- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- T-431-389/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01297-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražina Kazilionienė
- Nuteistasis
- B. A.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Gražina Kazilionienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 01/7-1296 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistoji B. A. teista iš viso 10 kartų, o paskutinis jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendis, kuriuo ji buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams, į bausmės laiką įskaitant laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme bei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendį jos laikino sulaikymo laiką, suėmimo laikotarpį bei atliktą bausmės dalį.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau–BVK) 157 straipsniu, buvo nutarta nuteistąją B. A. lygtinai paleisti iš įkalinimo įstaigos, neatlikus 1 metų 9 mėnesių 26 dienų paskirtos bausmės. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi nuteistajai taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas, pasiunčiant ją atlikti likusią neatliktą bausmės dalį.
Bausmės pradžia – 2017 m. sausio 19 d., bausmės pabaiga – 2018 m. lapkričio 14 d., 2018 m. kovo 22 d. faktiškai atliko 1 metų 2 mėnesių 3 dienų likusios neatliktos bausmės dalį, o 2018 m. balandžio 5 d. atliko 2/3 teismo paskirtos bausmės.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2018 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 01/7-1296 siūlo nuteistajai B. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, remiantis BVK 157 straipsnio 7 dalies 1 punktu, ir nustatyti auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas. Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat įvertino nuteistosios apsauginius, riziką mažinančius veiksnius, jos elgesį bausmės atlikimo metu (nuteistoji nuolat dirba ūkio darbus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, laikosi nustatytų režimo reikalavimų, 1 kartą skatinta) ir kitas reikšmingas aplinkybes bei remiamasi socialinio tyrimo išvada, kas anot Komisijos, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals
Atsiliepimas
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai ir Panevėžio pataisos namams buvo pranešta apie teikimo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą bei apie teisę pateikti atsiliepimą, pareiškimą dėl nušalinimo ir kitus prašymus, tačiau atsiliepimų, prašymų, nušalinimų negauta.
Komisijos nutarimas netvirtinamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 7 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą, ją mažinant. Pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog pagal rizikos vertinimo programą OASys nuteistosios B. A. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 36 balai), tačiau nėra nustatyta jokios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką per bausmės atlikimo laiką. Taip pat teismas vertina tai, kad pataisos įstaigoje nuteistoji charakterizuojama iš esmės teigiamai: ji išklausė adaptacijos programą, dalyvauja pataisos programose: Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje mokosi 11 klasėje, profesinio rengimo centre mokosi virėjos specialybės, baigė anglų kalbos kursus, dalyvavo seminare „Darbo rinkoje nedalyvaujantys jauni žmonės“, dalyvavo 2017 metų vasaros užimtumo programoje, dailės terapijos užsiėmimuose, lankė ir baigė nuteistųjų psichologinio konsultavimo programą „Meno terapija“, dalyvavo Protų mūšyje, skirtame tarptautinei AIDS dienai, baigė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų turintiems asmenims, dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje, lanko Veikliųjų žmonių asociacijos užsiėmimus, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Be to, nuteistoji pataisos namuose dirba būrio tvarkine, vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, skatinta 1 kartą, priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Visų šių aplinkybių visuma yra svarbi, tačiau šios aplinkybės rodo, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir savo elgesį koreguoja teigiama linkme. Tačiau nuteistosios teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu dar nėra pakankamas pagrindas jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, nes nuteistosios asmenybę atspindi ne tik jos elgesys pataisos namuose, bet ir jos padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos reikšmingos aplinkybės.
Teismas pažymi, kad nuteistosios B. A. pavojingumą visuomenei rodo ne tik pačių teistumų skaičius (nuteistoji iš viso teista 10 kartų), bet ir tai, jog šiuo metu) laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio nusikaltimo, susijusio su neteisėtu narkotinių medžiagų pardavimu ir disponavimu jomis, turint tikslą platinti, kurį vykdė kartu su bendrininku, padarymą. Nuteistosios daromos nusikalstamos veikos sunkėja, kas rodo, kad ji nėra kritiška savo ankstesniam elgesiui, nelinkusi taisytis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji jau kartą nepateisino teismo jai skirto pasitikėjimo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistosios neizoliuojant nuo visuomenės, kadangi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo panaikintas. Teismo vertinimu, ši aplinkybė gerokai apriboja galimybę pakartotinai taikyti lygtinį paleidimą nuteistosios atžvilgiu. Taip pat ir kiti jos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo veiksniai, kurių yra tiek pat, kiek ir apsauginių, riziką mažinančių veiksnių: ankstesni nusikalstami veiksmai, darbinės patirties stoka, gyvenimo būdo problemos – sudaro esmines kliūtis tinkamai nuteistosios integracijai visuomenėje. Visa tai šiuo atveju leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad pakartotinai taikant lygtinį paleidimą, bus užtikrinti bausmės tikslai, teisingumo principas. Be to, atsižvelgiant į nuteistosios kriminogeninių rodiklių pobūdį bei nuteistosios aktyvų dalyvavimą įvairiuose programose ir mokymuose – tokios priemonės sudaro pagrindą sumažinti bent dalį tokių neigiamų rodyklių, todėl nuteistosios buvimas įkalinimo įstaigoje turi teigiamos įtakos jos elgesiui.
Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą, reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismo vertinimu, nuteistosios B. A. ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pobūdis, jų kiekis rodo nuteistosios pavojingumą visuomenei, tačiau atlikta bausmės dalis, palyginus su teismo paskirtąja bausme, neduoda pagrindo manyti, kad nuteistoji per šį laiką suvokė savo pavojingo visuomenei nusikalstamo elgesio pobūdį bei pasekmes, padarė iš to teisingas išvadas ir, būdama laisvėje, nekels pavojaus visuomenei, juolab įvertinus tai, kad nuteistoji jau kartą nepateisino teismo jai skirto pasitikėjimo. Tai tik dar sykį patvirtina, kad bausmės tikslai nuteistosios B. A. atžvilgiu dar nėra pasiekti, nelaikytina, kad yra išnykusios jos nusikalstamą elgesį sąlygojusios priežastys.
Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog, būdama laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. Remiantis tuo, nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o Komisijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 01/7-1296 netvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso 360 straipsniu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 01/7-1296 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai B. A..
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, o suimtai nuteistajai nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.