Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. T. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo laikytis įstatyme nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, turėdamas galimybę įsiskolinimą mažinti, jo nemažino. O atsiskaitinėjo su kitais Bendrovės kreditoriais, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidė VMI prie FM teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI prie FM pateiktame pareiškime nurodyta, kad 2025 m. vasario 26 d. duomenimis Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 22 974,74 Eur. Pagal VMI prie FM pareiškimą, Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi Bendrovei buvo iškelta nemokumo (bankroto) byla, nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 30 d. VMI prie FM gavusi AB Šiaulių banko pateiktus duomenis nustatė, kad Bendrovės sąskaitoje buvo vykdomas piniginių lėšų judėjimas nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovė laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. vasario 10 d., vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, kurie yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI prie FM. Taigi M. T. nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. vasario 10 d., būdamas Bendrovės vadovu ir žinodamas apie Bendrovės turtinę padėtį, t. y., žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais (UAB ,,Heidelberg materials Lietuva Betonas“, UAB ,,Gelgotos transportas“, UAB ,,Sbetonas“, UAB ,,Kauno gelžbetonis“) ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. T. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškimu nesutinka, yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veiklos pobūdis – betoninių pramoninių grindų, lauko aikštelių, kelių įrengimas – vadovas. Nurodė, kad tuo metu pagrindiniai užsakovai buvo ūkininkai. Verslui įtaką daro mokėjimas laiku betono tiekėjams, kadangi daugeliu atveju už betoną ir jo pristatymą į objektą mokama avansu, kuris gaunamas iš užsakovo avansiniu mokėjimu pasirašius sutartį. Šių pinigų negalima išleisti kitiems poreikiams, su sutarties vykdymu nesusijusiems mokėjimams, nes neįvykdžius mokėjimo betono tiekėjui, nebūtų galima sutarčių įvykdyti. Dėl šios priežasties įmonės vadovas turi veikti vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taip pat M. T. nurodė, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vykdydama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnį, pateikė VMI prie FM visus dokumentus laiku. Mokėjimų vėlavimai atsirado dėl nenumatytų aplinkybių, t. y. dėl 2022 m. prasidėjusio karo Ukrainoje, ko pasekoje, pabrango statybinės medžiagoms, trąšos, todėl dėl užsakovų nepakankamų lėšų persikėlė darbų atlikimo terminai, kai kurios sutartys buvo nutrauktos arba sustabdytos ilgesniam laikui, kai kurios – susidubliavo. Susiklosčius tokiai situacijai versle išsiderino pajamos, todėl atsiskaitymų eiliškumą, įtvirtintą CK 6.930¹ straipsnyje, reikėjo derinti su CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes VMI prie FM mokesčiams mokėtinos sumos yra gaunamos įvykdžius darbus ir gavus pajamas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. T. pažymėjo, jog 2025 m. balandžio 16 d. VMI prie FM buvo sumokėta 13 942,00 Eur, o 2025 m. balandžio 17 d. – 5 000 Eur dydžio įsiskolinimo suma. Be to, Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 18 d. civilinėje byloje Nr. eB2-804-1060/2025 dėl ieškovės VMI prie FM bankroto bylos iškėlimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patvirtino teisingo įmonės valdymo rezultatus, netenkindamas VMI prie FM pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais bei nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019).

Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šis reguliavimas, priešingai, negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, jog, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.).

Kaip nustatyta byloje pateiktais dokumentais, 2025 m. vasario 26 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 22 974,74 Eur. Ji susidarė nuo 2023 m. liepos 1 d. pagal pateiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas. VMI prie FM 2025 m. vasario 10 d. AB Šiaulių bankui išsiuntė prašymą Nr. RNA-4046 pateikti informaciją apie Bendrovės sąskaitose esančių pinginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. liepos 1 d. iki atsakymo teikimo dienos, t. y. iki 2025 m. vasario 10 d. AB Šiaulių banko pateiktame sąskaitos išraše nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. vasario 10 d. įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pajamos sudarė 253 357,84 Eur, išlaidos – 257 297,39 Eur, sąskaitos likutis – 13,01 Eur. Taigi aktualiu laikotarpiu įmonės mokestinei nepriemokai didėjant, įmonė nebeturėjo tokio piniginių lėšų kiekio, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl įmokos VMI prie FM toliau nebuvo mokamos, tačiau buvo atliekami mokėjimai kitiems kreditoriams. Finansinius Bendrovės sunkumus laikotarpiu, kai buvo atliekami mokėjimai žemesnės nei VMI prie FM eilės kreditoriams (t. y. nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. vasario 10 d.) patvirtina Bendrovės mokestinės nepriemokos balansai, iš kurių matyti, kad Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus, turėjo pradelstus mokestinius įsipareigojimus VMI prie FM. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo ilgalaikė ir nuolatinė, Bendrovė netinkamai vykdė sutartines prievoles, t. y. Bendrovės finansinė padėtis aptariamu laikotarpiu buvo sunki, tačiau Bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams, pavyzdžiui, UAB ,,Heidelberg materials Lietuva Betonas“, UAB ,,Gelgotos transportas“, UAB ,,Sbetonas“, UAB ,,Kauno gelžbetonis“ (iš VMI prie FM pateiktos lentelės matyti Bendrovės kitiems nei VMI prie FM kreditoriams pervestos sumos, esant nustatytiems Bendrovės mokestinės nepriemokos dydžiams). Vertinant aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, minėtais byloje esančiais duomenimis nustatyta sąlygų visuma atliktus mokėjimus kreditoriams pripažinti kaip pažeidžiančius CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą, t. y. M. T. kaip įmonės vadovas aktualiu atsiskaitymų metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei atliko mokėjimus pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą.

VMI prie FM pateiktame mokesčių apskaitos informacinės sistemos – įplaukos išraše matyti, jog 2025 m. balandžio 16 d. kitas mokėtojas (MB ,,(duomenys neskelbtini)“) padengė VMI prie FM pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. T. nurodytą 13 942,99 Eur įsiskolinimą, 2025 m. balandžio 17 d. padengė 5 000 Eur įsiskolinimą. Pagal 2025 m. balandžio 29 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudaro 4 207,97 Eur. Kaip matyti iš pavedimų, juos atliko ne pats administracinėn atsakomybėn traukiamas M. T., o kitos mokėtojas – MB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020) arba kai sąmoningai nepateikia pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi, nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės yra nustatytos. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas M. T. nurodė, kad Bendrovė vykdė veiklą, mokėjimų vėlavimai atsirado dėl nenumatytų aplinkybių, t. y. dėl 2022 m. prasidėjusio karo Ukrainoje, ko pasekoje dėl užsakovų nepakankamų lėšų persikėlė darbų atlikimo terminai, kai kurios sutartys buvo nutrauktos arba sustabdytos ilgesniam laikui, kai kurios – susidubliavo, tačiau nustatyti objektyvūs bylos duomenys rodo ANK 120 straipsnio 1 dalies kontekste jį veikus tyčia – M. T. kaip Bendrovės vadovas, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI prie FM ir kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI prie FM, periodinių mokėjimų neatliko, atsiskaitė su kitais kreditoriais. Be kita ko, įstatymų reikalavimų neatitinkančio prievolių vykdymo motyvai ir tikslai nešalina kaltės ir atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Taigi darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes M. T. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus tai, kad M. T. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, jam skirtina minimali bausmė, numatyta sankcijoje už padarytą nusižengimą.

Kaip minėta, aplinkybė, kad M. T. iš dalies vykdė prievoles VMI prie FM, galimai siekdamas Bendrovės veiklos tęstinumo, atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, t. y. siekdamas išsaugoti Bendrovę, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai taip pat nėra pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu skirti švelnesnę nei numatyta nuobaudą, tačiau šios aplinkybės buvo įvertintos individualizuojant nuobaudos dydį, t. y. paskiriant minimalią sankcijoje pagal aptariamą straipsnį numatytą baudą – 1 400 Eur, kuri nustatyta nepažeidžiant administracinės nuobaudos, baudos dydžio nustatymo tvarkos reikalavimų (ANK 34 straipsnis), t. y. administracinės nuobaudos dydis parinktas atsižvelgiant į visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas minėtas aplinkybes, paskirta nuobauda yra adekvati, proporcinga, nepažeidžianti teisingumo principo.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą 1 400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.