Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-75-319/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-01-12Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-20Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-06-14Marijampolės apylinkės teismas
  4. T-416-831/2022Nutartis · 2022-07-29Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-12
Bylos Nr.
1S-75-319/2016
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00407-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas (pirm.), Nerijus Meilutis, Evaldas Gražys
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Remigijus Uckus
Kategorijos
Byla Nr. 1S-75-319/2016
Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00407-2013-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimo Švirino, teisėjų Nerijaus Meilučio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, kaltinamojo A. K. gynėjui advokatui Remigijui Uckui, teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Remigijaus Uckaus skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-12-01 nutarties, kuria palikta galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-11-17 nutartis skirti kaltinamajam A. K. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2015-11-30,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.

A. K. kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugsėjo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su A. S., M. G. ir kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, A. S. įtikinus K. R. leisti pasinaudoti jo banko AB „DNB“ sąskaita tariamam pinigų pervedimui, suklaidintas K. R. telefonu M. G. perdavė savo elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis t.y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, po to, jis veikdamas kartu su A. S. ir M. G., nežinant K. R., 2012-09-20 13.24 val. tyrimu nenustatytoje vietoje, neteisėtai panaudojo įgytus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis t.y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti - K. R. vardu prisijungė prie banko informacinės sistemos, tuo suklaidino ir pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, po to prisijungė prie UAB „4Finance“ tarnybinės stoties ir pateikiant save kaip asmenį turintį teisę finansinei operacijai inicijuoti - K. R., tuo apgaule, suklaidinant elektroninę mokėjimo sistemą ir bendrovę, neteisėtai K. R. vardu paėmė du po 250 litų kreditus, viso 500 litų, kuriuos kredito bendrovei pervedus į K. R. banko sąskaitą, K. R., nesuvokdamas pinigų gavimo būdo 400 litų išgrynino bankomate ir perdavė A. S., o 100 litų iš K. R. banko sąskaitos neteisėtai pervedė į A. Š. sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke, tokiu būdu jis savo, A. S., M. G. ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimus, UAB „4Finance“ priklausančius 500 litų.

Be to, jis 2013 m. gegužės mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su M. G. ir kitais tyrimu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, nenustatytiems asmenims telefonu apgaulės būdu iš K. R. išviliojus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis t.y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus bei įtikinus K. R. pervesti pinigų kitiems asmenims, nurodant, kad tokiu būdu padės tyrimui nustatyti kaltus asmenis dėl jo sąskaitoje vykdomų bankinių operacijų, suklaidintas K. R. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 26 d. iki 2013 m. birželio 12 d. šešis kartus pervedė skirtingas pinigų sumas, viso 4100 litų, į E. K. priklausančią banko sąskaitą, taip pat 2013-06-01 d. pervedė 300 litų E. R., 2013-05-27 d. pervedė 200 litų M. G., 200 litų Ž. P. į Kybartų pataisos namų depozitinę banko AB „Swedbank “sąskaitą, 2013-06-04 d. pervedė 200 litų M. K. bei 2013 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laiku K. R. Kaune tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytam asmeniui perdavė 1000 litų, bei Kaune tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė jam 1000 litų, bei nežinant K. R., 2013-05-31 d, birželio 6, 7 d. tyrimu nenustatytoje vietoje, neteisėtai panaudojus įgytus K. R. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis t.y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - K. R. vardu prisijungė prie banko informacinės sistemos, tuo suklaidinant ir pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, tris kartus pervedė skirtingas pinigų sumas, viso 2424 litus, iš K. R. banko sąskaitos į jam priklausančią banko sąskaitą, esančią AB „DNB“ banke, kuriuos jis pats išgrynino bankomate, tokiu būdu jis savo, M. G. ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimus, K. R. priklausančius 9424 litus.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-11-17 nutartimi kaltinamajam A. K. neatvykus į teismo posėdį, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Skundžiama 2015-12-01 nutartimi 2015-11-17 nutartis skirti suėmimą palikta galioti ir nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

Kaltinamojo gynėjas advokatas Remigijus Uckus skunde prašo panaikinti jo ginamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir palikti galioti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nurodo kad į 2015-11-17 teismo posėdį kaltinamasis A. K. neatvyko dėl svarbių, pateisinamų priežasčių, nes jis ir jo žmona dirgo, negalėjo atlikti vieno mažamečio vaiko. Apie tai, kad neatvyks į posėdį, nepranešė, nes nežinojo, kaip tai padaryti, teismo posėdžio metu ligą patvirtinančių dokumentų nepateikė, nes nespėjo pasirūpinti pažyma, specialaus posėdžio sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimą kaltinamasis nei gynėjas neturėjo galimybės įrodyti, kad A. K. sirgo, nes neturėjo tai patvirtinančių dokumentų. Griežčiausią kardomąją priemonę A. K. teismas paskyrė nustačius vienintelį BPK 122 str. numatytą pagrindą, kad jis trukdo procesui, kas numatyta BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šis suėmimo pagrindas byloje nustatomas kai surenkami duomenys, jog kaltinamasis gali paveikti kitus asmenis, sunaikinti ar paslėpti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės bylai, tačiau tokių duomenų byloje neužfiksuota. Advokatas teigia, kad vien aplinkybė, jog A. K. neatvyko į 2015-11-17 teismo posėdį negali būti pakankamu pagrindu skirti jam pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Pažymi, kad jis apeliacinės instancijos teismui kartu su skundu pateikė medicininę pažymą, patvirtinančią, jog kaltinamasis iš tiesų tuo metu, kai vyko teismo posėdi, sirgo. Prašo atsižvelgt į tai, kad jis turi šeimą, mažametį vaiką, dirbantis, turi pastovią gyvenamąją vietą, kas patvirtina turint jį tvirtus socialinius ryšius, kurie neleis pažeisti švelnesnių kardomųjų priemonių . Advokato įsitikinimu, pati griežčiausia A. K. taikoma kardomoji priemonė šiuo atveju yra per griežta ir neadekvati, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti taikant jam ir švelnesnes kardomąsias priemones.

Motyvuojamoji dalis

A. K. gynėjo advokato Remigijaus Uckaus skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis ar kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, jog apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą ir sprendė, jog jų pakankama skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Apylinkės teismas nei nutartyje paskiriant kaltinamajam suėmimą nei skundžiamoje nutartyje nekonkretizavo, kokiu BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu paskyrė A. K. suėmimą, tačiau iš šių nutarčių turinio matyti, kad suėmimas kaltinamajam buvo paskirtas dėl to, jog jis, pažeisdamas jam taikomos švelnesnės kardomosios priemonės sąlygas, pagal įteiktus teismo šaukimus eilę kartų neatvyko į teismo posėdžius. Taigi, akivaizdu, kad suėmimas A. K. buvo paskirtas remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs ( slėpsis) nuo teismo. Kadangi tokiais savo veiksmais kaltinamasis trukdė operatyviam ir savalaikiui bylos nagrinėjimo procesui, teismas siekdamas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimą, t.y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, paskyrė A. K. griežtesnę kardomąją priemonę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, neturi pagrindo nesutikti su tokia šio teismo išvada. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad į 2015-11-17 teismo posėdį, kuriame buvo priimta nutartis paskirti A. K. kardomąją priemonę – suėmimą, jis neatvyko dėl pateisinamos priežasties – ligos, tačiau tokį sprendimą teismas priėmė kaltinamajam neatvykus ne tik į šį teismo posėdį, o sistemingai ir piktybiškai neatvykstant į teismą eilę kartų. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų bylos duomenų, A. K. be pateisinamos priežasties neatvyko į 4 teisiamuosius posėdžius. Į 2015-03-09 posėdį šaukimas buvo įteiktas jo motinai, neatvykimo į posėdį priežastys teismui nebuvo žinomos, priimta nutartis A. K. į kitą posėdį atvesdinti. Atvesdinimą vykdantys pareigūnai į kitą 2015-06-10 teismo posėdį įteikė kaltinamajam šaukimą asmeniškai, tačiau jis į kitą, 2015-06-10 teismo posėdį ir vėl neatvyko, tokiu būdu – priimant atvesdinimo nutartis ir policijos pareigūnams įteikiant kaltinamajam A. K. teismo šaukimą, įpareigojantį nurodytu laiku atvykti į teismą, jis nenurodęs jokios pateisinamos neatvykimo priežasties neatvyko ir į 2015-07-08. Apie 2015-11-17 teismo posėdį jis taip pat buvo informuotas įteikus jam teismo šaukimą. Dėl kaltinamojo A. K. neatvykimo į minėtus teismo posėdžius, nebuvo galimybės nagrinėti bylos. Byloje nėra tokių duomenų, kad teismas būtų buvęs informuotas ir žinojo apie pateisinančias jo nedalyvavimo posėdyje priežastis. Be kita ko, aukštesnysis teismas pažymi, kad teismui pateikta medicininė pažyma, kuria kaltinamojo A. K. gynėjas grindžia jo ginamojo neatvykimą į 2015-11-17 esant svarbia priežastimi, neatitinka teisės normų reikalavimų. BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte svarbia asmens nedalyvavimo procese priežastimi nurodyta specialios formos pažyma, skirta teikti prokuratūroms, teismui ir patvirtina asmens ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Teismui nebuvo pateikta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-823 redakcija patvirtintos formos Nr. 094-1a medicininė Pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą.

Kaltinamajam įstatymas numato pareigą atvykti į teismą, kai jis yra šaukiamas, o už šių reikalavimų nevykdymą gali būti skirtos griežtesnės kardomosios priemonės ar paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės gali būti pakeistos griežtesne (BPK 247 str.). Kaltinamasis turi pareigą informuoti teismą apie svarbias negalėjimo atvykti į teisiamąjį posėdį priežastis. Tuo tarpu buvo nustatyta, kad jis, žinodamas apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme ir savo pareigą joje dalyvauti, jis vengė atvykti į jo bylos nagrinėjimą, kas leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog paliekant kaltinamajam tą pačią kardomąją priemonę, jis gali pasislėpti ar bėgti nuo teismo. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, jog A. K. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skirtas ir jo terminas nustatytas teisėtai ir pagrįstai, nes byloje pakako duomenų pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis ir vėl gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo būtina skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nes tik taip buvo galima užtikrinti, kad kaltinamasis dalyvautų bylos nagrinėjime. Teismo išvados dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimo motyvuotos ir pagrįstos bylos duomenimis, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti kaltinamojo gynėjo advokato skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. K. gynėjo advokato Remigijaus Uckaus skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Rimas ŠvirinasTeisėjai : Nerijus MeilutisEvaldas Gražys