Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vitalijos Krivičius Baudž. byla Nr. 1A-368-593/2016

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-56-1-00407-2013-0

2016 m. birželio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam M. G., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal BK 182 str. 3 d. – 45 parų arešto bausme; pagal BK 198¹ str. 1 d. – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 214 str. 1 d. – 3 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 215 str. 1 d. – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. „a“ p. p., paskirtos bausmės, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. M. G. taip pat nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 198¹ str. 1 d. – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 214 str. 1 d. – 3 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 215 str. 1 d. – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat K. R. civilinis ieškinys tenkintas ir jo naudai priteista solidariai iš M. G. ir kitų dviejų nuteistųjų 2895,11 €.

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir priteista jos naudai solidariai iš M. G. ir kitų dviejų nuteistųjų 157,17 €.

Taip pat priteista iš M. G. 545,02 € gynėjo pagalbai apmokėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir A. S. bei A. K., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas pagal BK 182 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. 198¹ str. 1 d. už tai, kad kartu su A. S. ir A. K., 2012 m. rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami su nenustatytais asmenimis, siekdami apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis t. y. A. S. Vilkaviškio r. sav. tiksliai nenustatytoje vietoje, įtikinus K. R. leisti pasinaudoti šio banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita tariamam pinigų pervedimui, suklaidintas K. R. telefonu M. G. perdavė savo elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, po to, A. S., A. K. ir M. G. veikdami kartu, nežinant K. R., neteisėtai panaudojo įgytus K. R. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti – M. G. telefonu perdavus neteisėtai gautus duomenis A. K., 2012-09-20, 13.24 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., tyrimu nenustatytoje vietoje, A. K. K. R. vardu prisijungus prie banko informacinės sistemos, tuo suklaidino ir pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, po to A. K. prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinės stoties ir pateikiant save kaip asmenį turintį teisę finansinei operacijai inicijuoti – K. R., tuo apgaule, suklaidinant elektroninę mokėjimo sistemą ir kredito bendrovę, neteisėtai K. R. vardu paėmė du po 250 litų (72,40 eurų) kreditus, viso 500 litų (144,81 eurų), kuriuos kredito bendrovei pervedus į K. R. banko sąskaitą, K. R., nesuvokdamas neteisėto pinigų gavimo būdo 400 litų (115,84 eurų) išgrynino bankomate ir perdavė A. S., o 100 litų (28,96 eurų) A. K. iš K. R. banko sąskaitos neteisėtai pervedė į A. Š. sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, tokiu būdu A. S., A. K., M. G. savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo nedidelės vertės turtą – svetimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius, 500 litų (144,81 eurų).

Be to, jis nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. 198¹ str. 1 d. už tai, kad kartu su A. K., 2013 m. gegužės mėn. tiksliai nenustatytu laiku, veikdami su nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. nenustatytam asmeniui įtikinus K. R. ir šiam atblokavus savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą bei K. R. įtikinus pervesti pinigų kitiems asmenims, nurodant, kad tokiu būdu padės tyrimui nustatyti kaltus dėl jo sąskaitoje vykdomų bankinių operacijų asmenis, pasinaudojus M. G. 2012 m. rugsėjo mėn. iš K. R. išviliotais elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, t. y. naudotojo kodu sistemoje, slaptažodžiu, slaptažodžių kortelėje užfiksuotais prisijungimo kodais, suklaidintas K. R. laikotarpiu nuo 2013-05-26 iki 2013-06-12 šešis kartus pervedė skirtingas pinigų sumas, viso 4100 litų (1671,525 eurų) į E. K. priklausančią banko sąskaitą, kurie buvo iš karto išgryninti bankomatuose Prienų m. bei pervesti į kitų asmenų banko sąskaitas, taip pat 2013-06-01 pervedė 300 litų (86,88 eurų), E. R., 2013-05-27 pervedė 200 litų (57,92 eurų) M. G., 200 litų (57,92 eurų) Ž. P. į (duomenys neskelbtini) pataisos namų depozitinę banko AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, 2013-06-04 pervedė 200 litų (57,92 eurų) M. K. bei 2013 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje Kauno m. K. R. nenustatytam asmeniui perdavė 1000 litų (289,62 eurų), taip pat Kauno m. tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje perdavė A. K. 1000 litų (289,62 eurų), bei nežinant K. R., 2013-05-31, birželio 6, 7 d. A. K. veikdamas namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo įgytus K. R. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis t. y. naudotojo kodą sistemoje, slaptažodį, slaptažodžių kortelėje užfiksuotus prisijungimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – K. R. vardu prisijungė prie banko informacinės sistemos, tuo suklaidino ir pažeidė informacinės sistemos apsaugos priemones, per tris kartus skirtingomis pinigų sumomis pervedė viso 2424 litus (702,03 eurų), iš K. R. banko sąskaitos į A. K. priklausančią banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, kuriuos A. K. pats išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini) m., tokiu būdu A. K. ir M. G. savo, ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimus, K. R. priklausančius 9424 litus (2729,37 eurus).

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. G. prašo jį išteisinti, kadangi teismas neištyrė visų įrodymų, nes jis pataisos namuose nesinaudoja kompiuteriu ir jo neturi. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad bendravo su pusbroliu ir gal jo prašė surasti žmonių su banko sąskaitomis pinigams pervesti, ko jis neneigė ir teisme. Skambindavo pusbroliui iš kitų nuteistųjų telefonų, todėl netyčia paliko pusbrolio telefono numerį, kuriam kiti asmenys ir rašė trumpąsias žinutes prisistatinėdami apelianto vardu, ką teisme patvirtino ir kiti nuteistieji, o apie tokią apgaulę jis sužinojo tik iš tyrėjų. Todėl jis tyrimo metu prašė atlikti jo balso ekspertizę, tačiau to nebuvo padaryta. Be to, apelianto žiniomis, tyrėja iš nukentėjusiojo gavo M. G. prisipažinimą, kuriame yra neteisingi duomenys apie M. G., todėl jis prašė skirti rašysenos ekspertizę, ko taip pat nebuvo padaryta. Apeliantas teigia, kad jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suteikta galimybė susipažinti su byla. Jis teisme buvo nurodęs tikruosius kaltininkus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. G. neigia savo kaltę dėl jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų ir teigia, kad jis pripažintas kaltu nepilnai ištyrus įrodymus. Tačiau sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais negalima, nes byloje yra pakankamai M. G. kaltę dėl jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų patvirtinančių įrodymų ir rašytinės bylos medžiagos, kuruos tinkamai ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas.

Tai, kad buvo pervedami ir K. R. pinigai, o už tai buvo gautas atlygis nurodė ir liudytojas A. M., kuris taip pat nurodė bendrus veiksmus su M. G., su kuriuo jis atliko bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Liudytoja apklausta R. K. nurodė, kad sūnus A. K. namuose galėjo naudotis internetu, kuris registruotas jos vardu, nes bylos duomenimis nustatyta, kad bankinės operacijos nukentėjusiojo sąskaitoje buvo atliekamos iš IP, kuris priklausė R. K., o tuo metu A. K. brolis savo elektroninės bankininkystės duomenimis nesinaudojo. (duomenys neskelbtini) pataisos namų duomenimis nustatyta, kad į depozitinę sąskaitą A. K. atliko pavedimus M. G., o kredito bendrovės pateikta informacija patvirtinta, kad imant kreditus buvo nurodytas kontaktinis telefono abonentas, kuris buvo rastas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose pas M. G., visi veiksmai atlikti iš IP adreso, kuris registruotas R. K. vardu.

Ištirti duomenys ir jų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad M. G. A. S. prašė gauti banko sąskaitą tikslu per ją atlikti neteisėtas finansines operacijas, t. y. suprato, kad bus neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos ir taip savo ir kitų naudai įgyjami pinigai. Nors M. G. teigia, jog prašyti banko sąskaitos, tikslu į ją pervesti pinigus, nėra nusikalstama, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, buvo prašoma ir gauta ne tik pačios sąskaitos numeris bet ir suteiktos elektroninės bankininkystės paslaugos. Tai, jog, kaip teigia apeliantas, nėra jokių duomenų, kad jis, būdamas įkalinimo vietoje, naudojosi kompiuteriu, reikšmės kvalifikuojant veiką neturi, kadangi šioje situacijoje pakanka, jog bendrininkas realizuotų bent dalį inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymių. Šiuo atveju M. G. parūpino sąskaitą sukčiavimo būdu gautiems pinigams pervesti, žinodamas ir suprasdamas, jog tokie veiksmai bus atlikti neteisėtai panaudojant elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir neteisėtai disponuojant elektronines mokėjimo priemonės duomenimis neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos, davė nurodymus, kam ir kiek pinigų pervesti, į jo paties sąskaitą buvo pervedami pinigai. Paminėtos aplinkybės leidžia teigti, kad nuo nusikalstamų veiksmų pradžios M. G. veikė suderintai su kitais asmenimis (nuteistais šioje byloje ir nenustatytais), o jo vaidmuo buvo reikšmingas įgyjant ir disponuojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis. Nors nuteistasis teigia, kad nebuvo atlikta balso ekspertizė, nors jis to prašė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo joks pokalbio įrašas kalbant su nukentėjusiuoju darytas nebuvo, todėl nesant garso įrašo – nėra su kuo lyginti M. G. balso ir nėra bei nebuvo pagrindo skirti fonoskopinę ekspertizę.

Apeliacinės instancijos posėdžio metu M. G. pateiktas (duomenys neskelbtini) pataisos namų raštas dėl konvojavimo nepaneigia nuteistojo kaltės, kadangi jis nors ne visu jam inkriminuojamu laikotarpiu tiek 2012 metais, tiek 2013 metais, Kybartų pataisos namuose buvo, todėl galėjo naudotis mobiliojo ryšio telefonu, derinti veiksmus su bendrininkais ir, veikiant bendrai su A. K., atlikti inkriminuotas bankines operacijas.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą išvadą, jog M. G. kartu su A. S. ir A. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. 198¹ str. 1 d., o M. G. kartu su A. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. 198¹ str. 1 d.

Todėl nuteistojo M. G. skundo motyvai, kad jo kaltė neįrodyta, nes teismas neištyrė visų įrodymų, jis pataisos namuose nesinaudoja kompiuteriu, o tyrimo metu nebuvo paskirta jo balso ir rašysenos ekspertizės, taip pat tai, kad teisme nebuvo atsižvelgta į jo nurodytus tikruosius kaltininkus, atmetami kaip nepagrįsti.

Nuteistojo skunde nurodyta jo versija, kad savo pusbroliui jis skambindavo iš kitų nuteistųjų telefonų, todėl netyčia paliko pusbrolio telefono numerį, kuriam kiti asmenys ir rašė trumpąsias žinutes prisistatinėdami apelianto vardu, yra taip pat atmetami kaip paneigti aukščiau paminėtais pirmosios instancijos teismo ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais. Apeliantas taip pat teigia, kad jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo suteikta galimybė susipažinti su byla. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad M. G. paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir suteikus jam procesinę teisę susipažinti su surinkta medžiaga, jis su šia medžiaga susipažinti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atsisakė (3 t. 102 b. l.), todėl akivaizdu, kad teisė susipažinti su surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga M. G. buvo suteikta, tačiau jis pats atsisakė su ja susipažinti, nors nebuvo jokių objektyvių priežasčių, trukdančių susipažinti su tyrimo medžiaga įkalinimo įstaigoje. Tai, jog nebuvo atlikta rašysenos ekspertizė dėl byloje esančio prisipažinimo autoriaus nustatymo, sprendžiant M. G. kaltės klausimą reikšmės neturi, kadangi šiuo dokumentu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nesirėmė. Toks ,,prisipažinimas“ neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl apylinkės teismo visiškai pagrįstai nebuvo vertinamas.

Dėl proceso išlaidų

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. G., išlaidas sudaro 52,11 Eur (t. 6, b. l. 84). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno Skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. G. apeliacinį skundą atmesti.