Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1492-1090/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-27
Bylos Nr.: e2-1492-1090/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23423-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jan Maciejevski
Ieškovas: J. R.
Atsakovas: S. R.
Advokatai: Tomas Bakucionis, Vladimiras Buslovičius

Kategorijos

3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-1492-1090/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23423-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.10.; 3.2.12.; 3.2.6.5.; 3.5.2. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovei J. R., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Bakučioniui,atsakovei S. R., atsakovės atstovui advokatui Vladimirui Buslovičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. patikslintą ieškinį atsakovei S. R. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. R., kurį patikslinusi prašo: 1) neterminuotai apriboti S. R. motinos valdžią T. R. atžvilgiu; 2) paskirti nepilnamečio T. R. globėja (rūpintoja) J. R.; 3) nustatyti T. R. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo pas J. R.; 4) priteisti iš atsakovės S. R. išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. R., mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad atsakovė yra jos ir T. R., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. T. R. nuo 2020 m. balandžio 24 d. gyvena pas seserį – ieškovę, kadangi (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui R. R., kuris vienas rūpinosi šeima ir prižiūrėjo sūnų, atsakovė ir toliau nesirūpino vaiku, dėl ko jo gyvenimas įvairiose srityse vis prastėjo, kartu su emocine ir fizine būkle. Teigė, jog atsakovė nedirbo ir negeneravo jokių pajamų šeimai beveik 13 metų, tėtis rūpindavosi ne tik vaikais, bet ir ja, todėl šiai dienai atsakovė stokoja socialinių įgūdžių, sunkumų iškyla kaskart prireikus susitvarkyti elementarius reikalus įvairiose institucijose. Po tėvo laidotuvių, kurias taip pat organizavo ieškovė su seserimi, atsakovė pradėjo nebeleisti susitikti su broliu, draudė jam bendrauti su seserimis. T. R. likus gyventi vienam su mama ir matydamos blogėjančią brolio psichologinę būklę, 2018 m. vasarą ieškovė su seserimi kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Tarnyba), prašydamos užtikrinti broliui galimybę netekus tėčio toliau bendrauti su jomis, nes atsakovė tokios galimybės nesuteikė. Šeimai pradėta taikyti atvejo vadyba teigiamų rezultatų nedavė, T. R. padėtis gyvenant su motina smarkiai blogėjo, motina sūnumi manipuliuodavo, šmeižė ieškovę su seserimi, dėl atsainaus atsakovės požiūrio į motinystę per jau beveik du metus nuo tėčio netekties T. R. buvo įbaugintas, pažeista jo savivertė ir orumas. Vaikas dažnai būdavo visą dieną nevalgęs, namuose nebūdavo maisto, motina nesirūpino jo sveikatos priežiūra, mokymosi procesu, žiemos metu nekūrendavo brolio kambario, apskritai, namai yra apleisti, netvarkingi ir jų stovis vis prastėja dėl to, kad nėra padaromi būtiniausi dalykai. Vaikas dažnai laiką leisdavo pas seserį, o tuo metu mama dažniausiai nesirūpindavo, kur brolis yra, ką veikia, ar yra pavalgęs, atsakovė, būdama namuose, apskritai nepastebėdavo arba pastebėdavo tik vakare, kad brolio nuo ryto nėra namuose. Tokiomis aplinkybėmis nuo 2020 m. balandžio 24 d. brolis apsigyveno pas ieškovę, apie tai buvo informuota berniuko mokykla, Tarnyba. Tačiau atsakovė ir toliau kelia didelį psichologinį spaudimą bei manipuliuoja situacijomis, sūnui siūlo susitikti ar kažką nupirkti, tačiau to nepadaro, ilgą laiką neperdavė sūnui asmens dokumento, Tarnybos darbuotojų rekomendacijų nevykdo, negeba adekvačiai reaguoti į iškylančias situacijas ir atlikti motinos pareigų.

3. Ieškovės nuomone, T. R. nepriežiūrą iš atsakovės pusės galima apibrėžti, kaip dažną sistemingą arba visišką nesirūpinimą vaiku, kuri ne tik smarkiai žaloja vaiko sveikatą, bet stabdo jo vystymąsi. Neigiami padariniai T. R. fizinei būklei, psichologinei savivertei ir mokymosi pasiekimams atsirado dėl atsakovės S. R. nepriežiūros ir netinkamo, aplaidaus motinos pareigų vykdymo arba visiško nevykdymo (buitinių sąlygų nesudarymas, nesirūpinimas vaiko mityba, jo būtiniausiais buitiniais poreikiais, nesidomėjimas jo mokymosi pasiekimais), taip pat dėl atsakovės piktnaudžiavimo motinos valdžia, kas pasireiškė psichologiniu smurtu sūnaus atžvilgiu, draudimu ir trukdymu bendrauti su savo šeimos nariais – artimiausiomis giminaitėmis – seserimis, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad neigiami padariniai T. R. atsirado dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad toks atsakovės neveikimas ir piktnaudžiavimas buvo pakankamai ilgalaikis ir sistemingas (beveik dveji metai), yra pagrindas atsakovės motinos valdžią T. R. atžvilgiu apriboti neterminuotai, o T. R. globėja paskirti ieškovę J. R.

4. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ieškovė nurodė, jog nuo 2020 m. gegužės mėnesio, kai brolis gyvena pas ieškovę, atsakovė prie išlaikymo neprisideda. Ieškovės skaičiavimu, minimalus T. R. išlaikymo poreikis vienam mėnesiui yra 400,00 Eur, kuriuos sudaro: išlaidos maistui – 130,00 Eur, kišenpinigiai – 140,00 Eur (35,00 Eur / sav.), krepšinio treniruotės – 50,00 Eur, apranga, sportinė apranga ir įranga reikalinga krepšiniui, mokesčiai už stovyklas, vaistai susirgus, išlaidos mokyklos vadovėliams ir pratyboms, ir pan. – 80,00 Eur mėnesiui. Ieškovė iš atsakovės prašo pritiesti pusę šios sumos, t. y. 200,00 Eur. Pažymėjo, jog atsakovė yra darbinga, jos turtinės padėties atžvilgiu ši suma yra nedidelė (el. b. apyrašas, b. l. 148–151).

Šalies argumentai

5. Atsakovė S. R. pateikė atsiliepimus į ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriais nesutiko su pareikštu ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė mano, kad pareikštas ieškinys neturi faktinio pagrindo ir kad šiuo konkrečiu atveju pareikšto ieškinio faktinį pagrindą nepatvirtina ieškovės kartu su ieškiniu pateikti duomenys. Atsakovė sutinka su reikalavimu priteisti iš jos išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokant po 200,00 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, jeigu šios bylos nagrinėjimo metu teismas nuspręs nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, tačiau pažymi, jog išlaikyti savo nepilnamečio sūnaus atsakovė nevengia - sūnui skiriamas pinigines lėšas atsakovė kas mėnesį perveda į jo asmeninę banko sąskaitą, nes nėra tikra, jog ieškovė būtent sūnui skirtą išlaikymą naudos pagal paskirtį (el. b. priedas, b. l. 2–4, 17–18, 23–24).

6. Tarnyba 2020 m. rugsėjo 4 d., 2020 m. spalio 19 d., 2020 m. lapkričio 26 d. pateiktose išvadose nurodė, jog apsilankymo ieškovės namuose metu nustatyta, kad J. R. su nepilnamečiu broliu T. R. ir sugyventiniu Ž. Č. gyvena 2 kambarių bute su visais patogumais, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame sugyventinio tėvams. Namuose tvarkinga ir švaru, bute yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Berniukas gyvena atskirame kambaryje, kur jam sudarytos sąlygos ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Ieškovė nurodė, jog dirba barmene, jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 800,00 Eur, prie brolio išlaikymo prisideda dar dvi seserys, motina prie sūnaus išlaikymo neprisideda ir pagalbos nesiūlo, motinos domėjimas ir pagalba sūnui yra labai minimali ir padrika. Nepilnametis mokosi (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu su T. R. papasakojo, jog gyvena su sese ir jos draugu. Su sese sutaria gerai, su jos draugu bendrauja, sutaria irgi gerai. Su mama susiskambina retai, dažniausiai ji jam skambina, susitinka retai. Gyvenant su seserimi jis jaučiasi ramesnis viduje, jam lengviau, niekas kas dieną nepyksta, nerėkia, pasirūpina juo. Berniukas teigė, jog mama negamindavo valgyti, pirkdavo nukainotą maistą, sugedus namų katilui, jo netaisė, o kūreno židinį, kuris buvo tik pirmame aukšte, o jo kambarys - antrame, iki kurio šiluma neateidavo, dėl ko kartais būdavo taip šalta, jog negalėdavo išlipti iš lovos. Tokiomis sąlygomis jam sunkiai sekėsi mokytis karantino metu, sunku buvo susikaupti, niekas nepadėjo, nekontroliavo, mamai buvo „nusispjauti“. Nori likti ir toliau gyventi su seserimi, kuri juo domisi, rūpinasi, gamina valgyti, padeda su namų darbais, bendrauja. Jie su mama nėra susipykę, tačiau jam su ja būti yra nejauku ir nemalonu. Susitikus su mama, ji elgiasi lyg niekur nieko, tačiau taip nėra, jis norėtų, jog mama su juo pasikalbėtų ir paaiškintų, kodėl elgėsi vienaip ar kitaip. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu S. R. buvimo vieta nežinoma, specialistams nepavyko su ja susisiekti ir ištirti atsakovės šeimos aplinkos sąlygų.

Žemesnės instancijos teismas

7. Tarnyba pažymėjo, jog S. R. šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, S. R. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, tačiau situacija šeimoje negerėja, moteris yra nusišalinusi nuo savo sūnaus priežiūros ir nebando atkurti su juo nei psichologinio, nei socialinio ryšio. Šiuo metu S. R. nebendradarbiauja su Tarnybos specialistais ir atvejo vadybininkais, nėra žinoma jos buvimo vieta. Tarnyba papildomai nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė nutartį išduoti teismo leidimą paimti T. R. iš jo įstatyminio atstovo - mamos S. R., ir šiuo metu nepilnametis gyvena pas seserį J. R. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vaiko interesus, nepilnamečiui T. R. iš motinos priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Tarnybos nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymas nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės galimai užtikrintų būtiną jo poreikių patenkinimo lygį. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaiko interesų naudai (el. b. priedas, b. l. 41–42, 83, 155).

8. Tarnyba 2021 m. balandžio 23 d. pateiktoje išvadoje dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo nurodė, jog vertinant tai, kad socialinis darbas su atsakovės S. R. šeima vyksta apie pusė metų ir teigiamų rezultatų neduoda, kad atsakovė teigiamų išvadų dėl savo poelgių nepadaro ir nesikeičia, kad šiai dienai nepilnametis T. R. grąžintas į šeimą būti negali, ieškinio reikalavimas apriboti atsakovei motinos valdžią, Tarnybos nuomone, atitinka nepilnamečio T. R. interesus. Apribojus atsakovei motinos valdžią, T. R. nustatytina nuolatinė rūpyba ir paskirtinas nuolatinis rūpintojas. Žiburio Fondas, atlikęs J. R. pasirengimo globoti T. R. vertinimą, pateikė teigiamą išvadą, kitų asmenų prašymų, kurie norėtų ir galėtų nuolatinėje rūpyboje rūpintis T. R., Tarnyba šiuo metu nėra gavusi. Taigi, Tarnybos nuomone, T. R. nuolatinė rūpyba J. R. šeimoje atitiks vaiko interesus, o nepilnamečio T. R. nuolatine rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore skirtina J. R.. Atsižvelgiant į nepilnamečio T. R. amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, sveikatai, į atsakovės darbingą amžių, turtinę padėtį, pajamas, ieškovės J. R. prašomas priteisti iš atsakovės sūnui išlaikymo dydis, atitinka nepilnamečio interesus (el. b. priedas, b. l. 185–186).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

9. Teismo posėdyje ieškovė J. R. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus bei prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Pažymėjo, jog pagrindinis motyvas kreiptis į teismą buvo vaiko nepriežiūra ir emocinė būklė gyvenant su mama, o prasidėjus teismo procesui atsakovės pastangų keistis nepajautė, brolis irgi to nejaučia, šiai dienai neįsivaizduoja kaip brolio gyvenimas pagėrėtų grįžus gyventi pas mamą, priešingai, broliui apsigyvenus pas sesę, viskas eina geryn. Ieškovė nurodė, jog iki jos pilnametystės ji gyvenu su mama ir tėčiu. Kol gyveno tėvų namuose, tėtis viskuo rūpinosi, mama nedalyvaudavo šeimos gyvenime. Po tėvo mirties labai jautėsi mamos priešiškumas, ji draudė bendrauti su broliu, o vėliau prasidėjo didesnės problemos: brolis nenuvykdavo į pamokas, namas nebuvo šildomas, vaikas būdavo nepavalgęs, dėl ko seserys kreipėsi į vaiko teises. Ieškovė nežino, kodėl mama taip elgėsi, tėvų santykiai nebuvo labai geri, mamos emocinė būklė nebuvo pakankamai stabili, teigė, jog šiltus santykius su mama turėjo tik kai buvo mažesnė. Taigi, T. R. situacija labai pablogėjo po tėčio mirties, tiek emocinė vaiko būklė, sąlygota ir tėvo netekties, tiek ir asmenybės bruožai - jis pasidarė labai uždaras, atrodė sugniuždytas, visada nuleidęs galvą. Savo ruožtu, atsakovė nejautė jokios empatijos vaikui, nesidomėjo, kaip jis jaučiasi, neužtikrino net jo fizinės priežiūros, atsakovė atsainiai žiūrėjo į sūnaus auklėjimą, aprūpinimą, ieškovei kartais atrodo, kad atsakovė net pati savimi pilnavertiškai negali pasirūpinti. Ieškovė mano, kad šiuo metu artimo ryšio, susitikimų ir pokalbio artimesnio tarp brolio ir mamos nėra, į ją taip pat nėra kreipiamasi dėl brolio, iš atsakovės pusės nemato pastangų, kad jų santykiai pagerėtų. Jos pačios santykiai su motina šiuo metu oficialūs, dalykiški. Ieškovė paaiškino, jog brolis apsigyveno pas ją nuo 2020 m. balandžio 24d., po to, kai nuvykus pas brolį į namus pamatė, jog vaikas visą dieną yra nevalgęs, šaldytuve nebuvo valgomų produktų, T. R. apsiverkė, todėl ieškovė pasiūlė jam atvažiuoti pas ją pavalgyti ir atsigauti, o broliui atvažiavus, ieškovė informavo apie tai atsakovę ir pasakė, kad kreipsis į vaiko teises, T. R. taip pat nebenorėjo grįžti pas mamą.

10. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Tomas Bakučionis teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog iš byloje esančių įrodymų, šalių, paties T. R. bei liudytojų paaiškinimų, galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad T. R. po jo tėvo mirties likęs gyventi su motina, atsidūrė nesaugioje ir nestabilioje aplinkoje, kurioje sutriko jo emocinė-psichologinė būsena, buvo padaryta žala jo normaliai fizinei, psichinei ir emocinei raidai. To priežastis – motinos S. R. netinkamas motinos pareigų vykdymas ir motinos valdžios įgyvendinimas priešingai T. R. interesams, kuris pasireiškė motinos neveikimu arba psichologiniu-emociniu požiūriu netinkamais veiksmais vaiko atžvilgiu. Be to, nustačius pagalbos poreikį atsakovės šeimai, ji užėmė pasyvią ir net priešišką poziciją, nebendradarbiavo su Vaiko teisių apsaugos institucijomis, nevykdė institucijų rekomendacijų ir įpareigojimų, jos paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Nuo to laiko, kai vaikas apsigyveno pas ieškovę, galima daryti išvada apie teigiamą berniuko emocinės, fizinės ir psichologinės raidos dinamiką – berniukas jau po gero mėnesio pradėjo jaustis emociškai stabiliau, labiau pasitikėjo savimi, daugiau šypsojosi, juokavo, jo mokymosi pasiekimai pagerėjo. Taigi, nėra jokių prielaidų, kad atsakovės elgesys sūnaus atžvilgiu artimiausiu metu pasikeistų pozityvia linkme, todėl, turint omeny, kad mažiau nei po 3 metų T. R. sukaks 18, nustatinėti konkretų motinos valdžios apribojimo terminą netikslinga, o tikslinga apriboti neterminuotai. Nurodė, jog įvertinus tai, kad globos nustatymas ir globėjo paskyrimas tokioje situacijoje priskirtinas ne teismo, o institucijos kompetencijai, šis reikalavimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu.

Atsiliepimas

11. Atsakovė S. R. teismo posėdyje nurodė, jog ieškovės nurodomos aplinkybės neteisingos, o ieškovės požiūris į šitą situaciją yra subjektyvus. Atsakovės teigimu, vaikui namie nebuvo netinkamos sąlygos gyventi – namas buvo šildomas, atsakovė gamindavo maistą ir sūnus pats pasidarydavo, be to, jis nuolat turėjo kišenpinigių, o su sese bendrauti ji visuomet leisdavo. Atsakovė pažymėjo, jog visada pagal galimybes vykdydavo visas pareigas, visada pasidomėdavo savo vaiku, bendravo su klasės auklėtoja, tačiau dėl savo užimto darbo grafiko kartais mažiau skirdavo laiko pamokoms ar buvimui kartu. Atsiradus naujam darbui, ji turėjo būti 7 val. darbe, o vaikas turėjo pats pavalgyti ir išeiti į mokyklą, kartais vaikas neatlikdavo visų užduočių, kartais pramiegodavo. Pažymėjo, jog sūnaus dienotvarkė buvo labai užimta – po pamokų jis turėjo pavalgyti, nuvažiuoti į treniruotę ir grįžti namo, viską atlikdavo pats, atsakovė tik kartais paimdavo jį, tačiau visada susiskambindavo, palaikydavo ryšį. Atsakovė teigė, jog sūnus visada sakė, kad nori būti sportininku, ji ragindavo sūnų daugiau skaityti knygų, kadangi sūnus sakydavo, kad jam sportas yra svarbiau nei pamokos, tai kartais jam nuolaidžiavo. Atsakovė nurodė, jog tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus pabaigė, rekomendacijas vykdė, kiek sugebėjo, kadangi turėjo suderinti su darbais, kartais būdavo situacijų, kai negalėdavo atsiliepti į skambutį, nes buvo darbe. Atsakovė patvirtino, jog su ieškinio reikalavimu dėl 200,00 Eur dydžio išlaikymo priteisimu sutinka. Atsakovė mano, jog sūnus išėjo gyventi su sesę, nes karantino metu jam teko daug vienam būti, dabartiniai jų santykiai yra draugiški. Paskutinį kartą su sūnumi buvo susitikusi prieš teismą, neklausia apie buitį ir gyvenimą pas sesę, dažniausiai kalba apie jo poreikius, apie sportą, mokslus. Atsakovė negalėjo paaiškinti, kokias pastangas deda, kad situacija pagerėtų, mano, jog jiems reikėtų daugiau laiko praleisti kartu.

12. Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Vladimiras Buslovičius paaiškino, jog atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, nes vaiku ji gali pasirūpinti, o jos dukros pareikštą ieškinį vertina kaip priemonę atkeršyti asmeniškai jai dėl situacijos, kuri susidarė šeimoje po atsakovės sutuoktinio mirties. Atsakovės atstovo teigimu, šioje byloje nėra faktinio pagrindo taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą S. R. atžvilgiu, kadangi šiuo konkrečiu atveju visos ieškovės proceso metu nurodomos aplinkybės, jos teiginiai nepasitvirtino. Be to, šios aplinkybės jau buvo ištirtos ir teisiškai įvertintos įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eS2-9247-l 141/2020, kurioje, be kita ko, teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie mamos nesirūpinimą vaiku, dėl kurio kilo pavojus vaiko protiniam vystymuisi, kritiškai įvertino vaiko sesers J. R. pateiktą informaciją apie mamos keliamą pavojų vaiko fiziniam vystymuisi, konstatavo, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų apie mamos keliamą grėsmę vaiko dvasiniam ir (ar) doroviniam vystymuisi. Tačiau Vilniaus rajono rūmai sprendimą išduoti leidimą paimti vaiką iš motinos iš esmės pagrindė tuo, kad gyvendamas su motina vaikas nesijaučia saugus, jaučia nerimą, tačiau motina nesiima priemonių dėl tokios situacijos pašalinimo, t. y. nesikreipia pagalbos į specialistus nei pati, nei kartu su vaiku. Pasak atsakovės atstovo, teismo posėdyje išklausytas T. R. negalėjo aiškiai įvardinti, dėl kokių konkrečių priežasčių jam nemalonu būti su mama, o byloje nustatyta, kad atsakovės santykiai su ieškove yra itin komplikuoti, todėl mano, jog tokiai vaiko nuomonei įtaką galėjo padaryti pati ieškovė. Taigi, siekiant rasti išeitis iš susidariusios sudėtingos gyvenimo situacijos ir atkurti gražius ir pagarbius šeimos santykius, tiek atsakovei, tiek T. R. reikalinga specialistų psichologinė pagalba. Dėl nurodytų motyvų ieškovės ieškinio reikalavimas neterminuotai apriboti motinos S. R. valdžią jos sūnaus T. R. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, jog atsakovė sutinka su reikalavimu priteisti iš jos išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. R., mokant po 200,00 Eur mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, ir, jeigu teismas nuspręs, su reikalavimu nustatyti T. R. gyvenamąją vietą su ieškove, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis sūnus nebenori gyventi kartu su mama ir tokią savo poziciją išreiškė teismo posėdžio metu.

13. Tarnybos atstovė teismo posėdyje palaikė byloje pateiktą išvadą, nurodė, jog Tarnybai ši šeima yra žinoma nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d., šeimoje padidėjo įtampa kai mirė T. tėvas, manoma, kad motina psichologiškai nesusitvarkė su netektimi, todėl vaiko teisių tarnyba intensyviai pradėjo dirbti su šia šeima. 2019 m. rugpjūčio mėn. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, tačiau atvejo vadybos darbas buvo neproduktyvus, kadangi S. R. su specialistais nebendradarbiavo, paslaugas teikti buvo sunku, nes atsakovė nenorėjo jų priimti ir nematė savo šeimoje jokių problemų. 2020 m. balandžio 30 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2020 m. gegužės 11 d. buvo vertinama vaiko situacija ir T. R. buvo laikinai apgyvendintas pas sesę J. R. Tuo laikotarpiu S. R. šeimai vėl buvo imta taikyti atvejo vadyba. 2020 m. rugpjūčio 20 d. gautas šeimos atvejo vadybos pranešimas, jog situacija šeimoje negerėja. Atsižvelgiant į visą susiklosčiusią situaciją, 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo pakartotinai pradėta vertinti vaiko situacija ir nuspręsta, kad būtų tikslinga taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę pas sesę J. R.. Pažymima, jog S. R. su tarnybos specialistai nebendradarbiavo, tuo metu nebuvo žinoma jos vieta. Kadangi buvo imtasi visų priemonių ir priemonės tikrai nedavė jokio rezultato, todėl buvo kreiptasi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su prašymu dėl leidimo išdavimo paimti vaiką iš šeimos, ir 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas tenkino prašymą ir leido paimti T. R. iš jo įstatyminio atstovo, jo mamos S. R. Teismui tenkinus Tarnybos prašymą, T. R. buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinoji globėja paskirta J. R. Tarnybos atstovė nurodė, kad per visą šį laikotarpį, kai yra nustatyta laikinoji globa, motina nieko nepadarė, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą, nors jai buvo sudarytos visos sąlygos. Susipažinus su visa bylos medžiaga ir faktiniais duomenimis Tarnyba konstatuoja, kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų, specialistams neteikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų jos sveikatos negalią, taip pat vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką. Tai patvirtina ieškovės ir liudytojų parodymai, taip pat tai nurodo ir pats sūnus T. Netinkamas auklėjimas pasireiškia tuo, kad mama nėra sąžininga vaiko atžvilgiu, nesistengia jam padėti, o atrodo, kad ji diktuoja vaikui savo sąlygas ir jis turi taikytis prie jos. T. R. pasakojimai apie nešildomus namus, mamos vengimas nuvesti jį pas gydytojus, ligų negydymas, yra vertinami kaip moraliai žiaurus elgesys su vaiku. Tarnyba nurodo, kad toks motinos abejingumas daro žalingą įtaką vaikui ir jo interesams. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba mano, kad būtų tikslinga neterminuotai apriboti S. R. valdžią sūnaus T. R. atžvilgiu, įvertinus jos turtinę padėti priteisti išlaikymą, laikinąją globą palikti su laikinąja globėja J. R.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvų valdžios apribojimo

14. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 str., Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 str.). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

15. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra S. R. ir R. R. vaikas. Iš byloje pateiktų ieškovės susirašinėjimų su T. R. bei S. R., šalių paaiškinimų, liudytojų V. R., L. T., N. R. parodymų matyti, jog (duomenys neskelbtini) mirus vaiko tėvui R. R., tarp ieškovės ir atsakovės prasidėjo ilgalaikiai nesutarimai ir konfliktai dėl ieškovės ir jos seserų bendravimo su broliu T. R., rūpinimusi vaiku (el. b. apyrašas, b. l. 7–16), ko pasėkoje nepilnametis T. R. nuo 2020 m. balandžio 24 d. faktiškai pradėjo gyventi ieškovės J. R. namuose. Iš byloje esančių elektroninių laiškų, Tarnybos raštų matyti, jog ieškovė dėl susidariusios situacijos kreipėsi į T. R. mokymosi įstaigą, 2020 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Tarnybą dėl vaiko teisių pažeidimo (el. b. apyrašas, b. l. 6, 25–32).

17. Iš Tarnybos pateiktų duomenų nustatyta, jog S. R. šeima Tarnybai yra žinoma, 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai T. R. atžvilgiu, nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. Atsižvelgiant į tai, nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. 2020 m. balandžio 30 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai T. R. atžvilgiu, 2020 m. gegužės 11 d. buvo vertinama vaiko situacija, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. Nuo 2020 m. gegužės 11 d. T. R. buvo laikinai apgyvendintas pas sesę J. R., adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. gegužės 11 d. S. R. šeimai vėl imta taikyti atvejo vadyba. 2020 m. rugpjūčio 20 d. gautas šeimos atvejo vadybininko pranešimas, jog situacija šeimoje negerėja, moteris yra nusišalinusi nuo savo sūnaus T. priežiūros ir nebando atkurti su juo nei psichologinio, nei socialinio ryšio. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. rugpjūčio 25 d. pradėtas vaiko situacijos vertinimas, nuspręsta, jog būtų tikslinga taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę pas sesę J. R. Tarnyba, nustačiusi, kad S. R. nebendradarbiauja su Tarnybos specialistais ir atvejo vadybininkais, nėra žinoma jos buvimo vieta, 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi dėl Mobiliosios komandos sudarymo darbui su S. R. šeima (el. b. apyrašas, b. l. 43–73, 132–147). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-9247-1141/2020, išduotas leidimas paimti nepilnametį T. R. iš jo įstatyminio atstovo – motinos S. R. (el. b. apyrašas, b. l. 79), o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. A27(1)-3252 T. R. nustatyta laikinoji rūpyba J. R. šeimoje, rūpybos vieta nustatyta rūpintojo gyvenamojoje vietoje (el. b. apyrašas, b. l. 157). 2021 m. kovo 12 d. buvo atlikta vaiko rūpybos peržiūra, kurios metu nustatyta, kad T. R. gerai jaučiasi ieškovės namuose, yra užtikrinama jo sveikatos ir ugdymosi proceso priežiūra. Iš 2021 m. kovo 10 d. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro rašto matyti, jog atsakovė S. R. į paskutinius organizuotus atvejo vadybos posėdžius neatvyko, pagalbos planuose numatytų uždavinių ir rekomendacijų nevykdo, su socialiniais darbuotojais nebendrauja (el. b. apyrašas, b. l. 188a).

18. Apklausiant nepilnametį T. R. 2021 m. balandžio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu, berniukas nurodė, kad po tėčio mirties pačioje pradžioje situacija namuose buvo nebloga, kai jis turėjo bėdų, jam padėdavo mama, tačiau bėdų vis daugėjo ir mamai buvo sunku su tuo susitvarkyti. Žinojo, kad mama turi grąžinti skolas, taip pat turi bėdų su darbu, todėl jie pradėjo mažiau bendrauti, jis vis dažniau laiką leisdavo savo kambaryje, jų tarpusavio bendravimas tapo minimalus, vėliau jis susitaikė, kad jo nėra, ir nereikėdavo. T. R. teigė, jog su atsakove nesidalino nei savo pasiekimais, nei problemomis, kai jam būdavo sunku ir liūdna, dažniausiai būdavo savo kambaryje, o mama jo emocinės būsenos nepastebėdavo. Buitimi stengėsi rūpintis dažniausiai mama, bet kartais prašydavo ir jo pagalbos, maistą iš parduotuvės dažniausiai pirkdavo mama, tačiau dažniausiai jis gamindavo pats, kadangi mama daug dirbo ir sakydavo, kad grįžta pavargusi. T. R. nurodė, jog gyvendamas su mama turėjo problemų su mokslais, mama jo mokslais rūpinosi minimaliai, pagalbos su mokslais mamos neprašydavo, nes nelabai ji galėdavo kažkuo padėti, dėl savo sveikatos problemų mamai taip pat nesiskundė, tačiau tai matėsi, nors mama nelabai to pastebėjo. Tik sesėms pastebėjus, kad kažkas negerai, pradėjo lankytis pas gydytojus. Nepilnametis dabar gyvena su sese J. R. ir jos draugu, jiems puikiai sekasi gyventi, sutaria, visada gali prašyti pagalbos, jį visada išklauso. Mokykloje taip pat sekasi neblogai, mokslo rezultatai pagerėjo. Taip pat nepilnametis bendrauja su sese V. Su mama T. šiuo metu bendrauja minimaliai, nurodydamas, kad kol kas jis pats nelabai nori su ja bendrauti. Atsakovė paskambina kas savaitę, kas dvi, pokalbis dažniausiai trunka 3–5 min. Ieškovė leidžia jam susitikti su mama, tačiau kol kas jis pats nelabai to nori. Jaučiasi nepasiruošęs dar grįžti pas mamą, nes nežino, ar pasikeitė jos elgesys, viskas priklauso nuo to, kaip mama norės su juo bendrauti dabar, ar susitiks, berniukas norėtų, jog turėtų ką kalbėti su mama ir jog ji padėtų jam, kai reikia.

19. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

20. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė S. R. rūpintųsi savo nepilnamečiu vaiku, užtikrintų jo mokymosi procesą, sveikatos priežiūrą, pirktų vaikui reikalingus buities daiktus, dovanas ar kitaip prisidėtų prie tėvų valdžios vaikui įgyvendinimo. Nors atsakovė tvirtina, kad geba pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi, tačiau nenurodė jokių tai pagrindžiančių aplinkybių. Priešingai, byloje pateiktos T. R. ugdymo įstaigos dienyno kopijos patvirtina, jog T. gyvenant atsakovės vaikas praleido daug pamokų, neatlikdavo užduočių, jo mokymosi rezultatai suprastėjo (el. b. apyrašas, b. l. 19–24), o iš ieškovės pateiktų bei teismo išreikalautų T. R. ugdymo įstaigos charakteristikų matyti, jog vaikui persikėlus gyventi pas ieškovę, jo mokymosi rezultatai pagerėjo (el. b. apyrašas, b. l. 165–168; el. bylos priedas, b. l. 72). Šias aplinkybes taip pat patvirtino liudytojomis apklaustos T. R. klasės auklėtoja L. M., mokyklos socialinė pedagogė D. L., psichologė I. P., kurios nurodė, jog buvo kilę problemų su T. R. pamokų lankomumu, vaikas dažnai neprisijungdavo prie pamokų, neatlikdavo jam paskirtų užduočių, be to, stebėtas vaiko užsisklendimas, nenoras priimti siūlomą pagalbą. Liudytojos nurodė, jog susisiekus su T. R. motina (atsakove), ji žadėdavo, kad pasikalbės su sūnumi, bet po tam tikro laiko situacija nesikeisdavo. Taip pat byloje pateikti duomenys apie T. R. gydymą, sveikatos būklę ir gydymo rezultatus, iš kurių matyti, jog nuo to laiko, kai mirė T. R. tėvas iki vaiko apsigyvenimo pas ieškovę, vaikas pas šeimos gydytoją lankėsi tris kartus, du iš jų – profilaktinis patikrinimas (el. b. apyrašas, b. l. 174), T. R. apsigyvenus pas ieškovę, jo sveikatos priežiūra buvo atliekama Lietuvos sporto medicinos centre (el. b. priedas, b. l. 30–67). T. R. teismo posėdyje taip pat patvirtino, jog motina jo sveikatos problemų nepastebėjo, nors akivaizdžiai matėsi, kad jis šlubuoja, ką iškart pastebėjo jo seserys. Taigi, matyti, jog vaikui gyvenant su atsakove, ši negebėjo tinkamai užtikrinti vaiko ugdymosi ir sveikatos priežiūros procesų.

21. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog atsakovė vaikui gyvenant su ja ne visada rūpinosi sūnaus mityba, namų gyvenimo sąlygomis, iš esmės nesidomėjo jo psichologiniais poreikiais ir (ar) emocine būkle, neužtikrino geros vaiko emocinės-psichologinės būklės. Šios aplinkybės nustatytos iš ieškovės paaiškinimų, T. R. apklausos, kuomet vaikas teismo posėdyje nurodė, jog mama ne visuomet pasirūpindavo maistu, kadangi daug dirbo, jis pats gaminosi valgyti, jie bendravo minimaliai, vaikas leisdavo laiką vienas savo kambaryje, o mama jo emocinės būsenos nepastebėdavo. Taip pat vaiko sudėtingą emocinę-psichologinę būklę gyvenant su mama pastebėjo minėtos liudytojos L. M., D. L., I. P., kurios teismo posėdyje nurodė, jog T. R. buvo labai uždaras, jautrus, užsisklendęs savyje. Be to, pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog dėl savo užimto darbo grafiko mažai laiko skirdavo buvimui kartu su sūnumi, ji turėjo būti 7 val. ryte darbe, todėl vaikas pats pavalgydavo ir išeidavo į mokyklą, taigi, užimtos jos ir sūnaus dienotvarkės lėmė motinos ir sūnaus bendravimo stoką. Pažymėtina, jog nors liudytojos L. T. ir N. R., kurios yra atsakovės seserys, tvirtino, kad atsakovė prižiūrėjo ir visada rūpinosi vaiku, o T. R. joms niekada niekuo nesiskundė, tačiau taip pat pripažino, jog apsilankymų metu vaikas buvo irzlus, liūdnas, paskutiniu metu tapo labai uždaras. Byloje nustatytos aplinkybės, jog Tarnyba, įvertinusi vaiko situaciją, nutarė taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę pas sesę J. R., taip pat kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su prašymu dėl leidimo išdavimo paimti vaiką iš šeimos, kuris buvo patenkintas, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą apie atsakovės nesirūpinimą vaiku, jo fiziniais bei emociniais poreikiais (vaiko nepriežiūrą).

22. Kita vertus, iš byloje pateiktų Tarnybos duomenų matyti, jog atsakovė nededa jokių pastangų pakeisti savo situaciją, nevykdo pagalbos plane jai iškeltų uždavinių, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Atsakovė teismo proceso metu, nors laikėsi pozicijos, kad ieškinys pareikštas nepagrįstai, tačiau nepateikė į bylą jokių duomenų, kad realiai deda pastangas atkurti tiek fizinį, tiek emocinį ryšį su sūnumi, nepagrindė, jog jau šiai dienai yra pajėgi savarankiškai tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų, specialistams neteikia jokių dokumentų, kurie patvirtintų jos sveikatos negalią, vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką ir toks motinos abejingumas daro žalingą įtaką vaikui ir jo interesams. Teismo vertinimu, sprendimo priėmimo metu nėra pakankamai duomenų padaryti išvadai, kad atsakovė deda realias pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą ir tinkamai atlikti savo pareigas vaikui, kad turi psichologinį pasiruošimą ir motyvaciją auginti bei prižiūrėti vaiką. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios (CPK 12, 178, 185 str.). Pažymėtina, kad atsakovės teismo posėdyje pateikti paaiškinimai, papildomai pagrindžia išvadą, kad atsakovė nelabai suvokia vaiko fizinius, socialinius ir psichoemocinius poreikius, todėl ir nesugeba šiuos vaiko poreikius patenkinti (atliepti) savarankiškai, tuo tarpu pagalbos (socialinių paslaugų) atsakovė taip pat nepriima.

23. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys atitinka įstatyme numatytas tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpinimą vaikais, žalingos įtakos darymą vaikams savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 str. 1 d.). Remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, teismas daro išvadą, kad atsakovė tinkamai nesirūpina savo vaiku, tačiau, vis dėlto, yra pagrindo manyti, jog ateityje susiklosčiusi padėtis gali pasikeisti. Motina palaiko ryšį su vaiku, jam periodiškai skambina, byloje nėra duomenų, jog atsakovė butų teista, turėtų priklausomybių problemų. Be to, iš dalies atsakovės minimalų bendravimą su sūnumi lemia paties vaiko nenoras bendrauti, motinos ir vaiko motyvacijos stoka atkuriant ir palaikant emocinį tarpusavio ryšį, tačiau teismas mano, kad vis dėl to nagrinėjamu atveju yra pagrindo tikėtis, kad susiklosčiusią situaciją dar galėtų padėti spręsti sėkmingai tęsiamas atvejos vadybos procesas ir atsakovės pripažinimas, kad jai yra reikalinga pagalba. Šios aplinkybės sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą laikinai apriboti atsakovės S. R. motinos valdžią nepilnamečio vaiko T. R. atžvilgiu. Pažymėtina, kad motinos pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo motiniškoms pareigoms laikytinas jos kaltais veiksmais.

24. Teismas išaiškina, kad apribojus atsakovei tėvų valdžią laikinai, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais.

25. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nuolatinės rūpybos

26. Apribojus atsakovei motinos valdžią, vadovaujantis CPK 406, 407 str., nustatytina nepilnamečio T. R. gyvenamoji vieta. Ieškovė prašo nustatyti T. R. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo pas ieškovę J. R.

27. Minėta, kad T. R. nuo 2020 m. balandžio 24 d. faktiškai gyvena ieškovės J. R. namuose. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-9247-1141/2020, išduotas leidimas paimti nepilnametį T. R. iš jo įstatyminio atstovo – motinos S. R. Tarnybos paaiškinimais, vaiko globa ieškovės šeimoje vyksta sklandžiai, ieškovė atsakingai rūpinasi brolio priežiūra, sveikata ir ugdymu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovės šeimoje T. R. yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili, jo amžių ir poreikius atitinkanti aplinka, todėl teismas iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo dienos nustato T. R. gyvenamąją vietą jo dabartinėje gyvenamojoje vietoje – su ieškove J. R. (CPK 406, 407 str.).

28. Apribojus atsakovei motinos valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsnio 6 punktu, atsakovės nepilnamečiam vaikui T. R. nustatytina nuolatinė rūpyba. Ieškovė prašė paskirti ją nepilnamečio T. R. globėja (rūpintoja), tačiau bylos nagrinėjimo metu prašė šį ieškinio reikalavimą palikti nenagrinėtu.

29. Pagal CPK 3.263 straipsnį, vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą. Taigi, ieškinio reikalavimas dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo gali būti reiškiamas tik specialaus subjekto, t. y. valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro. Šiuo atveju ieškinį teismui teikia fizinis asmuo – ieškovė. Esant nurodytam teisniam reglamentavimui, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl rūpintojos T. R. paskyrimo paliktinas nenagrinėtu, kaip pareikštas netinkamo subjekto (CPK 3 str. 7 d., 296 str. 1 d. 3 p.).

Dėl išlaikymo priteisimo

30. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).

31. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės S. R. išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. R., mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovė iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir prašomu priteisti išlaikymo dydžiu.

32. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepilnamečio T. R. poreikius įvertino 400,00 Eur suma, kuriuos sudaro: išlaidos maistui – 130,00 Eur, kišenpinigiai – 140,00 Eur (35 Eur/sav), iš laidos už krepšinio treniruotes – 50,00 Eur, išlaidos kasdieniai ir sportinei aprangai, įrangai reikalingai krepšiniui, už stovyklas, vaistams, mokyklos vadovėliams ir pratyboms ir pan. – 80,00 Eur per mėnesį.

33. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

34. Taigi, įvertinęs ieškovės pateiktą vaikų poreikių apskaičiavimo lentelę, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė, nei teismų praktikoje pripažįstamas orientacinis išlaikymo dydis, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma T. R. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl pripažintina pagrįsta.

35. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

36. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovės mėnesinės pajamos dirbant (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė apie 2 300,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, nuo 2020 m. spalio 14 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), kur jos pajamos vidutiniškai sudarė apie 3 000,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (el. b. apyrašas, b. l. 98–99), atsakovė turi nekilnojamojo turto (el. b. apyrašas, b. l. 106–112), duomenų, kad atsakovė turi kitų išlaikytinių ar įsipareigojimų tretiesiems asmenims, byloje nėra. Nors atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau yra darbinga, turi profesiją (duomenys neskelbtini), be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu sutiko su prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu, todėl darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis leidžia mokėti vaikui nurodyto dydžio išlaikymą.

37. Teismas, įvertinęs atsakovės amžių ir pajamas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, tenkina ieškovės prašymą ir priteisia iš atsakovės S. R. išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. R., mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

38. T. R. išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikinai rūpintojai J. R. (CK 3.275 str.)

39. Sprendimo dalys dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p., 496 str. 1 d.).

40. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. ir 2020 m. kovo 16 d. nutartimis (el. b. apyrašas, b. l. 126–129, 152–154) taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

42. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 160,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (el. b. apyrašas, b. l. 85–87, 172, 175–176), taip pat patyrė 5,32 Eur išlaidų už pažymos apie sveikatos būklę gavimą (el. b. apyrašas, b. l. 173–174). Taigi ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 165,32 Eur (1 160 Eur + 5,32 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

43. Byloje nustatyta, kad atsakovė patyrė 600,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. priedas, b. l. 84–87).

44. Ieškovės ir atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių.

45. Nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad teismo sprendimu atsakovės motinos valdžia apribota laikinai, o ieškinio reikalavimas dėl rūpintojo T. R. paskyrimo paliktas nenagrinėtu, teismo vertinimu, ieškovės ieškinys laikytinas patenkintu visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 165,32 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 str. 1 d.).

46. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo. Atsakovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo. Remiantis išdėstytu, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 54,00 Eur (200,00 x 12) x 0,03 proc.) - 25 proc.) žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

47. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 25,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina 25,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

48. Viso iš atsakovės valstybės naudai priteistina 79,29 Eur (54,00 + 25,29).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovės S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ieškovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiam vaikui T. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei J. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui T. R. nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš atsakovės S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. R., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 165,32 Eur (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt penkis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 79,29 Eur (septyniasdešimt devynių eurų 29 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. ir 2020 m. kovo 16 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski