Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-702-237/2015 pagal ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei J. Z., tretiesiems asmenims UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“, SĮ „Raseinių butų ūkis“, institucija, teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos suteikiant kitą gyvenamąją patalpą bei skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje asmens iškeldinimas iš būsto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. J. D., bylos Nr. 3K-3-491/2012; kt.).

10. Nagrinėjamu atveju apelianto prašymas iškeldinti atsakovę J. Z. grindžiamas aplinkybe, kad atsakovė daugiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas (CK 6.611 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms, gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2014). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2014).

11. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2004 m. gegužės 31 d. tarp ieškovo ir atsakovės J. Z. 2002 m. lapkričio 28 d. Raseinių rajono savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 586 pagrindu buvo sudaryta savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 3 (toliau – sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 0,54 Lt už kv. m. nuomos mokestį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos (sutarties 2 p.). Sutarties 3 punkte numatyta, kad nuomininkas mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą, namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatavimą) moka atskirai kas mėnesį pagal atskiras sutartis su paslaugų tiekėjais (1 t., 7, 8–10 b. l.).

12. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad aukščiau sutartyje numatytų įsipareigojimų atsakovė J. Z. nevykdė. Raseinių rajono savivaldybės administracija 2012-02-01 informavo atsakovę, kad iš UAB „Raseinių šilumos tinklai“ gavo pranešimą, jog atsakovė yra įtraukta į skolininkų sąrašą ir privalanti sumokėti įsiskolinimą, o 2012-11-16 raštu nurodė, kad įsiskolinimo suma 2012 m. rugsėjo mėnesį su priskaitymais yra 16 503,27 Lt, paskutinio mokėjimo data – 2008-10-20 (1 t., 12, 13 b. l.). Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2013-10-22 rašto matyti, kad atsakovės skola 2013-10-01 dienai sudarė 18897,43 Lt, todėl ieškovas, vadovaudamasis sutarties 10 punktu, nurodė, kad su atsakove gali būti nutraukta patalpų nuomos sutartis, todėl prašė iki 2013-11-15 informuoti ieškovą, ar ji sutinka keisti būstą į kitą, kuriame nebus centralizuoto šilumos tiekimo, ir būsto šildymu ji privalės pasirūpinti savarankiškai (1 t., 14–15 b. l.). Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2014 m. sausio 10 d. rašte nurodyta, kad socialinio būsto, esančio (duomenys nesklebtini), nuomininkė J. Z. 2013 metų gruodžio 1 dienai yra skolinga: už būsto nuomą SĮ „Raseinių butų ūkis“ – 862,34 Lt (249,75 Eur), už šaltą vandenį ir nuotekas UAB „Raseinių vandenys“ – 388,87 Lt (112,62 Eur), už šildymą, karštą vandenį ir kitas suteiktas paslaugas UAB „Raseinių šilumos tinklai“ – 22 344,60 Lt (6471,44 Eur). Iš viso nuomininkės J. Z. skola 2013 metų gruodžio 1 dienai Raseinių rajono savivaldybės komunalinėms įmonėms sudaro 23 595,81 Lt (įskaitant delspinigius) (6833,82 Eur) (1 t., 11 b. l.). UAB „Raseinių šilumos tinklai“ 2013-12-20 rašte nurodyta, kad J. Z. už suteiktas paslaugas visą apskaičiuotą sumą (su skola) paskutinį kartą pilnai sumokėjo 2005-08-23 dieną, nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio mokėjimų atlikta mažai, už mokėjimų nevykdymą į teismą buvo kreiptasi 8 kartus dėl susidariusios skolos išieškojimo (1 t., 21 b. l.). Mokėjimų istorijos sąrašas patvirtina, kad nuo 2008 m. gruodžio mėnesio atsakovė mokesčių už šildymą, karštą vandenį ir punkto priežiūrą nemokėjo, išskyrus 2012-11-28 sumokėjo 124 Lt, o 2013-06-04 – 434,81 Lt (1 t., 22 b. l.). UAB „Raseinių vandenys“ 2013-12-20 rašte nurodė, kad atsakovė nuo 2007 m. spalio 24 d. priskaičiuotų mokesčių nemoka visiškai, todėl nuo 2009 m. kovo 18 d. butui, kuriame gyvena atsakovė, nutrauktas šalto vandens tiekimas, 2013 m. gruodžio 1 dienai J. Z. skola už šaltą vandenį ir nuotekų šalinimą sudarė 388,87 Lt (112,62 Eur), dėl skolos priteisimo kreiptasi į teismą (1 t., 20 b. l.). Savivaldybės įmonė „Raseinių butų ūkis“ 2014-01-10 rašte konstatavo, kad nuo 2010 m. birželio mėnesio, nepaisant raštiškų ir žodinių raginimų, nuomininkė J. Z. mokesčių nemokėjo, to pasekoje susidariusi skola - 562,22 Lt (162,83 Eur), priteista Raseinių rajono apylinkės teismo 2011-08-23 įsakymu c. b. Nr. L2-886-476/2011, išieškojimas perduotas antstolės E. Rulienės kontorai. Minėtame rašte nurodyta, kad nuo 2012 m. lapkričio mėnesio atsakovė pradėjo mokėti po 50 Lt ir iki šiol moka (1 t., 16 b. l.). Taigi, apibendrinant aukščiau išdėstytus duomenis konstatuotina, kad atsakovė J. Z. nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemokėjo mokesčių už karštą ir šaltą vandenį, šildymą bei nuomą, ir tai yra pagrindas nutraukti patalpų nuomos sutartį ir ją iškeldinti (CK 6.611 str., sutarties 10 p.). Atsakovei neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, į atsakovės nuomojamą butą buvo nutrauktas šalto vandens tiekimas, ieškovas ne kartą nurodė atsakovei, jog nesumokėjus įsiskolinimų už komunalines paslaugas, priims sprendimą nutraukti sutartį ir kreipsis į teismą dėl iškeldinimo, siūlė turimą būstą keisti į kitą, tačiau atsakovė į pranešimus nereagavo ir toliau nevykdė prisiimtų įsipareigojimų (1 t., 14–15 b. l.).

13. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovė nuo 2012 m. už buto nuomą moka po 50 Lt (14,48 Eur) ir tai rodo atsakovės siekį vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau teisėjų kolegija su tokiu bylos aplinkybių vertinimu nesutinka. Nors byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, tačiau pastebėtina tai, kad šie mokėjimai atlikti tuo laikotarpiu, kai atsakovė buvo įspėta dėl sutarties sąlygų nevykdymo ir būsto keitimo bei ieškovui ieškiniu kreipusis į teismą dėl atsakovės iškeldinimo. Pastebėtina ir tai, kad įsiskolinimas už paslaugas didžiąja dalimi yra vykdomas priverstine tvarka, antstolei E. Rulienei vykdomuosius raštus išsiuntus į atsakovės darbovietę, o ne geranoriškai (1 t., 103 b. l.). Iš Sodros duomenų bazės asmens informacijos matyti, kad atsakovė J. Z. tik vienoje darbovietėje, t.y. UAB „Maxima LT“, dirbo truputį daugiau nei vienerius metus, nuo 2014-01-14 iki 2015-02-05, kitose darbovietėse atsakovė dirbo neilgai: UAB „Norfos“ mažmena“ - vos du mėnesius, UAB „Grąžtai“ – 4 dienas, UAB „Palink“ – 1,5 mėnesio (nuo 2012-12-05 iki 2013-01-28), UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ – 2 mėnesius (nuo 2012-04-10 iki 2012-06-08), darbovietės buvo nuolat keičiamos, atsakovė ilgesnį laikotarpį nedirbo (1 t., 146 b. l.), tačiau ieškovo teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovei nuo 2004 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. buvo paskirta ir mokama socialinė pašalpa, nuo 2009 m. liepos mėnesio ši pašalpa siekė 630 Lt (2 t., 104–105 b. l.). Taigi, atsakovė, net ir gaudama socialines išmokas bei darbo užmokestį tais laikotarpiais, kuomet dirbo, už komunalines paslaugas nemokėjo net iš dalies.

14. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji būtų neįgali ar turėtų sveikatos sutrikimų, todėl, būdama sveika ir darbinga, turėjo realias galimybes dirbti ir užsidirbti, nors dalinai, tačiau mokėti mokesčius. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad nedarbo laikotarpiais ji buvo registruota darbo biržoje, kad ieškojo darbo, tačiau nerado, todėl darytina išvada, jog atsakovė elgėsi pasyviai ir neišnaudojo visų galimybių siekdama gauti geriau apmokamą darbą, siekdama gauti didesnes pajamas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta priežasčių, kurios galėtų būti laikomos pateisinančiomis nuomos mokesčio ir mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas nemokėjimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ėmusis veiksmų jos turtinei padėčiai pakeisti, kad būtų kreipusis į ieškovą ar trečiuosius asmenis dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo ar susidariusių skolų išdėstymo, kad būtų inicijavusi nuomojamos gyvenamosios patalpos pakeitimą į mažesnio ploto gyvenamąją patalpą, kas visų bylos aplinkybių kontekste leidžia daryti išvadą, jog atsakovė jai teikiama valstybės socialine parama piktnaudžiauja, sąmoningai vengia užsitikrinti savo jėgomis materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas nuomos bei kitiems mokesčiams sumokėti (2 t., 106 b. l.). J. Z. 2014-02-24 paaiškinime, rašytame Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, nurodė, kad neketina keltis į siūlomą būstą, o ieškotų kitų išeičių (1 t., 71 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė piktavališkai nemoka mokesčių ir nesiima priemonių savo turtinės padėties pagerinimui bei įsipareigojimų vykdymui. Įsiskolinimas yra labai didelis ne tik socialiai remiam asmeniui, bet ir normalias darbines pajamas turinčiam asmeniui. Teisėjų kolegija, kaip minėta, atsakovės J. Z. veiksmus vertina kaip piktnaudžiavimą valstybės teikiama parama, todėl, konstatavus šias aplinkybes, patalpų nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš nuomojamo socialinio būsto pripažįstamas proporcinga priemone. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netaikyti griežčiausios už pažeidimą taikomos teisinės priemonės – būsto netekimo, tokia priemonė yra proporcinga ir pagrįsta nagrinėjamu atveju, todėl sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio ieškovo reikalavimo.

15. Kaip jau minėta, socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija. Proporcingumo principas reikalauja, kad netaikant griežčiausios įstatymo numatytos nuomos sutarties pažeidimo pasekmės – būsto netekimo, nebūtų pažeistos ir būsto savininko teisės bei įstatymo saugomi interesai. Siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalu atsižvelgti į nepilnamečių vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas. Nors vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis savininko teisių gynimo principams, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų. Tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės vaikams nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus (Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis), todėl, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad tos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, būtų išsaugotos. Aptarti teisės aktai ir teismų praktika formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas.

16. Ieškovas, atsižvelgdamas į prioritetinius vaikų interesus, siūlo iškeldinti atsakovę su nepilnamečiais vaikais ir visu jiems priklausančiu turtu, suteikiant kitą 76,77 kv. m. gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto antstolės E. Rulienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog minėtu adresu yra sodo žemės sklypas, plytinis gyvenamasis namas su priklausiniais (tvartas, lauko virtuvė) (2 t., 48–59 b. l.), gyvenamajame name yra trys gyvenimui tinkami kambariai, virtuvė ir vonios kambarys, vonios kambaryje pastatyta vonia, skalbimo mašina, įvesta elektra, šulinio vandentiekis, šildymas, lauko virtuvėje yra šaldytuvas, rūkyklos patalpa (2 t., 48 b. l.). 2015 m. gegužės 11 d. Socialinio būsto apžiūros aktas patvirtina, kad bute yra 3 kambariai, virtuvėje įrengta krosnis ir centrinio šildymo katilas, yra vonios kambarys, vanduo naudojamas iš šulinio, tualetas lauke, visuose kambariuose įrengti radiatoriai, butui reikalingas kosmetinis remontas, nurodytos susisiekimo su ugdymo įstaigomis galimybės, išvadose nurodyta, kad butas tinkamas gyventi trijų asmenų (vieno suaugusio ir dviejų nepilnamečių) šeimai (2 t., 17 b. l.). Raseinių rajono savivaldybės komisijos 2015-09-17 posėdyje buvo aptariamos socialinio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyvenimo sąlygos, posėdyje konstatuota, kad socialinis būstas yra tinkamas gyventi suaugusiems ir nepilnamečiams asmenims (2 t., 46–47 b. l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-02-27 išvadoje nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į tai, kad J. Z. šeimai yra siūloma kita gyvenamoji patalpa pagal šeimos finansines galimybes, palaiko ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos ieškinį (1 t., 70 b. l.). Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento 2015-09-29 rašte nurodyta, kad šeimai persikėlus į (duomenys neskelbtini), vaikai turės galimybę lankyti (duomenys neskelbtini), tačiau pripažino, kad sąlygos į jas atvykti pablogės (2 t., 60–61 b. l.). Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovei siūlomas būstas (duomenys neskelbtini) yra tinkamas gyventi suaugusiems ir nepilnamečiams asmenims, svarstant klausimą dėl socialinio būsto tinkamumo gyventi dalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė R. B. bei Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus vedėja L. L., kurios, gindamos nepilnamečių vaikų interesus, pritarė komisijos išvadai. Susisiekimui su mokymosi įstaigomis yra skirtas maršrutinis autobusas, todėl nepilnamečiai vaikai turės galimybę ir toliau lankyti mokyklą.

17. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovės dėmesį, jog prioritetinės vaiko teisių gynybos principas negali lemti tėvų piktnaudžiavimo šiuo principu, pažeidžiant būsto savininko bei kitų asmenų, turinčių teisę ir siekiančių įstatymo nustatyta tvarka išsinuomoti socialinį būstą, teises. Būtent tėvai pirmiausiai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. Z. skundą, bylos Nr. 3K-3-201/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-580/2006; kt.).

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė J. Z. nuolat (ne mažiau nei tris mėnesius) nemoka buto nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas ir nesiima priemonių savo turtinės padėties pagerinimui bei įsipareigojimų vykdymui, įsiskolinimas yra labai didelis ir jis tik toliau didėja (skola 2013 metų gruodžio 1 dienai sudarė 23 595,81 Lt (6833,81 Eur), šiuo metu, kaip nurodo ieškovas, vien skola už šilumos tiekimą jau viršija 7000 Eur), į tai, kad siūlomas socialinis būstas yra tinkamas gyventi atsakovei ir jos nepilnamečiams vaikams, užtikrinantis minimalius vaikų poreikius, atsakovės vaikams sudarytos sąlygos toliau lankyti mokymosi įstaigas, siūlomas būstas atitinka atsakovės galimybes, konstatuoja, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovę iškeldinus į ieškovo siūlomą gyvenamąjį būstą nebūtų išsaugotos vaikų minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo, o atsakovė J. Z. gali neturėti galimybių dirbti, tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, jog byloje nepateikta jokių šias aplinkybės patvirtinančių įrodymų. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai – faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada bei socialinio būsto apžiūros aktas - patvirtina, kad vaikams bus sudarytos minimalios gyvenimo sąlygos. Be to, pažymėtina ir tai, kad bute, kuriame šiuo metu gyvena atsakovė su vaikais, nuo 2009 m. kovo 18 d. nutrauktas šalto vandens tiekimas. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš užimamų gyvenamųjų patalpų suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias atsakovės galimybes, yra proporcinga priemonė atsakovės padarytam pažeidimui.

19. Apeliacinės instancijos teismui visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės J. Z. priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 1237,11 Eur (CPK 93 str., 98 str.) (2 t., 35-38). Apeliantas nepateikė įrodymų, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas jis patyrė apeliacinės instancijos teisme, todėl nepateikus šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, ieškovui nepriteisiamos.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, aktualią teisminę praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir neteisingai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimas dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Raseinių rajono savivaldybės administracijos ieškinys šioje dalyje tenkinamas (CPK 326 str. 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimą dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nutraukti 2004 m. gegužės 31 d. savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 3, sudarytą tarp J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Raseinių rajono savivaldybės.

Iškeldinti atsakovę J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais ir visu jiems priklausančiu turtu iš 66,56 kv. m. bendro naudingo ploto gyvenamųjų patalpų, priklausančių Raseinių rajono savivaldybei, esančių adresu (duomenys neskelbtini), į kitą 76,77 kv. m. gyvenamąją patalpą, esančią adresu (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 1237,11 Eur (vienas tūkstantis du šimtai trisdešimt septyni eurai 11 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288740810.