- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- e2-18978-1089/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14283-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE, V. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovams ERGO Insurance SE, V. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė K. A. pareikštu ieškiniu prašo subsidiariai priteisti iš atsakovų V. Š., ERGO Insurance SE 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. 2021 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas V. Š. motociklu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kryptimi link (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė iš dešinės pusės ėjusią ieškovę. Eismo įvykio metu ieškovė patyrė įvairaus pobūdžio sužalojimų.
1.2. Eismo įvykio kaltininko (atsakovo V. Š.) civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė ERGO Insurance SE. Draudikas iš dalies atlygino ieškovės patirtą žalą, išmokėdamas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 2 064,24 Eur turtinės žalos atlyginimą. Išmokėtas neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, nėra pagrįstas pagal esamą situaciją.
1.3. Dėl atsakovo sukelto eismo įvykio ieškovei buvo padaryti šie sužalojimai, aprašyti medicininiuose dokumentuose atlikus ieškovės apžiūras: apatinės lūpos vidinėje pusėje kirstinė žaizda iki 2 cm ilgio, pasidengusi fibrino apnašomis, viršutiniai 2 dantys nuskelti, vieno danties trūksta. Išorinėje apatinėje lūpos pusėje – nubrozdinimas 1 x 1 cm. Lūpa sutinusi. Dešinėje alkūnėje trys žaizdos po 0,5 x 0,5 cm dydžio. Kairėje alkūnėje 1 x 0,5 cm žaizda paraudusiais kraštais. Dilbio viršutiniame 1/3–yje kraujosrūva 4x2 cm dydžio, palpuojant skausminga. Dešiniame klube 5x3 cm, kairiame klube kraujosruva iki 7 x 3 cm. Dešiniame kelio sąnario priekiniame paviršiuje didelė kraujosruva 9x 8 cm, nubrozdinimas, kelis įtvare, vaikšto su ramentų pagalba. Kairiame kelyje kelios smulkios kraujosruvos. Dešinėje pėdoje smulkus nubrozdinimas ties I piršto baze. Kairė čiurna sutinusi, kraujosruva lateraliniame paviršiuje iki 11 x 10 cm, judesiai riboti. Kairės pėdos ties I ir II pirštų pagrindu – smulkios kraujosruvos, nubrozdinimai.
1.4. Ieškovę apžiūrėjus odontologui, nustatyti šie sužalojimai: stebima išorinė žaizda ant smakro, pažeista lūpa, vidiniai lūpos minkštieji audiniai, 11 dantis išmuštas pilnai, 12 ir 21 - vainikai nuskelti, pulpa neatsidengusi, bet dantys jautrūs temperatūriniams dirgikliams, 12 danties nežymiai praplatėjęs periodonto plyšys, paslankumo nėra, priekiniai dantys taip pat traumuoti – sumušimas, jautrūs liečiant spaudžiant – stebimi įskilimai vainiko srityje.
1.5. Dėl nurodytų sužalojimų ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus: 1) ieškovė dėl patirtų sužalojimų ir kūno sumušimų kentė didelį fizinį skausmą. Ieškovė iki šiol negali valgyti kieto maisto, jai tęsiamas ortodontinis gydymas; 2) dėl išmuštų dantų ieškovė gėdijasi šypsotis, kalbėtis su žmonėmis, negalėjo gyventi visaverčio socialinio gyvenimo, o kalbėdama pradėjo švepluoti; 3) ieškovė pradėjo jaustis nepatraukli savo partneriui ir dėl to nutrūko jų santykiai; 4) dėl patirtų sužalojimų ieškovei buvo reikalinga nuolatinė pagalba, ji negalėjo laisvai judėti, pasiruošti maisto, nusipirkti reikalingų daiktų, turėjo nešioti kojos įtvarą 1 mėn. ir 2 sav.; 5) dėl patirto galvos sutrenkimo ieškovė dažnai patiria galvos skausmą, nors tokiais negalavimais nesiskundė iki eismo įvykio; 6) dėl patirto įvykio ieškovė vengia važiuoti automobiliu, ją apima nerimo, baimės jausmas; 7) dėl patirtų sužalojimų ieškovė negalėjo rūpintis sunkiai sirgusia mama; žinia apie ieškovės patekimą į įvykį ir negalėjimą aplankyti mamos galimai prisidėjo prie jos sveikatos būklės pablogėjimo; 8) ieškovės gyvenimo kokybė yra pasikeitusi, ji toliau jaučia diskomfortą dėl likusių randų, tęsiamo gydymo.
1.6. Neturtinės žalos dydį didina ir tai, kad ieškovei yra kilęs susirūpinimas galimomis sužeidimų pasekmėmis jos gyvenimo kokybei. Išmuštą dantį pakeitus dirbtinio danties implantu, atstačius nulaužtus dantis, ieškovė turės valgyti minkštą ir lengvai valgomą maistą, bijodama pažeisti implantus, negalės atsikąsti kieto maisto. Be to, ateityje ieškovei galimai reikės atlikti dar ne vieną operaciją (procedūrą).
Atsiliepimas
2. Atsakovė ERGO Insurance SE atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Ieškovei padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą, o vykdomas sužalotų dantų gydymas, nors ir gali tęstis kurį laiką, tačiau naudojamos priemonės užtikrina asmeniui normalų ir įprastą funkcionavimą. Apie liekamuosius reiškinius informacijos nėra, o medicininiuose dokumentuose nefiksuota gijimo komplikacijų. Be to, medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota ieškovės nusiskundimų, susijusių su apatinės lūpos funkcijos, kalbos ar kramtymo sutrikimais. Žaizda lūpoje yra paviršinė, nebuvo siūta, tikimybė, kad liko randas, mažai tikėtina. Taigi ieškovės nusiskundimai yra subjektyvūs, nepagrįsti objektyviais įrodymais.
2.2. Atsakovo atlyginta 3 000 Eur neturtinės žalos suma atitinka teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius (Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-311-864/2021 nukentėjusiam asmeniui dėl priekinių dantų pašalinimo ir protezavimo priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 nukentėjusiajam, kuris patyrė galvos smegenų sukrėtimą, daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, lūpų ir žandų žaizdas, jam nuskelti trečdalio aukščio šeši dantys; kuris taip pat negalėjo ilgą laiką tinkamai maitintis, patyrė diskomfortą, ilgalaikius nepatogumus, liekamojo pobūdžio reiškinius (iki šiol jaučia galvos skausmus ir dėl nuskeltų dantų vainikų reikalingas tolesnis medicininis gydymas), dėl subjauroto veido ilgą laiką patyrė gėdą, apkalbas, sumažėjo jo bendravimo galimybės, išgyveno emociškai dar ir dėl pasikeitusios jo gyvenimo kokybės, ilgą laiką negalėjo dirbti, nebepasitiki ir baiminasi žmonių, viešų vietų, dėl patirtos traumos neteko dalies darbingumo, jį iki šiol persekioja neigiami prisiminimai apie išgyventą užpuolimą, priteisė 2 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą; Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-149-309/2018 nukentėjusiajam, kuris patyrė dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą kairiojo kampo ir dešiniųjų 44–45 dantų projekcijoje, jam liko liekamųjų reiškinių, priteisė 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą).
3. Dublike ieškovė nurodo tokius papildomus argumentus ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus:
3.1. Atsakovė sprendimą išmokėti 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą grindė Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367, 4.2.2 papunkčiu – esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis nuo vieno iki trijų mėnesių, mokama iki 5 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA). Tačiau ieškovė sužalojimų gydymą tęsia iki šiol. Sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovė priėmė 2021 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo priėmimo metu atsakovei buvo žinoma ir suprantama, kad ieškovės gydymas turėjo trukti ilgiau nei tris mėnesius. Ieškovės sveikatos sutrikdymo laikotarpis yra virš šešių mėnesių, todėl pagal Rekomendacijų 4.2.4 papunktį ieškovei neturtinės žalos atlyginimo dydis turėtų atitikti 8 MMA.
3.2. Atsakovės nurodytos teismų nutartys, kuriose teismai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydžio, šioje byloje nėra tinkami precedentai. Atsakovės cituojamose byloje faktinės aplinkybės skiriasi ir nesutampa, taip pat skiriasi sužalojimų pobūdis ir mastas, individualūs nukentėjusiųjų patirti išgyvenimai.
3.3. Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarytų sveikatos sutrikdymo neturtinė žala įvertinama skirtingai, priteisiamos sumos svyruoja nuo 800 Eur iki 11 584 Eur (baudžiamosios bylos Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-179/2009, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-551/2013, 2K-141/2013 2K-149/2016). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis siekia nuo 579 Eur iki 2896 EUR (baudžiamosios bylos Nr. 2K-200/2010, 2K- 277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015). Tačiau yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai: 4 344 EUR (baudžiamoji byla Nr. 2K-141/2013), 4 924 EUR (baudžiamoji byla Nr. 2K-551/2013).
3.4. Ieškovė patyrė sužalojimus galvos srityje, taip pat ypač jautriose kūno vietose. Ieškovė, būdama jauno amžiaus moteris, patyrė ypač didelius neigiamus išgyvenimus dėl sužaloto veido, išmuštų ir nuskeltų dantų. Ieškovės patirtų sužalojimų gydymas ir reabilitacija trunka ilgą laiką, o sveikatai kilę neigiami padariniai yra liekamieji, jaučiamas skausmas, likę randai. Susiklosčiusios faktinės aplinkybės laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo panašaus pobūdžio bylose priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
3.5. Nustatant ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta ir į tai, kad ieškovė po eismo įvykio dėl pablogėjusios psichinės būklės vartojo receptinius raminamuosius vaistus. Be to, ieškovė dėl fizinio krūvio patiria fizinius skausmus, jaučia nuovargį, padažnėja nugaros skausmai, susilpnėjo imunitetas ir dėl to padažnėjo įvairių peršalimo ligų.
4. Triplike atsakovė nurodo tokius papildomus atsikirtimus ir aplinkybes, kuriais grindžia savo nesutikimą su ieškovės reikalavimais:
4.1. Atsakovės nurodyta teismų praktika patvirtina, kad, esant tyčiniams, smurtiniams nusikaltimams, ir nukentėjusiems patyrus neskundų (sunkesnį) sveikatos sutrikdymą, priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma daugeliu atveju yra netgi mažesnė nei atsakovės atlyginta.
4.2. Rekomendacijose nurodyti dydžiai yra rekomenduojami ir orientaciniai. Nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju pagal Rekomendacijų 4.1 papunktį rekomenduojama priteisti iki vieno dydžio MMA neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė įvertino, kad dantų gydymas gali trukti ilgesnį laiko tarpą, todėl išmokėjo ieškovei beveik penkis kartus didesnę sumą nei nurodyta Rekomendacijose.
Šalies argumentai
4.3. Ieškovė nurodyta aplinkybė, kad pablogėjo jos psichinė būklė, ji vartoja raminamuosius, yra nepagrįsta įrodymais ir neįrodo priežastinio ryšio. Taip pat neįrodyti ieškovės teiginiai, kad dėl fizinio krūvio ji patiria fizinius skausmus, nuovargį, padažnėjo peršalimo ligų simptomai.
5. Atsakovas V. Š. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
6. Ginčas byloje yra kilęs išimtinai dėl to, kokio dydžio neturtinę žalą ieškovė patyrė, kai buvo sužalota 2021 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu, kai atsakovas V. Š. motociklu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kryptimi link (duomenys neskelbtini), pirma eismo juosta, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė iš dešinės pusės ėjusią ieškovę. Eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu įvykio dieną buvo apdraudusi atsakovė ERGO Insurance SE (b. l. 105–109).
7. Į bylą pateiktas Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 8 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad dėl nurodyto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, ar buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (b. l. 12–16). Tyrimo metu teismo medicinos ekspertas nustatė ieškovės sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą aprašyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas nustatė, kad ieškovei padaryti sužalojimai pagal savo mastą laikytini nežymiu sveikatos sutrikdymu.
8. Teismo medicinos ekspertas nustatė tokius ieškovės sužalojimus, kuriuos ji patyrė 2021 m. liepos 16 d. eismo įvykio metu: viršutinio žandikaulio dešiniojo pirmojo danties išmušimas, dešiniojo antrojo, kairiojo pirmojo dantų lūžis, kraujosruva su odos pažeidimu apatinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimas veido dešinėje ties apatinės lūpos raudonio kraštu, nubrozdinimas kairės alkūnės srityje, kraujosruva kairiame dilbyje, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, kraujosruva dešinio klubo srityje, kraujosruva kairėje šlaunyje, kraujosruva su nubrozdinimu dešinio kelio srityje, kraujosruva su nubrozdinimu kairio kelio srityje, nubrozdinimas dešinėje pėdoje, kraujosruva kairėje pėdoje.
9. Dėl to, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 30 punktą, atsakovui V. Š. taikyta administracinė atsakomybė. Tai yra, atsakovas V. Š. nubaustas už tai, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje (b. l. 21–22).
10. Atsakovė ERGO Insurance SE eismo įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2021 m. rugsėjo 13 d. pranešimu informavo ieškovę, kad išmokės 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 23). Atsakovė rašte paaiškino, kad neturtinės žalos dydį nustatė atsižvelgusi į nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir vadovaudamasi Rekomendacijų 4.2.2 punkte nurodytu orientaciniu neturtinės žalos dydžiu.
11. Rekomendacijų 4.2.2 punkte nustatyta, kad orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, kai sveikatos sutrikdymo laikotarpis yra nuo vieno iki trijų mėnesių, yra iki 5 MMA.
12. Pareikštame ieškinyje, dublike ieškovė teigia, kad atsakovės ERGO Insurance SE išmokėta neturtinės žalos atlyginimo suma tinkamai nekompensuoja jos patirtos žalos. Savo patirtus išgyvenimus ieškovė vertina 5 000 Eur suma, todėl prašo priteisti iš atsakovų papildomą 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą.
13. Pagal ieškovės į bylą pateiktus išrašus iš jos sveikatos istorijos, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovė ortodontinį gydymą tęsė iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 68–69, 116–121, 126–135).
14. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginius, kad atsakovo neteisėti veiksmai lėmė, kad ji dėl didelio fizinio krūvio patiria fizinius skausmu, jaučia nuovargį, padažnėjo nugaros skausmai, susilpnėjo jos imunitetas, padažnėjo peršalimo ligų (CPK 178, 185 straipsniai). 2022 m. birželio 29 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme fiksuota, kad 2022 m. birželio 28 d. ieškovei atsirado galvos, dantų, gerklės skausmas, jis sukarščiavo, jai užgulė ausis (b. l. 136–137). Tačiau aprašyme nėra jokių žymų, kad nurodytus simptomus ieškovė pradėjo jausti kaip beveik prieš metus buvusio įvykio patirtų sužalojimų pasekmę. Taip pat į bylą nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų ieškovės teiginį, kad ji ėmė dažniau sirgti peršalimo ligomis. 2022 m. liepos 14 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad po fizinių darbų ieškovei paūmėjo skausmas (b. l. 137). Kaip ir 2022 m. birželio 29 d. aprašyme, 2022 m. liepos 14 d. aprašyme nėra jokių žymų, kad gydytojas būtų nustatęs, jog skausmo priežastis yra ginčo eismo įvykio ieškovės patirtų sužalojimų pasekmė. Taip pat nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad raminamieji vaistai (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 27 d. ieškovei paskirti dėl to, jog jos psichinė būklė pablogėjo būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (b. l. 125). Šioje vietoje pastebėtina, kad raminamieji ieškovei paskirti praėjus kelioms dienoms po jos mamos mirties.
15. Neįrodytais pripažinti ir ieškovės teiginiai, kad dėl patirto įvykio ieškovę apima nerimo, baimės jausmas, kai reikia važiuoti automobiliu, ji patiria miego sutrikimus, sutriko jos kalba (ji pradėjo švepluoti). Vien tik ieškovės paaiškinimų, kad ji patiria paminėtas psichologinio ir fiziologinio pobūdžio problemas, nepakanka pripažinti jos teiginius pagrįstais ar, juolab, jas susieti su atsakovo veiksmais. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad dėl psichinės sveikatos problemų (nerimo, baimės jausmo) ieškovė būtų buvusi konsultuota gydytojo psichiatro, jai būtų buvę atlikti psichodiagnostiniai tyrimai. Į bylą pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra įrašų, kurie pagrįstų, kad ieškovės patirti sužalojimai būtų giję su komplikacijomis, taip pat ieškovės nusiskundimų dėl kalbos, miego sutrikimų, jaučiamo nerimo. Pritariant atsakovės ERGO Insurance SE atsikirtimui, pastebėtina, kad ieškovės pateiktuose medicininiuose dokumentuose taip pat nėra duomenų, jog ieškovė būtų išsakiusi skundus, kad susidūrė su kramtymo sutrikimais. Tik 2022 m. gegužės 23 d. apsilankymo pas odontologą įraše pažymėta, kad ieškovė išsakė nusiskundimą dėl to, jog dantis reaguoja į šaltą maistą ar gėrimą (b. l. 128).
16. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovės paaiškinimai dėl jos patirtų sužalojimų apimties, kiek tai nėra susiję su ortodontiniu gydymu, jaučiamų sveikatos negalavimų tęstinumo atmetami kaip nepagrįsti. Ieškovė nepagrindė ne tik aptartų sveikatos pablogėjimo faktų, bet ir jų galimo ryšio su atsakovo veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis). Teiginiai apie sveikatos sutrikimus, jų ryšį su konkretaus asmens neteisėtais veiksmais negali būti pripažinti įrodytais remiantis vien tik nukentėjusiojo subjektyviais skundais, kurių faktinio pagrįstumo nepatvirtina medicinos mokslo požiūriu patikimi duomenys. Jų nesant, negalima nustatyti ne tik skundų realumo, bet ir faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės įvardytų sveikatos problemų.
17. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad vidinėje lūpos pusėje, kurioje buvo padaryta kirstinė žaizda, yra likęs randas (b. l. 78). Tai yra vienintelis įrodymas, kuris patvirtina, kad be tęsiamo ortodontinio gydymo, ieškovei yra likusi ir kita fiziologinio pobūdžio vieno iš patirtų sužalojimų pasekmė. Ar ieškovė iš tiesų jaučia randą, kaip ji nurodo procesiniuose dokumentuose, neįmanoma patikrinti, nes tai subjektyvu. Randas išoriškai nėra matomas.
18. Nekyla abejonių, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė fizinį skausmą, jį turėtų jausti iki šiol, kai yra atliekamos ortodontinio gydymo procedūros, taip pat nepatogumus, realų emocinį sukrėtimą. Tačiau ieškovė neneigia atsakovės atsikirtimo, kad dantų gydymo proceso metu yra naudojamos įvairios priemonės, palaikančios normalią, įprastą dantų funkciją ir leidžiančios iš esmės normalų ir įprastą gyvenimą. Žinoma, laikinos priemonės bet kuriuo atveju sukelia nepatogumų ir diskomfortą. Ieškovė taip pat pabrėžia, kad jaučia nerimą dėl to, ar nejaus sveikatos sužalojimų pasekmių ateityje. Vis dėlto nėra pakankamų prielaidų laikyti, kad toks susirūpinimas būtų objektyviai pagrįstas. Kita vertus, ieškovės patirti dantų sužalojimai nėra tiek išskirtiniai, kad ieškovės deklaruojamas susirūpinimas ateitimi galėtų būti traktuojamas kaip kilusios situacijos specifinis aspektas.
19. Ieškovė yra jauno amžiaus. Ši aplinkybė suponuoja, kad patirtų sužalojimų pobūdis, vieta (išmuštas dantis, keli dantys nuskelti, pažeistas smakras ir kt.) ieškovei turėjo sukelti papildomus neigiamus išgyvenimus.
20. Ieškovės išskirtos aplinkybės, kad dėl eismo įvykio pakriko jos ir partnerio santykiai, žinia apie įvykį galimai prisidėjo prie jos velionės mamos sveikatos būklės pablogėjimo, yra pernelyg neapibrėžtos, jog jas būtų galima laikyti bent netiesiogine atsakovo veiksmų pasekme. Neatmestina, kad dėl patirtų išgyvenimų, jausto skausmo galėjo sutrikti ieškovės emocinė pusiausvyra, tačiau paminėtos ieškovės aplinkybės neturėtų būti traktuojamos kaip tokios, kurios turėtų būti išskirstos iš bendro konteksto. Be to, ieškovė tik abstrakčiai nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų negalėjo aplankyti sirgusios mamos, ja pasirūpinti. Nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad patirti sužalojimai būtų riboję ieškovės galimybes atlikti nurodytus veiksmus ilgiau nei buvo būtina nešioti kojos įtvarą. Antra vertus, kaulų lūžių teismo medicinos ekspertas ikiteisminio tyrimo metu nepriskyrė prie ginčo eismo įvykio pasekmių. Dėl to ieškovės nurodyti teiginiai nelaikytini specifiniais ir papildomai didinančiais jos patirtos žalos dydį.
21. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šis CK įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).
23. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).
24. Pasisakydama dėl to, kad atlygino ieškovės patirtą neturtinę žalą, atsakovė, be kita ko, remiasi tuo, jog bendrovės ieškovei išmokėtas neturtinės žalos atlyginimo dydis viršija teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo sumų esant nežymiam sveikatos sutrikdymui vidurkį. Dėl to, pasak atsakovės, neturtinės žalos atlyginimo suma neturėtų būti didinama, t. y. žala buvo teisingai atlyginta.
25. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – teismų praktika, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, kasacinio teismo pripažįstama kaip vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). Tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismai neturėtų suabsoliutinti kasacinio teismo praktikoje nustatytų dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nes kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).
26. Procesiniuose dokumentuose bylos šalys nurodė eilę kasacinio teismo ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų, priimtų bylose dėl neturtinės žalos, padarytos nežymaus ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, atlyginimo. Ieškovė pripažįsta, kad teismų praktikoje įprastai už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir jam padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 579 Eur iki 2 896 Eur.
27. Dubliko 18 punkte ieškovė nurodo dvi kasacines bylas, kuriose buvo priteisti didesni neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (4 344 Eur – byloje Nr. 2K-141/2013, 4 924 Eur – byloje Nr. 2K-551/2013). Tačiau šie ieškovės išskirti atvejai pagal savo faktines aplinkybes yra pernelyg nutolę nuo nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo faktinės situacijos toje apimtyje, kokius sužalojimus patyrė nukentėjęs asmuo.
28. Byloje Nr. 2K-141/2013 nukentėjusiam asmeniui po eismo įvykio nustatytas kairio stipinkaulio apatinio trečdalio lūžis, poodinė kraujosruva kairės blauzdoje, odos nubrozdinimas galvos dešinėje pusėje; nukentėjusysis buvo šešis mėnesius nedarbingas, jam atlikta ne viena operacija, skausmą jautė po įvykio praėjus trims metams, matomoje vietoje liko randas, ranka tapo nejautri, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis neteko darbo. O byloje Nr. 2K-551/2013 nukentėjusysis patyrė galvos sužalojimus (muštinę žaizdą pakaušio srityje, pakauškaulio lūžį, galvos smegenų sumušimą), taip pat nubrozdinimą juosmens dešinėje pusėje, prarado 45 procentus bendrojo darbingumo, buvo nedarbingas apie keturis mėnesius.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovės sveikata sutrikdyta nežymiai. Ieškovės eismo įvykio metu patirti sužalojimai yra įvardyti šio sprendimo 8 punkte. Medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota ieškovės patirtų sužalojimų gijimo komplikacijų. Kaip pasisakyta šio sprendimo 13 ir 17 punktuose, vienintelės objektyvios sužalojimų pasekmės, kurios ieškovei yra likusios iki šiol, tai poreikis tęsti ortodontinį gydymą, taip pat vidinėje lūpos dalyje likęs randas.
30. Ieškovės patirti ir objektyviai pagrįsti sveikatos sužalojimai akivaizdžiai mažesni nei patyrė nukentėjusieji situacijose, nagrinėtose bylose Nr. 2K-141/2013 ir Nr. 2K-551/2013. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovės atsiliepimo į ieškinį 18 punkte (šio sprendimo 2.2 papunktis) paminėti teismų praktikos pavyzdžiai negali būti ignoruojami. Nors atsakovės minimose bylose nukentėjusiesiems asmenims žala buvo padaryta juos nepartrenkus perėjose, bet kitomis aplinkybėmis, tačiau visais atvejais nukentėjusieji patyrė dantų sužalojimus. Tai yra, ieškovės patirtų sužalojimų pobūdis iš esmės atitinka sužalojimus (jie yra arba platesni, arba siauresni), kurie konstatuoti nukentėjusiesiems kaip konkrečių asmenų veiksmų rezultatas atsakovės nurodytose bylose.
31. Atsakovės ieškovei išmokėta neturtinės žalos atlyginimo suma, pritariant atsakovės atsikirtimams, išdėstytiems procesiniuose dokumentuose, atitinka vidutiniškai panašiose situacijose priteisiamų neturtinės žalos atlyginimų vidurkį. Ieškovė akcentuoja, kad jos patirti išgyvenimai yra ypač dideli, t. y. išskirtiniai. Tačiau šių jos argumentų nepatvirtina kiti objektyvūs faktiniai duomenys. Prieš tai pasisakyta, kad be tęsiamo ortodontinio gydymo ieškovei yra likęs tik randas, kuris iš išorės nėra matomas. Kitų dėl eismo įvykio atsiradusių sveikatos sutrikimų, kuriuos galėtų patvirtinti medicininiai dokumentai, ieškovė neturi. Ieškovės minimi emocinio pobūdžio išgyvenimai pagal savo pobūdį nėra tiek išskirtiniai, kad sudarytų pagrindą konstatuoti, jog ieškovės patirtą neturtinę žalą tinkamai galėtų kompensuoti tik ženkliai didesnė nei analogiškose situacijose vidutiniškai priteisiama žalos atlyginimo suma. Pastebėtina, kad ekonominiai ir pragyvenimo lygio pokyčiai nėra tokie, jog suponuotų, kad proporcingai padarytų sužalojimų mastui ieškovės patirta žala turėtų būti prilyginta žalai, kurią patyrė nukentėjusieji asmenys bylose Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013 nagrinėtais atvejais.
32. Kiek tai susiję su ieškovės argumentais, kad, nustatydama mokėtinos neturtinės žalos dydį, atsakovė netinkamai rėmėsi Rekomendacijų nuostatomis, pirmiausia pažymėtina, jog Rekomendacijos nustato tik žalos atlyginimo gaires, bet ne privalomus draudikams taikyti neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo rodiklius. Rekomendacijų 4.2.4 papunktyje nustatyta, kad orientacinis neturtinės žalos dydis esant sveikatos sutrikdymui, jeigu sveikatos sutrikdymo laikotarpis virš šešių mėnesių, yra iki 8 MMA. Nustatydama ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį atsakovė rėmėsi Rekomendacijų 4.2.2 punktu. Tačiau tai nėra reikšminga aplinkybė, nes atsakovė išmokėjo tokią sumą, kuri atlygina ieškovės patirtą neturtinę žalą. Vien tik aplinkybė, kad pagal Rekomendacijų 4.2.4 papunktį maksimali orientacinė neturtinės žalos atlyginimo suma yra didesnė nei pagal atsakovės taikytą Rekomendacijų nuostatą, pati savaime neturi teisinės reikšmės, kadangi ieškovės patirtos žalos dydis nesiekia 8 MMA. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė kompensuotinos neturtinės žalos dydį apskaičiavo įvertinusi visas reikšmingas ir ieškovės situaciją individualizuojančias faktines aplinkybes.
33. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės pareikšto reikalavimo – jos dėl atsakovo V. Š. veiksmų patirtą neturtinę žalą atsakovė ERGO Insurance SE yra atlyginusi.
34. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovai įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų, į bylą nepateikė. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,96 Eur Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš ieškovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės K. A. 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.