Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, teismo pranešimu (t. 2, b. l. 44).

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes nacionaliniai teisės aktai to nenumato.

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad naudojantis san. mazgu nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas. Teigia, kad san. mazgo atitvarai tik apie 1,5 m aukščio, atskirti užuolaida.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymime, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Atsakovas pažymi, kad nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą.

Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų. besinaudojančiu juo. privatumą (žr. LVAT2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017). Atsakovas pažymi ir tai, kad jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu – nėra.

Iš nuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 94, 95, 28, san. mazgų įėjimai atitverti durimis, likusių kamerų – užuolaidomis, kurios yra tvarkingos, iki pat žemės. Kadangi jos iš sunkaus pluošto, nei skersvėjis, nei panašūs veiksniai jų judėjimo neįtakoja.

Iš nuotraukų taip pat matyti, kad per stebėjimo langelį pareiškėjo stebėjimas būnant san. mazge – neįmanomas.

Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika, bendros kameros erdvės atskyrimas nuo san. m. ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaida, paprastai laikomas tinkamu (LVAT 2018­05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018 ir kt.) Kad san. mazgo įėjimo atskyrimas užuolaida tinkamai užtikrina juo besinaudojančio asmens privatumą patvirtina ir naujausia EŽTT praktika – 2019 m. lapkričio 26 dienos sprendime byloje Michno ir Dimbinskas prieš Lietuvą (peticijų Nr. 34179/18 ir 35033/18) nurodoma, kad san. mazgo įėjimo atskyrimas durimis ar užuolaida yra tinkamas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kartu nurodome tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus), o asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Be to, atsakovas nurodo, kad esant natūralios šviesos trūkumui, jis kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Iš 2019-10-28 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-8045 matyti, kad kameroje Nr. 24 lempos be apsauginių gaubtų. Kartu nurodome ir tai, kad įstaiga susiduria su ypač aštria problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, šviestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus. daužo kaitrines lemputes arba išmontuoja. sugadina liuminescencines lempas. todėl. nors elektros instaliacijos ir apšvietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai- tai neturi ilgalaikio efekto. Šviestuvai ardomi siekiant prisiteisti neturtinę žalą dėl nesaugios aplinkos, tačiau pažymėtina tai, kad šviestuvus galima pasiekti tik pasilipus ant kėdės, todėl nėra galimybės netyčia prie jų prisiliesti ir t . t.

Iš 2019-12-10 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos psaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-9454 matyti, kad kameroje Nr. 11 lempos su apsauginiais gaubtais, apšvieta tinkama. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta, pelėsio nėra.

Iš 2020-02-12 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro per Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-377 matyti, kad kameroje Nr. 95 apšvieta, oro santykinė drėgmė tinkama, patalpos tvarkingos. Pelėsio nėra.

Iš 2020-02-25 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-545 matyti, kad kameroje Nr. 44 temperatūra, šviestuvai tvarkingi.

Nors kitos kameros dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuoja, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

LVAT tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normas (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. Byloje Nr. A-348/2018 ir kt. )

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Prideda 2019-01­08 Ūkio skyriaus pažymą Nr. 62/08-12 iš kurios matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo remontuotos kameros Nr. 100, 90, taip pat pridedama 2020-01-22 Turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 62-33, iš kurios matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo kamerose, buvo remontuotos šios patalpos: Nr. 94, 90, 44. Kad kameros tvarkingos, patvirtina ir pridedamos nuotraukos.

Prideda NVSC 2020-01-10 patikrinimo aktą Nr. PA-55, kuris paneigia pareiškėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl minkštojo inventoriaus neatitikimo higienos normoms. Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai netinkami naudoti, neatitinka tikrovės.

Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iš pareiškėjų tikimasi gauti detalų ir neprieštaringą ginčijamų laikymo sąlygų aprašymą ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliūtis. Vien pareiškėjo teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą.

Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo trukmė per trumpa, o pasivaikščiojimo kiemelių būklė neatitinka reikalavimų. Taip pat nurodo tai, kad vienu metu gali būti organizuojami keli užsiėmimai, todėl turi rinktis tik vieną, o karantino metu užimtumas apskritai neorganizuojamas.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Vadovaujantis 2019-05-21 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“, nuo 2019-06-01 nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Paaiškina, kad nuo 2019-06-01 rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (kas atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus), o nerūkantiems suimtiesiems - 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Tokia tvarka įtvirtinta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019-06-06 įsakymu Nr. 1/01-149.

Nurodo, kad ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė nerūkantiems motyvuoja kalinčius asmenis rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, o 1 val. pasivaikščiojimo trukmė rūkantiems atitinka imperatyvius teisės normų reikalavimus.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019-02-11 patikrinimo akte Nr. PA-384 nustatyta, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka, kiemelių patalpos švarios, sniegas nukastas, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Šiaulių departamento 2019-07­12 patikrinimo akte Nr. PA-5294, 2019-07-25 patikrinimo akte Nr. PA-5576, 2019-08-30 patikrinimo akte Nr. PA-6358 bei 2020-02-04 patikrinimo akte Nr. PA-256 nustatyta, kad kai kuriuose kiemeliuose yra trūkumų (nubyrėjęs sienų tinkas, grindinio danga), tačiau atsakovas nurodo kad, nustatyti pažeidimai yra kosmetiniai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui, o pareiškėjo nurodomi pavojai tik teoriniai. Kartu nurodo ir tai, kad atsižvelgiant į gaunamą finansavimą bei oro sąlygas, trūkumai šalinami (Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos Nr. 62-33 duomenys).

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimai nustatyti ne visuose kiemeliuose, o pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose būnant jis galimai patyrė nepatogumus ir pan. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento darbuotojai nekonstatavo, kad kiemeliai būtų pavojingi sveikatai ar gyvybei ir nekonstatavo, kad jais naudotis negalima.

Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis ir teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys gali naudotis ŠI veikiančios bibliotekos paslaugomis, o esant galimybėms, kiekvieną dieną į kameras suimtiesiems duodama po vieną laikraštį, įsigytą už tardymo izoliatoriaus lėšas.

Nurodo, kad suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti. Nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo kalinamiems asmenims sudaryti individualu užimtumo grafiką, o pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.

Nors pareiškėjas teigia, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standartą (2002) 1 - Rev.2006 kalinamiems asmenims turi būti užtikrinama galimybė bent 8 val. praleisti ne kamerose, o lauke, toks teiginio traktavimas klaidina gerbiamą Teismą.

Nurodo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 - Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliškai - outside their cells) ir užsiimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, tačiau ne laiko praleidimui lauke, kaip kad nurodo pareiškėjas. Be to, minėtos nuostatos yra ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobūdžio.

Ir nors pareiškėjas skundžiasi, kad karantino metu užsiėmimai nevykdomi, nurodome, kad to imamasi siekiant užtikrinti kuo saugesnę aplinką.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-28 įsakymu Nr. V-57 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo” ir atsižvelgiant į 2020-02-28 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymą Nr. 1-69, įstaigoje paskelbtas karantinas nuo 2020-02-28 iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje atšaukimo, taip stabdant asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymąsi, masinius renginius, asmenų, laikomų Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, judėjimą, asmenų, laikomų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, trumpalaikes išvykas į namus, asmenų, laikomų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus. Šie apribojimai sušvelninti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-06-02 įsakymu Nr. 1-174. Siekiant kiek įmanoma užtikrinti saugią aplinką, tokie veiksmai yra proporcingi.

Pareiškėjas teigia, kad ŠTI dažnai nėra karšto vandens, jam neužtikrinama teisė kartą per savaitę praustis duše.

Pareiškėjas teigia, kad ŠTI dažnai nėra karšto vandens, jam neužtikrinama teisė kartą per savaitę praustis duše. Taip pat nurodo, kad persirengimo kambariuose neužtikrinamas jo privatumas.

Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu, o šiam aktui netekus galios (nuo 2020-01-22), iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 papunktyje, pagal kurį, be kita ko, iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti - ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę).

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“.

Atsakovas nurodo, kad ŠTI duše bėga šiltas vanduo, kuris į ŠTI tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas karšto vandens tiekimo negali įtakoti, todėl, sutrikus centralizuotam vandens tiekimui, už tai nėra atsakingas. Be to, pareiškėjas šios savo skundo dalies neindividualizuoja, nenurodo, kada, anot jo, jis dėl karšto vandens nebuvimo nebuvo nuvestas į dušą. Iš Saugumo valdymo skyriaus 2020-08-13 pažymos Nr. 60-22422 matyti, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti dušu buvo įgyvendinama tinkamai.

Taip pat nurodo, kad kiekvienoje kameroje yra šalto vandens čiaupai, tad tai suteikia galimybes rūpintis savo higiena kiekvieną dieną. Be to, aktualios redakcijos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas“ numatyta teisė turėti elektrinį virdulį, todėl kalintys asmenys gali vandenį pasišildyti.

Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.

Pareiškėjas teigia, kad maistas pristatomas šaltas, neatitinkantis reikalavimų, be to, dalinant maistą kyla grėsmė užsikrėsti nuodingomis medžiagomis.

Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Nurodo, kad Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas. Pagal 2019­07-24 sudarytą maitinimo paslaugos pirkimo - pardavimo sutartį (toliau - Sutartis) Nr. 47/08-75, pasirašytą, pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, pagamintą maistą atveža termosuose maisto tiekimo paslaugas teikianti įmonė VšĮ ,,Bruneros“.

VšĮ „Bruneros“ įpareigota suimtiesiems (nuteistiesiems) maistą gaminti vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras), jie atitinka Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtųjų (nuteistųjų) valgiaraščiai yra diferencijuojami: dirbantiems vyrams, nedirbantiems vyrams, nedirbančioms moterims, nėščioms moterims, nepilnamečiams, dirbantiems vegetarams vyrams, nedirbantiems vegetarams vyrams, nedirbančioms vegetarėms moterims, veganams, dietinio maitinimo valgiaraščiai.

Sutarties 5 punktas numato pareigą paslaugos teikėjui teikti paslaugą kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikiamus įgūdžius, žinias.

Už maitinimo paslaugos suteikimo kontrolę Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra atsakingi Turto valdymo skyriaus inspektorius (anksčiau Ūkio skyriaus inspektorius), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti ir kontroliuoti suimtųjų (nuteistųjų) maitinimo procesą ir Saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už budinčią pamainą (anksčiau Apsaugos ir priežiūros skyrius, budintis direktoriaus padėjėjas), kurio pareigybės aprašyme nustatyta organizuoti tinkamą maisto suimtiesiems (nuteistiesiems) kiekio užsakymą ir savalaikį išdavimą. Pastebėję paslaugos teikimo pažeidimus, inspektorius ar vyriausias specialistas nedelsiant informuoja paslaugos teikėją.

Papildomai nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius imasi visų priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas: Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 sudarė Sutarties vykdymo kontrolės komisiją, kuri ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrina patiekto maisto kokybę ir tai įformina aktu. Apie galimai nekokybišką maistą nedelsiant informuojama Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba, o esant poreikiui - kreipiamasi ir tiesiogiai į tiekėją.

Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai, atsakingi už kalinčių asmenų maitinimo organizavimą, sugriežtino pristatomo maisto kontrolę, nuolat matuoja atvežto maisto temperatūrą ir tikrina svorį. Nustačius pažeidimus, nedelsiant informuojamas paslaugos teikėjas. Pažymi, jei pristatyto karšto maisto temperatūra žemesnė nei 68°C, maistas pašildomas.

Atkreipia dėmesį, kad maitinimo procesą tiria bei kontroliuoja už maitinimo kokybės kontrolę atsakingos valstybinės institucijos.

Kaip matyti iš pridėtų Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento patikrinimo aktų, jokių esminių pažeidimų, susijusių su maisto kokybe nenustatyta. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi.

Pareiškėjas teigia, kad parduotuvėje nebėra sausainių, taip pat nurodo, kad maistas iš parduotuvės nešamas pajuodusiuose maišuose, o daržovės ir vaisiai parduotuvėje numesti ant žemės. Teigia, kad mėsos produktai laikomi kambario temperatūroje, o tai kelia grėsmę apsinuodyti.

Informuoja, kad aktualiu laikotarpiu galiojusių Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta įstaigai prievolė užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kadangi Taisyklių 15 priede numatyta, kad vaisių ir daržovių leidžiama įsigyti ir turėti ne daugiau kaip 2 kg, Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau - Šiaulių TI) suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais, kuriuos nuteistieji ir suimtieji gali įsigyti įstaigos parduotuvėje, organizuojamas du kartus per savaitę, pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką bei iki 2020-01-22 galiojusį 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtintą Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo įstaigos parduotuvėje tvarkos aprašą (toliau - Tvarkos aprašas), o nuo 2020-01-22 - pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių III skyrių.

Pažymi, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms netekus galios (nuo 2020-01­22), analogiška nuostata įtvirtinta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte, pagal kurį paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems - ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

Informuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatorius su UAB „Lobby Baltic“ 2018-10-19 sudarė Nekilnojamojo turto nuomos parduotuvės suimtiesiems (nuteistiesiems) veiklai sutartį Nr. 47/08-62. Sutarties 4.3.10 punktas įpareigoja UAB „Lobby Baltic“ laikytis teisės aktais nustatytų reikalavimų.

2019-10-24, užbaigus viešojo pirkimo procedūras, Šiaulių tardymo izoliatorius su UAB „Lobby Baltic“ sudarė nuteistųjų (suimtųjų) apiprekinimo paslaugos teikimo sutartį Nr. 47/08-117. Sutarties 2.1 punktas įpareigoja paslaugos teikėją suimtiesiems (nuteistiesiems) parduoti prekes teisės aktų ir Sutarties 1 priede nustatyta tvarka.

Taip pat informuoja, kad tiek Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklėse, tiek Laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomų nuteistųjų ir suimtųjų asmenų apiprekinimo paslaugų teikimo sutartyje sausainiai įtraukti į sąrašą ir parduotuvė jais prekiauja.

Taip pat nurodo, kad rengiant vieną iš atsakymų į vieno ŠTI laikomo asmens skundą Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus darbuotojas el. paštu kreipėsi į UAB „Lobby Baltic“ dėl informacijos apie ŠTI teritorijoje veikiančios parduotuvės patikrinimus. UAB „Lobby Baltic“ informavo, kad Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parduotuvę tikrino 2019-08-26. Tikrinimo metu nustatyta, kad maisto produktų su pasibaigusiais terminais nerasta, maisto pakuotės nepažeistos, vaisiai ir daržovės laikomos plastikinėse dėžėse, kurios pakeltos nuo grindų ant grotelių ar stalų. Visi pieno ir mėsos produktai, vadovaujantis veterinarinės tarnybos nustatyta tvarka, iki jų pristatymo suimtiesiems (nuteistiesiems), laikomi įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje - šaldytuve Maisto produktų laikymo sąlygos parduotuvėje atitinka gamintojo nurodytas laikymo sąlygas. UAB „Lobby Baltic“ darbuotojai užtikrino, kad produktus tiekia plastikiniuose maišeliuose.

Informuoja, kad Šiaulių tardymo izoliatorius 2019-09-26 gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos raštą Nr. 587S-(57.5.)-787 dėl UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje nustatytų pažeidimų (dėl iš prekybos neišimto pasibaigusio galiojimo padažo). Šiaulių tardymo izoliatorius 2019-10-03 kreipėsi į UAB „Lobby Baltic“ direktorių su prašymu užtikrinti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus teritorijoje veikiančioje parduotuvėje būtų parduodamos kokybiškos ir nepasibaigusio vartoti termino prekės. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundžiamas laikotarpis yra nuo 2019-10-01, o minėti pažeidimai nustatyti anksčiau, taigi, jie nėra šio skundo pagrindas. Nors pareiškėjas įvardina konkrečius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštus, nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatorius nėra šių raštų gavėjas, be to, jų surašymo data yra ankstesnė, nei skundžiamo laikotarpio pradžia.

Kaip matyti iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020-08-13 pažymos Nr. PPV-ŠTI-171, aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nei karto pas odontologą nesiregistravo ir nesilankė, tačiau registravosi ir buvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojo 5 kartus, iš jų 2 kartus dėl danties skausmo. Kaip nurodoma pažymoje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas nuolat tikrina Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminė asmens sveikatos priežiūros skyrių (veiklos adresu Šiaulių tardymo izoliatorius) bei skyriui priskirtų patalpų atitikimą HN 47:2011, nurodo, kad odontologijos patalpose yra laikomasi teisės aktų reikalavimų.

Kartu nurodo, kad įgyvendinus įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros skyrių pertvarką, nuo 2019-10-01 Šiaulių tardymo izoliatoriuje neliko Sveikatos priežiūros tarnybos, tačiau įsteigtas naujas struktūrinis padalinys - pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriui veiklos adresu Šiaulių tardymo izoliatorius), taigi, Šiaulių tardymo izoliatorius negali būti atsakingas už kitą juridinį asmenį, todėl šioje dalyje plačiau nepasisako.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai dažnai prašo skundą išspręsti taikiai jį atsiimant. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę prašyti viešojo administravimo subjektą, pradėjusį administracinę procedūrą, ją nutraukti. Paaiškina, kad dažnai Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai teiktus asmenų skundus pavyksta išspręsti taikiai, pravedant su skundą teikusiais asmenimis pokalbius, todėl tolesnis skundų nagrinėjimas raštiškai nebetikslingas. Pabrėžia, kad skundo atsiėmimo teisė priklauso tik pačiam pareiškėjui. Nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai savo veikloje, be visa ko, vadovaujasi ir pagarbos žmogui ir valstybei principu, o abstraktūs pareiškėjo teiginiai visiškai neargumentuoti, nenurodytos nei konkrečios situacijos, nei konkretūs darbuotojai, nei tariamai netinkamo elgesio datos.

Atsakovo atstovas atsiliepime taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose ventiliacija neveikia, yra drėgna, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, o elektrinis apšvietimas labai stiprus, naktinio apšvietimo išjungti negalima. Be to, kamerose dieninio apšvietimo lempos sulaužytos, techniškai netvarkingos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. spalio 28 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8045 (patikrinimas atliktas 2019 m. spalio 17 d., t. 1, b. l. 141-142) konstatuota, kad kameroje Nr. 11 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas nepašalintas – kameroje esantys apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., t. 1, b. l. 143-144) konstatuota, kad buvo patikrinta gyvenamoji kamera Nr. 11 Gyvenamojoje kamerose Nr. 11 dirbtinė apšvieta (patalpos viduryje, ant stalo paviršiaus) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Patikrinus gyvenamosios kameros Nr. 11 patalpas ir jose esančius įrenginius (šviestuvus, sanitarinį mazgą) pažeidimų nenustatyta.

Patikrinimo akte nurodyta, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose kamerose (tame tarpe ir kameroje Nr. 11) nėra įrengtos mechaninės patalpų vedinimo ar kondicionavimo sistemos. Minėtose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Kameroje Nr. 11 vizualiai matomo pelėsio nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 145-147) konstatuota, kad buvo patikrintos gyvenamosios kameros Nr. 95 ir 24, kuriose dirbtinė apšvieta (ant stalo paviršiaus) ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 95 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus gyvenamųjų kamerų Nr. 24 ir 95 patalpas ir joje esančius įrenginius/įrangą pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, pažeidimų nenustatyta. Gyvenamosiose kamerose Nr. 24, 95 ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.

ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą.

Patikrinimo metu įvertinus prausimosi patalpų, jose esančios įrangos bei inventoriaus švarą pažeidimų nenustatyta. Prausimosi patalpos, jose esantys įrenginiai bei daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys valomi ir dezinfekuojami pagal ŠTI direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. Nr. 20-511 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos 2020 – 2021 m. planą. Dezinfekcija atliekama autorizuotais biocidiniais produktais „Microbact forte“ ir „Bacillol AF“. Dezinfekcijos priemonės naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Kasdienius valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai. Dušinėse įrengti sieniniai skysto muilo dozatoriai kontrolės metu buvo užpildyti.

ŠTI Turto valdymo skyriaus duomenimis, į ŠTI pristatytiems asmenims išduodant inventorių yra užpildoma kortelė „Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaita“. Išduodant inventorių kievienas suimtasis / nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą jam inventorių. Taip pat siekiant užtikrinanti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punkto nuostatos vykdymą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę. Lovos skalbinių ir rankšluosčių keitimo apskaita nėra vykdoma.

Pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatas, ŠTI gyvenamąsias patalpas valo patys suimtieji (nuteistieji). Turto valdymo skyriaus duomenimis, suimtuosius (nuteistuosius) valymo priemonėmis (soda, ūkiškas muilas) ir inventoriumi (šepetys gindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis) aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 25 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-545 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 21 d., t. 1, b. l. 148-149) konstatuota, kad buvo patikrinta gyvenamoji kamera Nr. 44. Nustatyta, kad oro temperatūra kameroje Nr. 44 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 44 patalpas ir jose esančius įrenginius/įrangą pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, pažeidimų nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. sausio 10 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-55 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., t. 1, b. l. 150-152) konstatuota, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir neužtikrinto natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento

2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., t. 1, b. l. 143-144), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 145-147), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. sausio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-55 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., t. 1, b. l. 150-152) matyti, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamojoje kameroje Nr. 31 nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Kontrolės mentu nustatyta, kad minėtoje kameroje sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. gruodžio 10 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-9454 (patikrinimas atliktas 2019 m. lapkričio 25 d., t. 1, b. l. 92-93) matyti, kad ŠTI rėžiminio korpuso gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langą. Taip pat ir iš kitų aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta.

Pareiškėjo argumentas, kad naktinio apšvietimo išjungti negalima, šviesa dega ištisą parą, vertintinas kritiškai, nes pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 14.3. papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku, o elektros jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Toks kamerų įrengimo apšvietimas užtikrina tinkamo režimo laikymąsi ir žmonių saugumą.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018-03-26 Nr. 20/01-1859 Higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. (t. 1, b. l. 101–105) ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-02-03 Nr. 20-511 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2020-2021 m. (t. 1, b. l. 106–108), Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2020-06-08 Nr. 62-182 Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos plano 2020-2021 m. papildymą (t. 1, b. l. 110–113).

Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose tualetai nuo likusios kameros dalies atskirti apie 1,5 m aukščio sienele, užuolaida, kurios neužtikrina privatumo. Sienelė neatitinka higienos normų reikalavimų, nes nėra kabinos, todėl jis buvo matomas kameroje esančių asmenų ir matomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus dirbančio personalo bei administracijos darbuotojų per duryse įrengtas stebėjimo akutes ar jiems užėjus į kamerą.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie atitverti iš visų keturių pusių, o nuo bendros erdvės atitverti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma medžiagine iš storos spalvotos polietileno plėvelės užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (t. 1, b. l. 75-76) matyti, kad kamerose Nr. 94, 95, 28 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis yra nuo 1,80 m iki 1,82 m, o kamerose Nr. 24, 11, 90, 100, 44, 47 atitvarinė kontrukcija yra mūrinė, kurių aukštis nuo 1,86 m iki 2,33 m,, t. y. ženkliai aukštesnės negu 1,5 m, todėl pareiškėjo argumentas, kad kamerose tualetai nuo likusios kameros dalies atskirti apie 1,5 m sienele, atmestinas kaip nepagrįstas. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs. Pareiškėjas nurodė, kad naudojantis sanitariniu mazgu, yra matomas kameroje esančių asmenų ir matomas Šiaulių tardymo izoliatoriaus dirbančio personalo bei administracijos darbuotojų per duryse įrengtas stebėjimo akutes ar jiems įėjus į kamerą. Administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (t. 1, b. l. 172-180) matyti, kad nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu. Kitų argumentų, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui, pareiškėjas nenurodė. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas pažeidžia jo teisę į privatumą, tačiau sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m, o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis sienelėmis ir įėjimas yra atitvertas paminėtose kamerose durimis (kameros Nr. 94, 95, 28) ar neperšviečiamomis užuolaidomis (kameros Nr. 24, 11, 90, 100, 44, 47), šiuo atveju niekas negalėjo matyti pareiškėjo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020 ir kt.).

Kitų aplinkybių, kaip nemalonus kvapas, tupiami klozetai, pareiškėjas savo skunde neskundė ir neakcentavo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

Patikrinimo metu įvertinus prausimosi patalpų, jose esančios įrangos bei inventoriaus švarą pažeidimų nenustatyta. Prausimosi patalpos, jose esantys įrenginiai bei daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys valomi ir dezinfekuojami pagal ŠTI direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. Nr. 20-511 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos 2020 – 2021 m. planą. Dezinfekcija atliekama autorizuotais biocidiniais produktais „Microbact forte“ ir „Bacillol AF“. Dezinfekcijos priemonės naudojamos pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Kasdienius valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka ŠTI sanitarinės švaryklos darbuotojai. Dušinėse įrengti sieniniai skysto muilo dozatoriai kontrolės metu buvo užpildyti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. sausio 10 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-55 (patikrinimas atliktas 2019 m. gruodžio 19 d., t. 1, b. l. 150-152) konstatuota, kad įvertinus prausyklos patalpą Nr. 2 nustatyta, jog patalpos ir daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys valomi ir dezinfekuojami pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos 2018-2019 m. plane numatytą tvarką. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Patikrinimo metu prausyklos patalpa Nr. 2 ir daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys buvo švarūs. Prausyklos patalpoje įrengti sieniniai skysto muolo dozatoriai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 153–155) konstatuota, kad ŠTI dušų, prausyklų patalpos valomos pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018-2019 m. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas. Peržiūrėjus sanitarinėje švarykloje pildomą Dušo ir persirengimo patalpų kasdienio dezinfekavimo žurnalą nustatyta, kad dušinių, prausyklų patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną naudojimosi šiomis patalpomis dieną, po kiekvieno pasinaudojimo dušu. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Mikrobac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas.

Į ŠTI vanduo tiekiamas iš centralizuotų vandentiekio tinklų. Nustatytas chloridų kiekis geriamajame vandenyje atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-07-23 įsakymu Nr. V-455, 20.4 papunktyje nustatytą parametro ribinę vertę.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-05-21 įsakymu Nr. 1/01-138 „Dėl nerūkymo kamerose ir nerūkančiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skatinimo“ nuo 2019-06-01 nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Taigi, minėtu įsakymu rūkantiems suimtiesiems nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore, o tai atitinka Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymą, o nerūkantiems suimtiesiems – 2 valandų trukmės pasivaikščiojimas gryname ore (t. 1, b. l. 126-127). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 1/01-149 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, nustatyta pasivaikščiojimo gryname ore trukmė kasdien asmenims atskirai pagal 1.1.1, 1.1.2, 1.1.3, 1.2 punktus (t. 1, b. l. 128), tuo pačiu pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 153–155) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Patikrinimo metu kiemelių patalpos buvo švarios, sniegas nukastas. Veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. vasario 11 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-384 (patikrinimas atliktas 2019 m. vasario 4 d., t. 1, b. l. 196–197) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Patikrinimo metu kiemelių patalpos buvo švarios, sniegas nukastas. Veiksnių (slidžios dangos), galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-5576 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 15 d., t. 1, b. l. 158) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 sienų danga nutrupėjusi, taip pat pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 19 ištrupėjusi ir grindinio danga (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Sporto, stalo teniso salėse veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

Patikrinimo metu įvertinus tikrintus pasivaikščiojimo kiemelius, vizualiai matomų pelėsių nenustatyta.

Siekiant įvertinti faktus dėl bendrojo naudojimo patalpose esančių dulkių, operatyviosios kontrolės metu vertintos sporto salės, stalo teniso salės, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai. ŠTI bendrojo naudojimo patalpos ir jose esantys įrenginiai valomi ŠTI direktoriaus 2018 m. kovo 26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos ( patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos planu 2018-2019 m. Kasdieniai valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami. Dezinfekcija atliekama autorizuotu biocidiniu produktu „Microbac forte“. Dezinfekcijos priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas. Valymą ir dezinfekciją atlieka dezinfekuotojas, valytojai. Patikrinimo metu nustatyta, kad sporto, stalo teniso salių, pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 patalpos ir jose esantys įrenginiai švarūs.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6358 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 14 d., t. 1, b. l. 159) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 5, Nr. 6, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 15, Nr. 16 sienų danga nutrupėjusi, taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 16, Nr. 17, Nr. 20 nelygi grindinio danga; kiemelyje Nr. 21 nesaugi grindinio danga ties įėjimu į kiemelį; pasivaikščiojimo kiemeliuose Nr. 17 ir Nr. 18 ties grotomis virš įėjimo įrengtos metalinės konstrukcijos nesaugios (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Kitų veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojantį pagal paskirtį, nenustatyta.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2019 m. liepos 25 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-5576 (patikrinimas atliktas 2019 m. liepos 15 d., t. 1, b. l. 109) konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemelių Nr. 2, Nr. 9, Nr. 14, Nr. 19 sienų danga nutrupėjusi, taip pat pasivaikščiojimo kiemelyje Nr. 19 ištrupėjusi ir grindinio danga (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktas). Sporto, stalo teniso salėse veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius (įrangą) naudojant pagal paskirtį, nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose čiužiniai pūna.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas į Šiaulių tardymo izoliatorių tiekiamas šaltas, neatitinka nustatytų normų, kyla grėsmė jį užkrėsti nuodingomis medžiagomis dalinimo metu.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. liepos 25 d. pažymos Nr. 61-1724 Dėl R. P. (t. 1, b. l. 181-182) matyti, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais. Atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros (neturint bibliotekoje reikiamų teisės aktų, jie randami internete), vykdoma Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūros renginiai. Šiaulių tardymo izoliatorius bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno užsiėmimus, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso patalpą, krepšinio aikštelę bei užimtumo kambarį – skaityklą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Į krepšinio aikštelę suimtieji (nuteistieji) vedami tik esant tinkamoms oro sąlygoms. Šiaulių tardymo izoliatoriuje organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į specialistą ir pareiškia norą juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama kamerose (koridoriuose).

Suimtieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku. Paaiškina, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 21 straipsniu, suimtieji turi teisę dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu, tardymo izoliatoriuje vieni arba kartu su kitais suimtaisiais atlikti religines apeigas ir, suderinus su tardymo izoliatoriaus administracija, religinėms apeigoms atlikti kviečiamas dvasininkas, taip par administracija privalo užtikrinti, kad atliekant šias apeigas būtų laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Taip pat pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 137 straipsniu, socialinės reabilitacijos programos vykdomos nuteistiesiems, paliktiems tardymo izoliatoriuje atlikti ūkio darbus ir nuteistiesiems iki gyvos galvos.

Informuoja, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnio 1 punktu, suimtieji tardymo izoliatoriuje gali dirbti, jei yra galimybė. Galimybės suimtiesiems dirbti Šiaulių tardymo izoliatoriuje pastaruoju metu nėra, nes Šiaulių tardymo mizoliatoriuje laikomiems suimtiesiems nėra įsteigta darbo vietų.

R. P. buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo suteikta galimybė dalyvauti sportiniuose kultūriniuose renginiuose.

Duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra. Pažymėtina, jog iš pateiktų suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų (t. 2, b. l. 183–200, t. 2, b. l. 1-42) matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, buvo išvestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose. Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys.

Atsižvelgdamas į Kalėjimų Departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. V-57 „Dėl koronoviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ (t. 1, b. l. 129-130) nuo 2020 m. vasario 28 d. įstaigoje sustabdė: asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymąsis (1.1 p), masinius renginius (1.2 p.), asmenų, laikomų Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, judėjimą (1.3 p.), asmenų, laikomų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, trumpalaikes išvykas į namus (1.4 p.), ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus (1.5 p). Apie laikiną ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų, renginių bei susitikimų su socialiniais partneriais stabdymą Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyrius paskelbė suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2020 m. kovo 16 įsakymu Nr. 1-85 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ pakeitimo“ ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2020 m. kovo 20 įsakymu Nr. 1-96 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ papildymo“ buvo sustabdytas visų suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo už kameros ribų priemonių vykdymas (1.6 p.) bei kirpėjo paslaugų suimtiesiems (nuteistiesiems) teikimas. Apie paminėto įsakymo pakeitimą ir papildymą Resocializacijos skyrius paskelbė suimtiesiems ir nuteistiesiems (t. 1, b. l. 131-134).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esančioje parduotuvėje 2018-11-01 uždraudė nusipirkti sausainius, nes buvo manoma, kad tai nebūtinos prekės kalinamiems asmenims. Dabar sąlygos švelninamos ir leidžiama pirkti vienos rūšies sausainius pakeliuose.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtųjų ir nuteistųjų aprūpinimas maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais, kuriuos nuteistieji ir suimtieji gali įsigyti įstaigos parduotuvėje, vykdomas pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-208 patvirtintą Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų aprūpinimo įstaigos parduotuvėje tvarkos aprašą (t. 1, b. l. 114-119). Tvarkos parašo 5 punktas numato, kad suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę, o vaisiais ir daržovėmis pagal jų papildomus prašymus ne rečiau kaip du kartus per savaitę, esant galimybei, atsižvelgiant į apsiperkančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, žmogiškuosius išteklius suimtiesiems (nuteistiesiems) gali būti sudaromos sąlygos papildomai nusipirkti kitų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Prekėmis suimtuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus personalas. Šiuo tikslu kiekvienam suimtajam, turinčiam teisę apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje, išduodamas prašymo blankas, kurį suimtasis užpildo ir atiduoda personalui. Darbuotojas, gavęs prašymą, patikrina tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriuje suimtojo asmeninėje sąskaitoje turimą pinigų sumą. Nupirktos prekės tą pačią dieną įteikiamos suimtajam. Šis pasitikrinęs prekes ir kasos kvitą, jei neturi pretenzijų pasirašo prašyme, kuris įsegamas į Buhalterinės apskaitos skyriuje saugomą segtuvą. Visi suimtieji (nuteistieji) turi galimybę netinkančių prekių atsisakyti ir grąžinti jas atgal į parduotuvę.

Pareiškėjo nurodytas argumentas abstraktus, o iš atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad sausainiai yra įtraukti į Laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomų nuteistųjų ir suimtųjų asmenų apiprekinimo tiekimą ir parduotuvė jais prekiauja. Be to, pareiškėjo nurodytas laikotarpis, kada, kaip jis teigia, buvo uždrausta nusipirkti sausainius, nepatenka į šios bylos aktualų laikotarpį. Pareiškėjas dėl draudimo nusipirkti sausainių, bylai aktualiu laikotarpiu, skundų Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui neteikė. Taip pat pareiškėjo skunde paminėti atitinkamų institucijų patikrinimo aktai nenusiję su bylai aktualiu laikotarpiu ir pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Pareiškėjo skundo teiginys (t. 1, b. l. 4), kad jis daug kartų kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl kalinimo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai įvairiais būdais ir metodais bando jį įbauginti psichologiškai, daro psichologinį spaudimą, kad jis atsiimtų skundus, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2020-07-25 pažymos Nr. 61-1724 (t. 1, b. l. 181-182) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių nuo 2019-10-01 iki 2020-06-29 su skundais ar prašymais dėl skunde nagrinėjamų aplinkybių nesikreipė. Pareiškėjas nenurodė, kodėl jį Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai išskyrė iš kitų asmenų, sudarė blogesnes sąlygas, pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl, jo nuomone, pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo nurodyti teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.