- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-971-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10795-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- D. G., L. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams D. G., L. G. dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. (toliau – ieškovas) ieškinyje prašė pripažinti 2020 m. gruodžio 31 d. transporto priemonės – automobilio M. B., modelis (duomenys neskelbtini), identifikacinis kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyti restituciją - ieškovui grąžinant atsakovams D. G., L. G. (toliau – atsakovai) automobilį (jo liekanas) natūra, iš atsakovų priteisti 6 400 Eur, 794 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas) ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovės D. G. 2020 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta rašytinė automobilio pirkimo–pardavimo sutartis (toliau - ir Sutartis), pagal kurią atsakovė už 6 400 Eur faktiškai (sutartyje pardavimo kainą formaliai nurodant 4 200 Eur) ieškovui pardavė Lietuvos Respublikoje iki tol neregistruotą ir neeksploatuotą lengvąjį automobilį - markė M. B., modelis (duomenys neskelbtini)(toliau - ir automobilis). Ieškovas automobilį apžiūrėjo 2020 m. gruodžio 30 d., šalys susitarė dėl automobilio kainos, dėl jo techninės apžiūros ir parengimo techninei registracijai. Ieškovas nurodė, kad atsakovas L. G. jo paprašė sutartyje nurodyti pardavimo kainą 4 200 Eur, kad atsakovams nereikėtų mokėti mokesčių valstybei. Ieškovas su tokiomis sąlygomis sutiko, nors realiai atsakovams sumokėjo 6 400 Eur. Prieš įsigyjant automobilį, atsakovės sutuoktinis L. G. ieškovui nurodė, jog automobilio nuvažiuota rida yra maža, patvirtino, jog automobilis yra techniškai tvarkingas, tinkamas naudoti viešajame eisme. Automobilis 2021 m. sausio 4 d. buvo perduotas ieškovui. Būtent šią dieną atsakovai atskleidė ieškovui, jog automobilis buvo daužtas, nurodė, kad jie maždaug prieš pusmetį pirko daužtą automobilį iš Belgijos, patys jį suremontavo ir nusprendė parduoti. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. sausio 20 d. ieškovui grįžtant namo apie 16.00 val., jau visai šalia ieškovo namų, automobilis staiga užsiliepsnojo. Gaisras kilo iš variklio skyriaus. Ieškovas sustojo, ketino imtis priemonių gaisrui gesinti, tačiau automobilyje nerado privalomų gaisro gesinimo priemonių, gaisras įsiplieskė žaibiškai, ieškovas neturėjo priemonių ir galimybių gaisrui užgesinti. Ieškovas išlipęs iš automobilio pamatė pro priekinius ratus besiveržiančias liepsnas, degė automobilio dugnas po varikliu. Ieškovas patraukė automobilį į šoną, kad neužsidegtų kiti šalia buvę automobiliai. Kad automobilis užsidegė ne dėl išorinių veiksnių, patvirtino ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius, kuris nurodė, jog gaisro priežastis - transporto priemonės elektros instaliacijos gedimas. Atsakovai, žinodami parduodamo automobilio turimų defektų faktą, šį faktą nuo ieškovo nuslėpė, o ieškovui pareiškus pretenzijas, atsakovai atsisakė atlyginti ieškovo patirtą žalą. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovai, parduodami automobilį, veikė verslo pagrindais ir šią aplinkybę patvirtina tai, kad automobilių pardavimo portale autoplius.lt skelbime ginčo automobilio pardavėjas yra nurodytas juridinis asmuo UAB „Preksta“, kuris deklaruoja, jog yra autoplius.lt partneris nuo 2009 m. ir portale yra patalpinęs 6386 vnt. skelbimų. Be to, atsakovai ginčo automobilį remontavo patys, o tai, ieškovo įsitikinimu, įprastai atliekama siekiant išvengti didesnių remonto kaštų, tikslu parduoti suremontuotą automobilį ir gauti pajamų. Be to, atsakovai užsakė ir draudimo paslaugą, o iš susirašinėjimo turinio spręstina, kad atsakovai ir draudimo brokerį atstovaujantis asmuo bendrauja ne pirmą kartą, dėl ko šis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovai veikia kaip ne pirmą kartą parduodami automobilį. Taip pat atsakovai įsipareigojo atlikti ir privalomos automobilio techninės būklės patikrinimą, jei ginčo automobilis bus perkamas, t. y. atsakovai įsipareigojo savarankiškai suteikti paslaugą, kas įprastai atliekama automobilio pardavėjo, laikytino verslininku. Dėl šių nurodytų priežasčių ieškovas vadovaujasi nuostata, jog jis yra laikytinas vartotoju, o ginčo šalių sudaryta sutartis - vartojimo pirkimo padavimo sutartimi.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad nors jis ir neeksploatavo automobilio daugiau nei keletą kartų, tačiau dėl iš esmės privalomų įstatymo reikalavimų spėjo į automobilį investuoti ir dėl to taip pat patyrė papildomą žalą (nuostolius). Tai yra, ieškovas dar prieš atsakovams pateikiant automobilį techninei apžiūrai, nupirko 4 vnt. naujų žieminių padangų, už kurias pardavėjui UAB „Egzotika“ pagal 2020 gruodžio 30 d. išrašytą PVM SF sumokėjo 188 Eur, taip pat valstybei sumokėjo 150 Eur taršos mokestį pagal VĮ Regitra 2021 m. sausio 11 d. priimtą sprendimą Nr. 519680, už automobilio registraciją ir registracijos liudijimo bei valstybinių numerių išdavimą sumokėjo 250 Eur, už automobilio liekanų pašalinimą iš įvykio vietos bei saugojimą, ieškovas atitinkamoms tarnyboms sumokėjo 56 Eur, už automobilio vertės ir jo liekanų po gaisro nustatymą ieškovas sertifikuotam turto vertintojui sumokėjo 150 Eur atlyginimą.
4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodė ir paaiškino, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu. Nėra jokių imperatyvių normų, kurios turėtų būti įrašytos į pirkimo–pardavimo sutartį ir kurias atsakovai neva pažeidė. Automobilio faktinė pirkimo–pardavimo kaina buvo 4 200 Eur. Tokia kaina nurodyta šalių pasirašytoje automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, šią sutartį ieškovas pasirašė ir sutiko su tokia kaina. Sutarties sudarymo metu atsakovė D. G. buvo suinteresuota parduoti automobilį ir gauti papildomų piniginių lėšų, todėl buvo šalių sutarta pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra užsakyta paties ieškovo, apie jos parinkimą ir atlikimą atsakovams nebuvo žinoma. Šios ataskaitos aiškinamajame rašte nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės rinkos vertė vertinimo dieną (2021 m. kovo 5 d.) yra 7 640 Eur, tačiau atsakovai nurodė, kad automobilio kaina turėjo būti nustatoma ne vertinimo dieną, o pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną. Atsakovai į bylą pateikė vertinimo įmonės VšĮ „Emprekis“ išvadą apie vidutinę tokio automobilio kainą Lietuvoje pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, kuriame nurodoma, kad analogiško automobilio kaina Lietuvoje – 4 628 Eur. Atsakovai taip pat nurodė, kad jie suteikė ieškovui visą jiems žinomą su automobiliu susijusią informaciją, paaiškino aplinkybes apie eismo įvykį, remontą, tai kad automobilis nebuvo paruoštas naudoti viešame eisme, be to, ieškovas 2020 m. gruodžio 27 d. tikrino ginčo automobilio istoriją, todėl žinojo apie eismo įvykį. Atsakovai nurodė, jog ginčo automobilis gaisro metu buvo daugiau nei dvylikos metų senumo (pagamintas 2008 m.), todėl negali būti atmestina, kad kilęs automobilio gaisras buvo atsitiktinis, netikėtas, sąlygotas natūralaus nusidėvėjimo, todėl nuo pardavėjos valios nepriklausantis ir negalintis jai sukelti neigiamų padarinių. Be to, tiksli gaisro priežastis taip ir nebuvo nustatyta. Atsakovai pažymėjo, kad automobilyje pagal kelių eismo taisykles privalėjo būti gesintuvas. Prieš sėsdamas į automobilį ieškovas privalėjo įsitikinti, ar jis yra ir kurioje vietoje, taip būtų turėjęs galimybę gaisrą užgesinti. Kaip nurodė pats ieškovas, gesintuvo automobilyje nebuvo, ieškovas negalėjo operatyviai pradėti gesinti gaisro, todėl dėl esamų pasekmių prisidėjo taip pat ir paties ieškovo neapdairumas.
Atsiliepimas
5. Atsakovai nurodė, kad nesutinka ir su tuo, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis būtų kvalifikuota kaip vartojimo sutartis. Pabrėžė, kad ginčo automobilį jie buvo įsigiję išimtinai asmeninėms reikmėms. Atsakovai į bylą pateikė VĮ Regitra duomenis apie jų įregistruotas ir išregistruotas transporto priemones per paskutinių 5 metų laikotarpį. Šios pažymos patvirtina, jog atsakovė D. G. nurodytu laiku įregistravo vienintelę transporto priemonę – automobilį M. B., Classe C (t. y. ginčo automobilį), o atsakovas L. G. nurodytu laiku įregistravo automobilius S. A., O. A., mopedą Gilera. Visos šios transporto priemonės buvo naudojamos išimtinai atsakovų asmeniniams ir/ar šeimos poreikiams tenkinti. Toks šių transporto priemonių skaičius aiškiai rodo, kad nebuvo vartojimo santykių, o atsakovai nelaikytini verslo subjektais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo R. S. atsakovams D. G. ir L. G. 4 319,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad iki parduodant automobilį atsakovai informavo ieškovą, jog automobilis nėra paruoštas dalyvauti eisme. Ieškovas aplinkybių, kad atsakovai suteikė tokią informaciją neginčijo. Kaip matyti, būtent atsakovai automobilį pristatė į techninės apžiūros vietą bei gavo automobilio techninę būklę patvirtinančius dokumentus, jog automobilis viešajame eisme dalyvauti gali. Ieškovas patvirtino teismui, jog sutiko su atsakovų pasiūlymu, kad būtent atsakovai pasirūpintų automobilio technine apžiūra ir perduotų ieškovui techniškai tvarkingą automobilį, su valstybės atsakingų institucijų išduotu tai patvirtinančiu dokumentu, t. y. automobilio techniniu pasu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog pardavėjas įvykdė savo įstatyminę pareigą atskleisti ieškovui visą pardavėjui žinomą informaciją apie automobilį, įskaitant automobilio dalyvavimą eismo ar kituose įvykiuose, remontą. Teismas laikė pagrįstais atsakovų argumentus, jog ieškovas 2020 m. gruodžio 27 d. tikrino ginčo automobilio istoriją, todėl žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Teismo vertinimu, pardavimo metu atsakovams jokiomis aplinkybėmis nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad automobilis ateityje užsidegs, automobilio pardavimo metu atsakovai neturėjo pagrindo manyti, jog patikrintas ir patvirtintas kaip techniškai tvarkingas automobilis gali turėti kokių nors gedimų. Tuo tarpu ieškovas pirko automobilį žinodamas, kad jis yra ne naujas, žinojo apie jo būklę, todėl, teismo vertinimu, prisiėmė visą riziką įsigydamas naudotą ir po eismo įvykio automobilį.
8. Teismas, siekdamas objektyviai išsiaiškinti automobilio gaisro priežastis, byloje paskyrė autotechninę gaisro ekspertizę, kurios pagrindu gaisrų eksperto kvalifikaciją turintis teismo ekspertas A. C. pateikė teismui 2022 m. lapkričio 25 d. Teismo ekspertizės aktą Nr. EA/2022-13, kurio išvadose nurodė, jog ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje duomenų, kuriais remiantis ekspertas galėtų nustatyti gaisro kilimo vietą (gaisro židinį) pateikta nėra, o nenustačius gaisro kilimo vietos (gaisro židinio) nustatyti gaisro kilimo priežastį ir pasisakyti, kada ji galėjo atsirasti, galimybės nėra. Byloje liudijęs automobilį gesinęs priešgaisrinės saugos specialistas M. A. nurodė, jog tiksli gaisro kilimo priežastis nebuvo nustatinėjama, bet iš savo praktikos liudytojas mano, kad gaisras galėjo kilti arba nuo elektros instaliacijos gedimo, arba nuo kuro nubėgimo. Byloje esantis priešgaisrinės saugos institucijos atsakymas patvirtina, kad įvykio vietoje buvo nustatyta tik tikėtina gaisro priežastis, kadangi tiksliai gaisro priežasčiai nustatyti nepakako duomenų, nenuginčijamų faktų bei kitų aplinkybių, reikšmingų nustatyti tikslią gaisro priežastį. Tyrimo metu nebuvo atmestos ir kitos galimos gaisro priežastys (kaip pvz. transporto priemonės kuro tiekimo sistemos gedimas), tačiau šiai gaiso priežasčiai pagrįsti nepakako faktinių aplinkybių. Teismas sprendė, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo argumentus, jog automobilis ieškovui buvo perduotas netinkamos kokybės ar netinkamas naudoti, ar kad galimi automobilio elektros sistemos apgadinimai buvo įtakoti eismo įvykio, kas galėjo vėliau sukelti automobilio gaisrą. Nesant objektyvių įrodymų dėl automobilio gaisro priežasties, teismas atmetė ieškovo argumentus dėl atsakovų nesąžiningumo dalyvaujant automobilio pirkimo–pardavimo santykiuose ir vykdant pardavėjų pareigas. Be to, byloje teismas nustatė, jog ginčo automobilyje ieškovas neturėjo gesintuvo.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovas pats pažeidė bendruosius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus bei teisės aktų nustatytas taisykles, neįsitikino, ar transporto priemonėje yra gaisrinės saugos priemonės, todėl kilus automobilio gaisrui ieškovas negalėjo jo užgesinti, todėl akivaizdu, jog ir pats ieškovas yra atsakingas už visišką automobilio sunaikinimą. Teismas sprendė, jog šiuo atveju ieškovas neįrodė Sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl ko būtų pagrindas abejoti Sutarties galiojimo pagrįstumu. Teismas pažymėjo, jog byloje nepateikti jokie objektyvūs rašytiniai įrodymai, kurie patvirtintų ieškovo argumentus dėl didesnės automobilio kainos, nei nurodyta Sutartyje, sumokėjimo. Šalys Sutartį pasirašė laisva valia, ją vykdė. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė D. G. įregistravo vienintelę transporto priemonę – automobilį M. B., Classe C (t. y. ginčo automobilį), o atsakovas L. G. įregistravo automobilius S. A., O. A., mopedą Gilera. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo ginčui taikyti vartojimo sutarčių teisinių santykių nuostatas, taip pat, kad ieškovas neįrodė vartojimo sutarčių požymių. Visa daikto sunaikinimo rizika pagal Sutartį tenka ieškovui, todėl atsakovams nekyla pareiga atlyginti ieškovo patirtas išlaidas automobilio eksploatacijai, gaisro vietos tvarkymo išlaidas ir pan.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, kad sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui. Byloje nėra visiškai jokių duomenų, naikinančių pardavėjų atsakomybę remiantis aplinkybe, kad nenaujo automobilio savaiminis užsidegimas yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui ir todėl ieškovas, pirkdamas nenaują automobilį, jo savaiminį užsidegimą turėjo numatyti kaip savaime suprantamą.
10.2. Savaiminio užsidegimo priežastis buvo automobilio elektros instaliacijos gedimas arba kuro nubėgimas, kurį sąlygojo būtent atsakovų atliktas automobilio remontas po to, kai automobilis buvo apgadintas eismo įvykyje. Byloje jokių duomenų, kurie paneigtų šią išvadą, nėra. Šios nurodytos, tačiau teismo nevertintos aplinkybės įrodo, kad (labiau tikėtina nei netikėtina) savaiminio užsidegimo priežastis - automobilio elektros instaliacijos gedimas arba kuro nubėgimas.
10.3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad vien faktas, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatuoti, nėra pagrindas pripažinti kad jis buvo tinkamos kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003). Teismo motyvacija dėl rizikos prisiėmimo galimai būtų pagrįsta, jei pirkėjas būtų pirkęs po eismo įvykio neremontuotą automobilį, tačiau šiuo atveju pirkėjas pirko, o pardavėjai pardavė jau suremontuotą transporto priemonę. Taigi, pirkėjas turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad transporto priemonė funkcionuos įprastai tam tikrą laiką po jos įsigijimo.
10.4. Ieškovas, patraukdamas degantį automobilį nuo kitų kieme stovėjusių automobilių tuo tikslu, kad būtų išvengta kitų automobilių užsidegimo, elgėsi teisingai, o teismo išvada, kad tokiu būdu ieškovas pažeidė bendruosius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus bei teisės aktų nustatytas taisykles, laikytina nepagrįsta. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo atsakomybės, ne visiškai įsigilino į faktines aplinkybes: nors ieškovas paaiškino, kad jis, sustojęs ir pamatęs degantį automobilį, skubėjo jį patraukti nuo kitų automobilių, kad jis neuždegtų kitų automobilių, ir tik vėliau, jau patraukęs automobilį, atidarė bagažinę, kurioje, „užmetęs akį“, gesintuvo nepastebėjo (tačiau prie automobilio jau buvo atbėgę kaimynai su gesintuvais ir gesino automobilį). Tačiau teismas, neaišku, kokiais įrodymais remdamasis, nustatė kitokią faktinių aplinkybių seką, kuria grindė ieškovo kaltę dėl visiško automobilio sudegimo - neva „ieškovas sustojo, ketino imtis priemonių gaisrui gesinti, tačiau automobilyje nerado privalomų gaisro gesinimo priemonių, gaisras įsiplieskė žaibiškai, ieškovas neturėjo priemonių ir galimybių gaisrui užgesinti.
10.5. Apeliantas pažymi, kad, ginčijant sutartyje formaliai įrašytą kainą, tiesioginių duomenų,
galinčių pagrįsti faktinę sumokėtą kainą, būti negali. Todėl teismas sprendimą turėjo
priimti vadovaujantis netiesioginiais įrodymais. Šiuo atveju buvo netiesioginių įrodymų
visuma, pagrindžianti būtent 6 400 Eur kainos sumokėjimą: tinklalapyje www.autoplius.lt
parduodamo automobilio kaina buvo nurodyta 6 750 Eur kaina, todėl yra žymiai labiau
tikėtina, kad automobilis buvo parduotas už 6 400 Eur, o ne 4200 Eur kainą. Atsakovai savo atsiliepimo į ieškinį 15 punkte nurodė, kad parduodami automobilį siekė gauti naudos, todėl išvada, kad pardavėjai pardavė automobilį už mažesnę kainą, nei kad patyrė išlaidų jo įsigijimui ir remontui, yra nelogiška. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad į bylą pateikta AB SEB banko 2022 m. spalio 13 d. pažyma patvirtina, ieškovas prieš pat sandorio sudarymą (laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. spalio 5 d.) išgrynino 6 450 Eur.
Atsiliepimas
11. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovai pakeitė tik automobilio variklio dangtį ir priekines radiatoriaus groteles, jokių elektros instaliacijos ar kuro sistemos darbų neatliko. Aplinkybės, kad atsakovai automobiliui būtų atlikę daugiau darbų (o būtent, elektros instaliacijos ar kuro sistemos), byloje neįrodytos. Ieškovo teiginys, jog teisingam ginčo išnagrinėjimui buvo būtina nustatyti automobilio savaiminio užsidegimo priežastį, yra nepagrįstas, nes tokios priežasties objektyviai nustatyti negalima.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo argumentus, jog automobilis ieškovui buvo perduotas netinkamos kokybės ar netinkamas naudoti, ar kad galimi automobilio elektros sistemos apgadinimai buvo įtakoti eismo įvykio, kas galėjo vėliau sukelti automobilio gaisrą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje neįrodytos ir nenustatytos aplinkybės, jog atsakovai yra atsakingi už automobilio (pirkimo–pardavimo sutarties objekto) sunaikinimą. Ieškovui buvo atskleistos visos aplinkybes apie perkamą automobilį ir jis žinojo jo būklę. Ieškovas pats pažeidė bendruosius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus bei teisės aktų nustatytas taisykles, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog visa daikto sunaikinimo rizika tenka Ieškovui, o atsakovams nekyla pareiga atlyginti ieškovo patirtų nuostolių ir išlaidų.
11.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog didesnės, nei galėjo būti, žalos atsiradimą, t. y. visišką automobilio sunaikinimą gaisro metu, galimai įtakojo ir paties ieškovo neveikimas. Ieškovas aiškiai nurodė, jog jis pastebėjęs dūmus nedelsiant nesustojo ir neišjungė variklio, o priešingai - gaisro pradžioje automobilis ne tik kad dar judėjo (juo buvo važiuojama), bet ir vėliau ieškovas dar kartą automobiliu pavažiavo, tariamai siekdamas jį patraukti toliau nuo kitų kieme stovinčių automobilių. Manytina, jog šiuo metu buvo padidintas deguonies patekimas prie gaisro židinio, dėl ko gaisras padidėjo ir paspartėjo.
11.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog automobilio kainos dydžio nepatvirtina ir kiti ieškovo pateikti įrodymai apie pinigų išgryninimą iš atsiskaitomosios banko sąskaitos, kadangi šių aplinkybių, kaip buvo panaudotos ieškovo piniginės lėšos teismas nei patvirtinti, nei paneigti negali ir byloje nustatyta, jog šalys Sutartį pasirašė laisva valia, ją vykdė, todėl ieškovo teiginys, jog automobilio pirkimo–pardavimo kaina buvo ne Sutartyje nurodyta, o 6 400 Eur, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas iš sąskaitos išsigrynino 6 450 Eur, tačiau ieškovas neįrodė, jog šią pinigų sumą panaudojo automobilio įsigijimui.
11.5. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas byloje neįrodinėjo jokių aplinkybių, kokioms konkrečiai imperatyvioms teisės normoms prieštarauja šalių sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, o taip pat ir kokį konkrečiai imperatyvą Sutartis pažeidė, dėl ko sandoris tapo negaliojantis. Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, dėl ko būtų pagrindas abejoti sutarties galiojimo pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdo (CK 6.334 straipsnis), dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio ( CK 1.80 straipsnis).
14. Nors savo ieškinio pareiškime ieškovas (apeliantas) teigė, kad jis sudarė vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.350 straipsnis), tačiau pirmosios instancijos teismas sutarties nekvalifikavo kaip vartojimo sutarties. Apeliaciniame skunde ieškovas šios teismo argumentacijos neginčija. Todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisakys.
15. Nustatyta, kad šalys 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė naudotos transporto priemonės automobilio „M. B.“ pirkimo–pardavimo sutartį. 2021 m. sausio 20 d. automobilis savaime užsidegė ir visiškai sudegė. Ieškovas teigė, kad nebuvo informuotas apie daikto trūkumus, nors automobilio pardavėjai (atsakovai) tuos trūkumus žinojo, be to, raštu buvo nurodoma tikrovės neatitinkanti automobilio kaina. Todėl, ieškovo teigimu, sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis neatitinka ieškovo interesų ir teisėtų lūkesčių, pažeidžia sutarties sudarymo laisvės principą, prieštarauja viešajam interesui, dėl ko turi būti pripažinta niekine CK 1.80 straipsnio pagrindu.
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, nurodė, kad ieškovas neįrodinėjo jokių aplinkybių, kokioms konkrečiai imperatyvioms teisės normoms prieštarauja šalių sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, o taip pat ir kokį konkrečiai imperatyvą sutartis pažeidė, dėl ko sandoris tapo negaliojantis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu teismo vertinimu sutinka. Civilinė teisė nedraudžia parduoti panaudotų daiktų, o sutarties šalims leidžiama laisvai apsispręsti, ar apskritai sudaryti sutartį, ar ne, laisvai susitarti dėl parduodamo daikto kainos. Ieškovas neįrodė, kad šios jo laisvės buvo kažkaip pažeistos, kad jis buvo priverstas veikti prieš savo interesus, vadinasi, nei sutarčių laisvės principai nei tuo labiau viešasis interesas nebuvo pažeisti.
17. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, atitinkamai atsižvelgdamas į ieškovo dėstomas faktines aplinkybes, analizavo, ar nebuvo pagrindo pripažinti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia CK 6.334 straipsnio pagrindu ginant netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises. Šis straipsnis numato keletą pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdų: 1) pakeisti daiktą tinkamos kokybės daiktu; 2) sumažinti kainą; 3) pareikalauti pašalinti daikto trūkumus; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teismas būtent ir analizavo, ar galima taikyti 4 minėto straipsnio punkte nurodytą pažeistų teisių gynimo būdą, kitaip tariant, ar buvo pirkėjui pakankamai atskleisti daikto trūkumai, ar tie trūkumai buvo esminis sutarties pažeidimas, dėl kurių būtų pagrindas nutraukti sutartį ir priteisti sumokėtą kainą pirkėjui. Kasacinio teismo praktikoje toks pirkėjo teisių gynimo būdas kaip sutarties nutraukimas yra laikomas kraštutine priemone, kai kitų teisių gynimo būdų nepakanka ( žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, 27 punktas).
18. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčo automobilio pardavimo metu atsakovams nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad automobilis ateityje užsidegs, automobilio pardavimo metu atsakovai neturėjo pagrindo manyti, jog patikrintas ir patvirtintas kaip techniškai tvarkingas, t.y. techninę apžiūrą praėjęs automobilis gali turėti kokių nors gedimų. Taip pat teismas vertino, kad ieškovas pirko automobilį žinodamas, kad tai nenaujas daiktas, žinojo apie jo būklę, todėl visa daikto vėlesnio žuvimo rizika tenka pirkėjui. Ypatingą reikšmę teismas teikė faktui, kad dar iki sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, 2020 m. gruodžio 27 d. ieškovas tikrino ginčo automobilio istoriją UAB „cV Group (CarVertical)“ administruojamoje interneto platformoje (DOK – 23250 priedai), kurioje nurodomi duomenys, kad automobilis dalyvavo autoįvykyje, patyrė žalą. Kaip jau minėta šios nutarties 14 pastraipoje, byloje nenustatyta, ir ieškovas šios teismo sprendimo motyvacijos neginčija, kad sutartis nėra vartotojo ir verslininko sudarytas sandoris, kitaip tariant, abi sutarties šalys buvo lygiaverčiai subjektai, todėl turėjo vienodas galimybes sužinoti automobilio būklę, ir spręsti apie daikto tinkamumą naudoti.
19. Atmestini apelianto argumentai dėl netinkamo kasacinio teismo išaiškinimų taikymo. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 išaiškinimais, kad teismas turėjo svarstyti, ar parduoto daikto kokybės pokytis dėl natūralaus nusidėvėjimo lyginant jį su analogišku nauju daiktu pirkėjui galėjo būti savaime suprantamas. Apelianto teigimu, parduotas automobilis neatitiko natūraliai nusidėvėjusio daikto būklės, atsakovai turėjo jį apie tai informuoti. Tačiau šios bylos faktinės aplinkybės yra kitokios, negu kad kasacinės bylos Nr. e3K-3-307-1075/2018. Apelianto cituojamoje byloje parduotas automobilis nustojo važiuoti praėjus trims valandoms po pirkimo, važiuojant į pirkėjo namus. Šioje gi byloje automobilis užsidegė praėjus 20 dienų po pirkimo sutarties. Nėra pakankamai duomenų, kokiomis sąlygomis automobilis buvo laikomas, ar nebuvo padarytas koks nors pašalinis poveikis automobilio elektros sistemai, kuro padavimo sistemai (pvz., laidams, kuro padavimo žarnelėms ir pan.). Kaip jau minėta, teismas nustatė, kad apeliantui buvo žinoma apie buvusį eismo įvykį, kuriame automobilis patyrė žalą (žr. šios nutarties 18 pastraipą), vadinasi, parduodamo daikto nusidėvėjimas nebuvo tik natūralus, ir ieškovas turėjo kaip apdairus asmuo suprasti, kad daiktui buvo padaryta ir papildoma žala. Vien tik faktas apie atliktą remontą nereiškia, kad buvo suremontuota tinkamai, kad buvo ištaisyti visi apgadinimai.
20. Apeliantas kritikuoja teismo išvadą, kad ieškovas pažeidė bendruosius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus bei teisės aktų nustatytas taisykles kilusio gaisro metu, dėl ko automobilis sudegė visiškai. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su teismo vertinimu, kad ieškovas, prieš sėsdamas už ginčo automobilio vairo turėjo patikrinti ir įsitikinti, ar yra gaisro gesinimo priemonės automobilyje. Kaip jau minėta, nuo pirkimo sutarties sudarymo iki kilusio gaisro praėjo 20 dienų, todėl faktiškai neįmanoma nustatyti, ar įrangos komplektacija per tas dienas nepasikeitė. Teismas pagrįstai pasirėmė CK 6.320 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, kad daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą.
21. Galiausiai ieškovas įrodinėjo, kad pirkimo sutartyje įrašyta kaina yra neatitinkanti tikrovės, už automobilį mokėjo 6400 Eur, tačiau sutartyje įrašė, kad pirko už 4200 Eur. Savo teiginį ieškovas įrodinėjo samprotavimais ir SEB pažyma, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. sausio 5 d. ieškovas išgrynino iš savo sąskaitos 6450 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pažymos apie grynųjų pinigų išėmimą iš sąskaitos per 8 dienų laikotarpį nepakanka įrodyti, kad visa išgryninta suma buvo sumokėta už ginčo automobilį. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka.
22. Teisėjų kolegija papildomai pasisako, kad ieškovo teiginiai apie pasirašytą pirkimo sutartį nurodant netikrą (sumažintą) automobilio kainą galėtų reikšti, kad ieškovas galimai piktnaudžiauja teise, nes pasirašydamas sutartį neteisingai nurodoma kaina padėjo atsakovams slėpti mokesčius ir tokiu būdu apgaudinėti valstybę. Ieškovo samprotavimai, kad jam nebuvo jokios naudos ir logikos nurodyti netikrą kainą sutartyje, bet jis susigundė padaryta nuolaida ir todėl sutartį pasirašė, poelgio esmės nekeičia.
23. Pažymėtina, kad civilinis kodeksas gina sąžiningų asmenų teises, o nustačius, kad asmuo piktnaudžiavo teise, teismas apskritai turėtų atsisakyti ginti asmens pažeistas teises. Tokia išvada buvo padaryta, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-403/2023, kurioje asmuo ginčijo nekilnojamojo turto pirkimo sutarties dalį dėl pirkėjo nurodymo, teigė, kad sandoris apsimestinis. Teismas išaiškino, kad, nustačius, jog apsimestinis sandoris sudarytas ir nuosavybės teisės į turtą įregistruotos ne ieškovo, o kito asmens vardu dėl to, kad ieškovas norėjo išvengti galimo išieškojimo iš jam priklausančio turto, toks elgesys laikomas piktnaudžiavimu teise. Kai asmuo piktnaudžiauja teise, teismas atsisako ginti jo teises ir atmeta jo ieškinį. Šiuo atveju ieškovo teiginiai apie sutartyje nurodytą neteisingą kainą buvo atmesti kaip neįrodyti, todėl pirmosios instancijos teismas ir siekė ginti ieškovo teises, aiškinosi visas sandorio aplinkybes, gaisro kilimo priežastis, vertino visus įrodymus.
24. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių ginčą kaip pirkimo-pardavimo sutartį, neturinčią vartojimo sutarties požymių, tinkamai pritaikė teismų praktiką, visapusiškai, išsamiai išanalizavo pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl teisingai išsprendė ginčą ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
25. Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 484 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.