Telšių apylinkės teismo nutarimas

L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, turinčio aukštesnįjį išsilavinimą, dirbančio (duomenys neskelbtini) pareigose, administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. 2015 m. spalio 6 d. apie 17.00 val., socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje po „Lietuvos Rytas“ televizijos laidos „24/7“ parašė komentarą: „20 metų nešioju policijos mondūrą, ir pirmą kartą man gėdą kur dirbu. Visas viešas foto ištrinu iš savo fb. Ačiū kas laikinot, bet man gėda kai generalinis komisaras kalba lohiškiau nei žurnalistė, kuri mano manymu daugiau žino nei... Gėda... reikėjo generaliniuij tik pasakyti-budėtojai, esant visi seni, jūsų nereikia... tik įdomu, ar šis žmogus žino, kokia patirtį išsinešiu iš sistemos... Atsakys-siūlau patruliuoti... atsakymas-(duomenys neskelbtini) negyvai kai tiek metų išdirbau..“, taip įžeidė Lietuvos Generalinį komisarą L. P. ir tokias savo veiksmais jis padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas L. S. teismo posėdžio metu pripažino parašęs komentarą, tačiau nenorėjęs įžeisti Lietuvos Generalinio komisaro L. P.. Nurodė, jog jam buvo gaila generalinio komisaro, jog jis neišmano apie sistemą ir laidoje buvo akivaizdu, kad komisaras neišmano apie visą sistemą bei žurnalistė buvo pasiruošusi laidai. Patvirtino, jog išreiškė tik savo nuomonę dėl „betvarkės“ policijoje, kas dabar akivaizdžiai ir matosi, jog Mažeikių policijos komisariatas po darbo neveikia ir yra su nuleistomis langinėmis. Paskutinę savo nuomonės frazę taikė sau, o ne generaliniam komisarui. Prašė administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasipriešinimą, inter alia, policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Vadovaujantis bendrąja ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata - administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Suformuotoje administracinių bylų praktikoje teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno nusikaltimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015, 2AT-10-895/2015, 2AT-35-648/2015, 2AT-15-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-927/2012, N438-1316/2012 ir kt.).

Kad L. S. padarė šį pažeidimą, yra įrodyta 2016-01-19 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, „Facebook“ paskyros kopija, iš kurios matyti, jog buvo parašytas įžeidžiantis komentaras, 2015-12-16 Lietuvos kalbos instituto Lietuvių kalbos specialisto išvada Nr. E-15-28, kurioje nurodyta, jog tiriamajame feisbuko komentare asmeninį įžeidžiantį pobūdį turi pasakymas „(duomenys neskelbtini)“, kuris skamba vulgariai ir įžeidžiančiai, išrašu iš administracinių teisės pažeidimų registro, iš kurio matyti, jog L. S. administracine tvarka nėra baustas ir neteistas bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamasis L. S. ir teigia, jog nenorėjo įžeisti Lietuvos Generalinio komisaro L. P., tačiau jo veiksmai, t. y. sukurta „Facebook“ paskyra ir parašytas vulgarus bei įžeidžiantis komentaras, o būtent žodžių junginys „(duomenys neskelbtini)“ byloje, jog jis buvo adresuotas Lietuvos policijos generaliniam komisarui L. P., kadangi parašytas su nuoroda į Lietuvos policijos generalinio komisaro nuotrauką, be to, iš jo sukurtoje „facebook“ paskyroje esančių komentarų matyti, jog dalis komentatorių buvo pasipiktinę L. S. parašytu komentaru bei siūlė daugiau ne komentuoti, tuo tarpu L. S., duodamas suprasti, jog komentaras adresuotas Lietuvos policijos generaliniam komisarui, atsako, jog tokie generalinio komisaro pasakymai labai žeidžia. Visiškai neįtikimi L. S. teiginiai, neva vulgari ir įžeidžianti frazė „(duomenys neskelbtini)“ yra skirta jam pačiam, nes iš L. S. parašyto komentaro turinio akivaizdu, jog komentaras skirtas Lietuvos policijos generaliniam komisarui, nes ne vienoje vietoje yra minimas generalinis komisaras, o Lietuvos policijoje yra vienas generalinis komisaras, t. y. L. P.. Be to, tokie L. S. teiginiai yra paneigti jo paties tolesniais komentarais, jog generalinio komisaro pasakymai žeidžia labai stipriai, jog kalba nesąmones apie pareigūnų mažinimą bei, jog žurnalistė geriau išmano nei generalinis, todėl tokia L. S. pozicija laikytina kaip gynybinė siekiant išvengti gręsiančios atsakomybės. Paminėtina ir tai, jog L. S., kaip policijos pareigūnui yra keliami aukštesni moralės principai, jo viešai parašytas vulgarus ir įžeidžiantis komentaras yra skirtas ne kam kitam, o kaip Lietuvos policijos generaliniam komisarui L. P.. Nors L. S. ir teigia, kad parašė nuomonę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuomonė negali būti vulgari ir įžeidžianti, konkrečiu atveju L. S. parašė vulgarią ir įžeidžiančią nuomonę, juolab, kad L. S. puikiai suvokė, kad įžeidžia Lietuvos generalinį komisarą, nes savo nuomonę rašydamas ne kartą užsimena apie generalinį komisarą, o ir toliau komentaruose komentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro pasisakymus. Paminėtina ir tai, jog reikšmės neturi ar įžeidimas buvo išsakytas tiesiogiai, ar tik dėl to, kad asmuo, kurio atžvilgiu išreikštas įžeidimas, yra pareigūnas, reikšmės ATPK 187 straipsnio 2 dalies taikymui neturi. Akivaizdu, jog vulgarus ir įžeidžiantis komentaras parašytas Lietuvos policijos generaliniam komisarui dėl jo užimamų tarnybinių pareigų. L. S. teigė, jog nieko neįžeidė, o sau skyrė paskutinę nuomonės frazę, tačiau iš jo draugų rato keletas komentarų suvokę įžeidų komentarą patarė jam toliau nebekomentuoti ta linkme, nes jis darantis sau gėdą. Iš sukurtos paskyros ir L. S. komentarų akivaizdu, jog L. S. veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje požymių.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, skirdamas bausmę atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (dirbantis, teigiamai charakterizuojamas savo darbovietės, administracine tvarka nebaustas, neteistas), pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad L. S. kaltė dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo yra visiškai įrodyta, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais,

nutaria:

L. S. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų 187 straipsnio 2 dalyje bei paskirti jam administracinę nuobaudą 100,00 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnis).

Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AB „Citadele“ bankas;

Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas;

Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas;

Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius;

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank;

Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, taip pat galima sumokėti įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose: AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.

Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.11.-96-853/2016 (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.