- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- 2S-84-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21459-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- A. Ž.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. Ž. (A. Ž.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį (įvardintą kaip prašymas) dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias atsisakymą priimti ieškinį.
Šalies argumentai
2. Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu (kuris įvardintas kaip prašymas), kuriame iš esmės prašo (kaip galima suprasti iš procesinio dokumento turinio, nes atskirai ir aiškiai reikalavimai neišvardyti): pripažinti negaliojančiu 2011 m. gruodžio 29 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, taikyti restituciją turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius – grąžinant jį ieškovui; atkurti ilgalaikės hipotekos sutartį su kreditore AB „Swedbank“ buvusiomis sąlygomis pagal paskolos sutartį Nr. EMV-5421; įpareigoti antstolę B. P. atkurti teises į turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvusio savininko ieškovo A. Ž. naudai; įpareigoti esamą kreditorę AB „Swedbank“ grąžinti O. Š. pinigus, sumokėtus už laikiną naudojimąsi svetimu turtu, sumokėti kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti.
4. Teismas nurodė, kad ieškovo reiškiamas naujas ieškinys yra dėl tapataus materialinio reikalavimo/ginčo, kuris jau buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-810-934/2017. Vien tos aplinkybės, kad šiame ieškinyje ieškovas formuluoja dar papildomus kitus išvestinius reikalavimus (kurie tiesiogiai susiję su pagrindiniais reikalavimais dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo), nesudaro pagrindo teigti, kad išnagrinėtas ieškinys ir naujai reiškiamas ieškinys skiriasi savo faktiniu pagrindu ir dalyku.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas atskiruoju skundu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi nesutinka, iš atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad jis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti ieškinį toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
6. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolė, iš varžytynių parduodama turtą ir teismai nagrinėję varžytynių teisėtumo klausimą, neatsižvelgė į tai, kad iš varžytynių buvo parduotas vienintelis ieškovo šeimai (kurioje yra ir nepilnamečių vaikų) priklausęs būstas, tokiu būdu buvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės bei principas, kad nuosavybė neliečiama. Ieškovo nuomone, dėl šių priežasčių turi būti taikoma restitucija, šalys turi būti grąžintos į padėtį buvusią prieš paskolos sutarties su kredito įstaiga nutraukimą ir turto pardavimą iš varžytynių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017 ir kt.).
10. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nekeičiant jo faktinio pagrindo nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-823/2019 ir kt.).
11. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad vykdymo procesas antstolės B. P. vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/03894 yra baigtas, nekilnojamasis turtas dėl kurio ieškovas reiškia reikalavimą, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jau parduotas iš varžytynių.
12. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-810-934/2017, kurioje ieškovas A. Ž. (kartu su ieškove L. K.) ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu 2011 m. gruodžio 29 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0171/10/03894/2, kuriuo parduotas ieškovui A. Ž., priklausantis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), turto pardavimo iš varžytynių protokolą bei 2011 m. lapkričio 15 d. įvykusias varžytynes; taikyti restituciją natūra, įpareigojant atsakovę O. Š. žemės sklypą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus pagal 2011 m. gruodžio 29 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, grąžinti ieškovui nuosavybėn; o ieškovus įpareigoti grąžinti atsakovei O. Š. turto įsigijimo kainą, t. y. 30 554,91 Eur.
13. Civilinėje byloje Nr. 2-810-934/2017 ieškovas savo reikalavimus grindė iš esmės tuo, kad vykdymo procese ieškovų A. Ž. ir L. K. nepilnamečių vaikų teisės nebuvo tinkamai užtikrintos, kadangi antstolė, vykdydama išieškojimą iš turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris buvo vienintelė ieškovų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, nesiėmė visų įmanomų veiksmų vaikų interesams užtikrinti ir negavo jokios vaikų teises ginančių institucijų išvados; be to, ieškovų dukros neteko vienintelio gyvenamojo būsto, jų teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-810-934/2017, ieškovų ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-240-467/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties turinį, sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje, remiantis gausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika buvo išsamiai argumentuota, kad ieškovas pateikė ieškinį iš esmės tapatų teismuose išnagrinėtai bylai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.
16. Ieškovas atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių motyvų kodėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, t. y. atskirajame skunde nėra argumentuojama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies, kitų teisės normų nuostatas ar su jomis susijusią teismų praktiką.
17. Ieškovo ieškinys ir atskirasis skundas šioje byloje yra grindžiamas iš esmės analogiškais motyvais kaip ir ieškinys civilinėje byloje 2-810-934/2017, t. y., kad iš varžytynių buvo parduotas vienintelis ieškovo šeimai (kurioje yra ir nepilnamečių vaikų) priklausęs būstas ir taip buvo pažeistos (neužtikrintos) nepilnamečių vaikų teisės.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendime civilinėje byloje 2-810-934/2017, be kita ko buvo konstatuota, kad: „ieškovų nurodytos Vaiko teisių apaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi šiuo atveju ieškovai nei įkeitė, nei pardavė, nei dovanojo nurodyto būsto, kadangi jiems nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ir kreditoriui pasikreipus į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apylinkės teismo hipotekos skyrius nutarė priverstinai išieškoti skolą parduodant iš varžytynių ieškovui priklausantį turtą kreditoriui (vykdomosios bylos Nr. 0171/10/03894, 1 t., b. l. 4-5). Kita vertus, pažymėtina tai, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą dėl teismo leidimo įkeisti turtą gavimo, buvo nurodę, jog užtikrina, kad vaikams bus suteiktos visos gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos (civilinės bylos Nr. S2-16417-129/2007, b. l. 1). Be to, Vilniaus apygardos teismas, pasisakydamas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-06-16 nutarties, pažymėjo, jog paties ieškovo prašymu būstui įkeisti buvo išduotas teismo leidimas bei nutartis dėl išieškojimo iš ieškovo įkeisto turto nepažeidžia įstatymų normų“.
19. Taigi, ieškovo keliami klausimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, o jokių naujų esminių klausimų ieškovas šioje byloje nekelia, todėl darytina išvada, jog ieškovas pateikė ieškinį, kurio dalykas ir pagrindas sutampa su jo ieškinio dalyku ir pagrindu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-810-934/2017. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakė priimti ieškinį.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas bei su jomis susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.