Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-478/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-02-12Kauno apygardos teismas
  2. T-718-720/2020Nutartis · 2020-04-03Kauno apylinkės teismas
  3. T-741-720/2021Nutartis · 2021-04-27Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
1A-201-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00903-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00903-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.1;2.1.14 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirtą bausmę subendrinus su 2019 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, A. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteistas už tai, kad 2019 m. sausio 6 d., apie 03.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą galva smogė M. J. į veido sritį, vieną kartą koja spyrė į krūtinės sritį, o nukentėjusiam nukritus ant grindinio, vieną kartą koja spyrė į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais ir kraujosruva kaktoje, kraujosruva nosies srityje, odos nubrozdinimais ir kraujosruva dešiniame skruoste, kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštine žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, 11-to danties išnirimu, dešinio peties ir žasto sumušimu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas A. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad jo veiksmai kvalifikuoti teisingai, kaltė įrodyta. Teismas, nustatydamas turtinės bei neturtinės žalos dydžius, įvertino nusikalstamais veiksmais padarytai žalai priteisti reikšmingus kriterijus, taikė teisės normas bei vadovavosi teismų praktika.

3. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu iš jo nukentėjusiajam priteistas sumas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

3.1. Apeliantas neginčija, kad jo veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta žala, tačiau mano, kad teismas nevertino ir neatsižvelgė į kai kurias aplinkybes, kurios įtakojo per didelės sumos priteisimą. Teigia, kad nukentėjusiojo sužalojimas - danties išmušimas, susijęs su jo paties tiesiogiai panaudotu smurtu nuteistojo atžvilgiu, t. y., jie abu aktyviai dalyvavo konflikte, o nukentėjusysis, būdamas kariškiu, turėdamas kovinį ir psichologinį pasirengimą, ne tik nepasinaudojo galimybe nutraukti konfliktą, tačiau, būdamas neblaivus (1,36 promilės), smurtu ėmėsi spręsti konfliktą, kas sąlygojo pasekmių atsiradimą. todėl vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis nukentėjo stipriau, negali būti pagrindu besąlygiškai tikėti nukentėjusiuoju, kuris buvo girtesnis, nei apeliantas. Apelianto manymu, tokiu atveju yra pagrindas spręsti, kad tiek nukentėjusiojo patirta žala, tiek neturtinė žala yra tiesiogiai susijusi ir su paties nukentėjusiojo veiksmais — smurto panaudojimu esant neblaiviam, dėl ko nukentėjusysis turi iš dalies prisiimti dėl šių veiksmų atsiradusias pasekmes, tame tarpe ir patirtų išlaidų atlyginimo naštą.

3.2. Skunde apeliantas teigia, kad nors teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nurodė, kad jos dydį apsprendžia ir teismų suformuota praktika, akivaizdu, kad teismų praktika nesirėmė, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką neturtinė žala dėl nežymaus sveikatos sužalojimo priteisiama intervale nuo 145 iki 1 000 Eur, kas reiškia, kad teismas nukentėjusiajam priteisė ženkliai didesnę neturtinę žalą, nei jos dydį yra suformavę teismai. Kadangi paties nukentėjusiojo veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, todėl apeliantas mano, kad yra pagrindas per pusę mažinti nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, t. y. nuo 1 733,68 Eur iki 866,84 Eur, o neturtinę žalą iki 500 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė prašo A. K. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusysis M. J. prašo A. K. apeliacinį skundą atmesti, nes teismas bylą išnagrinėjo nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų. Taip pat prašo priteisti iš nuteistojo jo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje pagal jas patvirtinančius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

7.Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, paskirtos bausmės tinkamumo. Skunde prašoma sumažinti priteistą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jas išanalizavo ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo privalomumas. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui (tiek fiziniam, tiek ir juridiniam) padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. , 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas bei kiti teisės aktai. BPK 109 straipsnyje įtvirtinamas vienas iš teisės į patirtos žalos atlyginimą realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas.

10. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).

11. Dėl turtinės žalos priteisimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Tiesioginę žalą, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (CPK 178 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam M. J. padaryto sveikatos sužalojimo gydymas pasižymėjo tęstiniu pobūdžiu. Jam buvo išmuštas dantis, dėl ko reikėjo implantuoti netektą dantį. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pateikė teismui įrodymus (sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimo dokumentus), kurie patvirtina, kad už medicinines odontologines paslaugas (netekto danties implantaciją) M. J. yra sumokėjęs 1 733,68 Eur. Taigi, nors nukentėjusysis buvo pateikęs medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame pateikta specialisto-odontologo gydymo sąmata – 2 370,00 Eur (1 t., b. l. 168), tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą pripažino tik tą, kuri yra patirta realiai ir pagrįsta rašytiniais įrodymais. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad tokių gydymo išlaidų, kokias patyrė nukentėjusysis dėl netekto danties atstatymo, būtinumas yra akivaizdus, išlaidos susijusios būtent su nusikaltimu padarytu sveikatos sutrikdymu ir yra realios. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad dėl neteisėtų apelianto veiksmų nukentėjusysis neteko danties bei remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, ir kad byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį, teisėjų kolegija kaip visiškai nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo teiginį, jog paties nukentėjusiojo veiksmų vertinimas (kad jie sąlygojo žalos atsiradimą) turi įtakoti ne tik patirtos neturtinės, bet ir turtinės žalos dydį.

13. Dėl neturtinės žalos priteisimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

14. Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. J. sveikata, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą įvertino 7 000 eurų, kurią ir prašė priteisti, teismas, įvertinęs svarbias šiam klausimui spręsti aplinkybes, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas išspręstas tinkamai, objektyviai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir pagrindinių teisės principų.

16. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama labai skirtingos sumos neturtinės žalos atlyginimui – nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicija numato dvi alternatyvias veikas, už kurias kyla atsakomybė - už nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinio skausmo sukėlimą, todėl net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tą patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, kas tiesiogiai įtakoja ir padarytos neturtinės žalos dydį. Taigi, kaip ir nurodyta teismų praktikoje, mažesni nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžiai paprastai nustatomi ir priteisiami už fizinio skausmo sukėlimą, nepadarant jokių konstatuotų sužalojimų bei padarinių (, trenkė nukentėjusiajai kumščiu du kartus į nugarą ir sukėlė fizinį skausmą, priteista neturtinė žala – 350 eurų (nutartis byloje Nr. 2K-83-788/2019, , trenkė nukentėjusiajam vieną kartą į veidą ir sukėlė fizinį skausmą, priteista neturtinė žala – 150 eurų (nutartis byloje Nr. 2K-141-696/2017, ir kt.).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog A. K. konflikto metu kelis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. J. į veido sritį, vieną kartą koja spyrė į krūtinės sritį, o nukentėjusiam nukritus ant grindinio, vieną kartą koja spyrė į veido sritį, šiais savo veiksmais nuteistasis nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį ne tik nubrozdinimais ir kraujosruvomis, tačiau ir 11-to danties išnirimu. Padaryti sužalojimai nukentėjusiajam ne tik sukėlė fizinį skausmą, diskomfortą ir emocinę įtampą, bet reikėjo atlikti ir medicinines intervencijas, jam buvo atlikta netekto danties implantacija. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas, tai neleido jam gyventi įprastu režimu. Taigi, nors nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau turi būti įvertinta, kad buvo sumuštas ypatingai gyvybiškai svarbus organas – galva ir išmuštas dantis, sumuštas veidas bei kitos kūno dalys, kas neabejotinai patvirtina, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti jo civiliniame ieškinyje nurodytus nepatogumus.

18. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo vaidmenį, jo įtaką smurtinių veiksmų jo atžvilgiu panaudojimui, t. y. ar jo paties veiksmai padėjo žalai atsirasti. Tokiais atvejais teismas gali atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nors A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad sužalojimai susiję su paties nukentėjusiojo tiesiogiai panaudotu smurtu nuteistojo atžvilgiu, nes jis, būdamas neblaivus, smurtu ėmėsi spręsti konfliktą, ką teismas turėtų vertinti, nustatydamas neturtinės žalos dydį, byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio apelianto nurodytas aplinkybes. Be to, ir pats A. K., duodamas parodymus teisme, pripažino, kad nukentėjusysis jam nesudavė nė karto, pats apeliantas trenkė per nukentėjusiojo ranką, kad šis išmestų gėrimą, jam atrodė, kad nukentėjusysis nori trenkti, todėl suėmė nukentėjusiojo ranką ir trenkė savo galva nukentėjusiajam į galvą. Taigi, šiuo atveju nukentėjusiojo elgesys nebuvo agresyvus ar provokuojantis, kas turėjo įtakoti teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam padarytos žalos dydžio nustatymo. Nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, įvertino kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, kad jis yra jauno amžiaus, nors nedirbantis, tačiau darbingas ir pajėgus dirbti bei gauti pajamas. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aptartą, darytina išvada, jog teismo priteista 2 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati nusikalstamų veiksmų padariniams, todėl nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį A. K. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

19. Nukentėjusiojo M. J. atstovas advokatas N. K. prašo priteisti iš nuteistojo A. K. nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teisme turėtas atstovavimo išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis A. K., ir šis skundas yra atmetamas. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiojo interesus byloje, todėl jis kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, surašant atsiliepimą. Kaip matyti iš advokato pateiktų dokumentų, nukentėjusysis M. J. patyrė 350 eurų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos nukentėjusiajam turi būti atlygintos (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš A. K. nukentėjusiajam M. J. 350 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas