- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-18465-868/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13243-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- A. M., R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- L. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. M. ir R. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo byloje – L. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai A. M. ir R. M. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M. a. k. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) atvirai, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukimai iki pat mirties (duomenys neskelbtini), kaip savininkas valdė privatizuotą trijų kambarių butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir įgyjamąja senatimi įgijo asmeninės nuosavybės teisę į visą šį turtą.
Pareiškėjai nurodė, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini) savininkas buvo T. M.. T. M. mirė (duomenys neskelbtini) Mirusiojo vaikai iš pirmos santuokos: A. M. ir R. M. pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą Vilniaus miesto 29-ajam notarų biurui, kuris pradėjo paveldėjimo bylą Nr. 58/2023. T. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su L. S., bendrų vaikų su L. M. neturėjo. Ši santuoka buvo bendru pareiškimu nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Notaro teigimu, kadangi T. M. buto privatizavimo metu buvo santuokoje su L. M. ir ši santuoka buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini), o butas privatizuotas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi, tai jis yra įgytas, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Santuokos nutraukimo metu sutuoktinių turto padalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Pareiškėjų teigimu, notaras preziumavo, kad ½ buto tebėra buvusios sutuoktinės nuosavybė ir jai po ištuokos ½ dalis priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Buto su priklausiniais privatizavimo proceso metu paaiškėjo, kad ne visi buto priklausiniai privatizuoti. Dėl to (jau po santuokos nutraukimo) (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas susitarimas, kuriuo keičiama (duomenys neskelbtini) buto pirkimo sutartis. Pareiškėjai nurodė, kad VĮ Registrų centro duomenimis butas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 1993 m. vasario 26 d. T. M. vardu 1992 m. kovo 24 d. pirkimo pardavimo sutarties ir 1993 m. vasario 26 d. susitarimo pagrindu, ir abu dokumentai įregistruojami kartu. Tuo pagrindu, vienas iš pareiškėjų 2023 m. rugpjūčio 8 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas įregistruoti visą butą su priklausiniais, kaip T. M. asmeninę nuosavybę. Papildomai nurodė, jog butas buvo privatizuotas asmeninėmis T. M. ir jo sūnaus A. M. lėšomis, buvusi sutuoktinė L. M. niekada nedeklaravo savo gyvenamosios vietos bute, po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) iki dabar jokių pretenzijų į butą nereiškė, niekada butu jokia forma nesirūpino, nemokėjo buto eksploatacinių mokesčių. 2023 m. rugpjūčio 17 d. VĮ Registrų centras sprendimu A. M. prašymą atmetė nurodydamas, jog patikrinus VĮ Registrų centro elektroniniame archyve saugomus dokumentus nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre T. M. nuosavybes teisės į butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) ir sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotos 1992 m. kovo 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 11 straipsnį, notarinio registro Nr. 16-1836 pagrindu. Registro duomenų pasikeitimai, susiję su daiktinėmis teisėmis, aukščiau nurodytiems nekilnojamiesiems daiktams buvo įregistruoti 1993 m. vasario 26 d. susitarimo registro Nr. 802 pagrindu. Minėtuose dokumentuose nėra duomenų, kad T. M., nekilnojamuosius daiktus įsigijo asmenines nuosavybes teise. Dokumentai apie turto pasidalinimą nutraukus santuoką ((duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniam registratoriui nepateikti. Pareiškėjai nurodė, kad iš T. M. ir L. M. santuokos nutraukimo išrašo matyti, kad santuoka buvo nutraukta Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) pagal 1992 m. liepos 21 d. bendrą sutuoktinių pareiškimą. Nutraukiant T. M. ir L. M. santuoką bendru sutuoktinių pareiškimu, sutuoktiniai laikė, kad bendro turto nebuvo įgiję, todėl nebuvo reikalo jo dalinti. T. M. privatizavo butą savo lėšomis, jokio sutuoktinės indėlio nebuvo. Buvusios sutuoktinė L. M. niekada jokių pretenzijų į butą nereiškė, laikė, kad tai yra jos buvusio vyro T. M. asmeninė nuosavybė, niekada nuolatos bute negyveno, juo nesinaudojo, nedeklaravo ten savo gyvenamosios vietos, pagal turimus nuo 1990 metų kovo 20 d duomenis jos nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruojama adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nesiekė buto dalies įsiforminti savo vardu, jokia forma nesinaudojo juo, negavo iš buto pajamų ir neprisidėjo prie jo išlaikymo. T. M. po buto privatizavimo ir santuokos nutraukimo visos sutartys, susijusios su buto eksploatavimu: elektros, vandens ir nuotekų, komunalinių atliekų surinkimo buvo sudaromos tik T. M. vardu ir už šias paslaugas mokėjo tik T. M., buto ir priklausinių priežiūra, buto paprastasis remontas buvo atliekamas T. M. asmeninėmis lėšomis, taip pat Gyventojų registro duomenis, bute po jo privatizacijos gyveno tik jo savininkas T. M. ir sūnus A. M. su šeima. Pareiškėjai tvirtina, kad per visą virš 30 metų laikotarpį, jų tėvas T. M. sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė butą su priklausiniais. T. M. buvusi sutuoktinė L. M. buto privatizavimo metu gyveno atskirai, neprisidėjo prie buto privatizavimo ir niekada dėl šio buto pretenzijų T. M. nereiškė. Pareiškėjai pažymėjo, jog žinybinis butas (duomenys neskelbtini), T. M. buvo suteiktas 1964 m., kaip tuometinės Vilniaus miesto veterinarinės ligoninės darbuotojui. Nuo 1985 metų iki dabar, kartu su T. M. šiame bute gyvena ir jo sūnus A. su šeima. Pareiškėjai nurodė, kad po to, kai butas buvo privatizuotas, ir perduotas T. M. nuosavybėn, visus su buto eksploatavimu susijusius mokesčius: už vandens tiekimą, šildymą, šiukšlių išvežimą, asmeniškai pats T. M. mokėjo paslaugų teikėjui – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o nuo 2019 metų, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) administratoriui – Valstybės Turto bankui. Už butui teikiamą elektros energiją T. M. atsiskaitinėjo pagal elektros energijos tiekimo sutartis. Namui (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamas stogas, už kurio remontą mokėjo namo butų savininkai, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) buto savininku nurodomas T. M..
Suinteresuotasis asmuo L. M. atsiliepimo į pareiškėjų pareiškimą nepateikė.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje bei išsiunčiant teismo 2023 m. spalio 12 d. nutarties kopijas (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąją patalpą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priklausiniai: pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – sandėlys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso T. M. pagal 1992 m. kovo 24 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 16-1836 ir pagal 1993 m. vasario 26 d. susitarimą Nr. 802.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. M. ir L. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, bendrų vaikų su L. M. neturėjo. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuoka buvo bendru pareiškimu nutraukta.
Taip pat byloje nustatyta, kad 1992 m. kovo 24 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 16-1836 Vilniaus rajono valstybinė veterinarijos ligoninė pardavė pareiškėjų tėvui T. M. trijų kambarių butą su rūsiu, sandėliukus, esančius (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punkte nurodyta, kad buto su priklausiniais bendra kaina yra 23 825 rubliai , iš kurių 3 582 rublius pirkėjas T. M. sumokėjo į Vilniaus valstybinės veterinarijos ligoninės atsiskaitomąją sąskaitą. Taip pat 1993 m. vasario 26 d. susitarimu Nr. 802, Vilniaus rajono valstybinė veterinarijos ligoninė ir T. M. pakeitė 1992 m. kovo 24 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 16-1836, pirmą punktą.
T. M. mirė (duomenys neskelbtini), jo turtą paveldėjo pareiškėjai A. M. ir R. M.. Pareiškėjų teigimu, jų tėvas T. M., įsigydamas asmeninėn nuosavybėn butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priklausinius: pastatą – ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąją patalpą – sandėlį, esančią (duomenys neskelbtini), juos valdė kaip savo iki pat mirties. Pareiškėjų tėvas T. M. butą su rūsiu, taip pat priklausinius privatizavo savo lėšomis, jokio buvusios sutuoktinės L. M. indėlio nebuvo, todėl, pareiškėjų nuomone, egzistuoja visos sąlygos nustatyti, kad jų tėvas T. M. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priklausinius: pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąją patalpą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą, bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Vadinasi, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę, neperimdamas nuosavybės iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu tas asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. CK 4.23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai.
Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas, 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2023, 27 punktas). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąją patalpą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjų tėvo T. M. vardu. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjų tėvas T. M. pirkdamas butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priklausinius: pastatą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąją patalpą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), sumokėjo už juos 3 582 rublius, taigi darytina išvada, kad butas su rūsiu ir sandėliukai, buvo sąžiningai įgyti ir valdomi pareiškėjų tėvo T. M.. Pareiškėjų tėvas T. M. butu su rūsiu ir sandėliukus valdė kaip savus, mokėjo mokesčius, rūpinosi jais, t. y. elgėsi kaip daiktų savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. Pareiškėjų pateiktų įrodymų ir nurodomų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog aptariamus objektus pareiškėjas valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą.
Taip pat nagrinėjant bylą nenustatyta, kad nurodyti objektai būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra duomenų, patvirtinančių, kad T. M. būtų atsisakęs valdymo ar kad šį objektą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjų tėvas T. M. valdė aptariamą turtą, į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Suinteresuotas asmuo L. M. prieštaravimų nereiškė. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjų pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjų nurodytų nekilnojamų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjų tėvas T. M. įgijo asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu ir priklausinius įgyjamosios senaties pagrindu. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir pripažintina, kad T. M. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu – ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąja patalpa – sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančia (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjų A. M. ir R. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu – ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąja patalpa – sandėliu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančia (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.