- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-204-432/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- VĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“
- Ieškovas
- Lietuvos vaikų vėžio asociacijai „Paguoda“
Vilniaus apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-30 sprendimo civilinėje byloje pagalieškovės Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ ieškinį dėl įpareigojimo grąžinti įrangą ir skolos priteisimo,pareikštą atsakovei VĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ bei atsakovės VĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ priešieškinį dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu bei nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą ieškovei Lietuvos vaikų vėžio asociacijai „Paguoda“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1.Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1)priteisti iš atsakovės likusį avansą pagal projekto partnerystės sutartį Nr.1 – 8 185,24 Eur, 2) priteisti iš atsakovės likusį avansą pagal projekto partnerystės sutartį Nr.2 – 7 680,80 Eur, 3) įpareigoti atsakovę grąžinti įrangą, įsigytą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. AV-CVD 084869, naujas kanceliarines prekes, įsigytas pagal 2019-07-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 270888 (1 285,66 Eur vertės), o atsakovei atsisakius grąžinti naują įrangą ir prekes, priteisti iš jos 9 033,66 Eur sumą, atitinkančią įrangos ir prekių įsigijimo kainą, 4) priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė kiekvienos sutarties pagrindu pervedė atsakovei po 10 000 Eur avansą veikloms vykdyti (iš viso 20 000 Eur) ir kaskart pagal pateiktas sąskaitas ir mokėjimo prašymus grąžindavo atsakovei pinigus už patirtas veiklų vykdymo išlaidas. Dėl atsakovės projekto partnerystės sutarčių pažeidimo 2019-09-16 informavo atsakovę, kad yra pakeistas projektų pirkimo planas ir atsakovė negali vykdyti viešųjų pirkimų pagal partnerystės projektus, tačiau pastaroji viešųjų pirkimų procedūras tęsė bei 2019-12-19 raštu pareikalavo pervesti 1 814,76 Eur pagal projekto partnerystės sutartį Nr. 1 bei 2319,20 Eur pagal projekto partnerystės sutartį Nr. 2. Šios išlaidos dėl savavališko ir su ieškove nederinto projekto vykdymo kompensuotos nebuvo.
3. Ieškovė paaiškino, jog atsakovė projekto veikloms vykdyti 2019-07-09 už projekto lėšas nupirko kompiuterinę ir skaitmeninę įrangą bei pastarosios draudimą (įsigijo prekių už 7 748 Eur), taip pat už projekto lėšas veikloms vykdyti įsigijo kanceliarinių prekių už 1 285,66 Eur, kurios dėl Santaros klinikų vaikų onkohematologijos skyriaus renovacijos darbų turi būti visiškai naujos, nenaudotos. Įrangos išlaidos, panaudotos iš avanso, ieškovės buvo visiškai kompensuotos. Nustojus bendradarbiauti su ieškove, pastaroji informavo, kad dėl projekto partnerystės sutarčių pažeidimų stabdo atsakovės vykdomas veiklas ir siūlo geranoriškai nutraukti projekto partnerystės sutartis. Šalims nesusitarus, ieškovė 2019-12-31 išsiuntė pranešimą atsakovei dėl vienašalio sutarčių nutraukimo. Negavusi atsakymo, 2020-01-30 išsiuntė pakartotinį pranešimą ir reikalavimą grąžinti įsiskolinimus bei įrangą, tačiau pastaroji to nepadarė.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors ieškovė informavo apie pakeistą pirkimų planą, jo nepateikė, todėl atsakovei nežinoma, kokie pakeitimai jame padaryti. Be to, ieškovė negalėjo vienašališkai pakeisti pirkimų plano, nes pagal sutarties Nr. 1 13 p. ir sutarties Nr. 2 14 p. nuostatas, sprendimai, susiję su atsakovės dalyvavimu, priimami šalių susitarimu. Siekdama vykdyti įsipareigojimus ir projektų veiklas, atsakovė prašė ieškovę pašalinti kliūtis, susijusias su abiejų sutarčių įgyvendinimu, pateikti patvirtintų pirkimų planų kopijas, tačiau ieškovė to nepadarė. Atsakovė nuo 2019-09-20 negalėjo nevaržomai vykdyti veiklos, sutartinių įsipareigojimų ir panaudoti ES lėšų pagal sutartis Nr. 1 ir Nr.2 bei projektų pirkimų planą. Ieškovės reikalavimas dėl naujos įrangos ir priemonių grąžinimo nepagrįstas, nes priemonės buvo naudojamos, atsakovei įgyvendinant kūrybinius užsiėmimus 2019-08-19 bei paliktos stovyklos metu jos dalyviams naudoti, o vėliau nurašytos į sąnaudas. Atkreipė dėmesį, kad atsakovei nebuvo perduoti daiktai iš ieškovės, nebuvo pasirašyti priėmimo– perdavimo aktai dėl daiktų perdavimo. Atsakovė įsigijo įrangą ir daiktus partnerystės sąlygomis, įgyvendindama veiklas ir po projekto pabaigos turėjo pagrindą įgyti nuosavybės teisę į juos. Tai, kad atsakovė negalėjo įgyvendinti visų veiklų su įranga, nėra atsakovės kaltės.
5. Atsakovė pažymėjo, kad visus dokumentus pateikė laiku, laikydamasi reikalavimų, pagal ESFA pateiktą dokumentų sąrašą, neveikė atskirai, neformavo kitiems projektų partneriams neteisingos nuomonės apie ieškovę, nepažeidinėjo sutarčių.
Šalies argumentai
6. VĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ priešieškiniu prašė pripažinti, kad ieškovė 2019-05-15 projekto sutartį Nr. 1, 2019-06-05 projekto partnerystės sutartį Nr. 2 bei sudarytas jungtinės veiklos sutartis nutraukė nepagrįstai ir neteisėtai, bei priteisti nuostolių atlyginimą- 1 751,76 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nurodė, kad pagal projekto partnerystės ir jungtinės veiklos sutartis partnerio teisėmis dalyvavo įgyvendinant projektus „Stiprių vaikų pagalbos klubas 24/7“ ir „Pozityvių pokyčių olimpiada“. Projektų pareiškėja ieškovė, nederinusi su ja, 2019-09-16 pranešė, kad pakeitė projektų pirkimo planą ir atsakovė negali vykdyti viešųjų pirkimų pagal projektus. Pakeisto projektų pirkimų plano nepateikė. Atsakovė pateikė ieškovei raštus dėl projektų įgyvendinimo, o pastaroji- 2019-12-31 pranešimą dėl sutarčių nutraukimo. Sutartys nutrauktos, nesant tam teisinio pagrindo. Priešingai, nei pranešime dėl sutarties nutraukimo nurodė ieškovė, visi ataskaitoms teiktini dokumentai, buvo pateikti ieškovei laiku, įkelti į DMS sistemą bei pateikti ieškovės darbuotojams. Papildomus, su ataskaitomis nesusijusius dokumentus, atsakovė geranoriškai sutiko pateikti susitikimo metu, tačiau iš ieškovės negavo raštiško prašymo su įvardintais konkrečiais dokumentais, todėl negalėjo tinkamai pasiruošti ir atvežti prašomų dokumentų. Atsakovė, kitaip, nei teigiama ieškovės pranešime dėl sutarčių nutraukimo, prisidėjo prie projekto finansiškai – sutiko, kad jos įgyvendinamoje veikloje „Psichologinę ir savitarpio pagalbą gavę onkologinėmis ligomis sergantys vaikai“ pagal biudžetą numatytas darbo užmokestis būtų skitas ieškovės įdarbintam asmeniui (2 348 Eur), todėl geranoriškai sutiko neįdarbinti projekto vykdytojo pagal šią veiklos eilutę. Ieškovė įsipareigojo parengti atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su projektų įgyvendinimu pagal suderintus projektų biudžetus. Avanso pervedimas apyvartinėms lėšoms neatleidžia ieškovės nuo prievolės kompensuoti atsakovės patirtas ir pateiktas apmokėti išlaidas. Ieškovė kompensavo išlaidas pagal MP Nr. 2, tačiau iki šiol nekompensavo išlaidų pagal MP Nr.3, pagal kurį atsakovė turėjo atsiskaityti su paslaugų teikėju.
8. Lietuvos vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ atsiliepimu į priešieškinį prašė atmesti VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti iš VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ ieškovei Lietuvos vaikų vėžio asociacijai „Paguoda“ visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad kreipėsi į atsakovę 2019-09-13, 2019-09-16 elektroniniais laiškais bei telefonu, prašydama pateikti informaciją apie planuojamus įrangos pirkimus, vykdyti numatytas veiklas, pagrįsti lektorių pasirinkimą, siekiant suderinti pirkinių sąmatas su projekto patvirtintu biudžetu, tačiau atsakovė pateikė neišsamią informaciją, atsakydama tik į dalį klausimų, atsakovė prašomų dokumentų nepateikė. Dėl to ieškovė negalėjo įvertinti susidariusios situacijos bei tinkamai koordinuoti ir organizuoti projektų veiklos. Atsakovė, nevykdydama sutartyse nurodytų įsipareigojimų, veikdama atskirai nuo projekto vykdytojos ieškovės, formuodama kitiems projekto partneriams nepagrįstą ir neteisingą nuomonę apie ieškovės asociacijoje dirbančius asmenis bei neteikdama informacijos apie projekto veiklas, pažeidė projekto partnerystės Nr.1 21.1., 21.2. p., projekto partnerystės Nr. 2 21.1., 21.2. p bei 2019-01-30 jungtinės veiklos sutarčių nuostatas (21 p., 22 p.), todėl 2019-12-31 ieškovė informavo partnerę apie vienašalį sutarčių nutraukimą ir pareikalavo grąžinti nepanaudotą avansą bei partnerystės sutarčių pagrindu įgytą įrangą ir kanceliarines prekes. Atsakovė nepagrįstai reikalauja nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Remiantis projekto sutartimi (jo priedo 2 p.), įgyvendinant projektą pajamų negaunama. Projektas nėra 100 proc. finansuojamas. Prie jo turi prisidėti projekto vykdytojas. Taigi pajamų (pelno) gauti pagal projektą nėra įmanoma. Projekte gautos pajamos turi būti grąžinamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-30sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkintino iš dalies.
10.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kadieškovė abi partnerystės ir jungtinės veiklos sutartis nutraukė vienašališkai, remdamasi partnerystės sutarčių 21.1. p, 21.2. p. ir jungtinės veiklos sutarčių 21 p., 22 p. nuostatomis, numatančiomisieškovės teisę vienašališkai nutraukti sutartis su partneriu iš anksto apie tai neįspėjus ir nemokant kompensacijos, jeigu: 1) partneris nesilaiko bet kurio iš sutartyje numatytų įsipareigojimų; 2) esant kitoms aplinkybėms, dėl kurių partnerio dalyvavimas projekte neįmanomas (dėl bankroto, likvidavimo ir kt.) arba daro esminę žalą projekto įgyvendinimui.
11. Sprendimą priėmęs teismas nurodė, kad ieškovė į atsakovę kreipėsi du kartus: 2019-09-13 18.40 val. ir 2019-09-13 20.15 val. elektroniniais laiškais. Į juos visus atsakovė atsakė operatyviai (į kiekvieną nepraėjus nė valandai), be to atsakymą į paskutinį paklausimą pildė net kelis kartus, pateikdama vis daugiau informacijos. Sprendžiant iš laiškų turinio, atsakovės atstovės J. Mažuolienės paaiškinimų ir kitos bylos medžiagos, ji ieškovei pateikė tiek duomenų ir informacijos, kiek turėjo, kitą informaciją nurodė pateiksianti vėliau, kai ją gaus. Teismas nurodė, jog nėra pagrindotokį atsakovės elgesį vertinti kaip abejingumą vykdomai veiklai ar sutarties šaliai, juo labiau, kad vėlesnis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė teikė ir daugiau informacijos, t.y. apie lektorius, užsiėmimų rūšis, trukmę ir kt. Be to, detalią informaciją pateikia ir byloje esantis projekto „Pozityvių pokyčių olimpiada“ planas.Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog šalys bendravo įvairiais projektų veiklos vykdymo klausimais, ieškovė užduodavo klausimus, prašė pateikti duomenis apie vykdomas veiklas, o atsakovė informaciją teikė. Aplinkybė, kad ieškovė gavo ne tiek informacijos, kiek tikėjosi ir ne viską tuoj pat po laiško pateikimo, neįrodo atsakovės piktnaudžiavimo, nes aukščiau nurodyti duomenys rodo, kad programas atsakovė pateikė po kelių dienų, nes reikėjo patikslinti, papildyti informaciją; lektorių komercinių pasiūlymų negalėjo pateikti, nes jų rašytinių neturėjo.
12. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pagal projekto partnerystės sutarties Nr. 1 11.3. punkto nuostatas atsakovė įsipareigojo prie projekto veiklų prisidėti 1 000 Eur ir skirti 1.2.1. veikloje numatytą darbo užmokestį 2 348 Eur ieškovės įdarbintam projekto vykdytojui. Teismas pažymėjo, kad sutartyje nebuvo nurodytas aukščiau minėto įsipareigojimo terminas ir šalių ginčo dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, prieš teigdama, kad toks įsipareigojimas neįvykdytas, ieškovė pirmiausiai turėjo įspėti atsakovę dėl šio įsipareigojimo įvykdymo, nurodydama konkretų terminą, tačiau to nepadarė. Nepaisant to, atsakovė nurodė skyrusi 1 000 Eur įrangos draudimo išlaidoms. Nors į bylą nėra pateiktas 1 000 Eur pervedimas, tačiau atsakovė pateikė įrodymą, kad įstaiga tokiomis lėšomis disponavo, o įsigijusi įrangą, ją apdraudė. Pirmosios instancijos teismas teigė, jog nors sutiktina su ieškove, kad prisidėjimo prie projekto būdą atsakovė turėjo suderinti, visgi sutartyje aiškiai neaptarus konkretaus prisidėjimo prie projekto būdo, o vien nurodžius lėšų sumą, nėra pagrindo aukščiau nurodytą prisidėjimą laikyti pažeidžiančiu sutartį.
13. Pirmosios intancijos teismas taip pat paaiškino, jog dėl to, kad atsakovė turėjo skirti 1.2.1. veikloje numatytą darbo užmokestį 2 348 Eur ieškovės įdarbintam projekto vykdytojui, nėra duomenų, kad toks projekto vykdytojas būtų įdarbintas. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neskyrė jam ir darbo užmokesčio, o kaip nurodė, sutarė, kad šis vykdytojas dirbs ieškovės asociacijoje, tokiu būdu atsakovei nepretenduojant į šio darbo užmokesčio „eilutę“. Kita vertus, kaip jau nurodyta aukščiau, šalys nebuvo numatę termino šiam įsipareigojimui įvykdyti ir ieškovė, prieš nutraukdama sutartį, to nepareikalavo, termino nenustatė, todėl tai nevertintina kaip atsakovės sutarties pažeidimas.
Šalies argumentai
14. Ieškovė pranešime dėl sutarčių nutraukimo nurodė, kad atsakovė netinkamai naudojo lėšas, skirtas projektų veiksmams įgyvendinti, tačiau to pranešime nedetalizavo. Konkrečių duomenų dėl netinkamo lėšų panaudojimo nebuvo pateikta ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Taip pat ieškovė pranešime dėl sutarčių nutraukimo nurodė, kad atsakovė padarė ir kitus projekto partnerystės sutarčių pažeidimus, jų pranešime aiškiai neįvardijusi, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškinusi, kad atsakovė apie ieškovę formavo neigiamą nuomonę.Pateikti MB „Mano noras“ asociacijos Vilnius Challenge, UAB „Valerita“ pranešimai rodo, kad partneriai kreipėsi į ieškovę dėl atsakovės siekio destabilizuoti padėtį projekte, netinkamos informacijos dėl projekto skleidimo susitikimų ir pokalbių telefonu metu, siekio perimti projekto valdymą. Nors pranešimai pasirašyti jų vadovų, dėl ko pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti jų tikrumu, visgi teismas nurodė, kad šiuose pranešimuose pateiktos informacijos tikrumo ieškovė, atsakovei ją ginčijant, neįrodinėjo. Teismas nustatė, jog partneriai skirtingai vertino bendradarbiavimą, įgyvendinant projektą, dėl ko, ieškovei nepateikus papildomų duomenų apie atsakovės daromą žalą projektui, šios aplinkybės negalima laikyti įrodyta ir sudarančia pagrindą sutarčių nutraukimą laikyti teisėtu, juo labiau, kad bylos duomenys patvirtina, kad su partnere nepakankamai bendradarbiavo pati ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog iš ieškovės 2019-09-16 pranešimo matyti, kad ieškovė informavo apie du pakeistus pirkimų planus, tačiau į bylą buvo pateiktas tik vienas pakeistas planas. Posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad pakeistas tik pirkimų planas pagal projektą „Pozityvių pokyčių olimpiada“. Šie duomenys rodo, kad ieškovė klaidino atsakovę. Pakeistas pirkimų planas buvo pateiktas tik pareikalavus teismui, tačiau jis nebuvo nei derinamas, nei teikiamas atsakovei, nors tai išplaukia iš šalių bendradarbiavimo pareigos. Be to, nebuvo pateikta kainų analizė, kuri pagrįstų tokio plano keitimo būtinumą. Sprendimą priėmęs teismas vertino, jog ieškovės argumentai dėl poreikio keisti planą liko neįrodyti. Sutarčių nutraukimą laikant neteisėtu, nėra pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimų dėl skolos priteisimo ir įrangos grąžinimo, tačiau spręstini atsakovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismaspaaiškino, jog dalyvavimas projekto įgyvendinime skiriasi nuo ūkinės komercinės veiklos, kurios metu gaunamos pajamos ir planuojamas pelnas. Būdama projekto partnere atsakovė neturėjo pagrindo tikėtis pelno, o lėšos jai buvo pervedamos tik konkrečioms veiklomsvykdyti, kurias ji galėjo panaudoti tik atlikdama su veiklų vykdymu susijusius veiksmus. Ieškovei pervedus avansus veikloms vykdyti, nėra pagrindo vertinti, kad ji atliko neteisėtus veiksmus dėl atsakovės planuotų pajamų, viršijančių avansą. Pirmosios instancjos teismas priėjo išvadą, jog nėra ir ieškovės kaltės bei priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės planuotų gauti, bet negautų pajamų. Konstatavo, jog nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo ir reikalavimui ir dėl nuostolių atlyginimo patenkinti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
16. Apeliantė(ieškovė)apeliaciniu skundu prašopanaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-30 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ ieškinys ir patenkintas VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ ieškinio (priešieškinio) reikalavimas dėl vienašalio sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir priimti naują sprendimą– ieškovės Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ ieškinį patenkinti, o atsakovės VšĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ priešieškinio dalį dėl sutarčių pripažinimo neteisėtu, atmesti.
17. Apeliantėteigia, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kuriuos projekto partnerystės sutarčių punktus atsakovė pažeidė. Projekto partnerio sutarties sąlygų nevykdymas, pagal projekto partnerystės sutarties Nr. 1 ir projekto partnerystės sutarties Nr. 2 21 p. suteikė teisę ieškovei pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukti su projekto partneriu pasirašytas sutartis, atsiradus minėtame sutarties punkte nurodytoms aplinkybėms. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šalių sutartyse numatytų vienašalio sutarčių nutraukimo pagrindų. Nevertino, ar tolimesnis sutarčių vykdymas apskritai yra galimas. Teismas formaliai vertino ieškinyje nurodytus sutarčių pažeidimus, neatskleisdamas ginčo esmės.Vienašalio sutarčių nutraukimo institutas nors ir laikytinas ultima ratio priemone, šiuo atveju galėjo ir turėjo būti taikomas. Sutarties šaliai, kuri dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių nebegali vykdyti sutarties, negali būti uždraudžiama sutartį nutraukti, kai šalys dėl vienašalio sutarties nutraukimo susitaria sutartyje. Tokiu būdu būtų neatskleistas ir netinkamai taikytas sutarčių laisvės ir lygiateisiškumo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 1.2 straipsnis 6.154 straipsnis).
18. Apeliantė teigia, jog teismas skundžiamame sprendime lakoniškai nurodė, kad į ieškovės prašymus buvo atsakyta, tačiau teismas nevertino, ar informacija, kurią nurodė atsakovė buvo reikšminga, kiek ji buvo aktuali ieškovei, ar toks partnerio elgesys yra tinkamas ir suderinamas su projekto partnerystės sutarčių nuostatomis. Apeliantė taip pat teigia, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vertino, kad atsakovė prisidėjo prie projekto veiklų 1000 Eur įnašu ir taip įvykdė projekto partnerystės sutarties Nr. 1 11.3 punktą. Su šiuo teismo argumentu ieškovė nesutinka. Teigia, kag atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu teikdama paaiškinimus negalėjo paaiškinti bei įrodymais patvirtinti šio projekto partnerystės sutarties įsipareigojimo įvykdymo. Taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamame sprendime vertino, kad atsakovė tinkamai įvykdė projekto partnerystės sutarties Nr. 1 1.2. punkte numatytus įsipareigojimus.Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog šalys būtų raštu įtvirtinusios sutarties 1.2 p. pakeitimą, o atsakovė nepateikė įrodymų, kad šį projekto partnerystės sutarties Nr. 1 punktą būtų įvykdžiusi. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė nepažeidė projekto partnerystės sutarties Nr. 1 1.2 p. nuostatų. Atsakovė, būdama projektų partnerė, sąmoningai ir piktnaudžiaudama ieškovės pasitikėjimu pažeidė projekto partnerystės sutarties Nr. 1 ir projekto partnerystės sutarties Nr. 2 11.1 punktų nuostatas, dėl ko teismo sprendimas yra naikintinas, kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
19. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamusprendimu nustatyta, jog atsakovė teikė pakankamai informacijos, savo įsipareigojimus teikti ataskaitoms reikalingus dokumentus įvykdė, siekė taikiai susitarti, tačiau pati ieškovė nesiekė bendradarbiauti. Taip pat nebuvo įrodyta, kad atsakovė partneriams formavo neigiamą nuomonę apie ieškovę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ieškinys yra atmestinas. Paaiškina, jog bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, teismui susipažinus su projektų eigos detalėmis, paaiškėjo, kad NKMI siekė bendradarbiauti, netgi vykdė dalį administravimo, rengė visus projektų dokumentus, ko daryti neprivalėjo, tačiau geranoriškai darė.
20. Atsakovė nurodo, jog ieškovės pretenzijos atsakovei yra nepagrįstos, kadangi pradėtos formuoti jau po apeliantės sukelto konflikto. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai ir argumentai dėl atsakovės padarytų ginčo sutarčių pažeidimų nebuvo konflikto priežastis, tik vėliau, ieškovei nusprendus nepagrįstai vienašališkai nutraukti ginčo sutartis, buvo ieškota priežasčių, kurios galėtų būti sutarčių nutraukimo pagrindas. Tačiau atsakovė pirmosios instancijos teisme įrodė šių teiginių nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovėsapeliacinis skundas atmestinas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Atsakant į atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, konstatuotina, kad apeliacinis skundas paduotas laiku (nepraleidus CPK 307 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino jam paduoti). Terminas apeliaciniam skundui paduoti pradedamas skaičiuoti pagal CPK 73 straipsnio 3 dalies nuostatas, rytojaus dieną po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2020-09-30, jo apskundimo termino eiga prisidėjo 2021-10-01, o paskutinė apskundimo diena buvo 2020-10-30. Apeliacinis skundas elektroniniu parašu pasirašytas 2021-10-30, vadinasi, apeliacinis skundas paduotas laiku.
22.Apeliantė laikosi pozicijos, jog ji pagrįstai 2019-12-31 vienašališkai nutraukė 2019-05-15 projekto partnerystės sutartį Nr. 1 („Stiprių vaikų pagalbos klubas 24/7“), 2019-06-05 Projekto partnerystės sutartį Nr. 2 („Pozityvių pokyčių olimpiada“), 2019-01-30 Jungtinės veiklos sutartį („Stiprių vaikų pagalbos klubas 24/7“), 2019-01-30 Jungtinės veiklos sutartį („Pozityvių pokyčių olimpiada“), nes atsakovė netinkamai vykdė sutartyse nustatytus įsipareigojimus, siekė pakenkti projekto partneriams bei projekto vykdytojai ieškovei, todėl tolimesnis bendradarbiavimas yra negalimas. Aiškina, kad pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatas, sutarties šalims leidžiama vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau yra nustatomi sutartyje aptarti vienašališko jos nutraukimo pagrindai. Tokiu atveju vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.154 straipsnis).
23. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka.
24. Kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimasCKįtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojamiCK6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis.CK6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinkaCK6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-306/2012; 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-596-313/2015).
26. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ne kiekvienas sutartyje nurodytas vienašališko nutraukimo atvejis turi būti susietas su kitos šalies kalte dėl atsiradimo aplinkybių, sudarančių pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas. Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi skirtingai nuoCK6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo– esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas– sutartyje nurodytais atvejais– nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu. Vis dėlto net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje nustatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-348/2014).
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė abi partnerystės ir jungtinės veiklos sutartis nutraukė vienašališkai, remdamasi partnerystės sutarčių 21.1. p, 21.2. p. ir jungtinės veiklos sutarčių 21 p., 22 p. nuostatomis, numatančiomis LVVA „Paguoda“ teisę vienašališkai nutraukti sutartis su partneriu iš anksto apie tai neįspėjus ir nemokant kompensacijos, jeigu: 1) partneris nesilaiko bet kurio iš sutartyje numatytų įsipareigojimų; 2) esant kitoms aplinkybėms, dėl kurių partnerio dalyvavimas projekte neįmanomas (dėl bankroto, likvidavimo ir kt.) arba daro esminę žalą projekto įgyvendinimui.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 31 – 35 pastraipose išsamiai išanalizavo šalių susirašinėjimą ir priėjo prie pagrįstų išvadų, kad atsakovė vykdė sutarčių nuostatas, pateikė atsakymus į ieškovės užklausas ir ieškovės reikalaujamą informaciją. Kaip minėta, net ir sutartį vienašališkai nutraukiant, kai tai joje nustatyta, paisant kontrahento teisėtų interesų, tokiu nutraukimu neturėtų būti padaroma neproporcingai didelė žala kontrahento teisėtiems interesams, lyginant su sutartį nutraukiančios šalies interesais.Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovė gavo ne tiek informacijos, kiek tikėjosi ir ne viską tuoj pat po laiško pateikimo, neįrodo atsakovės piktnaudžiavimo. Programas atsakovė pateikė po kelių dienų, kadangi reikėjo patikslinti, papildyti informaciją. Lektorių komercinių pasiūlymų negalėjo pateikti, nes jų tiesiog neturėjo rašytine forma.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nebuvo pagrindo sutartims nutraukti.Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog skirtingos šalių nuomonės apie sutarčių vykdymo būdą negali būti aiškinamos kaip pagrindas nutraukti sutartį. Dėl skirtingo sutarčių nuostatų aiškinimo suineresuota šalis taip pat gali kreiptis į teismą, reikšdama reikalavimus dėl sutarties nuostatų vykdymo, tačiau negali reikalauti nutraukti sutartį, tvirtindama, kad jos sutarties nuostatų suvokimas yra teisingas.
29. Projekto partnerystės sutarties Nr. 1 11.3. punktu atsakovės įsipareigojo prie projekto veiklų prisidėti 1 000 Eur ir skirti 1.2.1. veikloje numatytą darbo užmokestį 2 348 Eur ieškovės įdarbintam projekto vykdytojui. Dėl šio sutarties punkto vykdymo pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė, atlikęs pateiktų duomenų tyrimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutartyje aiškiai neaptarus konkretaus prisidėjimo prie projekto būdo, o vien nurodžius lėšų sumą, nėra pagrindo nurodytą prisidėjimą laikyti pažeidžiančiu sutartį. Šalys nebuvo numačiusos termino minėto įsipareigojimo įvykdymui ir ieškovė, prieš nutraukdama sutartį, to nepareikalavo, konkretaus termino nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertintina kaip atsakovės sutarties pažeidimo.
30.Sprendžiant dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, negalima apsiriboti konstatavimu, kad tokia ieškovės galimybė yra nustatyta sutartyje, o turi būti analizuojama ir vertinama, ar ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo pakankamą pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, įvertinant tiek šalių argumentus, susijusius su atitinkamų sutarties nuostatų aiškinimu, tiek aplinkybes, susijusias su ieškovės intereso toliau vykdyti sutartį praradimu.Šios aplinkybės pirmosios instancijosteisme buvo išsamiai tiriamos ir vertinamos. Remiantis išdėstytais argumentais, prieitina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės vienašališko sutarties nutraukimo neteisėtumo, tinkamai taikė ir aiškino vienašališką sutarties nutraukimą ir sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nustatė visas šiam klausimui tinkamai išspręsti reikalingas svarbias aplinkybes ir dėl jų pasisakė, dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
31. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jienėra kartojami, o apeliantės apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.
32. Apeliantė 2021-01-12 pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus įrodymus ir nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Prašyme dėl papildomų įrodymų I skyriaus pirmoje pastraipoje parašyta: “Atsakovė <…> tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant atsiliepimą į apeliantės pateiktą apeliacinį skundą nurodė nepagrįstas aplinkybes, susijusias su įrangos, įsigytos projekto metu, nuosavybe.” Tai reiškia, kad šios aplinkybės apeliantei buvo žinomos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Todėl atitinkami įrodymai, susiję su šiomis aplinkybėmis, turėjo ir galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pagal CPK 314 straipsnio nuostatas apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju nėra pagrindo netaikyti šios teisės normos. Tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ieškovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė 2019-05-15 projekto partnerystės sutartį Nr. 1 („Stiprių vaikų pagalbos klubas 24/7“) ir 2019-06-05 Projekto partnerystės sutartį Nr. 2 („Pozityvių pokyčių olimpiada“), 2019-01-30 jungtinės veiklos sutartį („Stiprių vaikų pagalbos klubas 24/7“) ir 2019-01-30 jungtinės veiklos sutartį („Pozityvių pokyčių olimpiada“). Konstatavus, kad ieškovas sutartis nutraukė be pagrindo, atsakovui nekyla prievolė grąžinti tai, ką gavo pagal šias sutartis.
33. Prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliantė sieja su, jo manymu, iškilusia būtinybe išklausyti liudytojos Jolantos Janulevičienės ir neįvardintos Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) darbuotojos parodymus apie aplinkybes, dėl kurių kilo šalių konfliktai ir dėl kartu su 2021-01-11 prašymu pateiktame ESFA rašte pareikštos nuomonės. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde savo pozicijos nepagrindė šių liudytojų parodymais ir nenurodė, kad juos būtina apklausti. Šalių konflikto priežastys nėra svarbios nagrinėjamai bylai, kadangi esminės reikšmės bylai turi sutarčių nuostatos ir jų vykdymas, ką pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo sprendime ir padarė pagrįstas išvadas. Šalių procesiniuose dokumentuose, rašytiniuose įrodymuose ir teismo posėdžių garso įrašuose esančią medžiagą galima tinkamai įvertinti, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dėl to apeliantės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra atmestas, ši byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 321, 322 straipsniai).
34. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t. y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-30 sprendimas paliktinas nepakeistas.
35. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų – 800 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Taip pat atsakovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. Todėl žyminis mokestis (50 Eur) už šį prašymą atsakovui nepriteisiamas. Atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos– 800 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti ieškovės Lietuvos vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“ ieškinį dėl įpareigojimo grąžinti įrangą ir skolos priteisimo, pareikštą atsakovei VĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ bei atsakovės VĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ priešieškinį dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu bei nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą ieškovei Lietuvos vaikų vėžio asociacijai „Paguoda“.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-09-30 sprendimą.
Priteisti atsakovei VĮ „Naujos kartos moterų iniciatyvos“, j. a. k. 300561463, iš ieškovės Lietuvos vaikų vėžio asociacijos „Paguoda“, j. a. k. 191594065, bylinėjimosi išlaidas –800Eur (aštuonis šimtus eurų).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.