Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-417-269/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
1-417-269/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05191-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Kaltinamasis
A. B.
Advokatai
Anatolijus Svila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-417-269/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05191-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.25.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.12.2.3.; 2.12.2.4.; 2.12.2.5.; 2.12.2.7.; 2.12.2.8. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Irenai Adamovič ir Erikai Bernotaitei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei,kaltinamajam A. B. ir jo gynėjai advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-29 nuosprendžiu (toliau-2010-04-29 nuosprendis) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 187 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnį-1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 3 mėnesiams bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-10 nuosprendžiu (toliau-2012-12-10 nuosprendis) pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 183 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, šiuo ir 2010-04-29 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus-2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartimi atleistas nuo bausmių, paskirtų 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį bausmių; 2015-06-10 paleistas atlikus bausmę;

3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-07-14 nuosprendžiu (toliau-2016-07-14 nuosprendis) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį -7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 2018-03-22 atvyko į laisvės atėmimo vietą;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 nuosprendžiu (toliau-2018-05-03 nuosprendis) BK 178 straipsnio 2 dalį -8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsniu, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė- 1 metai laisvės atėmimo pataisos namuose;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-09-26 nuosprendžiu (toliau-2018-09-26 nuosprendis) pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir 140 straipsnio 2 dalį, šiuo ir 2018-05-03 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus-laisvės atėmimo bausme 1 metams 3 mėnesiams; 2019-04-01 paleistas atlikus bausmę;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-15 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu, šiuo ir 2018-09-26 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus-3 metams 3 mėnesiams; 2021-01-22 paleistas lygtinai neatlikęs 9 mėnesių 19 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės; 2021-12-10 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro; kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2022-02-14 apie 01:49 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.61 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 43, 70-71).

A. B. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022-02-13 pas V. M. namuose vartojo alkoholį buvo jis, brolis ir moteris. Gėrė alų, degtinę, kiek tiksliai išgėrė nepamena. Vakare, kai buvo išgėręs, jis nusprendė paimti brolio automobilį ir nuvažiuoti nupirkti alkoholio. Raktus nepamena iš kur paėmė, nuėjo link automobilio, kuris stovėjo prie namo, atsisėdo už vairo ir nuvažiavo. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės, jį sustabdė policijos pareigūnai. Važiuodamas automobiliu gėrė. Pamena kad pirmuoju pūtimu įpūtė 1,73, o antru pūtimu 1,61 promilės. Su alkotesterio parodymais sutiko. Dėl šio įvykio labai gailisi. 5 metų laikotarpyje neturėjo jokių pažeidimų. Teisės vairuoti transporto priemones neturi, ji jam atimta 2017 m. Prašo jam paskirti baudą ir baudos mokėjimą išdėstyti per du metus (b.l. 46, 83-86).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Iš Vilniaus apskrities KP NVRS tyrėjo tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį nurodyta, kad 2022-02-14, apie 01.49 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., pažeisdamas KET 14. punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.61 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 5-7).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis O. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2022-02-14 apie 01:30 val. dirbant kartu su vyr. patruliu A. S. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad įtariamai neblaivus vairuotojas automobilio Opel, valstybinis numeris LZDO94 važiuoja nuo (duomenys neskelbtini). Automobilį Opel sustabdė (duomenys neskelbtini), sankryžoje. Vairuotojas A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad yra neblaivus ir neturi teisės vairuoti. Prietaisu Drager jam nustatytas 01:49 val. 1,73 prom. gitumas, o 02:09 val. 1,61 prom. girtumas. Vairuotojui surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 424 straipsnio 2 dalį. Vairuotojas su padarytu nusižengimu sutiko. Automobilis uždarytas saugojimui Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 4).

2022-02-14 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. B. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo nurodė, kad alkoholi vartojo prieš 00.30 val. Atlikus tikrinimą prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARCK-0008, patikros sertifikatas Nr. 1540539, pirmu tikrinimu 01:49 val. nustatytas 1,73 promilės girtumas, antruoju tikrinimu 02:09 val. nustatytas 1,61 promilės girtumas. A. B. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 10).

Liudytojas O. G. apklausos metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2022-02-13 jo darbo pamaina prasidėjo nuo 18 val. 30 min. iki 2022-02-14 06 val. 30 min. Pamainą pradėjo su kolega vyriausiuoju patruliu A. S., su kuriuo dirbo tarnybiniu automobilio, kurio borto Nr. V1843. Patruliuojant apie 01 val. 30 min. (2022-02-14) Vilniaus mieste, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini)., važiuoja galimai neblaivus automobilio vairuotojas su automobiliu ,,Opel", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ieškant minėto automobilio pagal požymius bei važiuojant (duomenys neskelbtini). sankryžoje, pastebėjo važiuojantį pranešime nurodytą automobilį. Įjungus tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, ,,Opel", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis buvo sustabdytas minėtoje sankryžoje. Priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo, kad automobilį vairavo A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), bei prisistačius paprašė pateikti reikiamus dokumentus. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas jam pats prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra išgėręs alkoholinių gėrimų. Paklausus prieš kiek laiko gėrė ir ką gėrė, jis atsakė, kad gėrė prieš valandą, tačiau ką gėrė nenurodė. Vairuotojui paaiškino, kad su alkoholio kiekio matuokliu bus patikrintas jo blaivumas. Apie 01 val. 49 min. patikrinus blaivumą, jam buvo nustatytas 1.73 prom. girtumas. Apie 02 val. 09 min. antru tikrinimu, jam buvo nustatytas 1.61 prom. girtumas. Vyras su tikrinimo rezultatais sutiko. Apžiūrėjus vairuotoją ir automobilio saloną, jokių draudžiamų daiktų nerado. Taip pat automobilio salone alkoholinių gėrimų taros nebuvo. Patikrinus automobilį per policijos sistemas, nustatė, kad automobilis vairuotojui nepriklauso. A. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl vairavimo be vairuotojo pažymėjimo (b. l. 36-38).

Liudytojas V. M. apklausos metu parodė, kad 2022-02-13 pas jį namuose pažymoje nurodytu adresu vartojo alkoholį su A. B. ir E., kurio pavardės nepamena. Pradėjo gerti apie 13-14 val. gėrė alų. Jis išgėrė apie 3 litrus alaus. Tiksliai nepamena kelintą valandą, tačiau pamena, kad buvo jau tamsu, jis atsigulė ir užmigo. Pamena, kad namuose buvo dar A. ir E. Kas tiksliai vyko namuose nežino. Jam priklausantis automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo kieme prie namo. Raktai nuo automobilio buvo spintelėje, ten visuomet deda raktus, A. B. žinojo, kur guli raktai, matė. Jis savo automobilio niekuomet niekam neduoda, tad tarp jų su A. ar E. nebuvo tokio pokalbio apie automobilio paskolinimą. Žino, kad A. B. neturi teisės vairuoti, tad tikrai savo automobilio jam nepatikėtų. Tą vakarą A. B. be leidimo pasiėmė raktus ir jam priklausančiu automobiliu nuvažiavo. Jis tuo metu miegojo. Iš karto ryte A. B. atėjo pas jį ir prisipažino, kad paėmė automobilį iš jo ir jį sulaikė pareigūnai. Pretenzijų A. B. neturi, pareiškimo nerašys. Automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vieninteliu savininku yra jis ir prašo grąžinti jam automobilį, kadangi neturi su kuo važinėti į darbą (b. l. 30-33).

2022-02-14 01:49 val. prietaisu 7510 Nr. ARFM - 0008, patikros sertifikatas Nr. 1540539, A. B. nustatytas 1,73 promilės girtumas (b. l. 11-12).

2022-02-14 02.09 val. prietaisu 7510 Nr. ARFM - 0008, patikros sertifikatas Nr. 1540539, A. B. nustatytas 1,61 promilės girtumas (b. l. 11-12).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas lengvasis automobilis Opel Astra valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra V. M., automobilio visas kėbulas sulankstytas, subraižytas, įbrėžtas galinis kairys sparnas, įbrėžtas galinis bamperis (b. l. 13-14).

2022-02-14 automobilis Opel Astra valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas laikinai saugoti į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius. (b. l. 18-21). 2022-02-17 automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkui V. M. išduotas leidimas atsiimti transporto priemonę iš automobilių saugojimo aikštelės Minsko pl. 21, Vilnius. ( bl. 24)

Pagal VĮ „REGITRA“ duomenis automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. M., gimęs (duomenys neskelbtini). (b. l. 22).

VŠĮ „EMPREKIS“ duomenimis automobilio Opel Astra, pasirinkti metai 2005 m., kategorija M1-AC, kaina su PVM 2220 eurų ( b. l. 23).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 3, 15-21).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad A. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį Opel Astra valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.61 promilės neblaivumas.

Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų duoti parodymai, proceso veiksmų atlikimo protokolai, kita bylos medžiaga. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: teistas 6 kartus už įvairaus pavojingumo nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, yra nusikaltimo recydivas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir 2017 m. už vairavimą neblaiviam, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 62), bylos nagrinėjimo metu bedarbis, kartu su sugyventine augina mažametį vaiką. Kaltinamasis prašė neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, motyvuodamas tuo, kad augina vaiką, vienas išlaiko šeimą, tačiau tai kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadas, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nepaisyti teisės ir visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, kas nagrinėjamu atveju rodo, jog kaltinamasis nusikalto ne atsitiktinai, o yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jis jokių realių pastangų nededa.

Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės Jūratės Žvironienės (toliau-prokurorė) siūlomą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio taikymas

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).???

Kaip jau buvo minėta, A. B. teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio, padarė išvadas tiek dėl padarytos nusikalstamos veikos, tiek dėl savo gyvenimo būdo, savo atliktus veiksmus vertina kritiškai, supranta, kad alkoholio vartojimas daro neigiamą poveikį jo elgesiui bei tiki, kad gali pasikeisti. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Teismas, atsižvelgdamas į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, A. B. atžvilgiu, gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jam paskirstos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, nes buvo atimta už vairavimą neblaiviam. Prokurorė Jūratė Žvironienė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 5 metams. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis.

Todėl, tas faktas, kad A. B. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei į tai, kad, kaltinamasis vairavo transporto priemonę esant vidutiniam girtumo laipsniui, ankščiau, nors jam nebuvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, bet 2017 m. administracine tvarka jis buvo baustas atėmimu teisės vairuoti transporto priemones už vairavimą neblaiviam, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, todėl, teismas mano, kad yra pagrindas kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas 3 metams 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022-02-17 (b. l. 49-51).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Opel Astra, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis priklauso V. M. (b. l. 22).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės - automobilio Opel Astra, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 2220 Eur ir automobilis grąžintinas jo savininkui V. M. (b.l. 24-27, 53-68, 83-84).

Kiti klausimai

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 49-51), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi teismas,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. B. (A. B.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies, 4 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais ir 6 dalimi, A. B. (A. B.) paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymu arba mokymusi, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. B. (A. B.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2022-02-17.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis konfiskuoti iš A. B. (A. B.) automobilio Opel Astra, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą –2220 (dvejų tūkstančių dvejų šimtų dvidešimt) eurų ir šį automobilį saugomą jam žinomoje vietoje grąžinti jo savininkui V. M..

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą,– nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis