- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- e2A-1161-343/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- R. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovo R. V. priešieškinį ieškovui J. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. B. (toliau – ieškovas), kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. V. (toliau – atsakovas): 1) 6596,05 Eur skolą; 2) 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovas su atsakovu sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Darbai buvo atliekami nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. spalio 27 d. Teigia, jog per visą keturių mėnesių laikotarpį atsakovas kiekvieną darbą, įskaitant ir kiekvieną darbų etapą, nuolat tikrindavo, aktyviai dalyvavo darbų vykdymo procese, nuolat gyrė ieškovą, kad darbai atliekami tinkamai, o nesusipratimai iš rangovo (užsakovo) pusės darbų vykdymo eigoje kilo tik tris kartus. Ieškovo teigimu, minėtame objekte visus darbus jis visiškai pabaigė, atsakovas juos žodžiu priėmė, patikino, kad viskas tinkamai atlikta ir, kad jis greitu metu su ieškovu atsiskaitys. Tačiau atsakovas su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies ir liko jam skolingas 6 596,05 Eur sumą. Pasak ieškovo, remonto darbai buvo vykdomi ūkio būdu, rizika tenka statytojui. Pažymi, jog atsakovas nuo ieškovo atliktų darbų pabaigos gyvena minėtame name su sutuoktine ir naudojasi ieškovo atliktų darbų rezultatais. Ieškovas pateikė eksperto vertinimo aktą dėl atliktų darbų kokybės.
3. Atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko. Nurodė, kad laikraštyje rado skelbimą, jog ieškovas atlieka apdailos darbus. Susitikus ir apžiūrėjus gyvenamąjį namą buvo sutarta, kad ieškovas savo jėgomis atliks statybos darbus, o atsakovas jį aprūpins statybinėmis medžiagomis ir už atliktus darbus sumokės. Dalį statybinių medžiagų tiesiogiai atvežė atsakovas, o kitas nupirko ieškovas. Teigia, jog ieškovas gyvenamajame name įsipareigojo atlikti paprastojo remonto darbus, kuriems nebuvo reikalingas projektas ar statybos leidimas. Teigia, jog pagrindiniai remonto darbai buvo šie: sienų aptaisymas gipso kartono plokštėmis, jų paruošimas ir dažymas, grindų virtuvėje betonavimas ir plytelių klijavimas, taip pat plytelių klijavimas vonios kambaryje, medinių grindų šlifavimas ir lakavimas, durų blokų įstatymas, apvadų montavimas, slenksčio įrengimas. Dėl darbų atlikimo kainos nebuvo sutarta, ieškovas neteikė jokių paskaičiavimų ir sąmatų, o nurodė, kad pateiks jas vėliau. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, jog neva jis prižiūrėjo darbus ir jiems vadovavo. Atsakovo teigimu, jis objekte apsilankydavo retai. Nurodo, jog, atlikęs, jo manymu, statybos rangos darbus, ieškovas pareikalavo už juos sumokėti, tačiau atsakovas nesutiko, nes kaina buvo neprotingai didelė, o darbai atlikti nekokybiškai. 2018 m. gruodžio 12 d. ieškovas atsakovui išsiuntė pretenziją. Joje nurodyta suma sudarė 8142,53 Eur, pripažįstant, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 1500 Eur. Atsakovas su pretenzijoje nurodyta suma ir su tuo, kad darbai buvo atlikti tinkamai nesutiko, todėl kreipėsi į specialistę R. J. M., kuri 2019 m. kovo 8 d. surašė apdailos darbų defektavimo aktą. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovas atliko darbus už 2 618 Eur sumą (sumokėjo 1 500 Eur, likusi mokėtina suma 1 118 Eur). Likusioje dalyje ieškinį prašo atmesti.
4. Priešieškinyje atsakovas prašo iš ieškovo jo naudai priteisti 9077,09 Eur defektų šalinimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teigia, jog ieškovas savo darbu padarė žalą. Atsakovas pateikė specialisto išvadą dėl trūkumų ir defektų šalinimo, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
Atsiliepimas
5. Ieškovas dublike ir atsiliepime į priešieškinį, prašo atsakovo priešieškinį atmesti. Nurodo, jog atsakovas nuolat kontroliavo darbų procesą, priėmė darbus. Teigia, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra specialių žinių, o specialistės išvadoje nėra nustatytos trūkumų ir jų susidarymo priežastys.
6. Atsakovas triplike palaikė savo atsiliepimą į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
8. Konstatavo, kad ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo (paslaugos teikėjo) darbo rezultato ir atsakovo apmokėjimo už darbus.
9. Nustatė, kad byloje yra pateiktos dvi specialistų viena kitai prieštaraujančios išvados. Pažymėjo, jog šalys šių išvadų kolizijai išspręsti nepasinaudojo trečio, nepriklausomo specialisto pagalba trečiai išvadai pateikti, ar teismo ekspertizės institutu. Sprendė, kad šalys tokiu pasyviu elgesiu prisiima riziką neįrodyti savo reikalavimų.
10. Teismas, vertindamas kitus įrodymus, kaip pavyzdžiui liudytojų parodymus, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, sprendė, kad jie nėra pagrįsti specialiomis žiniomis, tyrimais, todėl negali eliminuoti vienos ar kitos pateiktos išvados. Teismas, įvertinęs pateiktas prieštaringas išvadas, sprendė, kad šalių reikalavimai negali būti tenkinami.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas ieškovą laikė rangovu, o atsakovą – užsakovu. Ieškovo teigimu, atsakovas laikytinas asmeniu, vykdančiu ir statytojo (užsakovo) ir rangovo funkcijas. Statybos 18 straipsnio 9 dalis nustato, kad, jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai. Nagrinėjamu atveju atsakovas veikė ir kaip statytojas, ir kaip rangovas, kuris net jei pats fiziškai ir nevykdė remonto darbų, tačiau juos organizavo ir detaliai, etapais rūpinosi statybos remonto darbų procesu. Faktas, jog atsakovas samdė asmenis ginčo namo remonto darbų atlikimui, nepaneigia atsakovo, kaip vykdančio statybos darbus ūkio būdu aiškinimo, nes būtent atsakovas kaip ginčo namo remonto darbų organizatorius ir įgyvendintojas prisiėmė visą riziką, susijusią su ginčo namo remonto darbų įgyvendinimu. Teigia, jog šiuo atveju, jokios rangos sutarties, sudarytos tarp šalių nebuvo, todėl būtent atsakovas, nesudaręs rangos sutarties, statybos remonto darbus organizavo savo rizika.
11.2. Aplinkybę, jog medžiagų į ginčo namą nepirko ieškovas, patvirtina liudytojos R. V. atskleistas pokalbio turinys (kad atsakovas nespės medžiagų vežti į ginčo namą) bei tai, kad atsakovas nepateikė jokių mokėjimo čekių, pagal kuriuos būtų atsiskaitęs už medžiagas ieškovui, nors teisme tvirtino, kad visus čekius ieškovas jam atidavė. Iš atsakovo ir jo sutuoktinės R. V. parodymų matyti, kad jie akivaizdžiai vengia atsiskaitymo su ieškovu.
11.3. Teismas, atmesdamas ieškinį dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, sukūrė situaciją, kai atsakovas realiai naudojasi ieškovo darbų rezultatais, tačiau visa tai gavo neatlygintinai. Ieškovo teigimu, atsakovas namą, esantį (duomenys neskelbtini), tinkamai naudoja pagal paskirtį, t. y. nuo 2019 m. spalio 27 d. atsakovas naudojasi ieškovo atliktų darbų rezultatais. Būtent nuo šio momento atsakovui kilo pareiga atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau atsakovas nepagrįstai vengia tokios pareigos įvykdymo.
11.4. Ieškovo teigimu, net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad šalis siejo vartojimo santykiai, vartotojams įstatymo suteikta papildoma apsauga nereiškia, kad jie gali nevykdyti prisiimtų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Šiuo atveju atsakovo teiginys, jog jis nebuvo informuotas apie darbų kainą, nėra pagrįstas, nes tai neatitinka net įprastam (vidutiniam) vartotojui keliamų reikalavimų. Pasak ieškovo, atsakovui turėjo būti akivaizdu, jog, sudarydamas sutartį su ieškovu, jis suprato, kad sename name atliekamų darbų apimtis bus didesnė, nei vien tik remonto atlikimas naujos statybos name, neatliekant paruošiamųjų darbų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei į tai, kad rašytinės sutarties tarp šalių nebuvo, atsakovui kyla pareiga sumokėti kainą, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.198 straipsnyje įtvirtintų taisyklių.
11.5. Atsakovas trūkumų egzistavimo neįrodė, t. y. nepateikė jokių matavimų, kurie moksliškai patvirtintų atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, pavyzdžiui: 1) atsakovas teigė, kad dušo patalpoje nėra hidroizoliacijos. Ieškovo teigimu, dušo patalpoje buvo teptinė hidroizoliacija ir atsakovas tai žino. Be to, jis nepateikė jokių atliktų tyrimų rezultatų, kurie detalizuotų užteptos masės sudėtį ir paneigtų teptinės hidroizoliacijos sluoksnio egzistavimą; 2) atsakovas nurodė, jog sienų nuokrypiai kelis kartus viršija leistinus. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė jokių moksliniais tyrimo metodais pagrįstų matavimų, kurie rodytų sienų nuokrypių viršijimą; 3) atsakovas nurodė, jog ieškovas neglaistė sienų. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė jokių atliktų tyrimų rezultatų, kurie patvirtintų, kad glaisto sluoksnis per mažas. Pažymi, jog atsakovo specialistė teisme pripažino, kad plytelių klijų netinkamumą nustatinėjo pagal tai, kad medžiagų pirkimo išlaidų kvituose nebuvo reikalingų plytelių klijų. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, jog glaisto netinkamumą atsakovo specialistė nustatinėjo tik pagal spalvą. Ieškovo teigimu, šiuo atveju, kaip patikimesniu įrodymu reikia vadovautis eksperto D. K. išvadomis, kurių turinys yra nuoseklus. Jame nustatyta, kad atliktų darbų lokalinė sąmata sudaro 7596 Eur. Be to, ekspertas nurodė, kad ginčo objekte atliktų darbų kokybė neprieštarauja galiojantiems statybos techniniams reglamentams.
11.6. Liudytojo V. Z. parodymai yra vertintini kritiškai, kadangi jis yra atsakovo draugas bei ginčo name, didžiojoje patalpų dalyje nėra buvęs. Be to, nors atsakovas savo poziciją dėl darbų defektų siekė įrodinėti kito rangovo pateiktomis sąskaitomis, tačiau teisme apklaustas liudytojas A. B. nurodė, jog pagal byloje pateiktą sąskaitą, jis atlikinėjo ir kitus darbus, kurie sutartyje ir sąskaitoje nenurodyti. Tuo tarpu konkrečiu atveju grindis reikėjo šlifuoti ne dėl to, kad jos buvo blogai nušlifuotos ar nulakuotos, o dėl to, kad atsakovas nusprendė pakeisti grindjuostes.
11.7. Ieškovo teigimu, nelogiški liudytojos R. V. parodymai, jog ji neva jam davė 500 Eur, t. y. ji šiuos pinigus padėjo ant palangės. Ieškovas ant palangės padėtų 500 Eur nematė, o liudytoja niekada nėra ieškovui nieko mokėjusi.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020m. balandžio 1 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prijungti papildomą dokumentą – ataskaitą apie signalizacijos įjungimą ir išjungimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nesutinka su ieškovo teiginiu, jog atsakovas laikytinas rangovu, nes statybą vykdė ūkio būdu. Atsakovo teigimu, tokie teiginiai prieštarauja įstatymų nuostatoms. Nagrinėjamu atveju atsakovas nenaudojo savo darbo jėgos, nes neturėjo tokios galimybės ir žinių, o tuos darbus atliko ieškovas, profesionalus statybininkas, posėdyje teigęs, jog turi 30 metų statybinio darbo praktiką, pateikęs į bylą verslo liudijimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad tarp šalių susiklostė teisiniai statybos rangos santykiai, kurių viena šalis yra rangovas (ieškovas), o kita – užsakovas (atsakovas). Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju turi būti taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės, nes ieškovas yra verslininkas, o atsakovas darbus užsakė savo ir savo šeimos poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
12.2. Apelianto teiginiai, kuriais nurodoma, kad atsakovo „suorganizuoti“ santechnikas, elektrikas ir kiti rangovai atliko rangos darbus gyvenamajame name neva įrodo, kad atsakovas organizavo ir jiems vadovavo, neatitinka realybės. Atsakovo teigimu, jis su minėtais asmenimis sudarė rangos sutartis, buvo tokių darbų užsakovas. Tai neįrodo, kad atsakovas laikytinas asmeniu, vykdančiu ir statytojo, ir rangovo funkcijas. Priešingai, tai įrodo, kad buvo sudarytos kelios rangos sutartys su skirtingais specialistais.
12.3. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad atsakovo parodymai dėl medžiagų pirkimo yra prieštaraujantys. Teigia, jog atsakovas ir jo sutuoktinė nupirko pagrindines medžiagas (duris, plyteles, laką), o pagalbines medžiagas pirko ieškovas.
Atsiliepimas
12.4. Apeliantas įrodinėja, jog atsakovas pažeidė pareigą sumokėti jam už atliktus darbus. Teigia, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad ieškovas atliko darbų už 2618Eur, atsakovas jam yra sumokėjęs 1500 Eur, todėl liko skolingas 1118 Eur. Atsakovo teigimu, apeliantas nutyli atsakovo priešieškinio reikalavimą, kuriame atsakovas prašė priteisti 9077,09 Eur defektų šalinimo išlaidas. Teismui patenkinus atsakovo priešieškinį abi sumos įsiskaitytų, todėl atsakovui pareigos mokėti nebuvo, nes jo reikalaujam suma buvo ženkliai didesnė.
12.5. Aplinkybę, jog darbai buvo atlikti netinkamai įrodo šie faktai: 1) nebuvo pasirašytas joks perdavimo aktas; 2) buvo surašytas 2019 m. kovo 8 d. apdailos darbų defektavimo aktas, kuris buvo surašytas apžiūrint pastatą; 3) 2019 m. balandžio 24 d. buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimas, atidengiant apdailos sluoksnius ir konstrukcijas; 4) 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo surašytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyti defektai; 5) specialistės R. J. M. paaiškinimai dėl defektų; 6) specialisto D. K. paaiškinimai dėl defektų; 7) kad darbai atlikti nekokybiškai paliudijo ir liudytojai R. V., V. Z., A. B., kurie tai matė arba taisė.
12.6. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiu, jog jis naudojasi gyvenamuoju namu. Teigia, jog namu atsakovas su sutuoktine nesinaudoja, kadangi reikia ištaisyti ieškovo padarytus defektus. Teigia, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra kitame name (duomenys neskelbtini), o ginčo namas skirtas gyventi vasaros metu, į jį atvykstama ne kasdien. Kaip įrodymą teikia trijų paskutinių mėnesių ataskaitą iš apsaugos tarnybos, kuri fiksuoja durų atidarymą ir uždarymą.
Šalies argumentai
12.7. Apeliantas teigia, kad atsakovas neįrodė defektų dydžio, t. y. specialistės R. J. M. išvada nelaikytina tinkamu dokumentu. Su tokiu aiškinimu atsakovas nesutinka, nes pareiga įrodyti, kad darbai buvo atlikti tinkamai, tenka rangovui. Atsakovo teigimu, specialisto D. K. paskaičiavimai, kuriais vadovaujasi ieškovas, nėra pagrįsti ir teisingi. Juose nėra išskirti mokesčiai – pelno mokestis, statybvietės mokestis. Atsakovas sutinka su specialiste R. J. M., kuri paskaičiavo, kad ieškovo atliktų darbų kaina sudarytų 4446 Eur. Kad ši suma yra protinga, paliudijo ir kiti liudytojai – V. Z., R. V.
12.8. Nesutinka su apelianto teiginiais, jog neva iš liudytojo A. B. teiginių darytina išvada, kad grindis reikėjo šlifuoti ne dėl to, kad jos buvo blogai nušlifuotos, bet todėl, kad atsakovas nusprendė pakeisti grindjuostes. Priešingai, ieškovui baigus darbus atsakovas pastebėjo, kad jis nulakavo namo grindis jų tinkamai nenušlifavęs ir neišvalęs dulkių, dėl ko paviršius tapo nelygus.
12.9. Teismas padarė teisingą išvadą, kad dvi specialisto išvados yra viena kitai prieštaraujančios, o apeliaciniame skunde nėra tinkamai pagrįsta, kodėl D. K. išvada yra teisingesnė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo prie bylos prijungti papildomą dokumentą – ataskaitą apie signalizacijos įjungimą ir išjungimą. Atsakovo teigimu, šis dokumentas įrodo, jog į ginčo namą jis atvyksta ne kasdien. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys gali būti reikšmingi apeliacinio skundo nagrinėjimui, todėl priimtini (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis). Spręstina, kad ieškovas su šiuo įrodymu yra susipažinęs, nes iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad jo atstovei buvo išsiųstas atsiliepimas į apeliacinį skundą kartu su prašomu prijungti įrodymu.
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Nustatyta, kad šalys sudarė žodinę rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Ieškovo teigimu, minėtame objekte visus darbus jis visiškai pabaigė, atsakovas juos žodžiu priėmė, patikino, kad viskas tinkamai atlikta ir, kad jis greitu metu su ieškovu atsiskaitys. Tačiau atsakovas su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies ir liko jam skolingas 6 596,05 Eur sumą. Atsakovo teigimu, ieškovas, atlikęs remonto darbus, pareikalavo už juos sumokėti, tačiau atsakovas nesutiko, nes kaina buvo neprotingai didelė, o darbai atlikti nekokybiškai. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovas tinkamai atliko šiuos darbus už 2 618 Eur sumą: paruošiamieji darbai: ardymas, šiukšlių valymas – 311Eur; grindų betonavimas – 116 Eur; sienų aliejinis dažymas – 33 Eur; gipsinės lubos ir pertvaros ant metalinio karkaso – 1788 Eur; vagų užtaisymas, įrengus apšvietimo laidus – 51Eur; jungiklių montavimas – 15 Eur; durų montavimas, spynų, apvadų montavimas – 184Eur; kiti darbai: medžiagų pirkimas, atvežimas, nešimas – 120 Eur. Atsakovo teigimu, jis ieškovui sumokėjo 1 500 Eur, todėl liko skolingas 1 118 Eur. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad sutinka su 4446 Eur suma už ieškovo atliktus darbus, kurią nustatė specialistė J. M. Taipogi nustatyta, kad į bylą šalys yra pateikusios specialistų išvadas dėl atliktų darbų kainos ir kokybės. Ieškovo pateiktame specialisto D. K. 2019 m. vertinimo akte nurodyta, jog atliktų darbų kokybė neprieštarauja galiojantiems statybos techniniams reglamentams. Be kita ko, pažymėta, kad esami darbai buvo atlikti remontuojant seną pastatą, kurio laikantis konstruktyvas yra netirtas, bet įvertinus tai, kad buvo statytas anksčiau, tikėtina, jog neatitinka dabartinių konstrukcinių reikalavimų ir dėl to galėjo atsirasti konstrukcinių trūkių. Tuo tarpu atsakovo pateiktoje specialistės J. M. 2019m. rugsėjo 27 d. išvadoje nurodyta, jog, atlikus išsamius skaičiavimus, įvertinant defektų taisymo darbų kiekius ir technologiją, nustatyta, jog defektų taisymo statybos darbų kaina, t. y. žalos kaina yra 8127,09 Eur.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė iš esmės motyvuodamas tuo, jog byloje esant dviem specialistų viena kitai prieštaraujančioms išvadoms, šalys nepasinaudojo trečio asmens – nepriklausomo specialisto pagalba ar teismo ekspertizės institutu, kad būtų išspręsta skirtingų specialistų išvadų kolizija. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad kiti duomenys, tokie kaip liudytojų parodymai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas – nėra grįsti specialiomis žiniomis, todėl negali paneigti ar patvirtinti vienos ar kitos išvados. Apeliacinį skundą pateikė tik ieškovas, kuris skundžia tik sprendimo dalį, kurioje atmestas jo ieškinys. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kurių pagrindu yra atmestas ieškinys.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nereikalauja rangos sutarties privalomos rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6. 644 straipsnis), jos nesilaikymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau, iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo, paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra apsunkintas.
20. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis). Iš statybos rangos kylantiems santykiams visų pirma kaip specialiosios taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
21. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes sprendžia, jog nagrinėjamu atveju statybos rangos šalys, tiek užsakovas (atsakovas), tiek rangovas (ieškovas, veikiantis pagal verslo liudijimą) yra fiziniai asmenys. Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas (gyvenamojo namo paprastojo remonto darbai) suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas statybos rangos sutartį kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį.
23. Šiuo konkrečiu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje ginčas kilo dėl ieškovo atliktų darbų rezultato ir atsakovo pareigos apmokėti už atliktus darbus. Atsakovas atsisako mokėti už ieškovo atliktus darbus, nes, jo manymu, kaina yra neprotingai didelė, o ir remonto darbai atlikti nekokybiškai. Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis eksperto vertinimo aktu dėl atliktų darbų kokybės, teigia, kad darbai atlikti tinkamai, todėl atsakovas nepagrįstai vengia su juo atsiskaityti.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog apeliacinis skundas tenkintinas, nes pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pažeidė civilinio proceso taisykles, t.y. CPK 185 straipsnį, o taip pat CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nes sprendime nenurodė teisinių argumentų, kurių pagrindu ieškinio netenkina, išskyrus tai, kad pateiktos dvi viena kitai prieštaraujančios išvados.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina, jog apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimu padarytų išvadų, t. y. neįrodė, kad jo pateiktas specialisto D. K. 2019 m. vertinimo aktas dėl atliktų darbų kokybės yra patikimesnis įrodymas nei atsakovo specialistės J. M. 2019 m. rugsėjo 27 d. išvada ir, kad būtent juo turi vadovautis apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, teigdamas, kad jo atlikti remonto darbai ginčo objekte buvo atlikti kokybiškai, turėjo šiuos teiginius pagrįsti pateikdamas įrodymus. Pažymėtina, kad apeliantas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais įrodymais – specialisto D. K. 2019m. vertinimo aktu, dėl kurio jau buvo pasisakyta pirmosios instancijos teisme, t. y. pirmosios instancijos teismui tik nustačius, jog šalių pateiktos specialistų išvados yra viena kitai prieštaraujančios, todėl teismas jomis nesivadovavo. Esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus, nurodant, kad pateiktų įrodymų nepakanka. Taip pat teismas turėjo pasiūlyti ir atsakovui pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
26. Ieškinio esmė yra neatsiskaitymas už atliktus statybos rangos darbus. Atsakovas sutinka, jog pagrindiniai remonto darbai buvo šie: sienų aptaisymas gipso kartono plokštėmis, jų paruošimas ir dažymas, grindų virtuvėje betonavimas ir plytelių klijavimas, taip pat plytelių klijavimas vonios kambaryje, medinių grindų šlifavimas ir lakavimas, durų blokų įstatymas, apvadų montavimas, slenksčio įrengimas. Atsakovas nurodo, kad dėl darbų atlikimo kainos nebuvo sutarta, ieškovas neteikė jokių paskaičiavimų ir sąmatų, o nurodė, kad pateiks jas vėliau. Ieškovas, atlikęs statybos rangos darbus, pareikalavo už juos sumokėti, tačiau atsakovas nesutiko, nes kaina buvo neprotingai didelė, o darbai atlikti nekokybiškai. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėl atliktų darbų kokybės reiškė kokias nors pretenzijas ieškovui, buvo nustatęs terminus darbų kokybės trūkumams ištaisyti iki ieškovas pateikė jam pretenziją dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Atsakovas nurodo, jog 2018 m. gruodžio 12d. ieškovas jam išsiuntė pretenziją. Joje nurodyta, jog nesumokėta už darbus suma yra 8142,53 Eur, pripažįstant, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 1500 Eur. Atsakovas su pretenzijoje nurodyta suma ir su tuo, kad darbai buvo atlikti tinkamai nesutiko, todėl kreipėsi į specialistę R. J. M., kuri 2019 m. kovo 8 d. surašė apdailos darbų defektavimo aktą. Atsakovas pripažįsta, kad ieškovas atliko darbus už 2 618 Eur sumą (sumokėjo 1 500 Eur, likusi mokėtina suma 1118Eur). Atsiliepime į ieškinį atsakovas jau sutinka su 4446 Eur už darbus suma, tačiau tvirtina, jog darbai atlikti nekokybiškai, todėl nesutinka už juos sumokėti. Tuo tarpu ieškovas nesutinka, kad atsakovas jam sumokėjo 1500 Eur, ieškovas 2019 04 12 pretenzijoje prašė, kad atsakovas sumokėtų 6596,05 Eur už atliktus darbus.
27. Taigi, įvertinus ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškovui reikalaujant priteisti iš atsakovo 6596,05Eur už atliktus darbus, pirmosios instancijos teismas, neesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, vadovaudamasis CK 6.198 straipsniu, turi nustatyti kainą. Antra, teismas turi nustatyti, kokią sumą atsakovas jau yra sumokėjęs. Atkreipiamas dėmesys, jog atsakovas nėra nuoseklus, nurodydamas atliktų darbų kainą, su kuria sutinka, nes atsiliepime į ieškinį nurodo, jog atliktų darbų kaina yra 2618 Eur, o jis sumokėjo 1500 Eur, todėl skirtumas yra 1118 Eur, atsiliepime į apeliacinį skundą – sutinka su atliktų darbų kaina – 4446 Eur. Atsakovo tvirtinimas, jog atlikti darbai yra nekokybiški ir jam kainuos defektų ištaisymas, turi reikšmės, sprendžiant klausimą dėl atlyginimo už atliktus darbus dydžio nustatymo. Todėl teismas turi nustatyti, ar atlikti darbai turi trūkumų, ar juos atsisako ištaisyti ieškovas, jeigu trūkumus atsisako ištaisyti ieškovas, tai kiek jų ištaisymas kainuos atsakovui. Tuo tarpu skundžiamame sprendime jokia pateiktų įrodymų analizė neatlikta, nenustatyta, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, kokių trūkumų jie turi, kiek kainuotų tų trūkumų ištaisymas.
28. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ieškinio dalyje, netinkamai taikė procesines teisės normas, t.y. įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl sprendimas ieškinio dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir todėl panaikintinas (329 straipsnio 1 dalis). Byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ieškinio dalyje ir jos negalima atskleisti pagal byloje esančius įrodymus (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys, panaikinti ir grąžinti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.