Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-311-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-04
Bylos Nr.: e2A-311-864/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Laima Ribokaitė
Atsakovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensdige“, uždarosios akcinės bendrovės „Vandens parkas“
Ieškovas: A. Ž.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių akcinės draudimo bendrovės „Gjensdige“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vandens parkas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vandens parkas“ ir akcinei draudimo bendrovei „Gjensdige dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. Ž. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti: 1) iš atsakovės UAB „Vandens parkas“ – 2 000 Eur turtinės žalos, 2 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) iš atsakovės ADB „Gjensidige“ – 5 855 Eur turtinės žalos, 1 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš atsakovių.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. vasario 4 d., apie 14 val. „Vichy“ vandens parke (toliau – vandens parkas), valdomame atsakovės UAB „Vandens parkas“, esančiame adresu Ozo g. 14C, Vilnius, ieškovei čiuožiant ant pripučiamos padangos (valtelės) vienu iš vandens parke esančiu kalneliu („Ohanos upė“), jai padarytas sveikatos sutrikdymas – leisdamasi vandens kalneliu ieškovė, susilenkus padangai/valtelei, veidu ir galva trenkėsi į šios padangos/valtelės rankeną. Anot ieškovės, smūgis buvo toks stiprus, kad ieškovei nulūžo priekinis viršutinis dantis, buvo prakirsta apatinė lūpa. Pažymi, kad iš karto po įvykio atsakovės UAB „Vandens parkas“ darbuotojai surašė nelaimingo atsitikimo aktą Nr. 6 ir nurodė, jog vandens parko veiklos civilinė atsakomybė yra apdrausta ADB „Gjensidige“. Ieškovė teigė, kad tą pačią dieną kreipėsi į VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką (toliau – Žalgirio klinika), kurioje ją apžiūrėjęs gydytojas nustatė muštinę 1,5 cm ilgio žaizdą apatinės lūpos gleivinėje; buvo atlikta dantų rentgenograma, skaitmeninis dantų ro spausdinimas. Ieškovės teigimu, gydytojas diagnozavo – nulūžęs 21 danties vainikas, rentgenologiškai lūžio linija aukščiau alveolės krašto, vainikas įstrigęs tarp 11, 22 dantų; gydytojo rekomendacija: lūžusio danties protezavimas. Nurodė, kad Žalgirio klinikoje atlikta žaizdos revizija, hemostazė, pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, susiūti audiniai. Ieškovė pažymėjo, kad vėliau kreipėsi į individualią M. Ignatavičiaus įmonę „IMI“, kurioje 2018 m. vasario 9 d. jai pagaminta estetinė vieno danties plokštelė; paslauga kainavo 75 Eur. Aiškina, kad 2018 m. vasario 15 d. Žalgirio klinikoje pašalinta lūžusio danties šaknis, susiūta žaizda. Anot ieškovės, ji 2018 m. kovo 7 d. kreipėsi į UAB „Vitaldija“, kurioje jai atlikta konusinio pluošto kompiuterinė tomograma; paslauga kainavo 80 Eur. Pažymėjo, kad odontologas, įvertinęs ieškovės būklę, parengė preliminarų gydymo planą; preliminari gydymo sąmata – 1 865 Eur. Ieškovė papildomai nurodo, kad 2018 m. spalio 4 d. Žalgirio klinika aprašė dantų būklę ir sudarė gydymo sąmatą; teigia, jog gydytojai diagnozavo dar ir 12-o danties šaknies skilimą bei rekomendavo jį šalinti; pagal šios klinikos sąmatą, pažeistų dantų (12-11-21-22) atstatymo kaina, jei yra naudojami dantų implantai, sudaro 7 700 Eur.

3. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. vasario 20 d. kreipėsi į atsakovę ADB „Gjensidige“, įregistravo įvykį, pareiškė pretenziją dėl draudimo išmokos. Ieškovės teigimu, draudimo bendrovė priskaičiavo 150 Eur draudimo išmoką (kaip vėliau paaiškėjo pagal Asmens draudimo sutartį), kuri buvo pervesta į ieškovės banko sąskaitą. Kita vertus, ieškovė nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 2 dalimi, ši išmoka į prašomos atlyginti žalos dydį neįskaitoma.

4. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. ieškovė pateikė atsakovėms reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė ADB „Gjensidige“ 2018 m. gegužės 28 d. pateikė atsakymą Nr. duomenys neskelbtini dėl sprendimo žalos byloje Nr. duomenys neskelbtini, kuriame nurodė, jog nenustatytos visos būtinos sąlygos draudėjo civilinei atsakomybei kilti; tuo tarpu atsakovė UAB „Vandens parkas“ apsiribojo pranešimu apie tai, kad jos civilinė atsakomybė apdrausta. Ieškovės vertinimu, atsakovės UAB „Vandens parkas“ civilinė atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos grindžiama CK 6.270 straipsnio nuostatomis –civilinė atsakomybė atsiranda atsakovei UAB „Vandens parkas“ neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti klientų saugumą ir šios pareigos pažeidimas sudarė sąlygas žalai atsirasti, t. y. atsakovė neužtikrino, jog parko konstrukcijomis pasinaudojęs asmuo nebus sužalotas.

5. Ieškovė nesutiko su atsakovių pozicija, kad UAB „Vandens parkas“ valdomo „Vichy“ vandens ir pramogų parko veikla nėra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, o vandens parke eksploatuojami įrenginiai nėra padidinto pavojaus šaltiniai.

6. Ieškovė nurodė, kad įvykio metu buvo blaivi, laikėsi vandens parko darbuotojų nurodymų ir naudojimosi atrakcionu taisyklių; neatliko jokių neteisėtų ar taisykles pažeidžiančių veiksmų; sumokėjo atlyginimą už leidimąsi vandens kalneliais ir pagrįstai tikėjosi, kad vandens parkas įgyvendins tiesioginę savo funkciją ir pareigą – užtikrins saugios paslaugos suteikimą. Teigė, kad jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo fakto, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte, todėl neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne. Pabrėžė, kad nei taisyklėse, nei informaciniuose stenduose nebuvo informacijos apie dantų išmušimo riziką naudojantis atsakovės paslaugomis. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovių teiginiais dėl to, kad pati ieškovė neva elgėsi netinkamai, neva ieškovės veiksmai atitinka didelio neatsargumo požymius, nes atsakovės nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, t. y. nepateikė jokių įrodymų apie ieškovės tyčią žalotis arba ieškovės neatsargumą. Teigė, kad atsakovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų kokias konkrečiai vidaus taisykles ieškovė pažeidė. Pažymėjo, kad didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

7. Anot ieškovės, sužalojimas sukėlė jai didelį ir ilgalaikį fizinį skausmą, emocinį šoką, sveikatos bei laikiną darbingumo netekimą, įvairius nepatogumus buityje, miego sutrikimus dėl skausmo, išgyvenimus dėl išvaizdos subjaurojimo ir natūralaus danties negrįžtamo netekimo, bendravimo galimybių sumažėjimo. Dėl patirtos traumos ieškovė negalėjo dirbti, kenčia skausmus, turi nešioti danties plokštelę, jaučia diskomfortą valgydama, gėdijasi šypsotis, gydymo metu tenka taikyti dalinę nejautrą. Be to, pažymėjo, kad ieškovės darbo pobūdis betarpiškai susijęs su gyvais pokalbiais – ieškovė dirba psichologe, todėl ieškovės tinkama priekinių dantų būklė ir išvaizda akivaizdžiai būtinas tokį darbą dirbančio asmens atributas. Ieškovės patiriama neturtinė žala didėja ir todėl, kad dėl atsakovių nepagrįsto vengimo atlyginti žalą, ji iki šiol negali pradėti dantų protezavimo procedūros ir iki šiol patiria su tuo susijusius nepatogumus. Ieškovė jai padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 3 000 Eur. Nurodė, kad pagal atsakovių tarpusavio draudimo sutartį atsakovės nusistatė, jog kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju taikoma 2 000 Eur besąlyginė išskaita. Atsižvelgiant į tai, ieškovė reikalavimą atlyginti turtinę žalą dalyje dėl 2 000 Eur reiškė atsakovei UAB „Vandens parkas“, o dėl likusios 5 855 Eur turtinės žalos atlyginimo – ADB „Gjensidige“; atitinkamai reikalavimą dėl neturtinės žalos dalyje dėl 2 000 Eur ieškovė taip pat reiškė atsakovei UAB „Vandens parkas“, o dėl likusios (1 000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo – ADB „Gjensidige“.

Atsiliepimas

8. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepime į patikslintą ieškinį, triplikuose bei teismo posėdžių metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad ieškovė 2018 m. vasario 4 d. atsakovės UAB „Vandens parkas“ valdomame vandens parke, leisdamasi anot valtelės nuo vandens kalnelio „Ohanos upė“, susižalojo – jai lūžo priekinis dantis. Pažymėjo, kad tuo pagrindu ieškovei išmokėjo 150 Eur draudimo išmoką, nes visi UAB „Vandens parkas“ klientai apdrausti asmens draudimu. Nurodo, kad tarp UAB „Vandens parkas“ ir ADB „Gjensidige“ taip pat buvo sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis (liudijimas GJELT Nr. duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo pradėtos žalos sureguliavimo procedūros (žalos byla Nr. duomenys neskelbtini), tačiau 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. duomenys neskelbtini atsakovė informavo ieškovę, jog įvykis pagal minėtą sutartį pripažintas nedraudžiamuoju.

9. Atsakovė nesutiko su ieškovės pozicija, kad nusileidimo kalnelis „Ohanos upė“ yra padidinto pavojaus šaltinis. Atsakovės nuomone, ieškovės nurodytos kasacinio teismo nutartys nelaikytinos precedentu nagrinėjamai bylai, nes priimtos prieš daugiau nei 6 metus ir iš esmės yra vienintelės kasacinio teismo nutartys, kuriose teismas pasisakė dėl vandens kalnelių priskirtinumo padidinto pavojaus šaltiniui. Be to, atsakovės vertinimu, kasacinio teismo išaiškinimai yra kritikuotinos argumentacijos bei priimti esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms nei nagrinėjamoje byloje – minėtose bylose žala padaryta leidžiantis nuo ekstremalių/pavojingų kalnelių, tuo tarpu „Ohanos upė“ kalnelis UAB „Vandens parkas“ pristatomas kaip šeimyninis, saugus. Taigi, anot atsakovės, nusileidimo kalnelis „Ohanos upė“ nekelia didesnio nei įprasta pavojaus – nėra potencialiai pavojingas įrenginys, jis nėra registruotas Potencialiai pavojingų įrenginių registre ir nėra jame registruotinas; praktiškai neturi kenksmingų savybių. Teigė, kad nusileidimo kalnelis nėra mechaninis įrenginys, nėra mašina, pats savaime nejuda ir neturi jokių mechanizmų. Pažymėjo, kad šiame nusileidimo kalnelyje vanduo yra seklus, nebėga neįprastai stipria srove, yra niekuo nesiskiriantis nuo gamtoje esančių seklių vandens telkinių, tad yra visuotinai įprastas ir nepavojingas. ADB „Gjensidige“ vertinimu, įprastas įrenginys, skirtas nepavojingu būdu slysti/čiuožti/šliuožti negali būti priskiriamas prie padidinto pavojaus šaltinių. Be to, anot atsakovės, slydimą nusileidimo kalneliu „Ohanos upė“ galima kontroliuoti; naudojantis šiuo nusileidimo kalneliu pagal taisykles, praktiškai neįmanoma susižaloti; asmuo, sėdintis padangoje į nusileidimo kalnelio dugną remiasi pakankamai dideliu plotu, todėl norint apsiversti būtinas aktyvus paties sėdinčiojo valtelėje/padangoje asmens veiksmas, arba išorinė jėga.

10. Atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovė nenurodė kokias nusileidimo kalnelio „Ohanos upė“ savybes ji laiko tokias pavojingas ir nekontroliuojamas, jog jis turėtų būti laikomas itin pavojingu įrenginiu. Tuo labiau, iš ieškovės procesinių dokumentų neaišku, ar, jos nuomone, pavojingu šaltiniu yra pats nusileidimo kalnelis ar pripučiama padanga, kuria ji leidosi, ar vandens baseinas, į kurį nusileidus įvyko nelaimingas atsitikimas. Pažymėjo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne pačiame nusileidimo kalnelyje, o jau įčiuožus į baseiną, kuris teismų praktikoje paprastai nelaikomas padidinto pavojaus šaltiniu.

11. Anot atsakovės, ieškovė nepagrįstai savo reikalavimą kildina iš delikto, nes tarp ieškovės ir UAB „Vandens parkas“, įsigijus bilietą, susiklostė sutartiniai paslaugų teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad ieškovė netinkamą produkto (paslaugos) kokybę įrodinėja vieninteliu įrodymu – pačiu žalos faktu, tačiau jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių netinkamai suteiktą paslaugą ar įrenginių netinkamą kokybę, nepateikė.

Atsiliepimas

12. Atsakovė nurodė, kad po 2018 m. vasario 4 d. nelaimingo atsitikimo ieškovei buvo konstatuotas tik 21-o danties lūžis; tai patvirtina Žalgirio klinikų išrašas. Pažymi, kad sužalojimo mastas (21-o danties lūžis) buvo nustatytas ne tik išoriškai apžiūrėjus ieškovę, tačiau ir atlikus rentgenogramą. Taigi, atsakovės vertinimu, atliktoje rentgenogramoje gydytojai nematė kitų dantų pažeidimų, todėl jų ir neaprašė. Aiškina, kad 12-o danties šaknies skilimas ir poreikis protezuoti 12, 11, 21, 22 dantis ieškovei nustatytas tik 2018 m. spalio 4 d., t. y. praėjus daugiau nei pusmečiui nuo įvykio, todėl kyla abejonės dėl 12-o danties pažeidimo ir 4 dantų protezavimo sąsajumo būtent su 2018 m. vasario 4 d. įvykiu. Be to, anot atsakovės, vertinant poreikį protezuoti 4 priekinius dantis, būtina nustatyti, kokia ieškovės dantų būklė buvo iki 2018 m. vasario 4 d. įvykio; ar šio poreikio nelėmė iki 2018 m. vasario 4 d. egzistavusios priežastys (ieškovės organizmo ypatumai, burnos higiena, dantų ligos, buvusios traumos ir pan.).Atsakovė nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti išlaidas už dar 3 dantų protezavimą. Be to, pažymėjo, kad ieškovė faktiškai 7 700 Eur išlaidų už protezavimo paslaugas nėra patyrusi, taip pat neįrodinėjo, jog dėl finansinės padėties negalėjo šių paslaugų gauti, todėl ieškovės prašomas priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimas neatitinka realumo ir būtinumo kriterijų.

13. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės prašomu priteisti neturtinės žalos dydžiu. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama 3 000 Eur suma neturtinei žalai kompensuoti teismų praktikoje priteisiama už ženkliai intensyvesnius sužalojimus. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių deklaruojamą emocinį šoką, nedarbingumą, nepatogumus buityje, bendravimo galimybių sumažėjimą.

14. Anot atsakovės, Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (liudijimas GJELT Nr. duomenys neskelbtini) susitarta, kad apdraudžiamos UAB „Vandens parkas“ veiklos civilinės atsakomybės, neturtinės žalos ir kitos rizikos, tačiau sutarta, jog joms taikoma 2 000 Eur besąlyginė išskaita, todėl reikalavimas ADB „Gjensidige“ atžvilgiu turėtų būti mažinamas 2 000 Eur kiekvienai rizikai.

Atsiliepimas

15. Atsakovė UAB „Vandens parkas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

16. Atsakovė iš esmės patvirtino, kad ieškovė 2018 m. vasario 4 d. jos valdomame vandens parke patyrė nelaimingą atsitikimą – čiuoždama „Ohanos upė“ kalnelyje apsivertė ir susižeidė, t. y. įvykio metu užfiksuota, jog lūžo ieškovės priekinis dantis.

17. Nurodė, kad jos teikiamos paslaugos ir pramogų įrengimai įvykio dieną buvo kokybiški ir saugūs, o žala kilo dėl ieškovės didelio neatsargumo – neįvertino savo fizinių galimybių, elgdamasi lengvabūdiškai ir neatsargiai, apsivertė ir susižeidė prie atrakciono „Ohanos upė“ esančiame vandens baseine. Pažymėjo, kad įvykio dieną visi vandens parko įrenginiai, tarp jų ir atrakciono „Ohanos upė“ nusileidimo kalnelis bei jame naudojamos pripučiamos nusileidimo valtelės, buvo prižiūrėti, tvarkingi, atitiko reikalavimus, sertifikuoti, be jokių defektų; atsakovės personalas įvykio dieną veikė tinkamai – prižiūrėjo vandens parke pramogaujančius asmenis stebėdami, kad šie naudotųsi atrakcionais saugiai ir nepažeisdami nustatytų taisyklių. Teigė, kad nusileidimo kalnelis „Ohanos upė“ yra saugus naudoti ir atitinka visus tokiems įrenginiams taikomus reikalavimus, įrangos naudojimas yra saugus ir nesusijęs su rizika; minėtas atrakcionas šeimyninis, itin erdvus ir ypatingai saugus, neturintis didelio aukščio perkryčių.

18. Anot atsakovės, jos veikla nėra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, o vandens parke eksploatuojami įrenginiai nėra padidinto pavojaus šaltiniai, todėl atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio nurodytas sąlygas, o nesant visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, išvardintų CK 6.245-6.249 straipsniuose, atsakovei civilinė atsakomybė taip pat negali būti taikoma.

19. Atsakovės vertinimu, Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių įstatymu atsakovės vandens parko atrakcionai, įskaitant atrakcioną „Ohanos upė“, nėra įtraukti į potencialiai pavojingų įrenginių kategoriją. Pažymėjo, kad saugų nusileidimą atrakcionu, vadovaudamasis nustatytomis vandens parko taisyklėmis ir vandens parko atsakingų asmenų nurodymais bei įtakojamas vandens parko taikomų saugumą užtikrinančių priemonių, kontroliuoja ir pats besileidžiantis. Anot atsakovės, kai asmuo laikosi tinkamos pozicijos visą leidimosi laiką, jokių žalingų pasekmių neatsiranda. Be to, teigė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne atrakcione „Ohanos upė“, o už šio atrakciono esančiame vandens baseine, kuris taip pat nelaikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Teigė, kad vandens parko pareiga užtikrinti klientų saugumą negali būti suabsoliutinama ir suprantama kaip bet kokių rizikų prisiėmimą.

20. Anot atsakovės, ieškovės veiksmai atitinka didelio neatsargumo požymius, nes tais atvejais, kai vandens parko atrakcionuose asmuo elgiasi atsargiai ir laikantis nustatytų taisyklių, jokių žalingų pasekmių neatsiranda. Teigė, kad ieškovė leidosi minėtu kalneliu pažeisdama vandens parko vidaus taisykles, ignoravo taisyklėse nustatytus draudimus, tikėdamasi, kad dėl bet kokios patirtos žalos bet kokiu atveju atsakys atsakovė.

Atsiliepimas

21. Atsakovė papildomai nurodė, kad teismui pateiktame įrodyme – filmuotoje medžiagoje, įvairiais rakursais nufilmuotas naudojimasis atrakcionu, kurioje matyti, jog atrakcione nereikalingos jokios specialios žinios, įgūdžiai ar kitokios ypatingos asmens savybės. Naudojimasis atrakcionu yra intuityvus, nes atrakcione nusileidimui naudojamos valtelės, veikiamos išcentrinių jėgų bei atrakciono konstrukcijos, nusileidžia iki išlipimo zonos be jokių pastangų; ir tik tais atvejais, jei atrakcionu besinaudojantis asmuo savo neatsargiais veiksmais trikdo nusileidimą (stabdo, šokinėja ar kt.), gali kilti nenumatytų kliūčių tinkamam nusileidimui. Taigi, anot atsakovės, patirti žalos tokiame atrakcione įmanoma tik grubiai pažeidus naudojimosi juo taisykles ir instrukcijas ar kitokiais tyčiniais veiksmais. Be to, pažymėjo, kad asmenys, besilankantys vandens parkuose (kaip ir kituose aktyvių pramogų parkuose, atrakcionuose, čiuožyklose ir pan.), supranta, jog bet kokia aktyvi fizinė veikla yra susijusi su didesne fizinių traumų tikimybe, ir tokią riziką savo veiksmais prisiima.

22. Kita vertus, anot atsakovės, jeigu būtų konstatuotas pagrindas svarstyti žalos atlyginimo klausimą, prašomi atlyginti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai yra nepagrįstai dideli. Pažymėjo, kad nėra aiškus ir patirtų išlaidų ryšys su įvykio metu patirtais sužalojimais. Atsakovė aiškino, kad byloje pateikti duomenys, jog 21-as dantis endodontiškai gydytas; atsakovės vertinimu, toks gydymas galėjo turėti įtakos susižalojimo mastui ir žalos dydžiui, todėl būtina vertinti ir iki įvykio buvusių gydymų pasekmes. Be to, pažymėjo, kad byloje pateikiamuose išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nėra nurodytos konkrečios suteiktos paslaugos ir paslaugų gavėjas (nenurodyta, kad apmokėtos prekės ar paslaugos suteiktos būtent ieškovei). Taip pat kvestionavo, ar įsigytos paslaugos ir/ar prekės skirtos gydytojo ir ar buvo susijusios su įvykio metu patirtos traumos gydymu. Teigė, kad įvykio metu buvo sužalotas tik vienas 21-as dantis (tai konstatuota ir gydytojų iš karto po įvykio), o pateiktoje Žalgirio klinikos sąmatoje nurodytas jau keturių dantų – 12, 11, 21 ir 22, gydymas, todėl, anot atsakovės, nurodytos 12, 11 ir 22 dantų gydymo bei protezavimo išlaidos negali būti atlyginamos, nesant priežastinio ryšio tarp įvykio ir šių dantų sužalojimų.

23. Anot atsakovės, ieškovė neįrodė nei neturtinės žalos dydžio, nei jos kilimo fakto, t. y. neįrodė sukeltų nepatogumų ir sunkumų dėl įvykio, nepateikė įrodymų dėl netekto darbingumo ir pan., todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas. Pažymėjo, kad net ir pripažinus, jog egzistuoja visos aplinkybės, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis. Atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovei išmokėta 150 Eur draudimo išmoka turi būti įskaityta kaip dalis neturtinės žalos atlyginimo, o CK 6.290 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Vandens parkas“ 2 000 Eur turtinės žalos, 2 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 903,42 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 3 005 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 903,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25. Pirmos instancijos teismas iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatė, kad :

25.1. 2018 m. vasario 4 d. ieškovė lankėsi atsakovės UAB „Vandens parkas“ valdomame „Vichy“ vandens pramogų parke, kuriame apie 14.30 val. užfiksuotas nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovė, vandens atrakcione/kalnelyje „Ohanos upė“, nusileisdama specialiai pritaikyta nusileidimo valtele/padanga (e. b. l. 179, T. 1; nuotrauka Nr. 4), susižeidė.

25.2. Atsakovės UAB „Vandens parkas“ užpildytame 2018 m. vasario 4 d. nelaimingo atsitikimo akte Nr. 6 užfiksuota, kad ieškovė „čiuoždama apsivertė čiuožykloje ir dantimis trenkėsi į padangos rankeną, ko pasėkoje lūžo priekinis dantis“.

25.3. Ieškovė tą pačią dieną – 2018 m. vasario 4 d., kreipėsi į Žalgirio kliniką, kurioje gydytojas nustatė: muštinė 1,5 cm ilgio žaizda apatinės lūpos gleivinėje, nulūžęs 21 danties vainikas, rentgenologiškai lūžio linija aukščiau alveolės krašto; vainikas įstrigęs tarp 11, 22 dantų. Apžiūros metu padaryta ieškovės dantų rentgenograma.

25.4. Ieškovė po tam tikro laiko kreipėsi į individualią M. Ignatavičiaus įmonę „IMI”, kur 2018 m. vasario 9 d. buvo pagaminta estetinė vieno danties plokštelė; paslaugos kaina – 75 Eur.

25.5. Ieškovė 2018 m. kovo 7 d. kreipėsi į UAB „Vitaldija”, kur jai buvo atlikta konusinio pluošto kompiuterinė tomograma, sudarytas preliminarus gydymo planas; paslaugos kaina – 80 Eur. Taip pat šioje įstaigoje parengtas preliminarus ieškovės 21-o danties gydymo planas (numatyta danties implantacija); preliminari gydymo sąmata – 1 865 Eur, tačiau nurodyta, jog gydymo planas gali būti koreguojamas.

25.6. Ieškovei 2018 m. spalio 1 d. Žalgirio klinikoje buvo nuimtas laikinas 12-11-22 dantų vainikėlis/laikinas tiltas, išpreparuotas 12-o danties nuolatinis vainikinis užpildas, tačiau dar neišėmus standartinio srieginio kaisčio, apžiūrėjus mikroskopo kontrolėje, pastebėta skilimo linija nuo bukalinio krašto iki kanalo įeigos.

25.7. Žalgirio klinikos gydytoja K. L. 2018 m. spalio 4 d. išraše nurodė, kad po gydytojo endodontologo konsultacijos ieškovei diagnozuotas 12-o danties šaknies skilimas, rekomenduota 12-ą dantį šalinti; taip pat pasiūlyti du gydymo variantai dėl 12-11-21-22 dantų gydymo – I variantas su 12 ir 21 dantų implantacija ir protezavimu (visų 12-11-21-22 dantų), bendra kaina – 7 700 Eur; II variantas – 13-11-22-23 dantų protezavimas; bendra kaina 4 200 Eur.

25.8. Atsakovė pateikė į bylą savo gydytojo-eksperto išvadą, kurioje gydytojas-ekspertas E. D., remdamasis Žalgirio klinikos, Ignatavičiaus įmonės ir UAB „Vitaldija“ į bylą pateiktais rašytiniais medicininiais ieškovės dokumentais, padarė išvadą, kad traumos metu pažeistas tik 21-as dantis; iki ir po traumos pacientei nustatyti daugybiniai dantų pakenkimai, sukelti lėtinio periodontito, ėduonies ir blogos dantų higienos, kurie niekaip negali būti susieti su įvykusia trauma, todėl visų kitų dantų gydymas, išskyrus 21-ą dantį, yra siejamas su lėtinių ligų sukeltomis pasekmėmis; po įvykio atlikta odontologų apžiūra, rentgenogramose nebuvo užfiksuota kitų dantų (išskyrus 21-o danties) pakenkimo.

25.9. Atsakovė ADB „Gjensidige“, remdamasi Asmens draudimo sutartimi (draudimo liudijimas GJELT duomenys neskelbtini), sudaryta su atsakove UAB „Vandens parkas“, 2018 m. kovo 1 d. raštu nurodė ieškovei, kad suskaičiavo ieškovei 150 Eur dydžio draudimo išmoką (žalos bylos Nr. duomenys neskelbtini); ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog minėtą išmoką gavo.

25.10. Ieškovė (jos atstovė) 2018 m. balandžio 18 d. raštu kreipėsi į atsakoves dėl 2 023,44 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (nurodant, jog 150 Eur draudimo išmoka nepakankama žalai atlyginti), tačiau atsakovė ADB „Gjensidige“ 2018 m. gegužės 28 d. raštu informavo ieškovę ir atsakovę UAB „Vandens parkas“, kad įvykis pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovių dėl atsakovės UAB „Vandens parkas“ civilinės atsakomybės draudimo (draudimo laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d.), pripažintas nedraudžiamuoju, nes ieškovė susižalojo dėl savo neatsargių veiksmų, tuo tarpu vandens parkas neatliko jokių neteisėtų veiksmų.

25.11. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje (draudimo liudijimas GJELT Nr. duomenys neskelbtini), be kita ko, šalys numatė kiekvienam draudžiamajam įvykiui taikyti 2 000 Eur dydžio besąlyginę išskaitą.

25.12. BĮ „Vilniaus miesto socialinės paramos centras“ 2019 m. gruodžio 9 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovė nuo 2012 m. rugsėjo 24 d. dirba centre vyresniojo psichologo pareigose

26. Teismas pažymėjo, kad vandens nusileidimo kalnelis „Ohanos upė“, kaip ir kiti panašaus pobūdžio kalneliai – neišskiriant jų pavojingumo/ekstremalumo laipsnio, kelia didelę žalos atsiradimo riziką dėl naudojimosi juo metu susidarančios laisvo kritimo/kinetinės/išcentrinės energijos, kuri yra beveik nekontroliuojama besileidžiančio asmens, t. y. nei ieškovė, nei atsakovė negali pašalinti minėtos rizikos iš esmės jokiomis atsargumo priemonėmis. Taigi, šiuo atveju nustatyti du minėti būtini kriterijai didesnio pavojaus šaltinio kvalifikavimui.

27. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Vandens parkas“, užsiimdama vandens pramogų parko organizavimo bei administravimo veikla, kurioje naudojami vandens nusileidimo kalneliai (tarp jų – kalnelis „Ohanos upė, kuriuo leisdamasi patyrė žalą ieškovė (ginčo dėl šios aplinkybės iš esmės byloje nekilo)), vykdo rizikingą, susijusią su didesniu pavojumi padaryti žalos kitiems, veiklą, taigi – valdo didesnio pavojaus šaltinį, todėl, kaip šio valdytoja, yra atsakinga už ieškovės sveikatai padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnio taisykles, įtvirtinančias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę nesant jo kaltės.

28. Teismas atkreipė dėmesį, jog tiek generalinio (CK 6.263 straipsnis), tiek specialaus (CK 6.270 straipsnis) deliktų atvejais, nepriklausomai nuo kaltės įrodinėjimo būtinumo, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo patirtos žalos ir ją padariusio asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta (ir iš esmės nekilo ginčo dėl to), kad būtent atsakovės UAB „Vandens parkas“ valdomas vandens kalnelis „Ohanos upė“, kuriuo leisdamasi ieškovė patyrė sveikatos sužalojimų, kaip didesnį pavojų aplinkiniams keliantis objektas, lėmė šios žalos ieškovei atsiradimą; byloje kilo ginčas dėl žalos/susižalojimų masto, tačiau dėl šios aplinkybės bus pasisakyta sprendžiant žalos – turtinės žalos, ieškovei atlyginimo klausimą.

29. Teismas nurodė, kad atsakovės nagrinėjamu atveju neįrodė ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo, jokie bylos duomenys neteikia pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė elgėsi itin neatsakingai ir rizikingai, bei tokiu būdu būtų prisiėmusi riziką dėl tokių savo veiksmų. Atsakovės net negalėjo tiksliai nurodyti kokias taisykles, instrukcijas, elgesio standartus ieškovė galimai pažeidė, apsiribojant deklaratyviais teiginiais, jog visų nustatytų taisyklių besilaikantis asmuo negali patirti jokių sužalojimų nurodytame ginčo kalnelyje, taip pat deklaratyviai nurodant, jog ieškovė „darė kažką ne taip“. Teismas laikė neįrodytais ir atsakovių teiginius dėl galimai liudytojo Š. Š. kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, nes atsakovės taip pat nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, apsiribojant prielaidomis ir abejonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178, 185 straipsniai).

30. Teismo vertinimu, laikytinos įrodytomis ieškovės jau patirtos 155 Eur išlaidos – jas patvirtina M. Ignatavičiaus įmonės „IMI” 2018 m. vasario 9 d. išrašytas kasos pajamų orderis (75 Eur sumai), UAB „Vitaldija” išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija VIT20 Nr. 308 (80 Eur sumai) ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Taip pat, ieškovė iš esmės įrodė būsimų išlaidų – 7 700 Eur, odontologinėms paslaugoms pagrįstumą ir šios išlaidos galėtų būti priteistinos ieškovei. Kita vertus, teismas įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y. 12-o danties šaknies skilimą iš dalies galėjo įtakoti ir liudytojos K. L. nurodytas neteisingai įstatytas sriegis minėtame dantyje (sriegis įstatytas ne į patį šaknies kanalą, o truputį į šoną; galimai gydytojo, tvarkiusio šį dantį, klaida); taip pat tai, jog ieškovės priekiniai dantys (visi, kurių būsimų tvarkymo išlaidų reikalaujama) buvo tvarkyti, jie buvo negyvi, atitinkamai silpni ir neatsparūs smūgiams. Teismo vertinimu, šios aplinkybės iš dalies taip pat galėjo įtakoti ieškovės patirtų sužalojimų mastą – 21-o danties (kuris faktiškai buvo negyvas ir nebuvo sustiprintas sriegiu) lūžimą, 12-o danties šaknies (kuris galimai buvo netinkamai sutvarkytas) skilimą, todėl teismas sumažino priteisiamų ieškovės prašomų būsimų išlaidų dydį iki 5 000 Eur (CPK 185 straipsnis; CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad bendras ieškovei priteistinas turtinės žalos dydis šiuo atveju sudarė 5 155 Eur (155 Eur + 5 000 Eur). Atsakovė ADB „Gjensidige“ jau yra sumokėjusi ieškovei 150 Eur draudimo išmoką pagal Asmens draudimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių, todėl šiuo atveju išmokėtos draudimo išmokos suma įskaitoma į žalos dydį, kuris priteistas ieškovei šiuo sprendimu, todėl ieškovei galutinai priteista 5 005 Eur (5 155 Eur - 150 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

31. Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, taip pat įvertinus nurodytą 2 000 Eur besąlyginę išskaitą, dėl kurios atsakovės susitarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje, iš atsakovės UAB „Vandens parkas“ priteistina 2 000 Eur, iš atsakovės ADB „Gjensidige“ – 3 005 Eur turtinės žalos atlyginimo ieškovei. Pažymėjo, kad ieškovė laisva pasirinkti kokiomis dalimis reikalauti žalos atlyginimo iš solidarių skolininkų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis; šiuo atveju dėl žalos dalies, viršijančios išskaitos dydį). Nurodė, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, 2 000 Eur besąlyginę išskaitą, dėl kurios atsakovės susitarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje, visas nurodytas neturtinės žalos dydis – 2 000 Eur, ieškovei priteistinas iš atsakovės UAB „Vandens parkas“.

32. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 64,53 proc. (ieškovė prašė priteisti bendrą 10 855 (7 855 + 3 000) Eur sumą, priteista – 7 005 (5 005 + 2 000) Eur), todėl ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis (atsižvelgiant į tai, jog ieškovės pareikšti reikalavimai patenkinti atsakovių atžvilgiu iš esmės vienoda apimtimi) priteistina 1 806,84 Eur (2 800 Eur x 64,53 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 903,42 Eur (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

33. Atsakovė ADB „Gjensidige“ (toliau ir apeliantė1) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

Atsiliepimas

34. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.270 str. (atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą), nes nusileidimo kalnelio „Ohanos upė“ statumas yra tik 13 proc., taigi pačioje stačiausioje atrakciono atkarpoje nuolydis tesudaro 13 centimetrų. Tokio statumo kalnelis negali sukurti ir nesukuria minimos laisvo kritimo/kinetinės/išcentrinės energijos, kurios nebūtų galima kontroliuoti. Pagal tokią logiką, čiuožyklos, esančios vaikų žaidimų aikštelėse, taip pat žiemą įrengiamos čiuožimų trasos ir pan., turėtų būti priskiriamos prie didesnio pavojaus šaltinių. Naudojantis šiuo nusileidimo kalneliu pagal taisykles, susižaloti yra praktiškai neįmanoma. Apeliantė1 pažymi, ginčo įvykio dieną minėtu nusileidimo kalneliu naudojosi ne tik ieškovė, tačiau ir eilė kitų vandens parko lankytojų, tačiau daugiau sužalojimų nebuvo fiksuota. Pats teismas pripažino, kad pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą į potencialiai pavojingų įrenginių kategoriją patenka (tik) variklinės pavaros ir degiąsias dujas naudojantys pramoginiai įrenginiai. Tačiau nenurodydamas motyvų, teismas šiuo įstatymu nesivadovavo. Todėl apeliantė1 pastebi, kad minėto įstatymo 3 straipsnyje yra išskiriamos aiškios potencialiai pavojingų įrenginių kategorijos, t. y. 1) garo ir vandens šildymo katilai; 2) slėginiai indai; 3) pavojingų medžiagų slėginiai vamzdynai, slėginiai garotiekiai ir karšto vandens vamzdynai; 4) beslėgės pavojingų medžiagų talpyklos; 5) liftai; 6) variklinės pavaros keltuvai žmonėms ir kroviniams kelti; 7) lynų keliai; 8) eskalatoriai ir judamieji takai; 9) kėlimo įrenginiai; 10) variklinės pavaros pramoginiai įrenginiai; 11) degiąsias dujas naudojantys pramoniniai įrenginiai. Akivaizdu, kad nei į vieną iš šių kategorijų nei UAB „Vandens parkas“ vykdoma veikla nei joje naudojami įrenginiai nepatenka. Ieškovė susižalojo ne leisdamasi kalneliu, o jau pačiame baseine. Teismų praktikoje pripažįstama, kad baseinas nėra laikomas didesnio pavojaus šaltiniu. Nėra pagrindo baseiną ir nusileidimo kalnelį vertinti kaip vientisą įrenginį, pažymėtina, kad jų paskirtis bei savybės yra visiškai skirtingos.

35. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Vandens parkas“ civilinės atsakomybės turėjo vertinti tarp ieškovės ir UAB „Vandens parkas“ susiklosčiusius sutartinius santykius, ieškovei įsigijus bilietą į vandens parką tarp jos ir atsakovės UAB „Vandens parkas“ susiklostė sutartiniai santykiai. Taigi ginčo atveju svarbu įvertinti, ar šalys tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Priešingu atveju, sutarties sudarymo faktas netenka reikšmės, kas reikštų, kad vandens parko lankytojai nėra saistomi jokių pareigų bei elgesio taisyklių lankydamiesi vandens parke, o tokia situacija ne tik teisiniu požiūriu negalima, bet ir nesąžininga UAB „Vandens parkas“ atžvilgiu. Ieškovės pareiškimai nebuvo pagrįsti, tuo tarpu teismas jokių pažeidimų ar vykdomos veiklos neatitikimų teisės aktų reikalavimams iš UAB „Vandens parkas“ pusės nenustatė. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad UAB „Vandens parkas“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai.

36. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kartu su draugu vandens parke nesilaikė saugumo reikalavimų. apeliantės1 vertinimu, sprendžiant dėl ieškovės didelio neatsargumo svarbios yra šios aplinkybės:

36.1. Ieškovė kalneliu „Ohanos upė“ leidosi su draugu Š. Š.

36.2. Valtelei atsidūrus baseine Š. Š. iš jos iškrito (iššoko).

36.3. Š. Š. iškritimas (iššokimas) iš valtelės buvo sąmoningas ir negali būti paaiškinamas valtelę veikusia nusileidimo energija, kadangi tokiu atveju kiltų klausimas, kaip ieškovė būdama fiziškai silpnesnė visgi sugebėjo išsilaikyti valtelėje. Be to, šiuo kalneliu leidžiasi ir vaikai, tai tik patvirtina, kad suaugusio asmens iškritimas nuo valtelę tariamai veikiančios nusileidimo energijos nėra įmanomas.

36.4. Š. Š. iššokus iš valtelės, pastaroji veikiama tik ieškovės kūno svorio susilenkė, ko pasėkoje viena iš valtelės rankenų trenkėsi ieškovei į burną, sužalojant lūpą bei 21-ą dantį. Jei ieškovė su savo draugu būtų laikęsi visų būtinų atsargumo priemonių, jei Š. Š. nebūtų iššokęs iš valtelės, tokio scenarijaus būtų išvengta. Kadangi kalneliu „Ohanos upė“ leidosi ieškovė su draugu Š. Š. kartu, jų veiksmai laikytini bendrais, neatitinkančiais atsargaus ir rūpestingo elgesio reikalavimų, todėl vertintini kaip didelis neatsargumas.

37. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei būsimos žalos atlyginimą. Teismas, priteisdamas ieškovei būsimos žalos atlyginimą, pažeidė teisingo nuostolių atlyginimo principą, kadangi, vadovavosi preliminaria sąmata, kuri neatspindi tikrojo žalos dydžio. Teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtų sąlygų, kurioms esant gali būti priteistas būsimos žalos atlyginimas, o būtent – ieškovės finansinės padėties. Teismas taip pat nevertino ir to fakto, kad ieškovė yra darbingo amžiaus moteris, turinti nuolatinį kvalifikuotą darbą, gaunanti pastovias pajamas, turinti finansinę galimybę su advokatu atsiskaityti už jo teikiamas teisines paslaugas.

38. Pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl įvykio buvo pažeisti 4 ieškovės dantys. Ieškovė po įvykio lankėsi net trijose gydymo įstaigose, nei vienoje iš jų nebuvo nustatyta, kad ieškovei be 21 danties įvykio metu būtų pažeisti ir kiti dantys. Be to, ieškovei po įvykio buvo atliktos bent kelios panoraminės rentgenogramos, kuriose nebuvo nustatyti jokie kitų dantų trauminiai pakitimai, tą patvirtina rentgenogramų aprašymai, gydytojų odontologų apžiūrų rezultatai. Todėl teismo išvada, kad įvykio metu buvo pažeisti net 4 ieškovės dantys prieštarauja objektyviems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Iš esmės darydamas tokią išvadą teismas rėmėsi tik gydytojos K. L. paaiškinimais, kuri ieškovę apžiūrėjo praėjus net 8 mėnesiams nuo įvykio ir kuri apklausiama teismo posėdžio metu nurodė, kad faktiškai nėra įmanoma nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas vandens parke lėmė ir 12-o danties šaknies skilimą. Teismas taip pat nesivadovavo ir sprendime visiškai nepasisakė dėl gydytojo-eksperto E. D. gydymo įstaigų pateiktų dokumentų pagrindu parengtos išvados, kurioje nustatyta, kad: traumos metu pažeistas tik 21 dantis; iki traumos ir po traumos pacientei nustatyti daugybiniai dantų pakenkimai, sukelti lėtinio periodontito, ėduonies ir blogos dantų higienos, kurie niekaip negali būti susieti su įvykusia trauma, tad visų kitų dantų gydymas, išskyrus 21 dantį, yra siejamas su lėtinių ligų sukeltomis pasekmėmis.

39. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

40. Ieškovės teigimu, atsakovė ADB „Gjensidige“ skunde nepagrįstai nurodo, kad UAB „Vandens parkas“ veikla nėra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, o vandens parke eksploatuojami įrenginiai neva nėra didesnio pavojaus šaltiniai. Šią savo poziciją apeliantė1 grindžia tuo, kad, remiantis Potencialiai pavojingų įrenginių įstatymu, vandens parko atrakcionai, įskaitant atrakcioną „Ohano upė“, nėra įtraukti į potencialiai pavojingų įrenginių kategoriją. Be to, pasak apeliantės1, įrenginys nėra pavojingas, nes buvo prižiūrėtas, tvarkingas, sertifikuotas, be defektų. Tačiau apeliantė1 neneigia, kad, naudojantis minėtu atrakcionu, ieškovės sveikata visgi buvo sutrikdyta. Apeliantės1 teiginiai apie tai, kad, naudojantis minėtu nusileidimo kalneliu ir laikantis taisyklių, susižaloti yra „praktiškai neįmanoma“ yra deklaratyvūs. Be to, apeliantė1 skunde nepagrįstai prilygina šį įrenginį vaikiškai čiuožyklai, esančiai vaikų žaidimų aikštelėje. Įrenginio, kur susižalojo ieškovė, dydis, aukštis, nusileidimo greitis, posūkiai, sukaupiama kinetinė energija, išcentrinės perkrovos akivaizdžiai išskiria šį įrenginį iš vaikiškų čiuožyklų kiemuose. Apeliantė1 teigia, kad nusileidimo kalnelis „Ohanos upė“ nėra didesnio pavojaus šaltinis dar ir todėl, kad tą dieną juo naudojosi daug žmonių ir niekas daugiau nesusižalojo. Tačiau susižalojimų statistika nėra tas kriterijus, kuris nusako ar įrenginys yra didesnio pavojaus šaltinis ar ne. Tokio kriterijaus net nėra teismų praktikoje. Sužalojimų statistika nėra tinkamas kriterijus, nes, pvz., lėktuvai pagal sužalojimų ir žūčių statistiką yra pripažįstami saugiausia transporto priemonių rūšimi, nors niekam nekyla abejonių, kad jie yra didesnio pavojaus šaltinis.

41. Ieškovė nurodo, kad apeliaciniame skunde apeliantė1 nepagrįstai kelia klausimą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Vandens parkas“ civilinės atsakomybės, turėjo vertinti tarp ieškovės ir UAB „Vandens parkas“ susiklosčiusius sutartinius santykius. Su šiais apeliantės1 argumentais nesutiktina, kadangi kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip savo galimai pažeistų teisių gynybos būdą, pasirinko būtent CK 6.270 straipsnyje įtvirtintą didesnio pavojaus šaltinio atsakomybės institutą, taigi byloje buvo nagrinėjami atsakomybės už padarytą žalą klausimai, o ne klausimai dėl netinkamos paslaugos kokybės. Grįsdama savo reikalavimus ieškovė dargi akcentavo, kad atsakovės UAB „Vandens parkas“ elgesys visgi galėjo būti rūpestingesnis – galėjo parinkti tokiam atrakcionui tinkamesnę valtelę, be pavojingai atsiduriančios rankenos priešais besileidžiančiojo veidą (tai konstatavo ir teismas ankstesniame pirmos instancijos sprendime). Tačiau šis papildomas argumentas nereiškia, kad ieškovė turėtų įvardinti konkrečius taisyklių, standartų ar teisės aktų pažeidimus.

42. Pažymi, kad versiją apie tai, kad ieškovės draugas, leidęsis ta pačia padanga/valtele kartu su ieškove, stabdymo baseine iškrito iš valtelės ir dėl to ieškovė buvo sužalota, apeliantę1 iškėlė tik baigiant bylos nagrinėjimą pirmojoje instancijoje. Tiriant šią versiją, buvo pakartotinai apklaustas liudytojas Š. Š., kuris teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovės sugyventinis ir 2018 m. vasario 4 d. buvo vandens parke, bei kartu su ieškove leidosi nuo „Ohanos upė“ kalnelio. Liudytojas paaiškino, kad jis su ieškove atsisėdo į valtelę ir ja čiuožė teisingai, atsakovės darbuotojai viską matė ir jokių pastabų neturėjo. Liudytojo teigimu, tiek jam, tiek ieškovei laikantis už valtelės rankenų, liko dar dvi laisvos rankenos. Nurodė, kad leidžiantis nuo kalnelio jau į baseiną, dėl valtelės smūgio į vandenį jis iškrito iš valtelės; išnėręs pamatė ieškovę, susiėmusią už burnos; labiausiai tikėtina, kad ieškovė atsitrenkė būtent į laisvą valtelės rankeną.

43. Nurodo, jog apeliantė1, keldama abejones dėl aplinkybės apie tai, kiek tiksliai priekinių dantų buvo sužalota, nutyli, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės apskaičiuojant protezavimo kainą (žalos dydį). Apklausta gydytoja K. L. parodė, kad tik vieno 21-o ieškovės danties protezavimas implantu šiuo atveju nebus pigiau, nei protezuoti keturis priekinius dantis. Gydytoja patvirtino, kad tik vieno danties protezavimas nekainuoja pigiau, nes nepriklausomai ar protezuojamas vienas priekinis dantis, ar daugiau, visais atvejais atliekamos chirurginės procedūros (kaulinio audinio atstatymas, dantenų formavimas, minkštųjų audinių plastika). Šios chirurginės procedūros tik vieno ar dviejų dantų protezavimo atveju yra brangesnės, nei protezuojant 4 dantis, Be to, ieškovės priekiniai dantys jau buvo gydyti, jų šaknys buvo užpildytos užpildais, šaknyse yra kaiščiai. Yra estetiškai labai sunku padaryti implantus šalia tokių endodontiškai gydytų dantų, todėl gydymas labai išbrangsta. Jei traumos metu būtų lūžęs tik 21-as dantis (dėl kurio traumavimo tarp šalių nėra ginčo) ir jei būtų protezuojamas tik šis 21-as dantis, tuomet gali būti, kad kaina bus ne mažesnė, bet ženkliai didesnė Vieno danties protezavimas priderinant prie kitų dantų yra tikrai brangiau, nei visus protezuoti 4 dantis. Apeliantė1 K. L. parodymuose išsakytų argumentų apie protezavimo kainą, kuri protezuojant tik vieną dantį, nebūna mažesnė, neneigia. Jokių savo sąmatų, skaičiuočių apeliantė1 neteikia. Taigi nepriklausomai nuo to, ar dėl nagrinėjamo įvykio metu buvo pažeistas tik vienas ieškovės dantis ar keturi, gydymo kaina dėl to nesikeičia, atitinkamai atsakovių mokėtinas žalos atlyginimas dėl to nemažėja.

44. Atsakovė UAB „Vandens parkas“ (toliau ir apeliantė2) taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės A. Ž. ieškinį atmesti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

45. Nurodo, kad aapeliantės2 veikla nėra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė specialų deliktinės atsakomybės atvejį įtvirtinančią teisės normą CK 6.270 str. ir, priėmė neteisingą sprendimą – teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės civilinės atsakomybė dėl ieškovei padarytos žalos kyla pagal CK 6.270 straipsnio taisykles, įtvirtinančias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę nesant jo kaltės.

46. Teigia, jog ieškovės veiksmai atitinka didelio neatsargumo požymius, nes kai vandens parko atrakcionuose asmuo elgiasi atsargiai ir laikantis nustatytų taisyklių, jokių žalingų pasekmių neatsiranda – atrakcionai ir pagalbinės priemonės atitinka visus būtinus standartus, yra saugūs naudoti. O ieškovės veiksmus teismas vertino netinkamai – ieškovės veiksmai turi būti vertinami kaip didelis neatsargumas, nes leidžiantis vandens kalnelių „Ohanos upė“ ieškovė bei jos draugas p. Š. pažeisdami vandens parko vidaus taisykles ignoravo taisyklėse nustatytus draudimus (draudimas paleisti rankenas judant), tikėdamasi, kad dėl bet kokios patirtos žalos bet kokiu atveju atsakys vandens parkas.

Atsiliepimas

47. Ieškovė A. Ž. pateikė atsiliepimą į UAB „Vandens parko“ apeliacinį skundą, kuriuo nurodė, jog nesutinka su atsakovo UAB „Vandens parko“ apeliaciniu skundu.

48. Nurodo, kad nors ir nusileidimo kalnelis ir jo įranga buvo prižiūrėti, tvarkingi ir atitinkantys reikalavimus, tai, ieškovės nuomone, dar nereiškia, kad vandens kalnelio pavojingumas išnyko. Saugumo priemonių ir reikalavimų laikymasis yra būtinas tam, kad atsakovas iš viso galėtų vykdyti veiklą ir teikti paslaugas. Todėl tai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovė UAB „Vandens parkas“ nėra padidinto pavojaus šaltinio valdytoja ir neatsako už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Objektas priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinio tuomet, kai jis yra sunkiai kontroliuojamas, turi pavojingas savybes, kuomet menkiausia klaida gali lemti susižalojimą. Būtent šios savybės patvirtina, kad atrakcionas „Ohanos upė“ yra didesnio pavojaus šaltinis.

49. Atsakovė ADB „Gjensidige“ taip pat pateikė atsiliepimą į UAB „Vandens parkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo ir nurodė, kad palaiko UAB „Vandens parkas“ apeliaciniame skunde dėstomus argumentus ir reikalavimus ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkintini.

50. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

51. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimas, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Vandens parkas“ 2 000 Eur turtinės žalos, 2 000 Eur neturtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 903,42 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 3 005 Eur turtinės žalos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 903,42 Eur bylinėjimosi išlaidų.

52. Atsakovės apeliaciniuose skunduose šio pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas, anot atsakovių, klaidingai kvalifikavo teisinį santykį ir netinkami vertino įrodymus. O būtent, teismas netinkamai įvertino atsakovės UAB „Vandens parkas“ valdomo vandens pramogų parko atrakcionų pavojingumą, nes nei UAB „Vandens parkas“ kaip pramogų kompleksas, nei nusileidimo kalnelis „Ohanos upė“ negali būti laikomi didesnio pavojaus šaltiniais. Apeliančių nuomone, teismas turėjo vertinti tarp ginčo šalių (ieškovės ir atsakovės UAB „Vandens parkas“) susiklosčiusius sutartinius santykius. Teigia, jog byloje yra įrodytas ieškovės didelis neatsargumas, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su ginčo įvykiu gali būti susietas tik vieno ieškovės danties pažeidimas, todėl teismas nepagrįstai priteisė keturių ieškovės dantų gydymo sumą. Be to, apeliančių nuomone, teismas negalėjo priteisti būsimos žalos atlyginimo.

53. Remiantis bylos medžiaga, byloje ginčas kilęs dėl 2018 m. vasario 4 d. įvykio atsakovės UAB „Vandens parkas“ valdomame vandens parke, kuomet ieškovei nusileidus kalneliu „Ohanos upė“, ji patyrė traumą, patirtos žalos teisinio kvalifikavimo (sutartinė ar deliktinė atsakomybė), žalos dydžio.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių sutartinių santykių

54. Apeliantės nurodo, jog teismas, spręsdamas dėl UAB „Vandens parkas“ civilinės atsakomybės turėjo vertinti tarp ieškovės ir UAB „Vandens parkas“ susiklosčiusius sutartinius santykius.

55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog negalima nesutikti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip savo galimai pažeistų teisių gynybos būdą, pasirinko būtent CK 6.270 straipsnyje įtvirtintą didesnio pavojaus šaltinio valdytojo deliktinę atsakomybę, bei neįrodinėjo netinkamos paslaugos kokybės, t. y. byloje buvo keliamas klausimas ne dėl atsakovės UAB „Vandens parkas“ suteiktų paslaugų (pagal sutartinius paslaugų teisinius santykius) tinkamumo/netinkamumo, o dėl žalos, patirtos didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu (net ir tinkamai jį eksploatuojant). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad būtent atsakovės UAB „Vandens parkas“ valdomas vandens kalnelis „Ohanos upė“, kuriuo leisdamasi ieškovė patyrė sveikatos sužalojimų, kaip didesnį pavojų aplinkiniams keliantis objektas, lėmė šios žalos ieškovei atsiradimą.

Dėl atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą

56. Atsakovės apeliuoja į aplinkybę, jog ginčo atveju neturi būti taikoma CK 6.270 straipsnio 1 dalis, kadangi UAB „Vandens parkas“ valdomas vandens atrakciono parkas nepatenka į potencialiai pavojingų įrenginių kategoriją pagal Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą ir todėl neatsako kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.

57. CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). Taigi civilinei atsakomybei už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą taikyti nustatytinos šios civilinės atsakomybės sąlygos: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai – žalos padarymo didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu faktas, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Teisėjų kolegijos nuomone, visos minėtos sąlygos nagrinėjamoje byloje yra įrodytos.

58. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas - didesnio pavojaus šaltiniu laikoma asmens vykdoma veikla, kuri kelia aplinkiniams didesnį, nei įprasta, pavojų. Tokia veikla gali būti pavojinga dėl joje naudojamo objekto (daiktų, medžiagų, įrenginių, mechanizmų ir kt.) arba dėl to, kad asmuo vykdomų procesų negali visiškai kontroliuoti (transporto veikla, tam tikros rūšies gamyba, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimas ir kt.). Nebaigtinis galimų didesnio pavojaus šaltinių sąrašas įtvirtintas CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme, šį įstatymą įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Dėl veiklos, kaip keliančios didesnį pavojų aplinkiniams pobūdžio, sprendžiama atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus, teisės aktuose įtvirtintus pavyzdinius galimų didesnio pavojaus šaltinių sąrašus, teismų praktiką. Apeliantė UAB „Vandens parkas“, užsiimdama vandens pramogų parko organizavimo bei administravimo veikla, kurioje naudojami vandens nusileidimo kalneliai (tarp jų – kalnelis „Ohanos upė“, kuriuo leisdamasi patyrė žalą ieškovė (ginčo dėl šios aplinkybės iš esmės byloje nekilo)), vykdo rizikingą, susijusią su didesniu pavojumi padaryti žalos kitiems, veiklą, taigi – valdo didesnio pavojaus šaltinį, todėl, kaip šio valdytoja, yra atsakinga už ieškovės sveikatai padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnio taisykles, įtvirtinančias didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę nesant jo kaltės.

Dėl saugumo reikalavimų laikymosi

59. Apeliantės skunduose laikosi nuomonės, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kartu su draugu vandens parke nesilaikė saugumo reikalavimų.

60. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-572 „dėl Lietuvos higienos normos HN 109:2016 „Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 87-3277; TAR, 2016-11-28, Nr. 2016-27623), kurios taikytinos ir apeliantės2 veikloje, numato, kad baseino paslaugų teikėjas paslaugų vartotojui privalo suteikti tikslią, išsamią ir teisingą informaciją apie teikiamas paslaugas, saugų įrangos, inventoriaus naudojimą, su paslauga susijusią galimą riziką vartotojo sveikatai, galimas pasekmes, saugaus vartotojų elgesio taisykles (informaciją apie alkoholio vartojimą, vaikų priežiūrą, elgesį vandenyje ir šalia jo, paslaugų vartotojų sveikatos būkles, kurioms esant maudytis nerekomenduojama ir pan.), vidaus tvarkos taisykles. Informacija vartotojui turi būti suteikta prieš paslaugų vartotojui įsigyjant paslaugas (sudarant paslaugų teikimo sutartį). Baseino paslaugų teikėjo parengtos vidaus tvarkos taisyklės skelbiamos gerai paslaugų vartotojui matomoje paslaugų teikimo vietoje (5 punktas). Minėtas teisinis reglamentavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, įtvirtina apeliantės2 kaip profesionalaus vandens pramogų paslaugų teikėjos pareigą užtikrinti ne formalų, o realų savo klientų supažindinimą su saugumo reikalavimais naudojantis teikiamomis paslaugomis.

61. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai įvertinus visus byloje esančius duomenis ir surinktus bei pateiktus įrodymus, kaip ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovė ar su ja įvykyje dalyvavęs Š. Š. elgėsi itin neatsakingai ir rizikingai bei tokiu būdu prisiėmė riziką dėl savo veiksmų. Priešingai, byloje reikšmingomis aplinkybėmis laikytinas momentas, jog asmenims atsisėdus į valtelę ir ja čiuožiant, apeliantės UAB „Vandens parkas“ darbuotojai viską matė ir jokių pastabų neturėjo. Nei pirmosios instancijos proceso metu, nei apeliaciniuose skunduose nenurodyta kokias konkrečiai elgesio taisykles, instrukcijas, elgesio standartus ieškovė ar kartu buvęs asmuo galimai pažeidė, apsiribojant teiginiais, jog visų nustatytų taisyklių besilaikantis asmuo negali patirti jokių sužalojimų nurodytame ginčo kalnelyje. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei ieškovės atsikirtimais, kad apeliančių teiginiai laikytini neįrodytais ir nepagrįstais.

Dėl turtinės žalos dydžio ir būsimos žalos atlyginimo

62. Apeliantės skunduose pateikia argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei būsimos žalos atlyginimą ir nepagrįstai sprendė, kad dėl įvykio buvo pažeisti keturi ieškovės dantys.

63. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė - siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kaip deliktinės atsakomybės, taip ir sutartinės atsakomybės atveju aktualus konstitucinis visiško žalos atlyginimo principas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita - abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostolių dydį įrodyti gali prireikti daugiau laiko. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe.

64. Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis nustatytas aplinkybes, jog ieškovės 12-o danties šaknies skilimą sąlygojo (bent jau didžiąja dalimi) būtent 2018 m. vasario 4 d. nelaimingas atsitikimas atsakovės UAB „Vandens parke“. Liudytoja K. L. patvirtino, jog nulūžusio 21-o danties šaknies įstrigimas tarp kitų dantų taip pat galėjo sukelti ir kitų gretimų dantų skilimą. Šiuo atveju skilo ne 21-o danties gretimas dantis (12-as) – tarp jų yra dar 11-as dantis, tačiau neabejotinai ši aplinkybė turėjo tam tikros įtakos – šiuo atveju neigiamos, ir kitiems priekiniams viršutiniams ieškovės dantims. Be to, nors apeliantė1 ir teigia, jog teismas nesivadovavo jos į bylą pateikta savo gydytojo-eksperto išvada, kurioje gydytojas-ekspertas E. D., remdamasis Žalgirio klinikos, Ignatavičiaus įmonės ir UAB „Vitaldija“ į bylą pateiktais rašytiniais medicininiais ieškovės dokumentais, padarė išvadą, kad traumos metu pažeistas tik 21-as dantis, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad apeliantės nepateikė jokių įrodymų ir/ar objektyvių paaiškinimų, kad būtent kitos aplinkybės galėjo įtakoti ieškovės 12-o danties šaknies skilimą – pavyzdžiui, ieškovės darbas būtų susijęs su traumų rizika, ieškovė būtų patekusį į eismo įvykį, patyrusi kitą dantų traumą ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai). Kolegijos vertinimu, apeliantės1 patektą gydytojo-eksperto išvadą paneigia kiti byloje surinktų įrodymų visetas.

65. Remiantis byloje pateikta medžiaga ir liudytoju parodymais, atkreiptinas dėmesys, jog aplinkybė, kiek tiksliai priekinių dantų buvo sužalota, neturi esminės reikšmės apskaičiuojant protezavimo kainą (žalos dydį). Apklausta gydytoja K. L. parodė, kad tik vieno 21-o ieškovės danties protezavimas implantu šiuo atveju nebus pigiau, nei protezuoti 4-is priekinius dantis. Gydytoja patvirtino, kad tik vieno danties protezavimas nekainuoja pigiau, nes nepriklausomai ar protezuojamas vienas priekinis dantis, ar daugiau, visais atvejais atliekamos chirurginės procedūros (kaulinio audinio atstatymas, dantenų formavimas, minkštųjų audinių plastika). Šios chirurginės procedūros tik vieno ar dviejų dantų protezavimo atveju yra brangesnės, nei protezuojant keturis dantis, Be to, ieškovės priekiniai dantys jau buvo gydyti, jų šaknys buvo užpildytos užpildais, šaknyse yra kaiščiai ir estetiškai labai sunku padaryti implantus šalia tokių endodontiškai gydytų dantų, todėl gydymas labai išbrangsta. Jei traumos metu būtų lūžęs tik 21-as dantis (dėl kurio traumavimo tarp šalių nėra ginčo) ir jei būtų protezuojamas tik šis 21-as dantis, tuomet gali būti, kad kaina bus ne mažesnė, bet ženkliai didesnė. Sutiktina su apeliantėmis, kad ieškovė dar nėra patyrusi visų išlaidų, tačiau žalos padarymo faktas yra akivaizdus, pagal patvirtintą gydymo planą šių išlaidų dydis yra aiškus, nuostolių dydį įrodyti gali prireikti daugiau laiko. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė ir teismas teisingai nustatė būsimų išlaidų – 7 700 Eur, odontologinėms paslaugoms pagrįstumą.

Dėl neturtinės žalos

66. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai susiję su ieškovės A. Ž. sveikatos būkle neabejotinai patvirtina, kad ji 2018 m. vasario 4 d. dėl įvykio patyrė skausmą. Būtent šio įvykio metu buvo nulaužtas ieškovės 21-as dantis. Ir tik vėliau, kai ieškovė 2018 m. spalio mėn. kreipėsi į Žalgirio kliniką, kurioje, pradėjus tvarkyti kitus dantis, buvo užfiksuotas ir 12-o danties šaknies skilimas bei sudarytas gydymo planas dėl iš esmės visų ieškovės priekinių (viršutinių) dantų (12-11-21-22) tvarkymo – implantavimo/protezavimo. Taigi, dėl įvykusio įvykio patyrė didelį ir ilgalaikį fizinį skausmą, emocinį šoką, sveikatos bei laikiną darbingumo netekimą, įvairius nepatogumus buityje, miego sutrikimus dėl skausmo, išgyvenimus dėl išvaizdos subjaurojimo ir natūralaus danties negrįžtamo netekimo, bendravimo galimybių sumažėjimo; iki šiol kenčia skausmus, turi nešioti danties plokštelę, jaučia diskomfortą valgydama, gėdijasi šypsotis, be to, jos darbo pobūdis betarpiškai susijęs su gyvais pokalbiais – ieškovė dirba psichologe. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio sužalojimai ir gydimas taip pat susiję su estetine išvaizda, todėl spręstina, kad ieškovė dėl priekinių dantų pašalinimo ir protezavimo patiria bendravimo galimybių sumažėjimą ir dvasinius išgyvenimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė ir teismas teisingai nustatė neturtinės žalos – 2 000 Eur neturtinės žalos dydžio pagrįstumą.

Dėl procesinės bylos baigties

68. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

69. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas, dėl ko jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

atsakovių ADB „Gjensidigeje“ ir UAB „Vandens parkas“ apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė