Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimas

išvadą byloje duodančios institucijos: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) atsakovei Neimantei Nicienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. patikslintą ieškinį atsakovei J. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo bei materialinio išlaikymo jiems priteisimo, transporto priemonės priteisimo ir kreditorinių įsiskolinimų grąžinimo, tretieji asmenys byloje: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „GelvoraSergel“, UAB „Ignitis“, UAB „Besmegeniai“, UAB „Saurida“, Mažeikių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliai Elena Miliauskienė, Greta Žutautė, Svajūnas Degimas, išvadą byloje duodantis institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas E. S. 2022 m. rugpjūčio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo bei materialinio išlaikymo jiems priteisimo.

Atsakovei J. S. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, ji informuota apie iškeltą bylą ir vyksiantį teismo posėdį, tačiau atsakovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo ir nepareiškė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Teismo posėdžio metu ieškovas E. S. ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad kai santuoką sudarė, pradžioje buvo viskas tvarkoje, o po to, po santuokos sudarymo atsakovė pradėjo po truputį lakstyti ir gerti, vėliau viskas įsibėgėjo ir toliau buvo tik baisiau. Kadangi jau nebuvo įmanoma gyventi kartu, pradėjo gyventi atskirai. Sutarė, kad keturi vaikai gyvens su ja, o keturi su juo. Vienas, šiuo metu jau pilnametis, vaikas iškart pabėgo nuo jos. Jie taip gyveno, bet kai atsakovė pradėdavo gerti, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, likusius keturis vaikus atveždavo pas jį. Kai atsakovė išsipagiriodavo, tuos vaikus jam vėl tekdavo grąžinti jai. Kantrybė išseko ir tarnyba pasakė, kad daugiau pas atsakovę vaikų nematytų, tad atsakovė susirinko dokumentus ir išvažiavo. Jis manė, kad atsakovė juokauja, jog išvažiuoja. Jis jai dar skambino ryte, klausė ar tai ne jos vaikai, bet ji atsakė jam, kad kaip nori taip dirba jis, tai jis tiesiog palinkėjo laimingos kelionės ir pasibaigė jų bendravimas. Jo su atsakove santuokinis gyvenimas tęsėsi tris ar keturis metus, o tuomet atsakovė pradėjo stipriai vartoti alkoholį, išeidavo iš namų savaitėmis. Jo nuomone santuoka iširo dėl atsakovės girtuokliavimo. Jie turi septynis bendrus vaikus, kurie visi šiuo metu yra nepilnamečiai. Visi vaikai gyvena su juo nuo to laiko, kai atsakovė 2018 m. vasario 26 d. išvyko iš Lietuvos. Pradžioje jie buvo gavę socialinį būstą, bet tame socialiniame būste jis negyveno. Jie šiuo metu gyvena nuosavame name pas ūkininkus, kurie juos įleido ir jis ūkininkauja. Jis nori, kad vaikai ir toliau liktų gyventi su juo. Jis gauna socialines pašalpas, gauna pinigus už vaikus, pats kartais dirba pas ūkininką. Jis viską vaikams nuperka, nei vieno neišskiria. Prašo iš atsakovės priteisti po 100 Eur kiekvienam vaikui. Iš nepilnamečių vaikų, didžioji mergaitė su atsakove nebendrauja, o mažoji apskritai mamos nepamena. Jeigu atsakovė išreikštų norą bendrauti su vaikais, jis leistų, bet tik blaiviai, nors ir nenorėtų, kad ji bendrautų. Santuokoje turto jie neįgijo, motorolerį jis gavo, kaip gimtadienio dovaną, todėl jo palikti atsakovei neketina. Įsiskolinimai yra priteisti ir vykdomi antstolių kontorose. Atsakovė pati prisidarė skolų, jų prisidarė gyvendama bute. Jis prašo atsakovei palikti jos ikisantuokinę pavardę, nes ji anksčiau buvo sakiusi, kad ji pati nenori jo pavardės, kad jis gali ją pasiimti, tai jeigu ji nori susigrąžinti savo pavardę, tegul pasiima. Tas pokalbis buvo prieš trejus metus, kai ji buvo trumpam grįžusi. Atsakovė niekuomet jokio išlaikymo vaikams neteikė. Kai buvo trumpam grįžusi, ji buvo vaikams drabužių ir žaislų atvežusi. Kai vaikams skambina, tai visuomet tik girta, blaivi niekuomet nebuvo jiems paskambinusi. Dėl bendravimo tvarkos atsakovė niekada nebuvo pareiškusi pageidavimų.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsakovė Neimantė Nicienė pagarsino byloje parengtą išvadą ir pažymėjo, jog ieškovo šeima tarnybai yra žinoma, šeimai nuo 2018 metų buvo taikoma atvejo vadyba, nes kaip ir minėjo ieškovas, šalys buvo pasidalinusios vaikais, bet tarnyboje buvo pradėti gauti nuolatiniai pranešimai apie mamos neblaivumą būnant su vaikais, todėl vaikai ne kartą buvo perduoti ieškovui, kad būtų saugi aplinka. Galiausiai buvo priimtas sprendimas, kad visi vaikai turi būti su tėvu. Atsakovė buvo raginama ir jai siūloma pagalba, kad ji gydytųsi priklausomybę, bet ji nepripažino savo turimos problemos ir išvyko gyventi į užsienį. Vaikai buvo perduoti ieškovui. Atvejo vadyba buvo užbaigta priėmus sprendimą, kad ieškovas turi galimybę užtikrinti vaikams ne tik saugią aplinką, bet ir patenkinti jų poreikius. 2020 m. liepos 22 d. vėl buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, nes tarnyboje buvo gautas pranešimas, kad vyresnysis brolis smurtavo prieš mažesnį brolį. Dėl to buvo konstatuota, kad reikalinga šeimai pagalba. 2021 m. sausio 28 d. atvejo vadyba buvo baigta. Socialinė darbuotoja tarnybą informavo, kad tėtis yra pajėgus užtikrinti vaikų poreikius. Be minėtų atveju, jie daugiau jokių pranešimų apie netinkamą priežiūrą nėra gavę. Mama yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, o tėvas užtikrina vaikų poreikius, todėl mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka jų interesus. Dėl išlaikymo, tai tas 100 Eur neužtikrins net minimalių vaikų poreikių, bet atsižvelgus į tai, kad šeimoje yra septyni vaikai, tai būtų gerai, kad ta mama gebėtų bent po tą 100 Eur vaikams išlaikymą teikti. Dėl bendravimo tvarkos, tai atsakovė niekada nesikreipė į tarnybą, kad jai nebūtų užtikrintas bendravimas su vaikais. Vaikai turi teisę bendrauti su mama, bet žinoma su blaivia, tad mano, kad kažkokios konkrečios bendravimo tvarkos nėra pagrindo nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, akto įrašo Nr. 329. Šalims gyvenant santuokoje gimė septyni vaikai, kurie šiuo metu yra nepilnamečiai: E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), E. S., gimusi (duomenys neskelbtini), J. S., gimusi (duomenys neskelbtini), E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), K. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu registruotino nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovo vardu 2020 m. birželio 15 d. buvo įregistruota transporto priemonė – motoroleris Chituma CTM50QT-7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas su atsakove po santuokos sudarymo sutarė tik kelis metus, tačiau vėliau atsakovė pradėjo girtuokliauti ir nebesirūpinti šeima, išeidavo ir į namus negrįždavo savaitėmis, kol galiausiai, ieškovas siekdamas užtikrinti vaikams saugią ir tinkamą aplinką, išsikėlė su keturiais nepilnamečiais vaikais gyventi atskirai nuo atsakovės. Likę nepilnamečiai vaikai liko gyventi su atsakove. Vis tik, išsikėlus ieškovui, atsakovė toliau girtuokliavo, todėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradėjo gauti nuolatinius pranešimus apie atsakovės neblaivumą būnant su vaikais, todėl vaikai ne kartą buvo perduoti ieškovui, kad būtų saugi aplinka. Kaip pažymėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė, atsakovei buvo siūloma pagalba, siekiant išgydyti priklausomybę, tačiau ji savo priklausomybės nepripažino, todėl galiausiai buvo priimtas sprendimas likusius su atsakove gyventi vaikus perduoti ieškovui. Pastebėtina, jog atsakovė ne tik nesiekė išspręsti savo problemų, susijusių su jos priklausomybe, bet ir priėmė sprendimą visiškai nusišalinti nuo šeimos gyvenimo, vaikų auklėjimo, jų poreikių tenkinimo ir išvyko į užsienio valstybę. Atsakovei išvykus, sutuoktinių ryšiai galutinai nutrūko. Atsakovė per visą laikotarpį neteikė materialinės paramos vaikams, visa šeimos išlaikymo našta atiteko ieškovui.

Iš minėtų aplinkybių akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju, būtent atsakovė savo veiksmais neabejotinai pažeidė lojalumo, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigas. Teismo vertinimu, būtent atsakovės veiksmai ėmus nesaikingai vartoti alkoholį bei nebesirūpinti šeima ir vaikais, jų gerove, lėmė ieškovo sprendimą imtis atitinkamų veiksmų ir išsikelti su vaikais į kitą, atskirai nuo atsakovės, vaikams saugią aplinką, todėl šiuo konkrečiu atveju, konstatuotina, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (CK 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Šiuo konkrečiu atveju, ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, vaiko tėvu E. S., nėra. Atsakovė jokios pozicijos dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismui nepareiškė, išvykusi gyventi į užsienio valstybę nesiekė kartu su savimi pasiimti vaikus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pagarsinusi tarnybos išvadą taip pat pažymėjo, jog dėl nuolatinio atsakovės girtavimo buvo priimtas sprendimas vaikus perduoti tėvui – ieškovui. Socialinė darbuotoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą informavo, kad tėvas yra pajėgus užtikrinti vaikų poreikius. Tuo labiau, kad mama yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros, o tėvas užtikrina vaikų poreikius, todėl mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka jų interesus.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu nėra, tuo labiau, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečių vaikų priežiūros, o tėvas geba užtikrinti jų poreikius ir saugią aplinką, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų E. S., E. S., J. S., E. S., D. S., A. S. ir K. S. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su ieškovu, vaikų tėvu E. S., jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovė galės bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais ieškovui ir vaikams patogiu laiku tiesiogiai ir ryšio priemonėmis (telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis), tačiau bendravimas su vaikais turi atitikti vaikų interesus ir turi būti derinamas su ieškovu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad vaikai turi teisę bendrauti su mama, tačiau atsakovė dėl bendravimo tvarkos niekada nesikreipė į tarnybą, kad jai nebūtų užtikrintas bendravimas su vaikais, todėl ieškovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai neprieštaravo.

Teismas susipažinęs su ieškovo patikslintame ieškinyje pasiūlyta motinos ir vaikų bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaikais bei juos auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, sprendžia, kad ieškovo pateikta atsakovės su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka iš esmės atitinka ir užtikrina, tiek motinos, tiek nepilnamečių vaikų interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, todėl nustato ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką, patikslinant, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais turi teisę bendrauti tik būdama blaivi.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka J. T. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, po pamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Ieškovas nurodo, kad nors minėta išlaikymo suma nepatenkins net minimalių vaikų poreikių, tačiau atsižvelgiant į atsakovės galimybes nors kažkada teikti išlaikymą vaikams, prašo priteisti minimą sumą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pritarė, kad minėta 100 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui neužtikrins net minimalių vaikų poreikių, bet atsižvelgus į tai, kad šeimoje yra septyni vaikai, būtų gerai, kad ta mama gebėtų skirti vaikams bent po tą 100 Eur.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaikų poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Šiuo konkrečiu atveju nors byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, jos gaunamas pajamas, tačiau atsižvelgus tiek į ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašomą priteisti sumą, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pagarsintą išvadą, įvertinus, kad išlaikymą atsakovė privalės teikti net septyniems vaikams, teismas daro išvada, kad patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra visiškai pagrįstas ir iš atsakovės turi būti priteistas periodinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. S., E. S., J. S., E. S., D. S., A. S. ir K. S. bent po minimalią 100 Eur sumą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas skirtinas išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo.

Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis prašo atsakovei palikti jos ikisantuokinę pavardę, nes atsakovė jam anksčiau buvo sakiusi, kad ji pati nenori jo pavardės, kad jis gali ją pasiimti, tad mano, kad jeigu atsakovė nori susigrąžinti savo pavardę, gali ją pasiimti. Pažymėjo, kad minėtas pokalbis su atsakove vyko prieš trejus metus, kai ji buvo trumpam grįžusi iš užsienio.

Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalyje).

Iš CK nuostatos formuluotės matyti, jog įstatymas pakankamai griežtai reglamentuoja pavardės keitimo klausimą po santuokos nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo konkrečiu atveju, atsakovė ignoravo teismo procesą ir jokio atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, taip pat neatvyko į paskirtą teismo posėdį ir neprašė bylos nagrinėjimą atidėti, todėl teismui nebuvo pateikta atsakovės nuomonė dėl ikisantuokinės pavardės grąžinimo. Šiuo atveju, teismui tiesiogiai neišklausius atsakovės, nėra pagrindo remtis ieškovo teismo posėdžio metu nurodytais teiginiais apie tai, jog atsakovė norėjo susigrąžinti ikisantuokinę pavardę, t. y. atsakovei tiesiogiai nepareiškus reikalavimo dėl pavardės pakeitimo, minėti ieškovo teiginiai laikytini tik deklaratyvaus pobūdžio.

Pastebėtina, jog viena iš CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, siekiant uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, yra tai, jog sutuoktiniai neturėtų bendrų vaikų. Šiuo konkrečiu atveju, sutuoktiniai santuokoje yra susilaukę ne vieno vaiko, iš kurių septyni bylos nagrinėjimo metu yra nepilnamečiai, todėl atsakovei tiesiogiai teismui nepareiškus savo pozicijos dėl ikisantuokinės pavardės susigrąžinimo, ieškovo reikalavimas neleisti atsakovei pasilikti santuokinę pavardę, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl santuokoje įgyto registruotino turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, be kita ko, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas santuokos metu jokio nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau yra santuokos metu įgytas registruotinas kilnojamasis turtas – motoroleris Chituma CTM50QT-7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise.

Kaip matyti iš bylos esančių duomenų, minėtas kilnojamasis registruojamas turtas įgytas 2020 m. birželio 15 d. ieškovo vardu, t. y. praėjus bent keleriems metams po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium ir jiems jau nebevedant bendro ūkio. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat pareiškė, kad minėta transporto priemonė jam buvo dovanota, nors jokių įrodymų apie dovanojimą faktą nepateikė.

Pastebėtina, jog CK 3.67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (3.70 straipsnio 2 dalis).

Šiuo konkrečiu atveju, teismui ištyrus byloje esančių įrodymų visumą, išklausius teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, nekyla abejonių, jog ieškovo ir atsakovės santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko dar iki transporto priemonės – motorolerio Chituma CTM50QT-7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo, todėl laikytina, kad sutuoktiniams nevedant bendro ūkio minėtos transporto priemonės įsigijimo metu, ši transporto priemonė turi būti priteista ieškovo asmeninei nuosavybei.

Dėl turimų prievolių padalijimo.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110–3.114 straipsniuose.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, byloje iš esmės nėra ginčo dėl kreditorinių prievolių padalijimo, visos prievolės yra priteistos teismo sprendimais ir dėl jų vykdomas išieškojimas antstolių kontorose. Šiuo atveju, sutuoktinių kreditoriai taip pat neginčija prievolių pobūdžio, todėl darytina išvada, kad teismas nagrinėjamu konkrečiu atveju taip pat neturi pagrindo keisti priteistų prievolių pobūdį, visų sutuoktiniams priteistų prievolių pobūdis paliktinas toks pats, kaip priteista teismo sprendimais ir vykdomas išieškojimas antstolių kontorose.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šioje byloje, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. birželio 28 d. sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-01868, yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, be to, minėtu sprendimu jai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 283 Eur, o išlaidos susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir teismui advokato pateiktą 2023 m. sausio 12 d. apskaičiavimą Nr. ATP-2023-01629, sudaro 300 Eur, todėl ieškinį iš esmės patenkinus, paminėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 329, dėl atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovui E. S. palikti turimą pavardę – „S.“, atsakovei J. S. palikti santuokinę pavardę – „S.“.

Nepilnamečių vaikų E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022 m. rugpjūčio 22 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovė J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: atsakovė J. S. su savo nepilnamečiais vaikais gali bendrauti ieškovui E. S. ir vaikams patogiu laiku, tik būdama blaivi, tiesiogiai ir minėtomis ryšio priemonėmis (telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis). Bendravimas su vaikais turi atitikti vaikų interesus ir turi būti suderintas su ieškovu E. S..

Priteisti ieškovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) transporto priemonę – motorolerį Chituma CTM50QT-7, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise.

Pripažinti solidariomis ieškovo E. S. ir atsakovės J. S. prievolėmis:

- pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5102-636/2019, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolės Gretos Žutautės, vykdomosios bylos Nr. 0188/19/01370 ir Nr. 0188/19/01371, išieškotoja Mažeikių rajono savivaldybės administracija;

- pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4537-832/2015, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolės Elenos Miliauskienės, vykdomoji byla Nr. 0009/16/00520, išieškotoja Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

- pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5834-1174/2022, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolio Svajūno Degimo, vykdomoji byla Nr. 0156/23/00057, išieškotoja UAB „Legal Balance“;

- pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 14 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-927-1139/2022, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolio Svajūno Degimo, vykdomoji byla Nr. 0156/22/00713, išieškotoja UAB „Ignitis“;

- pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 8 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2352-715/2021, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolio Svajūno Degimo, vykdomoji byla Nr. 0156/21/01160, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

- pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. birželio 8 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-2352-715/2021, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolio Svajūno Degimo, vykdomoji byla Nr. 0156/21/00998, išieškotoja Mažeikių rajono savivaldybės administracija;

- pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. liepos 20 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3020-715/2020, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolės Gretos Žutautės, vykdomoji byla Nr. 0188/20/01235, išieškotoja UAB „Mažeikių šilumos tinklai“;

- pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4616-853/2020, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolio Svajūno Degimo, vykdomoji byla Nr. 0156/20/01346, išieškotoja UAB „Saurida“;

- pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 28 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5102-636/2019, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolės Elenos Miliauskienės, vykdomoji byla Nr. 0009/20/00417, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

- pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gegužės 15 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3220-344/2019, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolės Elenos Miliauskienės, vykdomoji byla Nr. 0009/19/03085, išieškotoja UAB „GelvoraSergel“;

- pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. vasario 28 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-1717-721/2019, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolio Svajūno Degimo, vykdomoji byla Nr. 0156/19/00847, išieškotoja UAB „Ignitis“;

- pagal Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimtą nutarimą administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31-08) 483-40364, išieškotiną piniginę prievolę, vykdomą antstolės Elenos Miliauskienės, vykdomoji byla Nr. 0009/19/01814, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

- pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4204-832/2017, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolės Elenos Miliauskienės, vykdomoji byla Nr. 0009/18/00045, išieškotoja UAB „Ignitis“;

- pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4747-853/2016, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolės Elenos Miliauskienės, vykdomoji byla Nr. 0009/17/00726, išieškotoja UAB „Mažeikių šilumos tinklai“;

- pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-711-344/2016, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolės Elenos Miliauskienės, vykdomoji byla Nr. 0009/16/01122, išieškotoja UAB „Besmegeniai“;

- pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4537-832/2015, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolės Elenos Miliauskienės, vykdomoji byla Nr. 0009/16/03398, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

- pagal Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro 2013 m. birželio 17 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. JS-6798, išieškotiną piniginę prievolę, vykdomą antstolės Elenos Miliauskienės, vykdomoji byla Nr. 0009/13/02375, išieškotoja UAB „GelvoraSergel“.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 283 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 300 (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovei, jog žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5662 ir mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.