Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2. Kaltinamasis L. B. teisme savo kaltę pripažino iš dalies. Nesutiko, kad sudavė kumščiu. Parodė, kad buvo vienas smūgis, o ne du. Taip nutiko, nes nukentėjusysis jį pastūmė, dėl to ir „gavo“. Šiaip jis žmonių nemuša, bet jeigu asmuo sako: „eik žudyk rusus“, tai dėl to ir gavo. Šiek tiek pliaukštelėjo nukentėjusiajam. Pliaukštelėjo delnu, plaštaka. Nepasitiki teismo eksperto išvada dėl mėlynių. Taip pat nesutinka, kad sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes buvo vienas prieš vieną, o tai jo nuomone, nėra visuomenė. Galima įvairiai pasakyti, ar kiemas yra vieša vieta. Ten, kur aptverta teritorija, tai jis nieko nepažįsta, o už tos teritorijos, tai kaip ir visuomenė.

3. Ėjo (kaltinamasis) į parduotuvę, pamatė, kad išbyrėjo monetos ir jam pritrūko kelių eurų. Priėjo prie nukentėjusiojo ir paprašė paskolinti jam pinigų, kad jis (kaltinamasis) grąžins. Kaip priėjo prie nukentėjusiojo, nukentėjusysis stovėjo prie automobilio. Nukentėjusysis jį pasiuntė, pasakė važiuoti į (duomenys neskelbtini) savų žudyti. Jis (kaltinamasis) nesusivaldė ir sudavė, kairiu delnu pliaukštelėjo. Buvo tiesiog paprastas, lengvas smūgis. Smūgis nebuvo stiprus. Nuo jo smūgio nukentėjusiajam negalėjo atsirasti mėlynės. Kraujosruva negalėjo taip atsirasti. Galbūt ji atsirado dėl to, kad nukentėjusysis atsitrenkė į spintą. Jeigu būtų stiprus smūgis, tai nukentėjusysis turėjo gulėti ligoninėje ir jo veidas būtų didelis. Kai sudavė nukentėjusiajam, nukentėjusysis buvo automobilyje. Buvo atidarytas automobilio langas. Vieną kartą sudavė delnu ir dar kartą, siekdamas uždaryti duris. Gaunasi, kad sudavė į nukentėjusiojo dešinę pusę. Sudavė vieną kartą, po to antrą kartą, kai nukentėjusysis išlipo ir tada nustūmė nukentėjusįjį atgal į automobilį. Kumščiu nemušė, tik laikė dureles. Galėjo netyčia mostelint paliesti jį kumščiu. Pastūmė ranka į krūtinę. Nežino, kas po pastūmimo nutiko su nukentėjusiuoju, jis sėdo į automobilį ir sėdėjo. Po to nukentėjusysis iš karto nurimo, o jis nuėjo. Kai išėjo daugiau negrįžo ir nieko nesakė. Niekas prie jo (kaltinamojo) nebuvo priėjęs. Negirdėjo, kad kažkas iš kaimynų šauktų pro langą. Gal iki įvykio ir matė nukentėjusįjį, bet su juo nėra bendravęs. Iš nukentėjusiojo namo pažįsta vieną moterį, vaikystės draugus. Nėra reikšmės, ar jis matė, kad prieina prie žymiai vyresnio asmens. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo. Gailisi dėl savo poelgio. Konflikto dieną neturėjo klausos aparato. Nevartojo alkoholio įvykio dieną. Ten gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m.

4. Teisme peržiūrint vaizdo įrašą, kaltinamasis save atpažino bei nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuota, kai jis ėmė sakyti tik pabandyk. Kai nukentėjusysis pradėjo lįsti į savo daiktadėžę, jis laikė dureles.

5. Nukentėjusysis O. C. apklausiamas teisme parodė, kad viską atsimena. Kartais bendraudavo su kaltinamuoju. Kaltinamasis visada būdavo girtas. Tai įvyko 2024-09-04 apie 17.10 val. Tuo metu jis sėdėjo automobilyje. Buvo karšta, buvo atidarytos durelės. Durelės buvo atidarytos link aikštelės, ne iš namų pusės. Buvo labai susirūpinęs, nes buvo žmonos pavedimų atlikti darbus. 18 val. turėjo pasiimti žmoną iš darbo, kaip ir įprastai tai daro. Mąstė, kaip ką padaryti, kad reikia nuvažiuoti į vieną vietą, į kitą vietą. Iš kažkur atsirado kaltinamasis. pradėjo reikšti jam (nukentėjusiajam) pretenzijas, kad jis užtvėrė kiemą ir jis (kaltinamasis) negali praeiti. Iš pradžių nesuprato, ko kaltinamasis nori. Jis (nukentėjusysis) atsakė vyriškiau, kad jis (kaltinamasis) eitų. Paprašė kaltinamojo, kad išeitų. Kaltinamasis pradėjo sakyti, kad jis (nukentėjusysis) yra nemandagus. Kaltinamasis buvo girtas. Kaltinamasis pasilenkė prie automobilio reikšdamas pretenzijas, tad iš burnos sklido kvapas. Kaltinamasis kalbėjo nelabai gražiai. O jis kaltinamajam pasakė, kad šis eitų ir netrukdytų jo. Kaltinamasis, reikšdamas pretenzijas, rankoje turėjo maišelį, kurį po to padėjo. Kai jis kaltinamajam pasakė, kad šis eitų, kaltinamasis ir išėjo. Nuėjo nuo jo apie 20 m. Matė, kad kaltinamasis ten stovi pasidėjęs tą maišelį ir nenormaliomis akimis į jį žiūrėjo. Po to kaltinamasis išėjo, jo nebuvo. Jis (nukentėjusysis) toliau sėdėjo automobilyje, galvojo, ką jam daryti. Automobilio durelės buvo atidaryto. Po kaltinamasis iš niekur atsirado ir dar labiau pravėrė automobilio dureles. Kaltinamasis maišelio jau nebeturėjo. Jis (nukentėjusysis) norėjo paskambinti telefonu, bet telefonas buvo automobilyje, nesugebėjo paskambinti. Norėjo (nukentėjusysis) norėjo atidaryti langą, paklausti, ką jis čia daro. Durys buvo dar atviros. Kaltinamasis sudavė jam smūgį į veidą ir po to uždaręs duris laikė, neleido jam (nukentėjusiajam) atidaryti. Kai išseko (jis (nukentėjusysis) nebėra jaunas, turi neįgalumą), nebegalėjo atidaryti durelių. Buvo šoko būsenoje, jo būklė buvo prasta. Kai pravėrė langą, kaltinamasis pasakė: „nu ką, gavai?“. Paskui pabėgo. Jis išlipo iš automobilio, negalėjo suvokti, kas atsitiko. Atsirado dusulis. Atėjo kaimynė N., kuri viską matė. Ji viską matė iš balkono. Jis išsikvietė policiją, bandė laikytis. Atvyko policija. Atėjo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto, parodė vaizdo medžiagą. Atėjo namo administratorius, pasakė, kas yra kaltinamasis, kur gyvena. Grįžę pareigūnai pasakė, kad nerado kaltinamojo namuose. anksčiau su kaltinamuoju ginčų neturėjo, nes jis su girtuokliais nebendrauja. Jis įvykio metu nesakė kaltinamajam: „mirtis, reikia žudyti rusus“. Viskas, ką pasakė kaltinamasis, yra netiesa.

6. Galbūt galėjo būti net trys suduoti smūgiai, bet du tai tikrai. Kaltinamasis mušė dešine ranka. Mušė kumščiu. Matė tai ir pajautė. Nuo smūgių atsirado mėlynės. Jautė fizinį skausmą. Ir policiją jį kaip ir apgavo, sakė, kad viską perduos į komisariatą, paskambins jam. Jis išlaukė tris dienas, jam niekas nepaskambino, tai jis pats nuvyko į komisariatą, parašė pareiškimą. Pasakė, kad jis atsisakė, bet jis neatsisakė rašyti pareiškimo. Vėliau jį pasiuntė atlikti ekspertizę. Jis serga išsėtine skleroze, pas jį yra metalinis vožtuvas. Jau seniai serga. Po įvykio sveikata pablogėjo.

7. Peržiūrėjus teisme vaizdo medžiagą, nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis kalbėjo rusų kalba su juo, todėl jam nekilo abejonių dėl kaltinamojo tautybės. Pradėta filmuoti nuo tada, kai jis uždarė dureles, o kaltinamasis laikė dureles. Kaltinamasis baisia šaukė. Kaltinamasis jį mušė ir tokiais žodžiais pasakė, kad jį sumušė ir lyg tuo džiaugėsi.

8. Liudytoja A. N. apklausiama teisme parodė, kad iš matymo pažįsta tik nukentėjusįjį kaip kaimyną, su juo kelis kartus sveikinosi. Nukentėjusysis yra jos kaimynas. Su nukentėjusiuoju nebendrauja, tik sveikinasi. Įvykį pamena labai neaiškiai. Jos vaizdo įraše viskas puikiai matosi. Ji sėdėjo namuose, buvo grįžusi iš darbo, buvo po 17 val. Išgirdo triukšmą ir su telefonu išėjo į balkoną. Pas juos kieme labai girdisi, kai būna triukšmas, o tada buvo pakankamai didelis triukšmas ir ji visą nuo pirmos sekundės nufilmavo telefonu. Matosi, kad baigiasi vaizdo įrašas, kai ji išeina iš balkono. Daugiau, nei vaizdo įraše užfiksuota, nepasakys. O apie išgirstą triukšmą, tai buvo kažkoks barimasis, kuris ir paskatino ją nueiti į balkoną. Namuose buvo vaikas, kuris paklausė, kas ten taip davėsi, tad ji su telefonu ir išėjo. Prisimena, kad išėjusi į balkoną pamatė, kad automobilyje veržėsi kažkoks vyras, kuris barėsi su kaimynu. Labai stipriai barėsi. Kaimynas tuo metu buvo automobilyje, kiek pamena, ir kitas asmuo veržėsi, norėjo atidaryti duris, trenkė. Trenkė, tai kur buvo vairuotojo sėdynė. Kaltinamasis veržėsi, o kaimynas norėjo užsidaryti. Kaimynas pradėjo šaukti, rėkti, tarpusavyje vyko kažkoks ginčas. Pradžios ginčo nematė. Smūgis buvo stiprus, kitaip ketvirtame aukšte nesigirdėtų. Daugiau neprisimena. Automobilio durelės visos buvo uždarytos, tik tos pirmos, vairuotojo, buvo atidarytos, prie kurių buvo priėjęs kaltinamasis. Tačiau nėra garantuota. Matė tik tą veiksmą, kur priėjo prie vairuotojo durelių. Matė, kad vairuotojas (kaimynas) bandė užsidaryti, o tas, kuris puolė, bandė atidaryti. Nepamena, ar automobilio pradarytas langas buvo ne iš jos pusės. Ji matė, kad vairuotojas, jos kaimynas, sėdi prie vairo, užsidaręs. Kaimynas su kaltinamuoju barėsi ir kaltinamasis priėjo, bandė atidaryti dureles. Vienas – uždarė dureles, o kitas – bandė atidaryti. Veidų nematė, todėl ir sakė, kad nepažįsta kaltinamojo, nes matė siluetą iš nugaros. Dėmesį atkreipė tik dėl didelio triukšmo, ginčo, nes kiek gyvena, kieme nebuvo tokio didžiulio triukšmo. Buvo girdimi tik du balsai. Buvo tiesiog rėkimas. Pas juos kieme tokių vaizdų nebūna. Vaizdas nešokiravo, tačiau paskatino sunerimti, nes kažkas vyko. Būdama namuose pajautė nesaugumo jausmą, nes kažkas vyko negero. Sunerimo, nes vaiką namuose turėjo, todėl nuėjo ir nufilmavo. Negirdėjo, kad kaimynas konfliktuotų. Tik vieną kartą per Holovyną jos dukrą labai griežtai išvarė pasakydamas, kad tai negera šventė ir prašyti saldainių negalima. Tai buvo vienintelis susidūrimas.

9. L. V. P. apklausiama teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis. Apie įvykį sužinojo iš policijos, bet įvykio aplinkybių nepasakojo. Nukentėjusysis nėra jai žinomas. Ji buvo svečiuose pas savo tetą A. B., tai ji buvo tame kieme. Kaltinamasis yra tetos sūnus. Įvykio dieną ji (liudytoja) buvo svečiuose. Daug metų pažįstą L. B. ir jį apibūdintų teigiamai, nes kai jie bendrauja, nė karto nebuvo agresijos išpuolių. Ji kaltinamojo klausė apie įvykį, bet jis nieko nepasakojo, sakė, kad nemušė to žmogaus. Yra daug pasipiktinimo, kodėl įtariamas tik L. B., kodėl yra tokios neaiškios aplinkybės, nes kai ji skaitė aprašus, parašyta, kad kitas žmogus yra su marškinėliais ilgomis rankovėmis, o po to, kad su trumpomis rankovėmis. L. B. sakė, kad jį labai stebina tos aplinkybės, kad neprisimena to automobilio, nei tų įvykių.

10. L. N. Č. apklausiama teisme parodė, kad kaltinamąjį matė vienintelį kartą incidento metu, o nukentėjusysis yra kaimynas. Įvykis buvo prieš vienerius metus. Ji gyvena antrame aukšte. Jos buto langai išeina į kiemą, kur stovėjo automobilis. Ten stovėjo du asmenys. Kaltinamasis labai užgauliai, necenzūriniais žodžiais kieme išreiškė savo nepasitenkinimą. Šalia yra vaikų darželis. Ji dėl triukšmo išėjo į balkoną ir paprašė, kad nebūtų tokių žodžių. Pamatė, kad kaimynas sėdėjo automobilyje. Matė, kaip kaltinamasis puolė kaimyną, kumščiais daužė į automobilio langą, keikėsi. Kaltinamasis sakė keiksmažodžius, kurie buvo nukreipti į jos kaimyną. Nežino, ko reikalavo kaltinamasis iš jos kaimyno, nes ten buvo tik keiksmažodžiai. Nukentėjusysis gynėsi, norėjo uždaryti automobilio dureles, o kaltinamasis vis tiek bandė jas atidaryti ir pastoviai įžeidinėjo kaimyną. Matė, kaip kaltinamasis nukentėjusiajam trenkė kumščiu į automobilio langą. Automobilio durelės buvo pravertos ir matyt, kaltinamasis norėjo jas atidaryti ir su kaimynu fiziškai pabendrauti. Fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nematė. Matė tik, kad kaltinamasis dureles laužė ir keikėsi. Nukentėjusysis nebuvo agresyvus, jis tik gynėsi, ramino kaltinamąjį. Nematė ar tuo metu kaltinamasis buvo su klausos aparatu. Įvykio metu kaimyną automobilyje atpažino, ten kaimyno automobilis. Po šio įvykio kaltinamojo savo kieme daugiau nematė. Įvykį matė 5 min., iki galo nestebėjo.

11. Birt ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys, kad 2024-09-04 17.19 val. nukentėjusysis pranešė apie įvykį nurodydamas, kad jį prieš 10 min. kieme sumušė iš matymo pažįstamas kaimynas, kuris pabėgo (t. 1, b. l. 16).

12. Iš bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo 2024-12-09 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC skambučio garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID 92303055803 skambučio pradžia 2024-09-04 17:19:12 )“. Užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiojo ir BPC operatoriaus. Nukentėjusysis pranešė, kad jį užpuolė, kai jis sėdėjo automobilyje. Asmuo girtas, mušė jį į burną. Nurodo adresą. Nurodo, kad žino, kur gyvena jį užpuolęs asmuo (t. 1, b. l. 75-76).

13. Nukentėjusiojo O. C. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2024-09-04 17.15 val. jis kieme sėdėjo savo automobilyje. Automobilio durelės buvo atidarytos. Atėjo girtas kaimynas, pradėjo jo klausinėti, kodėl jis (kaltinamasis) negali praeiti, kodėl uždarytas praėmimas į kiemą. Jis (nukentėjusysis) atsakė, kad praėjimas seniai uždarytas ir paprašė asmens, kad jam (nukentėjusiajam) netrukdytų. Kaimynas jam pasakė, kad jis (nukentėjusysis) nemandagus ir elgėsi agresyviai (kaimynas). Jis kaimynui pasakė, kad jį pažįsta. Kaimynas nuėjo, o po to grįžo ir jį užpuolė, pradėjo jį mušti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkė, kad jis (nukentėjusysis) rusas, nors pats kalbėjo rusiškai. Jėgos buvo nelygios, kaimynas jaunas, o jis (nukentėjusysis) pagyvenęs žmogus. Jis (nukentėjusysis) buvo šoke, strese, žmogus buvo neadekvatus, agresyvus, girtas. Yra liudininkai, kurie šį įvykį nufilmavo (t. 1, b. l. 17-18).

14. Iš 2025-01-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog O. C. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino asmenį, pavaizduota nuotraukoje numeris Nr. 5. Asmenį jis atpažįsta iš bendrų veido bruožu, jam jo veidas yra matytas ne vieną kartą, jo veidas yra nemalonus, jis jį atpažino pagal jo veido linijas, smakrą, duobutes ant veido, jo akis. Taip pat nurodė, kad šitas asmuo šlubuoja, tik kuria būtent koja pasakyti negali. Tai būtent tas asmuo kuris, 2024-09-04 sudavė jam, dėl jo patyrė fizinį skausmą. Yra 100 procentų įsitikinęs, kad tai yra būtent tas asmuo (t. 1., b. l. 44-46).

15. 2025-06-11 akistatos protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis nurodė, jog 2024-0904 apie 17.16 val., (duomenys neskelbtini), buvo savo automobilyje. Automobilio durelės buvo atidarytos, nes buvo labai karšta. Jam reikėjo važiuoti pasiimti savo žmoną, tad sėdėjo automobilyje ir dėliojo savo dienos planus. Kai sėdėjo automobilyje, prie jo priėjo L. ir pradėjo su pretenzijomis klausinėti apie tvorą, kuri buvo prie praėjimo per kiemą, kad neva jis (nukentėjusysis) užtvėrė. Jis (nukentėjusysis) atsakė, kad tai padaryta seniai, ir kad jis neturi laiko su juo (kaltinamuoju) apie tai kalbėti. Kaltinamasis atsakė, kad jis (nukentėjusysis) nemandagus ir dar kažką sakė, o jis (nukentėjusysis) jam atsakė, kad eitų iš čia ir viskas. Kaltinamasis nuo jo mašinos nuėjo iki įvažiavimo į kitą kiemą, padėjo savo turimą „tašę“ ant žemės ir piktai žiūrėjo į jį, pats su savimi kalbėjo, po ko kažkur prapuolė. Jis (nukentėjusysis) toliau sėdėjo savo automobilyje. Nežino, kaip kaltinamasis atgal sugrįžo prie jo automobilio ir iškart jį užsipuolė, mušė per veidą, rėkė, kumščiu, galimai dešiniu, trenkė ne mažiau dviejų kartų į veidą. Jis (nukentėjusysis) norėjo paimti telefoną, o kaltinamasis rankomis sugriebė už jo rankų ir telefonas iškrito. Norėjo išlipti iš automobilio, o L. tuo metu uždarė automobilio duris ir laikė jas, neišleido jo iš automobilio. Visas veiksmas vyko, kai jis sėdėjo vairuotojo vietoje. L., uždaręs dureles, klausė pasišaipydamas ar jis „gavo“. Jis (nukentėjusysis) turi sveikatos problemų, tad neturėjo jėgų su juo „tampytis“. Kaltinamasis kažkiek laiko laikė uždarytas duris, o kaimynė jam rėkė rusiškai „ką jūs darote?“. Po ko L. pabėgo link T. Š. g. Jis (nukentėjusysis) išsikvietė policiją. Kaltinamasis nurodė, kad išgirdo nukentėjusiojo parodymus, suprato ir nurodė, kad sutinka iš dalies bei nurodė, kad jis 2024-09-04 apie 17.16 val. (duomenys neskelbtini), ėjo namo, praeidinėjo ir pamatė automobilyje sėdintį žmogų. Priėjęs prie automobilio, kažko paklausė to žmogaus. Tas žmogus į jo klausimą, jį pasiuntė necenzūriniais žodžiais. Jis nukentėjusįjį „pasiuntė“ taip pat. Po to nukentėjusysis toliau kažką kalbėjo, o jis (kaltinamasis) nusisuko ir išėjo. Nelietė ir nemušė to žmogaus. Nukentėjusysis nesutiko su kaltinamojo duotais parodymais ir nurodė, kad iki įvykio kaltinamąjį matė ne vieną kartą, bet jį žino tik iš matymo, žino, kur jis gyvena, koks jo automobilis, bet jokių ryšių su juo neturėjo (t. 1, b. l. 151-152).

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-09-09 specialisto išvada Nr. G 2880/2024(01), kurioje nurodyta, kad O. C. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žande, vienu trauminiu poveikiu, kuris visumoje būdingas kito asmens smūgio sudavimui kietu, buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamojo aptikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2024-09-04). Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jo padarymas sukėlė fizinį skausmą. O. C. padaryta poodinė kraujosruva nėra būdinga sužalojimams, padaromiems sau pačiam, tame tarpe ir suduodant smūgį, kategoriškai neatmetama galimybė, kad toks sužalojimas gali būti padaromas tiriamajam užsigavus į kietą, buką, atsikišusį paviršių. Identifikuoti daiktą, kuriuo buvo padaryta O. C. poodinė kraujosruva negalima (t. 1, b. l. 39).

17. 2024-09-19 įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėta įvykio vieta –– vieta šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. vidiniame daugiabučio pastato kieme esanti automobilių aikštelė. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta ir automobilis, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 63-66).

18. Vaizdo įraše, filmuotame mobilaus ryšio telefonu ir jo 2024-10-07 apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „videso-cc751d08971...96-V (01).mp4“. Vaizdo įrašo pradžioje užfiksuotas vaizdas yra lauke ir fiksuojamas iš viršaus, iš balkono. Vaizdo įrašo centre matomas stovintis pilkos spalvos automobilis ir šalia jo, iš automobilio kairės pusės, stovintis asmuo kaltinamasis (vidutinio amžiaus, vidutinio sudėjimo, tamsiais trumpais plaukais, avi pilkos spalvos batus, užsidėjęs mėlynos spalvos kelnes, vilki mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis). Pilkos spalvos automobilio kairės pusės priekinės durys vaizdo įrašo pradžioje yra pravertos. Iš automobilio vidaus dalinai matomas asmuo nukentėjusysis (vyresnio amžiaus, žilais trumpais plaukais, vilki šviesios spalvos marškinius ilgomis rankovėmis). Vaizdo įrašo pradžioje nukentėjusysis ištiesęs rankas prie automobilio durelių lipa iš automobilio. Girdimas vyriškas balsas. Nukentėjusiajam dalinai išlindus iš automobilio, t. y. asmens rankos ir galva matoma vaizdo įraše, kaltinamasis abejomis rankomis suima automobilio pravertas dureles ir jas staigiu judesiu bando jas uždaryti. Vaizdo įrašo 3 sekundę, kai nukentėjusiojo viršutinė kūno dalis, t. y. rankos ir galva, susiduria su automobilio durelėmis girdimas smūgio garsas, matyti, kad nukentėjusysis galva atsitrenkia į automobilio dureles. Kaltinamasis po smūgio nesustoja ir toliau atlieka judesius panašius į bandymą uždaryti automobilio dureles, tuo pačiu metu matomos nukentėjusiojo rankos priremtos prie automobilio durelių iš vidaus, o kaltinamasis kiša rankas link nukentėjusiojo galvos. Vaizdo įrašo 11 sekundę kaltinamasis abejomis rankomis įsirėmęs į beveik uždarytas automobilio dureles kojomis įsiremia į žemę ir laiko minėtą poziciją ir rėkia, kol vaizdo įrašo 28 sekundę automobilio durelės pilnai užsidaro. Girdimas garsus vyro balsas, riksmai, kalba nerišli, nesuprantama. Fone girdisi moters balsas, kad nerėktų. Vaizdo įrašo 42 sekundę kaltinamasis nueina nuo automobilio į kairę ekrano pusę ir vaizdo įrašas baigiasi. Fotolentelėje esančios nuotraukos padarytos iš aptarto vaizdo įrašo. Nuotraukoje Nr. 2 užfiksuota kaip kaltinamasis abiem rankomis suima automobilio duris, nukentėjusysis būdamas automobilyje taip pat ranka laiko dureles iš vidinės pusės (t. 1, b. l. 68-73).

19. Iš pareigūnų kūno kamera padarytų vaizdo įrašų ir jų 2024-12-09 apžiūros protokolo matyti:

19.1. vaizdo įrašas „PSS-20240904-174136UTC+0300“. Prie vieno įėjimo stovi žilaplaukis vyras, apsirengęs šviesiais marškinėliais trumpomis rankovėmis, šviesiomis šortais (nukentėjusysis). Netoli nuo vyro stovi pareigūnas. Kairėje pusėje yra automobiliai ir pravažiuojamas kelias. Girdime pokalbi tarp pareigūno ir nukentėjusiojo. Vyras pasakojo, kad jau ruošėsi išvažiuoti (prie namo stovi pilkos spalvos automobilis). Kalba eina apie kaltinamąjį. Pareigūnas klausė, ar buvo ankščiau kažkokie konfliktai? Nukentėjusysis paaiškino, kas tas asmuo ir negirtas būna neadekvatus, ir neprotingas, kad vyras su jo visiškai nebendravo. Dar vyras papasakojo, kad tas asmuo prigalvojo, kad vyras tą asmenį pasiuntė „nac***“.Vaizdo įrašė girdimas moteriškas balsas. Pareigūnas jos klausia, ar girdėjo ką nors, matė tą konfliktą, kas atsitiko? Moteris pasakoja: „Aš mačiau. Keistai, draskė duris kitas žmogus, stipriai keikėsi. Dar paklausiau, ką čia jūs sau leidžiate?“. Vaizdo įraše matosi prie įėjimo durų baltaplaukė moteris, su trumpų plaukų šukuosena, apsirengusi ryškiai mėlyną suknele, kuri toliau pasakoja: „Bet jis negirdėjo manęs, apimtas euforijos. Mačiau, kaip norėjo išplėšti automobilio duris“. Prie jų priėjo dar vienas vyras ir parodė pareigūnui nufilmuotą medžiagą. Po to pareigūnas paklausė nukentėjusį vyrą, ar žino jis kur gyvena asmuo? Vyras atsakė, kad gyvena netoli ar 3 arba 4. Vyras palydėjo pareigūnus prie įtariamojo asmens namo. Vaizdo įraše užfiksuota, kad pareigūnai ir vyras priėjo prie laiptinės. Pareigūnai atidarė koduotas duris. Nukentėjusiam vyrui pareigūnas pasakė, kad išrašys baudą pažeidėjui. Tada vyras paklausė: „Tai čia ką, viskas? Ir jis net ne išeis ir nepasakys atsiprašau?“. Pareigūnai pakilo į butą, kur galimai gyvena pažeidėjas. Paskambino į duris. Niekas durų neatidarė;

19.2. vaizdo įrašas „PSS-20240904-17531UTC+0300“. Policijos pareigūnai namo laiptinėje beldžiasi į duris, ant durų kaba skaičius Nr. 2. Duris atidaręs vyras policijos pareigūnui sako, kad viršuje gyvenas vyras, kuris, jam atrodo, kartais mėgsta išgerti (t. 1, b. l. 78-79).

20. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Taip pat turi būti nustatyti padariniai, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).

21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-09-09 specialisto išvada Nr. G 2880/2024(01) nustatyta, kad nukentėjusiajam O. C. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žande, vienu trauminiu poveikiu, kuris visumoje būdingas kito asmens smūgio sudavimui kietu, buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamojo aptikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2024-09-04). O. C. padaryta poodinė kraujosruva nėra būdinga sužalojimams, padaromiems sau pačiam, tame tarpe ir suduodant smūgį, kategoriškai neatmetama galimybė, kad toks sužalojimas gali būti padaromas tiriamajam užsigavus į kietą, buką, atsikišusį paviršių. Identifikuoti daiktą, kuriuo buvo padaryta O. C. poodinė kraujosruva negalima.

22. Kaltinamasis pripažino, kad daugiabučio gyvenamojo namo kieme konfliktavo nukentėjusiuoju ir jam sudavė smūgį (pliaukštelėjo), nes nukentėjusysis pasak, kad reikia (duomenys neskelbtini) žudyti. Kaltinamasis nesutiko, kad nukentėjusiajam sudavė kumščiu ir, kad sudavė ne mažiau ne du kartus. Tačiau teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teisme apklaustų asmenų duotus parodymus, atmeta tokius kaltinamojo ir jo gynėjos teiginius ir argumentus kaip nepagrįstus.

23. Aplinkybę, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku vyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo patvirtina ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, bet ir liudytojos N. Č., A. N. parodymai. Nors liudytojos konflikto pradžios nematė, tačiau jų parodymai atitinka ne kaltinamojo, o būtent nukentėjusiojo parodymus apie konflikto eigą, kaltinamojo puolamuosius veiksmus ir nukentėjusiojo gynybą. Be to, kaltinamojo parodymai, priešingai nei nukentėjusiojo, proceso metu nebuvo nuoseklūs. Nenustatyta ir aplinkybių, kad liudytojos ar nukentėjusysis būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį. Todėl teismas kritiškai vertina kaltinamojo parodymus.

24. Viso proceso metu kaltinamasis davė nenuoseklius, vienus kitiems prieštaraujančius parodymus. Pirmos apklausos metu (t. 1, b. l. 131-132) kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, byloje esančiose nuotraukose savęs neatpažįsta. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 135) nurodė, kad savęs neatpažįsta vaizdo įraše ir nuotraukose, kad tai ne jis, nes jis tuo metu nebuvo namie, su mama buvo išvykęs į kaimą. Po to papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 137) parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ėjo (duomenys neskelbtini), buvo priėjęs prie automobilio ir kalbino jame sėdintį žmogų. Tačiau tas asmuo jį „pasiuntė“ necenzūriniais, o jis jį (nukentėjusįjį) taip pat „pasiuntė“ ir išėjo namo, tačiau asmens nemušė, nelietė. O teisme kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis galbūt iš matymo pažįstamas. Buvo vienas smūgis, tačiau nelabai sutinka su tuo, kad sudavė kumščiu, nes tai labiau buvo kaip pliaukštelėjimas (delnu, plaštaka). Po to nurodė, kad vieną kartą sudavė nukentėjusiajam delnu ir dar kartą siekdamas uždaryti dureles. Tuo metu nukentėjusysis sėdėjo automobilyje. Delnu sudavė nukentėjusiajam į dešinę pusę. Taigi buvo vienas sudavimas, o kai nukentėjusysis išlipo, tai buvo antras kartas ir tada nustūmė nukentėjusįjį. Kumščiu nesudavė. Prie jo niekas nebuvo priėjęs ir jis nieko negirdėjo. Iš šių kaltinamojo parodymų matyti, kad jis siekia situaciją pateikti sau palankesnę, savo neteisėtus veiksmus pateisinančią, nors ir pripažįsta panaudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį.

26. Nukentėjusysis O. C. viso proceso metu iš esmės davė nuoseklius parodymus. Iš nukentėjusiojo duotų parodymų matyti, kad jis sėdėjo automobilyje, kad kaltinamasis du kartus buvo prie jo priėjęs. Kaltinamasis pirmą kartą priėjęs reiškė pretenzijos dėl tvoros, kuria užtvertas praėjimas. Jis (nukentėjusysis) atsakė, kad tai padaryta seniai, ir kad jis neturi laiko su juo (kaltinamuoju) apie tai kalbėti. Susiginčijo, kaltinamasis nuo jo mašinos nuėjo iki įvažiavimo į kitą kiemą. O jis liko toliau sėdėti savo automobilyje. Tačiau kaltinamasis atgal sugrįžo prie jo automobilio ir iškart jį užsipuolė, mušė per veidą, rėkė, kumščiu, galimai dešiniu, trenkė ne mažiau nei du kartus į veidą. Jis (nukentėjusysis) norėjo paimti telefoną, o kaltinamasis rankomis sugriebė už jo rankų ir telefonas iškrito. Tada norėjo išlipti iš automobilio, tačiau kaltinamasis tuo metu uždarė automobilio duris ir laikė jas, neišleido jo iš automobilio ir uždaręs dureles, klausė jo (nukentėjusiojo) pasišaipydamas ar jis (nukentėjusysis) „gavo“. Jis (nukentėjusysis) turi sveikatos problemų, tad neturėjo jėgų su kaltinamuoju grumtis. Kaltinamasis kažkiek laiko laikė uždarytas duris, o kaimynė jam rėkė rusiškai „ką jūs darote?“. Po to kaltinamasis nuėjo. Taigi kaip minėta, nukentėjusysis iš esmės viso proceso metu rodė tapačias aplinkybes, nukentėjusysis kaltinamąjį pažinojo tik iš matymo, niekada anksčiau nėra jie susidūrę, neturėjo konfliktų, todėl nėra nustatyta, kad jis būtų turėjęs pagrindą apkalbėti kaltinamąjį.

27. Kaltinamojo gynėja teisme nurodė, kad nukentėjusysis atvažiavusiems pareigūnams nieko nesakė apie tai, kad kaltinamasis jį sumušė. Nors pareigūnų kūno kamera darytuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, kad nukentėjusysis būtų pareigūnams pasakojęs, kad kaltinamasis jį sumušė, tačiau taip pat matyti, kad byloje pateikti pareigūno kūno kamera padaryti vaizdo įrašai yra ne nuo pradžios. Vaizdo įrašo „PSS-20240904-174136UTC+0300“ pradžioje matyti, kad iki filmavimo pradžios nukentėjusysis jau bendravo su vienu iš pareigūnų. Be to BIRT ataskaitų žiūryklėje ir BPC skambučio garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kaip nukentėjusysis netrukus po įvykio pranešė apie tai, kad buvo sumuštas. Be to ir liudytojos A. N. ir N. Č. matė vykusį konfliktą, agresyvų kaltinamąjį, juo puolamuosius veiksmus. A. N. parodė, kad išgirdo triukšmą ir išėjo į balkoną, o išėjusi į balkoną pamatė, kad į automobilį veržėsi kažkoks vyras, kuris barėsi su kaimynu. Labai stipriai barėsi. Kaimynas tuo metu buvo automobilyje, kiek pamena, kitas asmuo norėjo atidaryti duris, trenkė. Trenkė ten, kur buvo vairuotojo sėdynė. Kaltinamasis veržėsi, o kaimynas norėjo užsidaryti. Kaimynas pradėjo šaukti, rėkti, tarpusavyje vyko kažkoks ginčas. Pradžios ginčo nematė. Smūgis buvo stiprus, kitaip ketvirtame aukšte nesigirdėtų. Matė tik tą veiksmą, kur priėjo prie vairuotojo durelių. Matė, kad vairuotojas (kaimynas) bandė užsidaryti, o tas, kuris puolė, bandė atidaryti. Liudytoja A. N. užfiksavo matytą konfliktą vaizdo įraše „videso-cc751d08971...96-V (01).mp4“ (nufilmavo mobilaus ryšio telefonu). Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusysis bandė atidaryti automobilio dureles, o kaltinamasis bandė jas uždaryti, kaip kaltinamajam staigiu judesiu timptelėjus dureles nukentėjusysis į jas atsitrenkė (girdisi duslus garsas), po to kaip kaltinamasis staigiu judesiu rankas nukreipė į vietą, kur buvo nukentėjusiojo galva/automobilio sėdynė. Taip pat vaizdo įraše girdimas vyrų keliamas triukšmas, kaltinamojo riksmai bei moters balsas, sakantis, kad nerėktų. Šios liudytojos parodymai atitinka ir liudytojos N. Č. parodymus, kad ji išgirdusi triukšmą išėjo į balkoną ir paprašė, kad nebūtų tokių žodžių. Pamatė, kad kaimynas sėdėjo automobilyje. Matė, kaip kaltinamasis puolė kaimyną, kumščiais daužė į automobilio langą, keikėsi. Kaltinamasis sakė keiksmažodžius, kurie buvo nukreipti į jos kaimyną. Nežino, ko reikalavo kaltinamasis iš jos kaimyno, nes ten buvo tik keiksmažodžiai. Nukentėjusysis gynėsi, norėjo uždaryti automobilio dureles, o kaltinamasis vis tiek bandė jas atidaryti ir pastoviai įžeidinėjo kaimyną. Matė, kaip kaltinamasis nukentėjusiajam trenkė kumščiu į automobilio langą. Automobilio durelės buvo pravertos ir matyt, kaltinamasis norėjo jas atidaryti ir su kaimynu fiziškai pabendrauti. Fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nematė.

28. Taigi teismas įvertinęs paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, minėtų liudytojų parodymus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-09-09 specialisto išvadas Nr. G 2880/2024(01), konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad konfliktą pradėjo kaltinamasis, kuris elgėsi agresyviai, vertojo necenzūrinius žodžius, ir konflikto metu nukentėjusiajam sudavė du smūgius ne plaštaka, o kumščiu. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje nustatyta O. C. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žande, kuri padaryta vienu trauminiu poveikiu, kuris visumoje būdingas kito asmens smūgio sudavimui kietu, buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamojo aptikslintomis aplinkybėmis ir laiku. Taip pat nurodyta, kad O. C. padaryta poodinė kraujosruva nėra būdinga sužalojimams.

32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014 ir kt.).

35. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???