- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-2073-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00160-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Atsakovas
- I. U.
- Ieškovas
- E. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovo I. U. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui I. U. dėl statybos rangos sutarties nevykdymo, avanso grąžinimo ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. Š. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo I. U. priteisti 7 576,26 Eur dėl statybos rangos sutarties pažeidimo patirtų nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą atsakovui už akių, kuriuo ieškinį tenkino: priteisė ieškovės E. Š. naudai iš atsakovo I. U. 7 878,26 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (7 787,26 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 228,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2022 m. birželio 1 d. gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma atnaujinti terminą pareiškimui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti; panaikinti 2022 m. vasario 22 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pareiškime atsakovas nurodė, jog sprendimas už akių buvo priimtas 2022 m. vasario 22 d., o prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas pateikė tik 2022 m. gegužės 30 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo sprendimo priėmimo, nurodydamas, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujintas – atsakovas apie jo atžvilgiu vykdomą teismo procesą tinkamai informuotas nebuvo, jokių procesinių dokumentų ar kitų pranešimų apie bylą negavo, teismo siųsti pranešimai grįžo su žymomis apie dokumentų neįteikimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų žinojęs apie procesą, tačiau sąmoningai nesiėmęs jokių veiksmų savo teisėms apginti. Iš antstolio sužinojęs apie pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių pagrindu pritaikytą areštą, atsakovas nedelsiant kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Advokatui pateikus prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės, atsakovui buvo suteikta galimybė susipažinti tiek su ieškovės ieškiniu, tiek su teismo priimtu sprendimu už akių. Papildomai atsakovas nurodė dar ir tai, jog ieškovė nors ir bendraudavo su atsakovu telefonu, tačiau teismui atsakovo kontaktinio telefono numerio nepateikė, o teismas, neįteikęs procesinių dokumentų atsakovui kitais būdais, neįpareigojo ieškovės pateikti atsakovo kontaktinį telefono numerį. Byloje nėra duomenų, kad būtų patikrinti Sodros duomenys apie atsakovo darbovietę ir per ją bandyta įteikti procesinius dokumentus. Tuo tarpu antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, patvarkymą ir raginimą įvykdyti sprendimą atsakovui pateikė į jo darbinį elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), todėl šią informaciją galėjo gauti ir teismas. Atsakovo nuomone, teismas niekaip neįsitikinęs, jog procesiniai dokumentai pasiekė atsakovą, turėjo nagrinėti bylą iš esmės ir priimti įprastą sprendimą, o ne sprendimą už akių, apsiribodamas tik formaliu įrodymų tyrimu ir vertinimu. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi yra nepagrįstas, nes sprendime už akių teismas tik atkartojo ieškovės ieškinio teiginius, o ieškovei palankų sprendimą lėmė vien specialisto A. K. išvada, kurią teismas vertino formaliai, atsakovui nesuteikiant teisės nuginčyti šią išvadą.
Atsiliepimas
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą, atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Atsiliepime nurodė, jog nėra jokios teismo ar ieškovės kaltės dėl to, kad atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo įteikti kitaip nei viešo paskelbimo būdu. Kaip ir kiekvienos sutartį sudarančios šalies, taip ir rangovo pareiga yra ne tik įforminti rangos sutartį, bet ir informuoti apie savo gyvenamojo adreso ar susisiekimo priemonės pasikeitimą. Tuo tarpu atsakovas ne tik nenurodė savo adreso, bet ir neatsiliepė jo pateiktu telefonu numeriu. Ieškovės atstovui paskambinus trečiojo asmens turimu atsakovo telefonu numeriu vieną kartą atsiliepė moteris ir pasakė, kad šis telefono numeris atsakovui nepriklauso bei informavo, kad jai atsakovas nežinomas. Todėl atsakovo priekaištai dėl to, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, teismui nesuteikdamas informacijos apie žinomą atsakovo telefono numerį, yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad atsakovas pats dėjo visas pastangas, kad nebūtų rastas. Ir tik kai antstolis, vykdydamas įsiteisėjusį sprendimą už akių, surado atsakovą ir pritaikė priverstines išieškojimo priemones, atsakovas nusprendė spręsti jo materialinę padėtį apsunkinantį klausimą. Teismo priimtas sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nepateikė jokių reikšmingų argumentų dėl to, kad byloje būtų galima priimti kitokį sprendimą – ieškovės pasitelktas statybos specialistas savo išvadoje pateikė nuorodas į atsakovo padarytus STR normų pažeidimus, todėl išvada yra pagrįsta ir nėra atsakovo paneigta. Nors atsakovas ir prieštarauja dėl ieškovei priteisto žalos dydžio, tačiau atsakovui nebendradarbiaujant, kitokio būdo nei žalą apskaičiuoti pagal rinkos kainą, ekonomiškesnio būdo nepavyko rasti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. liepos 13 d. nutartimi nutarė neatnaujinti atsakovui I. U. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo termino, kadangi jis paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, ir todėl neperžiūrėti priimto sprendimo už akių. Nutartis grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškinys buvo įteiktas atsakovui viešo paskelbimo būdu. Prieš pasirinkdamas šį procesinio dokumento įteikimo būdą, teismas siuntė atsakovui ieškinį jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Ieškinio įteikti nepavyko, kadangi atsakovas jo neatsiėmė pašte. Ieškovė pateikė teismui 2021 m. gruodžio 15 d. gyventojų registro pažymą, prašė teismo, kad jei nepavyktų įteikti procesinių dokumentų, juos įteikti viešo paskelbimo būdu. Nors atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad jo gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau gyventojų registro duomenimis ir šiuo metu atsakovas savo gyvenamąją vietą vis dar yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai, kurie grįžo neįteikti atsakovui. Nepavykus įteikti atsakovui ieškinio gyvenamosios vietos adresu, neturint duomenų apie realią darbovietę, teismas nusprendė įteikti ieškinį atsakovui ieškovės prašomu viešo paskelbimo būdu.
4.2. CPK normos nenumato jokios įteikimo formos telefonu, tad šis atsakovo argumentas visiškai nepagrįstas. Nors atsakovas ir nurodė, jog nepavykus įteikti procesinių dokumentų registruotu paštu, teismas galėjo ne iškart dokumentus įteikinėti viešo paskelbimo būdu, o įpareigoti ieškovę pateikti teismui kitus jai žinomus atsakovo kontaktinius duomenis, tačiau kadangi ieškovės nurodytas atsakovo adresas sutapo su jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, teismas neturėjo jokio pagrindo reikalauti iš ieškovės kito atsakovo adreso. Taip pat nors atsakovas teigia, jog byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų patikrinęs Sodros duomenis, šis argumentas yra klaidinantis, kadangi atsakovo darbovietės patikra Sodros duomenų bazėje teismo buvo atlikta 2022 m. sausio 28 d. ir tai atsispindi teismų informacinėje sistemoje LITEKO (ieškovas tuo metu darbovietės neturėjo). Pakartotinai atliktos patikros 2022 m. liepos 12 d. metu jokia atsakovo darbovietė Sodros duomenų sistemoje nenustatyta, t. y. atsakovas registruotų ar legalių darboviečių neturėjo nei sprendimo už akių priėmimo metu, nei neturi šios nutarties priėmimo metu.
4.3. Sprendimas už akių atsakovui išsiųstas 2022 m. vasario 25 d. ir grįžo neįteiktas 2022 m. balandžio 6 d. Atsakovo atstovui prieiga prie elektroninės bylos kortelės buvo suteikta 2022 m. gegužės 11 d., todėl ir galimybė susipažinti su bylos medžiaga atsirado būtent šią dieną, tačiau pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gautas tik 2022 m. birželio 1 d. Nei atsakovas, nei jo atstovas nuo prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo dienos neprašė pratęsti termino sprendimo už akių peržiūrėjimui bei nepateikė argumentų, kodėl pareiškimas buvo paduotas praėjus trims savaitėms po minėtos prieigos suteikimo.
4.4. Teismo vertinimu, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie paduotą ieškinį, todėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių naikinamasis terminas nagrinėjamu atveju taikytinas. Atsakovas yra praleidęs naikinamąjį, t. y. neatnaujintiną, trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl teismas sprendžia netenkinti atsakovo prašymo atnaujinti terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kadangi terminas atsakovui pareiškimui paduoti neatnaujintinas, todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir peržiūrėti teismo sprendimą už akių, ir tuo pačiu pasisakyti dėl kitų atsakovo argumentų apie sprendimo už akių nepagrįstumą, kadangi pats sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 287 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. liepos 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį, atnaujinti terminą pareiškimui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teismo procesiniai dokumentai tinkamai atsakovui įteikti nebuvo, nes apie teismo priimtą sprendimą už akių realiai sužinojo tik 2022 m. gegužės 5 d. iš antstolio, o apie vykstantį teismo procesą atsakovas nei karto tinkamai informuotas nebuvo. Deklaruotu adresu atsakovas realiai negyvena, o jokių kitų būdų įteikti procesiniams dokumentams teismas neišbandė.
5.2. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, jog ieškovė galėjo teismui pateikti ir kitus atsakovo kontaktus, kuriais buvo galima su juo susisiekti, tačiau realiai to nepadarė. Teismas galėjo bent paprašyti atsakovo telefono numerio, jog informuotų, kad prieš jį yra pradėta byla su kuria jis gali susipažinti atvykęs į teismą. Skunde atsakovas papildomai pažymėjo, jog pastaraisiais metais teismai nagrinėjamose bylose aktyviai naudoja elektronines priemones bei pripažįsta elektroninį bendravimą, todėl situacija, kuomet teismas tik išsiunčia procesinius dokumentus registruotu paštu, o kitais būdais nebando išsiaiškinti atsakovo kontaktų bei informuoti jį apie bylą, jau yra pasikeitusi. Tačiau teismas šį argumentą atmetė, nes CPK nenumato jokios įteikimo formos telefonu. Nors teismas ir laikosi CPK normų formalumų, tačiau neatliko jokių kitokių šiandieniame pasaulyje priimtinų ir naudojamų realaus informavimo veiksmų ir būdų tiesiogiai susisiekti su atsakovu.
5.3. Antstoliui, kuris irgi vykdo ir laikosi CPK normų, įgyvendina sprendimų vykdymo instrukciją ir taip pat neturi pareigos siųsti dokumentų į neveikiančią bendrovę, kaip į darbo vietą ar elektroniniu paštu, nekilo jokių problemų susisiekti su atsakovu. Todėl antstoliui padarius daugiau veiksmų pavyko realiai informuoti atsakovą apie jo atžvilgiu vykstančius procesus, o tai patvirtina, jog buvo įmanoma realiai informuoti atsakovą apie vykstantį teismo procesą.
Atsiliepimas
5.4. Atsakovas nesutinka, kad dokumentų neįteikus registruotu paštu po to pasirinktas viešo paskelbimo būdas yra pakankamas šalies informavimo būdas. Viešas paskelbimas yra tik formalaus pranešimo paskelbimas internetinėje svetainėje, niekaip neįsitikinant, kad toks pranešimas atsakovą pasieks. Atsakovas yra fizinis asmuo statybininkas ir nežino, kur yra skelbiami teismo pranešimai, ir juo labiau nesitiki ir nelaukia, kad jo atžvilgiu bus pradėtas teisminis procesas.
5.5. Atsakovas nesutinka, jog jis tyčia klaidina teismą, nes prieiga prie elektroninės bylos kortelės atsakovo atstovui buvo suteikta dar 2022 m. gegužės 11 d. Iš tiesų teisėjas rezoliuciją dėl leidimo prisijungti prie bylos kortelės suteikė 2022 m. gegužės 11 d., tačiau atsakovo atstovui byla nebuvo matoma iki 2022 m. gegužės 18 d. Prieiga tinkamai buvo suteikta ir byla tapo matoma tik po advokato padėjėjos skambučio į teismą.
5.6. Teismas turėjo koncentruotis ne tik į formalumus ir motyvus dėl termino pareiškimui pateikti atnaujinimo, tačiau įvertinti ir atsakovo argumentus, jog pats sprendimas už akių yra neteisingas. Atsakovas motyvuotai pagrindė, kodėl sprendimas neteisingas, pažymėjo, kad byloje, kur reikalingos ekspertinės žinios, negalėjo būti atliktas tik formalus įrodymų vertinimas, o tam byla turi būti nagrinėjama iš esmės, tačiau teismas į šiuos motyvus neatsižvelgė ir jų nevertino.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad:
6.1. Sprendimas už akių buvo priimtas 2022 m. vasario 22 d., o pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo termino atnaujinimo buvo paduotas tik 2022 m. birželio 1 d., vadinasi praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams, todėl suėjo naikinamasis terminas, kuris atnaujintas būti negali. Be to, pats atsakovas pripažino, jog apie sprendimą už akių sužinojo dar 2022 m. gegužės 5 d., tačiau į teismą dėl sprendimo už akių nesikreipė, todėl pats elgėsi aplaidžiai ir neapdairiai.
6.2. Ieškovė dėjo pastangas, kad atsakovui būtų įteikti procesiniai dokumentai, kreipėsi į gyventojų registrą dėl pažymos apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą išdavimo bei pateikė šią pažymą teismui. Gyvenamosios vietos deklaravimas nėra tik formali procedūra – gyvenamosios vietos deklaravimo tikslas yra žinoti kur ir kaip valstybei surasti savo pilietį, kai to reikalauja valstybės interesas. Be to, tinkamas gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia asmeniui galimybes tinkamai įgyvendinti savo civilines teises ir pareigas. Atitinkamai asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą tam tikru adresu, turi pareigą ir teisinį interesą pasirūpinti, kad jam siunčiami procesiniai dokumentai jį pasiektų. Už dėl netinkamo gyvenamosios vietos deklaravimo kilusias pasekmes atsakingas pats atsakovas.
6.3. Trečiajam asmeniui, kuris bendravo su atsakovu statybos klausimais, buvo perduotas tik atsakovo telefono numeris. Tačiau paskambinus minėtu telefonu numeriu, juo atsiliepė ne atsakovas, o nežinoma moteris, kuri informavo, jog minėtas telefono numeris atsakovui nepriklauso. Trečiasis asmuo bandė telefono numeriu skambinti dar kelis kartus bei išsiuntė žinutę, tačiau atsakovas neatsiliepė nei į skambučius, nei į žinutę. Dėl šios priežasties ieškovė negalėjo pateikti teismui telefono numerio, nes nežinojo ar jis iš tiesų priklauso atsakovui.
6.4. Atsakovas ne tik praleido naikinamąjį trijų mėnesių terminą, tačiau su pareiškimu nepateikė jokių argumentų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių pagrįstumo ir teisingumo, todėl laikytina, jog atsakovas nepateikė reikšmingų argumentų, kurių pagrindu byloje galėtų būti priimtas kitoks sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis)
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą ir peržiūrėti sprendimą už akių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Remiantis kasacinio teismo aiškinimu, teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija pasyviajai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 ir joje nurodyta praktika).
10. Pagal CPK 285 straipsnio 5 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tai reiškia, jog pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
11. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, 2022 m. sausio 21 d. išsiuntė atsakovui procesinius dokumentus (ieškinį, teismo pranešimą) ieškinyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 27 d. dokumentai grąžinti teismui kaip neįteikti su pastaba „išvykęs“. Bylos duomenimis, šis adresas sutampa su atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (tikrinta 2022 m. sausio 28 d.). 2022 m. sausio 28 d. patikrinus Sodros duomenis, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas darbovietės neturi.
12. 2022 m. sausio 31 d. nutartimi byloje paskirtas teismo posėdis, nutarta procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Teismo pranešimas, vadovaujantis CPK 130 straipsniu, paskelbtas 2022 m. sausio 31 d.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimą ar kitokių prašymų iš jo negauta, pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 15 d. išnagrinėjo bylą atsakovui nedalyvaujant ir 2022 m. vasario 22 d. paskelbė sprendimą atsakovui už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Teismo sprendimas už akių 2022 m. vasario 25 d. išsiųstas atsakovui teismui žinomu adresu.
14. 2022 m. gegužės 10 d. byloje gautas atsakovo atstovo prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, kuris patenkintas 2022 m. gegužės 11 d. teisėjo rezoliucija. Bylos duomenys (elektroninės bylos kortelės skiltyje „Šalys“ nurodyta atstovo įstojimo į bylą data) patvirtina, kad faktiškai atsakovo atstovui bylos medžiagos matomumas nustatytas 2022 m. gegužės 18 d.
15. 2022 m. birželio 1 d. byloje pateiktas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašant atnaujinti praleistą tokiam pareiškimui paduoti nustatytą terminą.
16. 2022 m. birželio 16 d. teisėjo rezoliucija pareiškimas priimtas, ieškovei suteiktas 14 d. terminas pateikti atsiliepimą.
17. 2022 m. liepos 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė neatnaujinti atsakovui I. U. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo termino, kadangi jis paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, ir todėl neperžiūrėti priimto sprendimo už akių.
Dėl praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (ne)atnaujinimo
18. CPK 287 straipsnio 1 dalis numato, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
19. Minėta, pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė 2022 m. vasario 22 d., o 2022 m. birželio 1 d. buvo gautas atsakovo pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, sprendimą už akių panaikinti ir atnaujini bylos nagrinėjimą iš esmės. Pašymą atnaujinti terminą atsakovas iš esmės argumentavo tuo, jog atsakovui dokumentai tinkamai įteikti nebuvo, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, atsakovui, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti teisinės fikcijos būdu, neturėtų būti taikomas naikinamasis trijų mėnesių terminas. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje atsisakė peržiūrėti sprendimą už akių, motyvuojant, jog praleistas naikinamasis trijų mėnesių terminas, todėl terminas atnaujintas būti negali.
20. Nors įstatymai ir numato, kad sprendimas už akių negali būti peržiūrėtas, jeigu nuo jo priėmimo dienos praėjo daugiau negu trys mėnesiai, tačiau nei CPK 287 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų ieškinio reikalavimų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa klausimas, ar asmeniui, prašančiam peržiūrėti sprendimą už akių, buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Vertinant, ar procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovui buvo įteikti tinkamai, turi būti vadovaujamasi teisės normomis, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Pagal CPK 116 straipsnį teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK nustatytos procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarkos. Visų pirma, kuomet atsakovui nepavyksta įteikti procesinių dokumentų CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytais būdais, ir atsakovas fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą, procesiniai dokumentai siunčiami nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir yra laikomi įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Antra, pagal CPK 130 straipsnį procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik tuomet, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir nėra galimybės paskirti kuratorių (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nesiūlė ieškovei pateikti kitų duomenų apie galimus procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdus (tame tarpe elektroninėmis ryšio priemonėmis), nesiaiškino, ar yra galimybė paskirti kuratorių, o šiais klausimais ieškinyje ieškovė nepasisakė. Taigi pagal bylos duomenis spręstina, kad prielaidų procesinių dokumentų įteikimui viešo paskelbimo būdu nebuvo.
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie civilinės bylos iškėlimą, kadangi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti, nepagrįstai taikant CPK 130 straipsnyje nustatytą įteikimo būdą, t. y. procesiniai dokumentai faktiškai atsakovui nebuvo įteikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, panaikindamas teismų sprendimus ir atnaujindamas terminą atsakovų pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tokiu atveju, kai procesiniai dokumentai nėra įteikiami faktiškai (realiai), yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir tokiu atveju nėra taikomas naikinamasis 3 mėnesių terminas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl termino atnaujinimo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo, neįvertino, kad atsakovas nebuvo tinkamai (faktiškai, realiai) informuotas apie pradėtą civilinę bylą, nagrinėdamas pareiškimą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, jog teisine fikcija grindžiamas procesinių dokumentų įteikimo būdas reikšmingas sprendžiant prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamai situacijai taikė CPK 287 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių naikinamąjį terminą sprendimui už akių peržiūrėti.
23. Byloje nustatyta, kad apie jo atžvilgiu vykdomą sprendimą atsakovas sužinojo iš antstolio 2022 m. gegužės 5 d., atstovo prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės gautas 2022 m. gegužės 10 d., tačiau faktiškai atsakovas (per atstovą) susipažinti su sprendimu už akių išnagrinėtos bylos medžiaga galėjo tik nuo 2022 m. gegužės 18 d. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo gautas 2022 m. birželio 1 d., t. y. nepraėjus 20 dienų terminui nuo faktinio susipažinimo su ieškinio reikalavimais bei priimtu sprendimu už akių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina aktyvų atsakovo procesinį elgesį, siekiant būti išklausytam civiliniame procese šalių ginčo klausimais.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atsisakymo priimti tokį pareiškimą, turi būti atsižvelgiama į proporcingumo kriterijų tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo bei į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir atsisakyti priimti tokį pareiškimą. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu, t. y. teisingu bylos išnagrinėjimu. Jei šalis, kurios atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių, nebuvo tinkamai informuota apie prasidėjusį procesą, tai pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui apginti savo galimai pažeistas teises. Vadinasi, nagrinėjamu atveju atsisakymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir atsisakymas priimti tokį pareiškimą gali pažeisti proporcingumą tarp taikomų pasekmių ir siekiamo tikslo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).
25. Šiuo atveju konstatuotina, kad priėmus sprendimą už akių ir skundžiama nutartimi atsisakius sprendimą už akių peržiūrėti, atsakovui buvo nepagrįstai užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių procesinių teisių – teisę į tinkamą, rungtynišką procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises teisme. Nors byloje ir pateikiami duomenys, kad atsakovas apie priimto sprendimo faktą sužinojo kiek anksčiau nei suėjo trijų mėnesių terminas nuo sprendimo už akių priėmimo, tačiau tai nepaneigia fakto, jog apie bylos nagrinėjimą atsakovas nebuvo realiai informuotas. Atsakovas, sužinojęs apie sprendimą už akių, veikė aktyviai – nedelsdamas kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos, pateikė argumentus, kodėl sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas ir kodėl turėtų būti panaikintas, nedelsė kreiptis į teismą nepagrįstai ilgą laiką.
26. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir jo nenagrinėdamas, motyvuojant tuo, kad yra praleistas CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių naikinamasis terminas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas. Įvertinus, kad pirmosios instancijos teismas šio pareiškimo priėmimo klausimą išsprendė 2022 m. birželio 16 d. rezoliucija pareiškimą priimdamas, nustatydamas terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti (CPK 288 straipsnio 1 dalis), pareiškimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK 288 straipsnio 2-4 dalyse nustatyta tvarka.
27. Atkreipiamas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad sprendimo už akių peržiūrėjimui CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
28. Teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi vertinti ne tik ar sprendimas už akių tam tikroje situacijoje galėjo būti priimtas, bet turi įvertinti ir ar atsakovo išdėstyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar jiems pasitvirtinus, nebūtų pagrindo priimti tokį sprendimą už akių, koks priimtas nagrinėjamoje byloje. Tai reiškia, jog sprendžiant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, turi būti vertinami ir kartu su pareiškimu pateikiami įrodymai bei išdėstyti argumentai, kuriais šalis, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, motyvuoja sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo atsakovo pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentų. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir neišsiaiškino, ar egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, todėl pareiškimas dėl sprendimo už akių nebuvo išnagrinėtas pagal 288 straipsnio reikalavimus.
29. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, atsakovui atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, o pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
31. Ieškovė E. Š. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas, išnagrinėjus bylą iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti.
Atnaujinti atsakovui I. U. praleistą terminą pareiškimui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 22 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.
Perduoti atsakovo I. U. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.