tarp sutuoktinių nedalinti paliekant ieškovę ir atsakovą minėtos prievolės atžvilgiu solidariais skolininkais.

7. Po santuokos nutraukimo L. D. palikti pavardę – „D.“.

A. K. D. byloje pareiškė priešieškinį (t. 2, b.l. 16-24), kuriuo prašo:

1. Santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės L. D. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavardę D., o ieškovei L. D. - jos nuožiūra.

3. Nepilnamečių vaikų N. D., gim. 2006-09-09, N. D., gim. 2007-08-24, M. D., gim. 2009-08-14, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jų motina.

4. Įpareigoti L. D. sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais giminaičiais (kaip tai numatyta CK 3.135 str.) iš vaikų tėvo K. D. pusės.

5. Skolinius įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2008 m. vasario 8 d. Kreditavimo sutartį Nr. 2000-2008-35213 palikti solidaria šalių prievole.

6. Padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovė gyvena Vilniaus rajone, o atsakovas Švedijoje. Kadangi skyrius dirba teritoriniu principu, todėl negali ištirti ieškovės šeimos aplinkos sąlygų, pabendrauti su nepilnamečiais vaikais, surašyti buities tyrimo akto (t. 1, b.l. 70).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ieškovės L. D. ieškinio (t. 1, b.l. 137-139) nurodė, kad ieškovė su vaikais nuo 2008 metų gyvena ieškovei ir atsakovui priklausančiame name, kurio naudingas plotas siekia 136,10 m. kv. Ieškovė eina statybinėje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Šias pareigas eina nuo 2013 m. lapkričio mėnesio. Pagal darbo sutartį moteris uždirba 500 Lt., taip pat mokami priedai, kurių dydis priklauso nuo turimų objektų. Pasak moters, per mėnesį su priedais uždirba 2000 Lt. Nedas lanko Vilniaus M. D. vidurinę mokyklą, pailgintą dienos grupę, eis į 2 klasę. Nojus 2014-2015 mokslo metais eis į pirmą klasę. Matas lanko lopšelį-darže „Lakštingalą“, grupę „Aitvarėliai“. Vaikai registruoti Vilniaus miesto Žvėryno klinikoje. Jie lankosi pas gydytojus labai retai, į metu 2-3 kartus. Ieškovės teigimu, vaikai nuolatinio pobūdžio sveikatos sutrikimų neturi. Atsižvelgdami į tai, kad vaikai nuolat gyvena su motina, kuri juos tinkamai prižiūri, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Siekdami apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdami į įstatymo normas ir teismų praktiką, Skyrius mano, kad išlaikymo dydis kiekvienam vaikui neturi būti mažesnis nei 500 litų. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl atsakovo K. D. priešieškinio (t. 2, b.l. 124-126) nurodė, kad palaikant atsakovo norą sudaryti sąlygas savo artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais, mano, kad šis klausimas negali būti sprendžiamas šioje byloje. Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktu dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (LR (duomenys neskelbtini) str.). Santuokos nutraukimo byloje draudžiama kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Teismo posėdžio metu ieškovė L. D. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atėjus krizei 2008 metais nutarė, kad kažką reikia spręsti, nes įklimpo į skolas. Nusprendė, kad ji liks su mažais vaikais, o jis išvažiuos į užsienį užsidirbti ir padengs bankinius įsipareigojimus. Vyras išvažiavo 2009-08-10, ji liko su dviem mažais vaikais ir laukėsi trečio. Vyras išvažiavo prieš pat gimdymą. Pirmą kartą grįžo po dviejų mėnesių nuo išvažiavimo. Paskui kas du, keturis mėnesius grįždavo. Atsakovas mokėjo pinigus šeimai nuo 2009 metų apie du metus. Baigė siųsti pinigus, kai ji įsidarbino jo įmonėje. Tada siųsdavo jai algą apie 1600 Lt į rankas. Neplanuotai atsiradus ketvirtam vaikui, jo nuomonė buvo, kad jie negali įtilpti į keturis vaikus. Pasiūlė susitvarkyti, sumokėjo už procedūrą. Nuo tada ir pradėjo klibėti jų santykiai. Vyras buvo neištikimas. Nuo 2013 m. vasario mėnesio prasidėjo santykių nebuvimas, pagieža, ignoravimas. Pasakė vyrui, kad ji jaučiasi blogai nešdama visą šeimos krūvį. Nuo 2013 metų pusę metų nesiuntė pinigų, negrįžo ilgai. Bandė kalbėtis, bet buvo ginčai. 2013-02-02 atsakovas pareiškė, kad nori skirtis. Bandė taikytis. Atsakovas norėjo grįžti, tačiau savo pozicijos nenorėjo keisti. 2013 metų pavasarį, vasarą pamatė, kad vyras neištikimas. Iš susirašinėjimo su draugu, kitų žmonių pasakojimų. Kai vaikai grįžta iš tėvo pasibuvimo, aiškino, kad yra tėtės draugės sūnus, su kurio žaislais žaidžia, kad tėtis su drauge miegojo vienoje lovoje, jie kitoje. 2013 metų vasarą pasakojo vaikai. Kalbėjo su vyru dėl neištikimybės. Jis tik paaiškino, kad miegojo kartu, nes nebuvo daugiau vietos kur miegoti. Bandė taikytis ir siūlė jam toliau gyventi kartu. 2014 metų sausio pradžioje atostogas bandė praleisti kartu, tačiau vyko konfliktai. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos su ja nėra. Prašo išlaikymo po 1000 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Mažylis yra paruošiamajame, pratybos kainuoja 10 Eur, futbolas 30 Eur. Du vaikai lankė šachmatų būrelį. Uniformos 100 Eur vienam vaikui metams. Ortopediniai batai sezoniniai 250 Lt, plius specialūs padeliai tapkutėms, tačiau pėda auga, tai bent tris kartus reikia keisti. Apsikirpimas vienam vaikui 13 Eur. Šildymo kaštai – malkų pirkimas bent 500 Eur. Pas juos viskas elektra, todėl elektrai bent 70 Eur. Ji šiuo metu dirba pagal individualios veiklos pažymą, jos pajamos 300-1000 Eur. Skolinasi iš tėvų, brolio vaikų išlaikymui. Vaikui ortodontas nurodė, kad reikia dėti plokštelę – 130 Eur. Paskui gali reikėti breketų. Antram sūnui reikia ortopedinių batų, nes pėda krypsta. Vaikai sveiki, nesergantys. Mano, kad atsakovas gali mokėti po 1000 Lt kiekvienam vaikui. Atsakovas užsiima statybomis užsienyje. Atsakovas vaikų išlaidų visiškai nedengė. Atsakovas duodavo kelis litus, tačiau tai nėra išlaikymas. Siunčiamų pinigų nebuvo, jis tik atvažiuodavo ir kažką atsiveždavo ar nupirkdavo. Prieš 2014 metus buvo pakeistas stogas, tvarkytas fasadas. Namo praplėtimo darbams buvo naudojamos jų bendros įmonės „Kale constructions“ lėšos. Atsakovas dirbo minimaliai prie darbų, apie 20 proc. Kol šeima buvo, tai buvo bendri pinigai. Ji dirbo papildomai nuo 2012 metų. Uždirbdavo apie 4000 Lt, kai dirbo abejose bendrovėse.

Motyvuojamoji dalis

Priimtinas dalinis sprendimas. Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Byloje pateiktais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5584-340/2014 iškėlė bankroto bylą ieškovei ir atsakovui priklausančiai IĮ „K. C.“, į.k. 302702496, (t. 2, b.l. 25-27). Atsižvelgiant į tai, teismo posėdžio metu abi šalys prašė nespręsti ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl turto padalijimo. Teismas turi pagrindą tokį prašymą pripažinti pagrįstu – byloje priimtinas dalinis sprendimas, t.y. išsprendžiami ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, išskyrus susijusius su ieškovės ir atsakovo turto po santuokos nutraukimo padalijimu.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovės L. D. ir atsakovo K. D. santuoka buvo įregistruota 2006 m. balandžio 22 d. Panevėžio miesto CMS (t. 1, b.l. 13-15), santuokos metu susilaukė trijų šiuo metu nepilnamečių vaikų – N. D., gim. 2006‑09‑09, N. D., gim. 2007-08-24, M. D., gim. 2009-08-14 (t. 1, b.l. 16-18).

Dėl santuokos nutraukimo.

LR CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jei ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Pagal 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civiliniame įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama, kaip santuokinių pareigų, numatytų CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose pažeidimas iš esmės. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitų įstatyme nustatytų pareigų, reikalaujančių sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, pažeidimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagrindas taikyti CK 3.60 str. 1 d. gali būti pripažįstami ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Ieškovė L. D. ieškinį grindžia tuo, kad atsakovas buvo jai neištikimas, taip pat pažeidė sutuoktinio pareigas – nustojo ją ir šeimą remti moraliai, atitilo nuo šeimos, nustojo puoselėti šeimos santykius. Atsakovas K. D. teigė, kad santuokos iširimo priežastis ieškovės kaip sutuoktinės pareigų vienas kitą remti moraliai ir materialiai, būti lojaliems vienas kitam ir vienas kitą gerbti nevykdymas.

Vertinant įrodymus, susijusius su ieškovės ir atsakovo įrodinėjamomis aplinkybėmis, kurios, jų teigimu, patvirtina kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, laikytina, kad šalių, liudytojo parodymai nėra pakankami konstatuoti besąlygiškai vieno sutuoktinio kaltei dėl santuokos iširimo. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad nutraukdamas santuoką dėl sutuoktinio kaltės, teismas nenustatinėja sutuoktinio kaltės laipsnio.

Atsakovas grindė sutuoktinės kaltę,kad ji buvo nelojali jam ir nenorėjo išsaugoti šeimą.

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga (LAT Senato nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga). Lietuvos A. T. taip pat pažymi, kad „Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir jų paskirstymo taisykles. Pačios bendriausios šių pareigų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio <...> faktinį pagrindą“.

Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-601/2005 ir kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., I. P., Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

Iš šalių paaiškinimų teismas mato,kad abidvi šalys patvirtino,kad šeimoje tarp sutuoktinių periodiškai kilo konfliktai,kuriuos abidvi šalys bandė spręsti susitarimais iki pat 2014 metų sausio mėnesio vidurio,kai paskutinį kartą ieškovė su atsakovu atostogavo kartu sausio mėnesio pradžioje.Teismas nemato prasmės gilintis kiek kartų šalys buvo susipykusios ir susitaikusios vienos kurios nors šalies iniciatyva,bet daro labiau tikėtiną prielaidą,kad šalys išlaikė faktinius šeimyninius santykius būtent iki 2014 metų sausio mėnesio pradžios.Po šalių nurodytų atostogų šalių santykiai jau nebuvo skirti išsaugoti šeimą tiek iš ieškovės,tiek iš atsakovo pusės.Abi šalys teisme net neįrodinėjo,kad po minėtų atostogų bandė išsaugoti šeimą.

Ieškovė teismui pateikė atsakovo susirašinėjimą su draugu,kuris vyko 2011metų birželio-liepos –rugpjūčio mėnesį. Pažymėtina, kad negalima nustatyti vienareikšmiškai,kuriais metais vyko dalis pateikto susirašinėjimo, nes metų rekvizitas susirašinėjime tiesiog nenurodytas. Visų pirma,konstatuotina,kad šiuose susirašinėjimuose nėra jokių realių kalbų apie faktinę neištikimybę,t.y.,kad atsakovas buvo neištikimas santuokos metu.Atsakovo draugo siūlymai atsakovui susitikti ar parašyti merginai negali būti vienareikšmišku įrodymu tokio pobūdžio ginče,kaip vieno sutuoktinio neištikimybės konstatvimas,kas lėmė santuokos nutraukimą ir yra pagrindas pripažinti atsakovą dėl to kaltu.Teismas daro išvadą,kad ieškovė neįrodė atsakovą buvus neištikimu iki 2014 metų sausio mėnesio ir po to,kai šalių santykiai pašlijo tiek,kad po pusės metų buvo pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo.

Iš abiejų šalių paaiškinimų matyti,kad dėl savo pačių asmenybių charakterio savybių abidvi šalys nepakankamai gilinosi į viena kitos problemas,nebandė priimti bendro sprendimo dėl šeimyninio gyvenimo taip aktyviai ir nuoširdžiai,kad išsaugoti šeimą.Teismas neturi objektyvaus pagrindo konstatuoti šiuo atveju,kad viena kuri šalis kalta dėl santuokos nutraukmo,o kita ne. Teismas neturi nurodyti, kurios iš šalių kaltė dėl santuokos iširimo yra didesnė.

Teismas atsižvelgia į šalių pripažintus faktus, kad šeimos santykiai iširę ir bandymai juos atkurti nepavyko. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas nusišalino nuo šeimos, ja nesirūpino ir šeimą paliko dėl kitos moters (CPK 12, 178 str.). Negalima teigti, kad atsakovas visiškai nesirūpino ieškove ir šeima. Būtent pati ieškovė teisme nurodė, kad jie kartu priėmė sprendimą, jog ieškovė liks su mažais vaikais Lietuvoje, o atsakovas išvažiuos dirbti į užsienį ir gautomis lėšomis bus dengiamas kreditorinis įsipareigojimas. Akivaizdu, kad atsakovui dirbant užsienyje jis turi tik ribotas galimybes „fiziškai“ rūpintis ieškove ir šeima,ir tik kaiatvykdavo į Lietuvą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas mokėjo įmokas pagal kreditorinį įsipareigojimą AB DNB bankui už namą, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiai vaikais, bent kas pora mėnesių grįždavo į Lietuvą, tvarkė ir remontavo šeimos namą (t. 1, b.l. 87-108). Atitinkamai atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą tik dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Šalys bent kelis kartus bandė taikytis, kaip nurodė šalys dar 2014 metų sausio pradžioje atostogas bandė praleisti kartu, tačiau vyko konfliktai. Šiuo metu nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Surinktų byloje įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad abiem šalims trūko tarpusavio supratimo ir pagarbos vienas kitam, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl pripažintina, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės ir jos išsaugoti šalys nesiekia, skirti terminą susitaikyti netikslinga, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3. 60 str., 3.61 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl šalių nepilnamečių vaikų N. D., gim. 2006-09-09, N. D., gim. 2007-08-24, ir M. D., gim. 2009-08-14, gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove). Teisme šalys patvirtino, kad ginčo šiuo klausimu nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai šalių vaikai nuo mažens auga ir gyvena su motina, kuri tinkamai jais rūpinasi, į vaikų amžių, į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, tai, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje (Švedijoje), nepilnamečių vaikų N. D., gim. 2006-09-09, N. D., gim. 2007-08-24, ir M. D., gim. 2009-08-14, gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (motina) L. D. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.).

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. D. su sūnumis N. D., N. D., M. D. gyvena šalių iš banko paimto kredito lėšomis įsigytame ir jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame Vilniaus r. sav., Aukštuolės k., (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 25-26). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad N. D. lanko Vilniaus M. D. vidurinę mokyklą, N. D. taip pat 2014-2015 mokslo metais eis į pirmą klasę, M. D. lanko lopšelį-darželį „Lakštingala“ (t. 1, b.l. 137).

Iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė L. D. šiuo metu dirba pagal individualios veiklos pažymą, jos mėnesio pajamos sudaro 300-1000 Eur. Atsakovas dirba Švedijoje įmonėje H. B. AB, pagal pajamų deklaracijos specifikaciją už 2013 ir atsižvelgiant į valiutų kursus jo darbo užmokestis yra apie 535,80 Eur (1850 Lt) per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad taip pat dirba įvairius papildomus darbus ir jo darbo pajamos per mėnesį sudaro apie 868,86 Eur ( 3000 Lt) (t. 1, b.l. 109-113, 115-118). Nors ieškovė teigė, kad atsakovo mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis nei 4000 Eur ir jis sąmoningai slepia savo pajamas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė ir šių argumentų neįrodė (CPK 12, 178 str.).Kokias realias pajamas gauna atsakovas nustatyti nėra galimybės dėl byloje neesančių tai patvirtinančių įrodymų((duomenys neskelbtini) str.). Aplinkybė, kad atsakovas nuomojasi butą Vilniuje neįrodo, kad atsakovas turi pakankamai pajamų teikti didesnį išlaikymą negu yra jo faktinės pajamos. Taigi, duomenų, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia jam teikti išlaikymą po 289,62 Eur (1000 Lt) kiekvienam vaikui, nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė tiek,kad jis gali teikti savo vaikams išlaikymą po 1000 litų. Priešingai iš pateiktų byloje įrodymų galima daryti prielaidą, kad šalių finansinė padėtis panaši(atsižvelgiant į pajamų vidurkį)(1t.b.l.109-124).

Kaip jau buvo paminėta, teismas turi įvertinti vaiko (vaikų) poreikius, t. y. bylos nagrinėjimo metu egzistuojančius realius poreikius, o ne apskritai galinčius padidėti poreikius ateityje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, į vieno iš tėvų turtinę padėtį, priteisto išlaikymo dydžio ar/ir formos pakeitimas galimas CK 3.201 straipsnio pagrindu. Teismas atsižvelgia į tai, kad vaikai gyvena su ieškove (motina) ir jų gyvenamoji vieta nustatoma su ja, todėl jai tenka kasdieninis rūpinimasis sūnumis, o tai sąlygoja pastovias ir didesnes patiriamas išlaidas jų interesų tenkinimui ir didesnį jos asmeninį indėlį į vaikų auklėjimą ir išlaikymą. Tačiau atkreiptina, kad ieškovė byloje neteikė reikalaujamą išlaikymo dydį pagrindžiančių išlaidų vaikams tikslių paskaičiavimų ir objektyvių pagrindimų. Ieškovė iš esmės tokio išlaikymo dydį grindžia įsitikinimu, jog atsakovas jį gali teikti ir todėl jis priteistinas.Tokioje situacijoje teismas negali remtis ieškovės ir jos atstovo prielaidomis,kad galimai atsakovas dirba ir kitus darbus ir gauna didesnį atlyginimą,nes esant priešingai situacijai visiškai paneigiami teisingumo ir įrodinėjimo principai(CK 1.5str.,CPK 7str.,177,178,182,185str.).

Būtina pažymėti, kad ieškovės nurodomi vaikų poreikiai sveikatos, gydymo paslaugoms (odontologo paslaugoms, ortopedinių batų įsigijimui), sporto būreliams nėra tie išskirtiniai poreikiai, dėl kurių turėtų būti teikiamas didesnis išlaikymas. Ieškovė pati nurodė, kad vaikai yra sveiki ir nesergantys. Taip pat ir atsakovas sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų teikti išlaikymo, neturi.Teismas atkreipia dėmesį,kad išlaikymo dydis vienam ir trim vaikam skiraisi,nes akivaizdu,kad trims vaikams teikiamas didesnis bendras išlaikymo dydis,kuris turi atitiktitėvų turtinę padėtį(CK3.192str.2d.),bet tuo pačiu ir pakankamas minimaliam vaikų poreikiu(CK 3.198str.1d.). Atsakovas iš esmės sutiko mokėti po 150 eurų kiekvienam vaikui,o jo atstovė sutiko su 162,50 eurų suma.Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai,kad atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės-laikinas išlaikymas vaikams po 150 eurų yra vykdomas iki šiol.Tai reiškia,kad nurodytą ieškinio padavimo dienai galiojusį išlaikymo minimumą atsakovas moka iki šiol.Tačiau išlaikymo minimumas yra padidėjęs 2015 metais iki 162,50 eurų vienam vaikui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, teismo vertinimu, išlaikymas kiekvienam šalių vaikui periodinėmis išmokomis po 162,50 Eur (½ MMA) per mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos iki vaiko pilnametystės šiuo atveju būtų pagrįstas ir atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5,3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Atsižvelgiant į vaikų interesus tenkinamas ieškovės prašymas nustatyti, kad išlaikymo sumą atsakovas perveda į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank, banko kodas 73000, iki kiekvieno mėnesio 20-os dienos mokant išlaikymą už ateinantį mėnesį. Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus ginčo vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaikų interesams (CK 3.203 str.). Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestinas valdyti ir tvarkyti ieškovei (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Teismas pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos A. T. 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Faktinės aplinkbės buvo tokias,kad ginčo šalys susitarė,kad sutuoktinis išvažiuos į užsienį uždarbiauti,teikti išlaikymą ir dengti paskolą,o sutuoktinė lieka Lietuvoje auginti vaikus.Teismas jokiu būdu negali sutikti su VTAS atstovo nuomone,kad atsakovas turėjo pareigą rinkti įrodymus apie tai,kad jis teikė tris paskutinius metus išlaikymą šeimai,nes atstovui nepakanka įrodymų.Normalioje šeimoje,kai santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu ir lojalumu vienas kitam,kai visos šeimos pajamos laikomos bendromis ir išlaikoma šeima nepriklausomai nuo kiekvieno sutuoktinio konkretaus finansinio ir kitokio indėlio į šeimos gerovę,neprivalo abudu sutuoktiniai rinkti sau įrodymus kiek konkrečiai jis prisidėjo prie šeimos išlaikymo.Išlaikymo nebuvimas yra įrodinėjimo dalykas,o ne deklaracija apie tai ne ginčo tvarka.

Teisme ieškovė pati nurodė, kad šalys dar 2014 metų sausio pradžioje atostogas bandė praleisti kartu, tačiau vyko konfliktai ir susitaikyti nepavyko.Teismas šiuo atveju turi pagrindą padaryti prielaidą,kad nuo to laiko po to tarp ginčo šalių santykiai galutinai pasibaigė. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus,kad 2014-05-18 pervedė vaikų išlaikymui 1000 litų(1t.,b.l.94).Taip pat atsakovas pateikė įrodymus,kad nuo 2013-08 iki 2014-07 pats vienas mokėjo bankui paskolą ir palūkanas(1t.,b.l.87-93).Tai rodo,kad ieškovė tuo laikotarpiu ir taip pat iki tol(ieškovė nepaneigė atsakovo argumentų apie minėtus jo mokėjimus bankui,kaip veinasmeninius),turėdama solidarią prievolę su atsakovu mokėti bankui paskolą ir palūkanas,nepatyrė jokių finansinių išlaidų ir reiškia galėjo sau ir šeimai skirti didesnę savo pajamų sumą.

Atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad mokėdavo už vaikų darželių lankymą, nupirko jiems žaislų, čiužinukus, vedėsi į kino teatrą, dalį lėšų skyrė būsto gerinimui(1t.,b.l.97-98,99,100-101,102-108).Ieškovė patvirtino teisme,kad 2013 metų pabaigoje buvo sutvarkytas namo stogas ir fasadas.Šitų faktų negalima paneigti,ir teismas laiko tai įrodymu,kad atsakovas su sutuoktine buvo realioje faktinėje santuokoje ir jie abudu teikė išlaikymą šeimai ir savo vaikams tokiu būdu,kokiu laikė įmanomu,kad išlaikyti šeimą ir savo vaikus iki 2014 metų sausio mėnesio vidurio.

Aukščiau nurodyti įrodymai,šalių argumentai ir paaiškinimai leidžia teismui padaryti išvadą,kad ieškovė neįrodė,kad atsakovas paskutinius tris metus neteikė išlaikymo šeimai ir vaikams.Pati ieškovė paaiškino,kad pirmus du metus nuo 2009 metų atsakovas reguliariai siuntė pinigus.“Baigė siųsti,kai ji įsidarbino atsakovo įmonėje“(tai pačios ieškovės parodymai teisme).2013 metų pradžioje ji buvo įdarbinta atsakovo individualioje įmonėje,kur gaudavo 1600 litų atlyginimą(tai nurodė ir ieškovė, ir atsakovas).Ieškovė nepaneigė,kad ji iš esmės nedirbo įmonėje(tai nurodė atsakovas),o gaudavo tik atlyginimą.Šis atlyginimas savo esme yra bendras šeimos turtas(CK 3.88 str.).Tai akivaizdžiai prieštarauja ieškovės ir jos atstovo teiginiams,kad atsakovas paskutinius tris metus neteikė išlaikymo šeimai(CK 1.5 str.,CPK 7 str.).

Tačiau atsakovas negalėjo objektyviai paaiškinti,kokiu budu po santykių su ieškove pasibaigimu nuo 2014 metų sausio mėnesio vidurio iki 2015-05-18 jis teikė išlaikymą vaikams,išskyrus prievolių mokėjimą bankui.Tik vienas prievolių mokėjimas bankui negali būti laikomas pakankamu ir tinkamu išlaikymu vaikams teikimu,kai šalys ėmė gyventi skyrium ir ne kaip šeima(CK 3.194str.2d.).

Atsižvelgiant į išdėstytą reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo priteistinas po 150 Eur išlaikymo jo vaikams N. D., gim. 2006-09-09, N. D., gim. 2007-08-24, M. D., gim. 2009-08-14, įsiskolinimas už 4 mėnesius nuo 2014-01-18 iki 2014-05-18 (4x mėn. x 150 Eur x 3 vaikai) ir 500 litų nepriemoka(144,81 euras) už 2014-05 mėnesį,t.y. viso 1944,81 euro įsiskolinimą.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė L. D. ir K. D. sudarė susitarimą dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygų, susitarimą patvirtino parašais bei teismo posėdžio metu išreiškė sutikimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo pagal šį susitarimą (t. 2, b.l. 146). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šiuo klausimu tarp šalių taip pat nėra, susitarimu sulygtos atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais sąlygos nepažeidžia vaikų interesų, todėl teismas tvirtina šią bendravimo tvarką:

„1. Nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu K. D. kas antrą savaitgalį. J. K. D. jam skirtą savaitgalį nebūna su vaikais, kitas savaitgalis priklauso vaikų motinai L. D. taip, kaip būtų priklausęs, jei K. D. būtų leidęs laiką su vaikais savąjį savaitgalį. K. D. įsipareigoja apie savo ketinimą praleisti savaitgalį su vaikais iš anksto, t. y. ne vėliau kaip iki penktadienio vakaro 17 val., informuoti L. D., kad ji spėtų tinkamai paruošti vaikus savaitgaliui.

2. Nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu (birželio-rugpjūčio mėnesiais) tėvas K. D. turi teisę su vaikais praleisti du kartus po 15 kalendorinių dienų, kurios iš anksto suderinamos su L. D. iki einamųjų metų vasaros pirmosios dienos. Tokia tvarka nustatytina atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, siekiant, jog vaikai palaikytų reguliarų kontaktą su tėvu – K. D., taip pat užtikrinant L. D. bei vaikams galimybę iš anksto planuoti vasaros atostogas.

3. Nepilnamečiai vaikai su tėvu K. D. praleidžia vieną iš anksto su L. D. suderintą Kalėdų atostogų savaitę, tačiau pirmaisiais metais po santuokos nutraukimo Šv. Kūčių vakarą bei Šv. Kalėdų pirmąją dieną, t.y. pirmąją atostogų savaitę, praleidžia su L. D.. Šalys susitaria iš anksto derinti Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir N. M. šventes, atsižvelgiant į švenčių kalendorinį išsidėstymą, kad kiekvienas iš tėvų su vaikais praleistų šventines atostogas po lygiai.

4. Nepilnamečiai vaikai su tėvu K. D. lyginiais metais praleidžia rudens atostogas, nelyginiais metais – pavasario atostogas.

5. Šalys susitaria, jog vaikus išvežti į užsienį bet kuris iš tėvų, t. y. tiek L. D., tiek ir K. D. turi teisę tik Šalims bendru rašytiniu sutarimu suderinus išvykimo į užsienį tvarką, laiką, bendravimo su vaikais buvimo užsienyje metu tvarką, taip pat kitus aktualius klausimus. Nesant nurodyto bendro Šalių rašytinio sutarimo, išvežti vaikus į užsienį griežtai draudžiama.“

Priešieškiniu atsakovas K. D. reiškė reikalavimą įpareigoti ieškovę L. D. sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais giminaičiais (kaip tai numatyta CK 3.135 str.) iš vaikų tėvo K. D. pusės. Teismas pažymi ir sutinka su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugo skyriaus nuomone, kad šis klausimas negali būti sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktu dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį santuokos nutraukimo byloje draudžiama kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į nurodytą, minėtas atsakovo pareikštas priešieškinio reikalavimas nenagrinėtinas.

Kiti santuokos nutraukimo klausimai.

Atsakovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „D.“, dėl to ieškovas neprieštaravo (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys turi kreditorinį įsipareigojimą AB DNB bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2000-2008-35213. Šia sutartimi bankas suteikė šalims 280 000 Lt dydžio kreditą sodo nameliui su žemės sklypu ir priklausiniais ar be jų, adresu Vilniaus r. sav. Aukštuolės k., pirkti (t. 1, b.l. 27-35). Kadangi ginčo tarp šalių dėl kreditorinių įsipareigojimų nėra, t.y. šalys sutinka, kad po santuokos nutraukimo prievolę AB DNB bankui tarp sutuoktinių nedalintina, todėl ieškovė ir atsakovas minėtos prievolės atžvilgiu ir po santuokos nutraukimo pripažintini solidariais skolininkais.

Su tokia pozicija sutiko ir AB DNB bankas savo atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 128,59 Eur (444 Lt žyminį mokestį – 144 Lt už neturtinį reikalavimą ir 300 Lt už dalį turtinių reikalavimų) (t. 1, b.l. 2). 2014-06-09 teismo nutartimi ieškovei likusios dalies (3 791 Lt/1 097,95 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimas už turtinius reikalavimus atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 1, b.l. 57-58).

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 41,71 už neturtinį reikalavimą (t. 2, b.l. 15) ir 658,60 Eur už turtinį reikalavimą (t. 2, b.l. 50).

Kadangi byloje priimtas dalinis sprendimas ir nebuvo sprendžiamas turto padalijimo klausimas, todėl ieškovei grąžintinas 86,87 Eur (300 Lt), atsakovui 658,60 Eur žyminis mokestis už turtinius reikalavimus (CPK 87 str. 1 d. 8 p.).

Ieškovė L. D. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 216,03 Eur teisinių paslaugų išlaidų (t. 2, b.l. 152-162). Atsakovas įrodymų apie turėtas teisinių paslaugų išlaidas nepateikė.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiama 243,20 Eur teisinių paslaugų išlaidų(ieškovei priteisiama 6,2 proc.jos prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir 9,23 proc. daugiau išlaikymo dydžio negu prašė atsakovas, ir 44 proc. mažiau negu prašė ieškovė) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Priimti dalinį sprendimą.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė – Karpavičiūtė) ir atsakovo K. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2006-04-22 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 122), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „D.“, atsakovui pavardę „D.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jų motina (ieškove) L. D..

Priteisti iš atsakovo K. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) po 162,50 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 50 ct) kiekvienam vaikui periodine išmoka kas mėnesį nuo ieškinio sprendimo priėmimo dienos, t.y. 2015-10-12, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank, banko kodas 73000, iki kiekvieno mėnesio 20-os dienos mokant išlaikymą už ateinantį mėnesį, iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. D..

Priteisti iš atsakovo K. D. išlaikymo nepilnamečiams vaikams N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1944,81 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) įsiskolinimą.

Nustatyti tokią tėvo K. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) N. D., a.k. (duomenys neskelbtini) M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu K. D. kas antrą savaitgalį. J. K. D. jam skirtą savaitgalį nebūna su vaikais, kitas savaitgalis priklauso vaikų motinai L. D. taip, kaip būtų priklausęs, jei K. D. būtų leidęs laiką su vaikais savąjį savaitgalį. K. D. įsipareigoja apie savo ketinimą praleisti savaitgalį su vaikais iš anksto, t. y. ne vėliau kaip iki penktadienio vakaro 17 val., informuoti L. D., kad ji spėtų tinkamai paruošti vaikus savaitgaliui.

2. Nepilnamečių vaikų vasaros atostogų metu (birželio-rugpjūčio mėnesiais) tėvas K. D. turi teisę su vaikais praleisti du kartus po 15 kalendorinių dienų, kurios iš anksto suderinamos su L. D. iki einamųjų metų vasaros pirmosios dienos. Tokia tvarka nustatytina atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, siekiant, jog vaikai palaikytų reguliarų kontaktą su tėvu – K. D., taip pat užtikrinant L. D. bei vaikams galimybę iš anksto planuoti vasaros atostogas.

3. Nepilnamečiai vaikai su tėvu K. D. praleidžia vieną iš anksto su L. D. suderintą Kalėdų atostogų savaitę, tačiau pirmaisiais metais po santuokos nutraukimo Šv. Kūčių vakarą bei Šv. Kalėdų pirmąją dieną, t.y. pirmąją atostogų savaitę, praleidžia su L. D.. Šalys susitaria iš anksto derinti Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir N. M. šventes, atsižvelgiant į švenčių kalendorinį išsidėstymą, kad kiekvienas iš tėvų su vaikais praleistų šventines atostogas po lygiai.

4. Nepilnamečiai vaikai su tėvu K. D. lyginiais metais praleidžia rudens atostogas, nelyginiais metais – pavasario atostogas.

5. Šalys susitaria, jog vaikus išvežti į užsienį bet kuris iš tėvų, t. y. tiek L. D., tiek ir K. D. turi teisę tik Šalims bendru rašytiniu sutarimu suderinus išvykimo į užsienį tvarką, laiką, bendravimo su vaikais buvimo užsienyje metu tvarką, taip pat kitus aktualius klausimus. Nesant nurodyto bendro Šalių rašytinio sutarimo, išvežti vaikus į užsienį griežtai draudžiama.

Įsipareigojimus pagal K. D. ir L. D. sudarytą su AB DNB banku 2008-02-08 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria K. D. ir L. D. prievole.

Priteisti iš atsakovo K. D. ieškovei L. D. 243,20 (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 20 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei L. D. 86,87 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 87 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2013-09-04 AB Swedbank banke.

Grąžinti atsakovui K. D. 658,60 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 60 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-02-13 AB Swedbank banke mokėjimo nurodymu Nr. 99.

Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Panaikinti teismo 2014-06-09 nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės L. D. reikalavimų užtikrinimui taikytą atsakovui K. D. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turo, o jo nesant arba esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant 108 000 Lt sumos, areštą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.