Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą antstoliui R. K. dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

2. Teismo nurodytoje LAT nutartyje Nr. 3K-3-678/2013 nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių. Nurodytoje LAT nutartyje nustatyta, kad antstolio veiksmus skundęs asmuo buvo pareiškęs actio Pauliana ieškinį prašydamas panaikinti tarp dviejų atsakovų sudarytą sandorį ir taikyti restituciją, grąžinant perleistą turtą iš vieno atsakovo kitam atsakovui. O šioje byloje nustatyta, kad ieškinys pareikštas ne dėl sandorio panaikinimo, o dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo į ginčo objektą. Pareiškėjas V. K. nėra paskesnės eilės kreditorius, nei Nacionalinė žemės tarnyba, nes reiškia reikalavimus ne dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko turto, bet šio turto savininko teisių pripažinimo nuo Preliminarios sutarties sudarymo dienos - 2013 m. gegužės 12 d. ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Antstolis negalėjo vykdyti išieškojimo iš skolininko R. M. įkeisto turto, nes yra ginčijamas minėto turto savininkas. Neišsprendus šio turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, savininko klausimo, negalėjo būti vykdomas ir pats išieškojimas.

3. Bylos nagrinėjimo metu buvo patektas prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą asmenis, kurie dalyvavo antstolio surengtose ir pareiškėjo skundžiamose varžytinėse. Šie asmenys, pagal CPK 710 straipsniu yra įmokėję į depozitinę sąskaitą varžytinių dalyvio mokestį, kuris sudaro 10 procentų nuo pradinės turto pardavimo kainos. Kaip matyti iš vykdomųjų bylų Nr. 98-996/2015; 98-998/2015; 98-1001/2015; 98-1000/2015, dėl nesumokėtos visos sumos už varžytinėse įsigytą turtą, antstolis paskelbė varžytines Nr. 108700; 108689; 108694; 108692 neįvykusiomis. Paskelbęs minėtas varžytines neįvykusiomis dėl nesumokėtos kainos, antstolis negrąžino varžytinių dalyviams jų sumokėto dalyvio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus ir patenkinus šį skundą, varžytinės bus paskelbtos neįvykusiomis visai kitais pagrindais nei yra paskelbęs antstolis, todėl varžytinių dalyviai įgytų teisę reikalauti grąžinti jiems jų sumokėtą varžytinių dalyvio mokestį. Taip pat, asmenys, kurie sumokėjo visą varžytinėse pasiektą kainą, įgytų teisę iš antstolio reikalauti grąžinti jam visą sumokėtą pinigų sumą bei atlyginti patirtą žalą. Dėl nurodytų priežasčių, teismo sprendimas šioje byloje turi tiesioginę įtaką asmenų, dalyvavusių skundžiamose varžytinėse, teisėms ir pareigoms. Teismui išnagrinėjus bylą nedalyvaujant šiems asmenims buvo pažeistos jų teisės, o teismo sprendimas dėl šių aplinkybių turi būti panaikintas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 str.

1. Apelianto vykdomoji byla Nr.98-20/2014 buvo užbaigta sudarius skolininko turto aprašą, todėl pradėjus skolininko turto realizavimo procedūrą, jokie procesiniai dokumentai V. K. neturėjo būti ir nebuvo siunčiami. Kilusiam ginčui taikytina Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija, galiojusi iki 2015-09-30, kurios 11 punkte nurodyta, jog jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, - tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie paskelbtas varžytynes informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko.

3. Apelianto atskirojo skundo argumentai ginant skolininko turto varžytynių laimėtojus (-ą), jų turtines teises ar netgi galimus jų turtinius reikalavimus atlyginti žalą dėl negrąžinto varžytynių dalyvio mokesčio, antstolio neįtikino. Po įvykusių skolininko turto varžytynių greit paaiškėjo tai, kad kai kurie varžytynių dalyviai galimai buvo fiktyvūs skolininko turto pirkėjai, kurie, siekdami sukelti parduodamo turto kainą, faktiškai nė nesiekė turtą įsigyti. Tai, kad apeliantas tokius laimėtojus siekė įtraukti į šį procesą, antstoliui suponavo nuomonę, kad V. K. su tais asmenimis galimai yra susijęs draugystės ir/ar giminystės ryšiais. Tokią nuomonę patvirtina ir faktas, kad skolininko R. M. turto varžytynėse dalyvavęs, jas laimėjęs ir tris žemės sklypus nupirkęs apelianto aplinkai artimas žmogus A. E. už varžytynėse nusipirktą turtą per įstatyme nustatytą terminą visos sumos nesumokėjo, sumokėtą dalyvio mokestį prarado, o antstolis, susiklosčius tokioms aplinkybėms, privalėjo varžytynes paskelbti neįvykusiomis. Analogiškais pagrindais antstoliui skundą pateikė ir varžytynių laimėtojas A. E., kurį į šį procesą ir siekė įtraukti apeliantas. Antstolis A. E. skundo netenkino ir su 2015-12-23 patvarkymu jį perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. V. K. į procesą pateikdamas patikslintą skundą, siekė suklaidinti teismą, tai yra prašydamas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais vykdomojoje byloje Nr.98-20/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patikslintą skundą pateikė dėl antstolio atliktų veiksmų visai kitose vykdomosiose bylose, kur išieškotojas yra NŽT, skolininkas - R. M., o apeliantas nėra joks proceso dalyvis.

1. Pareiškėjo atskirasis skundas yra nepagrįstas, Šiaulių apylinkės teismas tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, įvertino antstolio R. K. veiksmus, realizuojant iš varžytynių kreditoriaus Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, naudai priverstine hipoteka įkeistus iš valstybės išsimokėtinai skolininko R. M. pirktus Žemės sklypus, pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis CPK 717 straipsnio nuostatomis nebuvo pagrindo skelbti varžytynių neįvykusiomis.

2. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu galiojusios redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašoma sąlyga, kad valstybinės žemės pirkėjas, įgijęs šią žemę išsimokėtinai, teisę ją perleisti kitiems asmenims įgyja tik po to, kai sumoka visą šios žemės kainą. Pareiškėjas Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-319-440/2015 pagal preliminarią sutartį, sudarytą dar iki valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo, apie kurią Nacionalinė žemės tarnyba nežinojo, įstatymuose nenumatytais būdais prašo teismo nustatyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba jam pardavė, ir būtent jis (V. K.), o ne R. M. nupirko išsimokėtinai valstybinės žemės sklypus. Prieš R. M. nusiperkant Žemės sklypus iš valstybės, pareiškėjo sudaryta preliminari sutartis su R. M. dėl valstybinės žemės sklypų perpardavimo kitokiomis sąlygomis nei numato imperatyvios įstatymo normos, reglamentuojančios žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, nesudaro pagrindo Pareiškėjo pripažinti valstybinės žemės pirkėju ir neužkerta teisės kreditoriui Nacionalinei žemės tarnybai kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko turto (Žemės sklypų, kuriems nustatyta priverstinė hipoteka). Pareiškėjas negalėtų būti laikomas asmeniu, įgijusiu daugiau teisių į Žemės sklypus už valstybinės žemės sklypų pardavėją - Nacionalinę žemės tarnybą, o taip pat tikėtis, kad jam galėtų būti perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos, kai toks teisių ir pareigų perkėlimas nenumatytas įstatymuose, reglamentuojančiuose valstybinės žemės pardavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio atliktų vykdymo veiksmų, jo priimtų patvarkymų teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes iš kurių matyti, kad suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. birželio 13 d. sutarčių Nr. 31SUI-38, Nr. 31SUI-39, Nr. 31SUI-40, Nr. 31SUI-41, Nr. 31SU1-42, Nr. 31SUI-43, Nr. 31SUI-44 ir Nr. 31SUI-45 pagrindu R. M. išsimokėtinai pardavė 8 ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Šiaulių rajono 1-ojo notarų biuro notarė N. M. 2013 m. birželio 13 d. sprendimais Nr. 2925, 2920, 2914, 2910, 2905, 2900, 2895, 2889, nustatė priverstinę hipoteką visiems R. M. perkamiems išsimokėtinai Žemės sklypams. Po to, kai R. M. užregistravo daiktines teises į ginčo žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, 2013 m. gruodžio 9 d. ginčo sklypams buvo užregistruota priverstinė hipoteka Lietuvos Respublikos hipotekos registre. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad antstolio R. K. kontoroje užvestos 8 vykdomosios bylos, kuriose vykdomas išieškojimas iš skolininko R. M. turto, išieškotojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus naudai. Pareiškėjas V. K. pateikė skundą ir patikslintą skundą, prašydamas pripažinti antstolio R. K. veiksmus, vykdant aštuonių žemės sklypų viešąsias varžytynes Nr. 108698, Nr. 108695, Nr. 108691, Nr. 108687, Nr. 108700, Nr. 108698, Nr. 108694, Nr. 108692, neteisėtomis bei įpareigoti antstolį paskelbti laikotarpiu nuo 2015-06-22 iki 2015-07-22 vykdytas varžytynes neįvykusiomis ir neteisėtomis.

Pareiškėjas remiasi Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. ir 2014 m. birželio 13 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 2-169-440/2016, nurodydamas, kad teismo minėtomis nutartimis nustatytas ginčo žemės sklypų areštas, uždrausta turtą parduoti, įkeisti, dovanoti, apsunkinti daiktinėmis teisėmis ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-169-440/2016 (buvęs bylos Nr. 2-319-440/2015) pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bei nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo. Pagal pareiškėjo prašymą Šiaulių apygardos teismas 2014 sausio 10 d. bei 2014 m birželio 13 d. nutartimis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui R. M. priklausantį turtą bei uždraudė šį turtą parduoti, įkeisti, dovanoti, apsunkinti daiktinėmis teisėmis ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims. Pareiškėjo nuomone, jam 2015-07-22 paaiškėjo, kad antstolis, nepaisydamas Šiaulių apygardos teismo draudimo turtą parduoti, įkeisti, dovanoti, apsunkinti daiktinėmis teisėmis ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, surengė turto viešąsias varžytines. Šiuos pareiškėjo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir pažymi, kad pareiškėjo V. K. vykdomoji byla Nr. 98-20/2014 buvo užbaigta sudarius skolininko turto aprašą. Taip pat sutiktina su antstolio R. K. argumentu, kad pradėjus skolininko turto realizavimo procedūrą vykdomosiose bylose, kuriose pareiškėjas nebuvo dalyviu ir nebuvo prisijungęs prie išieškojimo, procesiniai dokumentai V. K. neturėjo būti siunčiami. Kadangi pareiškėjas nebuvo ginčo žemės sklypų savininkas, jam antstolis neturėjo teisinio pagrindo siųsti pranešimus apie ginčo turto pardavimą iš varžytinių. Nagrinėjamos bylos atveju taikytina Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcija, galiojusi iki 2015-09-30, kurios 11 punkte numatyta, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, - tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie paskelbtas varžytynes informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko.

Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl valstybinės žemės imperatyvaus nuosavybės perleidimo reglamentavimo, tačiau šis teisinis ginčas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Pažymėtina, kad Žemės sklypų 2013 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarčių 7 punkto nuostatose buvo numatytos Žemės sklypų perleidimo ir įkeitimo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad skolininkui R. M. nevykdant sutartyse numatytų įsipareigojimų - mokėti įmokas ir palūkanas už iš valstybės perkamą žemę bei delspinigius, atsirado pagrindas hipotekos kreditoriui kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo, ir teikti šiuos vykdomuosius dokumentus antstoliui, prašant pradėti priverstinį skolos išieškojimą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išdėstyta 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013. Pareiškėjo nuoroda dėl nesutampančių faktinių aplinkybių neturi reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas vadovavosi teisės normų aiškinimo principais, kurie yra universalūs. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-169-440/2016 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai dėl preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo - pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo bei nuosavybės teisių į daiktus pripažinimo. Skolininkui R. M. nesumokėjus visos sklypų kainos, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius, pagal įstatyminį reglamentavimą ginčija žemės įgijėjo disponavimo teises.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Kasacinio teismo praktika ir sprendė, kad pagrindas sustabdyti vykdomąją bylą galėjo būti turto areštas ir reikalavimas pagal pirmesnės eilės kreditoriaus pareiškimą, o ne bet kurio kreditoriaus reikalavimas ir uždėtas antrinis turto areštas. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. ir 2014 m. birželio 13 d. nutartimis, kuriomis remiasi pareiškėjas, nustatytas Žemės sklypų areštas, kuriuo uždrausta turtą parduoti, įkeisti, dovanoti, apsunkinti daiktinėmis teisėmis ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, neužkerta kelio vykdyti pirminio kreditoriaus reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis LITEKO duomenų sistema, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi, išnagrinėjęs atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-319-440/2015 pagal V. K. ieškinį R. M. (tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. M., A. E.) dėl preliminariosios sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi, ieškovo nuosavybės teisių pripažinimo, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovo V. K. prašymą įpareigoti antstolį sustabdyti turto realizavimo ir vykdymo veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti LR CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu.

Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė CPK 664, 754, 717 straipsnių įstatyminį reglamentavimą ir tinkamai jį pritaikė nagrinėjamoje byloje. Iš aptartų faktinių bylos aplinkybių ir įstatyminio reglamentavimo matyti, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti antstolio R. K. veiksmus, vykdant aštuonių žemės sklypų viešąsias varžytynes Nr. 108698, Nr. 108695, Nr. 108691, Nr. 108687, Nr. 108700, Nr. 108698, Nr. 108694, Nr. 108692, neteisėtomis bei įpareigoti antstolį paskelbti laikotarpiu nuo 2015-06-22 iki 2015-07-22 vykdytas varžytynes neįvykusiomis, todėl pareiškėjo V. K. skundai pagrįstai teismo netenkinti. Pažymėtina, kad išnagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Pareiškėjo vertinimas, kad teismas turėjo įtraukti į bylą asmenis, kurie dalyvavo antstolio surengtose, pareiškėjo skundžiamose varžytinėse ir yra įmokėję į depozitinę sąskaitą varžytinių dalyvio mokestį, kuris sudaro 10 procentų nuo pradinės turto pardavimo kainos, procesiškai nepagrįstas. Dėl nesumokėtos visos sumos už varžytinėse įsigytą turtą, antstolis paskelbė varžytines Nr. 108700; 108689; 108694; 108692 neįvykusiomis. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo pareigos įtraukti į bylą varžytinių dalyvių, kadangi pareiškėjas nėra įgaliotas to reikalauti šioje byloje, jie patys turi ginti savo teises į sumokėtą varžytinių dalyvio mokestį.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.