- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-114-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06040-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- SIA „Citadele Leasing“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Grosser“, Š. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „Citadele Leasing“, veikiančios per SIA „Citadele Leasing“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „Citadele Leasing“, veikiančios per SIA „Citadele Leasing“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Grosser“ ir Š. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Grosser“ ir Š. D., kuriuo prašo iš atsakovių solidariai priteisti 447,14 Eur turto pardavimo nuostolį, 1 096,14 Eur negautas palūkanas, 706,96 Eur sutarties nutraukimo mokestį, 29,21 Eur delspinigius, 266,20 Eur papildomas išlaidas; priteisti iš atsakovės UAB „Grosser“ 6 proc. dydžio metines palūkanas, o iš atsakovės Š. D. - 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d. ieškovė su atsakove UAB „Grosser“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 708737/00 (toliau – Sutartis) dėl 70 268,10 Eur turto finansavimo 60 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė Š. D. 2018 m. vasario 26 d. laidavimo sutartimi Nr. 708737/00 neatlygintinai laidavo už atsakovę UAB „Grosser“ ir įsipareigojo atsakyti solidariai kartu su pagrindiniu skolininku už finansinius įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartį. Ieškovės tvirtinimu, ji dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų, 2022 m. liepos mėn. 20 d. raštu „Dėl sutarties nutraukimo“ informavo atsakoves, kad sutartis yra vienašališkai nutraukiama. Lizingo gavėja UAB „Grosser“ buvo įpareigota per 3 kalendorines dienas grąžinti lizinguojamą turtą bei per vieną savaitę sumokėti visus sutarties nutraukimo dienai turėtus mokėjimus, o realizavus turtą – padengti skirtumą tarp realizuoto turto kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal sutarties mokėjimų grafiką. Lizinguojamas turtas buvo atgautas, turto likutinė vertė lizingo sutarties nutraukimo dieną buvo 49 279,89 Eur (be PVM).
3. Už laiku negrąžintą lizinguojamą turtą laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. spalio 7 d. susidarė 1 458,54 Eur delspinigių (Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.5.1. punktas). Atgautas lizinguojamas turtas nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. buvo saugomas įmonės UAB „Autopark“ saugojimo aikštelėje. Anot ieškovės, siekdama išvengti ateityje galinčių kilti ginčų dėl turto pardavimo kainos, po turto susigrąžinimo ji kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras“ dėl turto rinkos vertės nustatymo. Turtas buvo parduotas už 38 842,98 Eur (be PVM). 2023 m. sausio 4 d. atsakovės informuotos apie susidariusį įsiskolinimą po turto pardavimo. Ieškovės teigimu, atsakovės liko skolingos skirtumą tarp realizuoto turto (automobilio) kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal sutarties mokėjimo grafiką, bei ieškovės turėtas papildomas išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Š. D. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad įmonės UAB „Grosser“ vadovas buvo suradęs pirkėją, kuris automobilį ketino pirkti už 50 000 Eur, tačiau bankas automobilio nepardavė ir siekė automobilį parduoti už 55 000 Eur. Dėl tokio priimto sprendimo UAB „Grosser“ vadovas raštiškai informavo banką, kad tokiu atveju pastarojo pretenzijų vėliau nepriims.
5. Atsakovė UAB „Grosser“ savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad automobilis dar 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo Vokietijoje, kur jį buvo galima parduoti brangiau (didesnė perkamoji galia). Ieškovė atsiuntė nurodymą automobilio kainą skelbime sumažinti bent iki 50 000 Eur. Pasak atsakovės, tuo pačiu laikotarpiu ji buvo radusi pirkėją Lietuvoje, todėl automobilį pargabeno į ieškovės nurodytą aikštelę ir pirkėjo kontaktus perdavė ieškovei. Dėl automobilio transportavimo į Lietuvą, anot atsakovės, ji patyrė 2 600 Eur išlaidas. Ieškovė savo ruožtu pakėlė automobilio kainą iki 54 000 Eur, todėl pirkėjas pasirinko kitą automobilį, ir atsakovės žiniomis, ieškovei automobilį parduoti pavyko tik po keturių mėnesių. Atsiradę nuostoliai susidarė dėl pačios ieškovės (jos darbuotojų) neatsakingo elgesio ir priimtų netinkamų sprendimų automobilio pardavimo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
7. Nurodė, kad 2018 m. vasario 27 d. SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas ir atsakovė UAB „Grosser“ pasirašė Finansinio lizingo sutartį Nr. 708737/00 dėl 70 268,10 Eur turto (automobilio Range Rover Velar, 2018 m.) finansavimo. Remiantis Lizingo sutarties specialiosiomis sąlygomis nustatyta, kad pradinė įmoka sudarė 30 114,90 Eur, palūkanų norma – 3,25 proc., lizingo periodas – 60 mėnesių, galutinis kredito grąžinimo terminas buvo 2023 m. vasario 28 d., mėnesiniai kredito įmokos grąžinimo terminai ir sumos numatyti kredito grąžinimo grafike, kurie yra sutarties neatsiejamas priedas. 2018 m. vasario 26 d. SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas ir atsakovė Š. D. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 708737/00, pagal kurią laiduotoja neatlygintinai laidavo už Lizingo gavėją UAB „Grosser“ ir įsipareigojo atsakyti solidariai kartu su pagrindiniu skolininku už finansinius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, laiduojama suma – 70 268,10 Eur.
8. Dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų ieškovė 2022 m. liepos 20 d. raštu informavo atsakovus UAB „Grosser“ ir Š. D., kad vienašališkai nutraukia Lizingo sutartį, reikalauja grąžinti Lizingo sutarties pagrindu naudotą transporto priemonę bei nedelsiant sumokėti nuostolius, kuriuos preliminariai sudaro 53 990,41 Eur (nepadengta turto vertė – 47 105,25 Eur, negautos sutartinės palūkanos – 1 438,85 Eur, sutarties nutraukimo mokestis – 706,58 Eur, delspinigiai už netinkamą įsipareigojimų vykdymą – 29,21 Eur, 10 proc. bauda, skaičiuojama nuo neišpirkto turto vertės sutarties nutraukimo dienai – 4 710,53 Eur).
9. Po Lizingo sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 20 d.), ieškovė lizinguojamą automobilį pardavė tik 2022 m. gruodžio 15 d. už 38 842,98 Eur kainą. 2023 m. sausio 4 d. ieškovė informavo atsakovus apie susidariusį įsiskolinimą po turto pardavimo. Ieškovės teigimu, atsakovai liko skolingi skirtumą tarp realizuoto automobilio kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal Lizingo sutarties mokėjimo grafiką, bei ieškovo turėtas papildomas išlaidas: negautos palūkanos pagal Lizingo sutartį – 1 096,96 Eur, sutarties nutraukimo mokestis su PVM – 706,58 Eur, delspinigiai už netinkamą mokėjimo įsipareigojimų vykdymą – 29,21 Eur, papildomo išlaidos – 266,20 Eur, kurias sudaro automobilio vertinimas – 145,20 Eur su PVM, automobilio saugojimo aikštelėje išlaidos – 121,00 Eur.
10. Nagrinėjamu ginčo atveju nebuvo nustatinėjama ir tiriama lizinguojamo turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, nors tai turėjo būti padaryta, kaip tai numatyta Lizingo sutarties Bendrosiose sąlygose. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovui ne kartą buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga bei pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžiama pozicija, jog lizingo davėjas elgėsi apdairiai ir ėmėsi protingų priemonių tikslu parduoti automobilį už kuo didesnę kainą, tačiau ieškovės atstovas šia galimybe tinkamai nepasinaudojo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas turto perdavimo-priėmimo aktas, iš kurio galima būtų spręsti apie turto vertę jo perdavimo/grąžinimo metu, siekiant išvengti dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių galinčių kilti ginčų arba palengvinti jų išsprendimą.
11. Kaip matyti iš pateikto elektroninio susirašinėjimo, UAB „Grosser“ vadovas J. D. 2022 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi elektroniniu paštu į ieškovės atstovą, informuodamas, jog ieško galimų sprendimų kaip parduoti lizinguojamą automobilį, taip pat klausdamas, ar ieškovė sutiktų perlizinguoti kitai įmonei lizinguojamą automobilį bei sudengti susidariusį įsiskolinimą. Tą pačią dieną ieškovės atstovas informavo atsakovės vadovą, kad turto perlizingavimui privalomas priimtino vertintojo turto vertinimas. Atsakovės vadovas, atsakydamas ieškovės atstovui, papildomai informavo, kad UAB „Marleksa“ siūlo paruošti konsultacinę analizę iki kol automobilis bus atvarytas iš Vokietijos, kur buvo parduodamas jau ilgą laiką, bei paprašė informuoti su kuo galėtų komunikuoti potencialus automobilio pirkėjas perlizingavimo klausimais. UAB „Grosser“ vadovas 2022 m. rugpjūčio 22 d. informavo ieškovės atstovą, kad laukia atsakymo iš UAB „Hilaras“ dėl lizinguojamo automobilio pirkimo už 50 000 Eur kainą. Kaip matyti iš UAB „Grosser“ vadovo 2022 m. rugpjūčio 26 d. elektroninio laiško, kreipdamasis į ieškovę jis pareikalavo paaiškinti, kodėl jo siūlomam pirkėjui UAB „Hilaras“ nėra parduodamas automobilis už 50 000 Eur kainą, kuri buvo suderinta su ieškove, taip pat pareikalavo, kad nuo automobilio pristatymo momento jam nebūtų skaičiuojamos palūkanos, nes laiko tempimas iš ieškovės pusės jam nėra suprantamas. Ieškovės atstovas, atsakydamas į atsakovės vadovo 2022 m. rugpjūčio 26 d. laišką, informavo vadovą, kad pagal ieškovės atsiimto turto vidines procedūras buvo atliktas grąžinto automobilio vertinimas bei nustatyta 55 400 Eur turto kaina su PVM, kuri atsakovės siūlomam pirkėjui UAB „Hilaras“ buvo per didelė.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovo pozicija, kodėl automobilis nebuvo parduotas atsakovės siūlomam pirkėjui už 50 000 Eur kainą, buvo nenuosekli. Iš pradžių ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepardavė automobilio atsakovės siūlomam pirkėjui, nes jiems pasirodė, jog atsakovės siūlomas pirkėjas neturėjo rimtų ketinimų pirkti automobilio. Tokia ieškovės atstovo pozicija prieštarauja byloje esantiems ir prieš tai jau aprašytiems duomenims (šalių susirašinėjimui elektroniniu paštu), iš kurių matyti, jog atsakovės siūlomas pirkėjas tiesiogiai per ieškovę ir per UAB „Grosser“ vadovą J. D. aktyviai domėjosi galimybe perlizinguoti automobilį už 50 000 Eur kainą. Vėliau ieškovės atstovas šiuo klausimu pakeitė poziciją bei tvirtino, kad automobilis nebuvo parduotas atsakovės siūlomam pirkėjui, nes tuo metu atsakovų įsiskolinimas buvo didesnis (53 990,41 Eur) už pirkėjo siūlomą 50 000 Eur kainą. Tokią ieškovės atstovo poziciją teismas taip pat vertino kritiškai, nes kaip matyti iš ieškinio, turto likutinė vertė Lizingo sutarties nutraukimo dienai buvo 49 279,89 Eur, delspinigiai sudarė 1 458,54 Eur, t. y. bendrai 50 738,43 Eur. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė atsisakė 4 710,53 Eur baudos atsakovės atžvilgiu, todėl faktiškai atsakovų įsiskolinimas nesiekė 50 000 Eur dydžio. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės atstovas, su kuriuo bendravo atsakovės UAB „Grosser“ vadovas J. D., kreipėsi į SIA Citadele Leasing atitinkamą darbo komisiją su siūlymu parduoti lizinguojamą automobilį atsakovės vadovo siūlomam pirkėjui už 50 000 Eur kainą, kad komisija tokį pasiūlymą vertino bei toks siūlymas komisijai nebuvo priimtinas, kad komisija vertino atsakovės siūlomo pirkėjo mokumą bei jo perlizingavimo galimybes. Ieškovė nepateikė duomenų, kokiose svetainėse ir su kokia kaina buvo paskelbti skelbimai apie lizinguojamo automobilio pardavimą, kiek laiko skelbimai buvo galiojantys ir kiek susidomėjusių asmenų buvo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kokia tvarka ir kaip dažnai buvo perskaičiuojama lizinguojamo automobilio pardavimo kaina. Atsakovės UAB „Grosser“ vadovas ėmėsi visų įmanomų aktyvių veiksmų, kad tinkamai lizingo davėjui grąžintas automobilis būtų parduotas už kuo didesnę kainą bei būtų padengtas lizingas su palūkanomis, tačiau atsakovė pati nurodžiusi vadovui automobilio kainą mažinti iki 50 000 Eur, dėl neaiškių aplinkybių automobilio atsakovės siūlomam pirkėjui nepardavė, tačiau atlikusi vertinimą po tam tikro laiko sumažino kainą iki 38 000 Eur.
13. Teismas kritiškai vertino ieškovės atstovo argumentus, kad automobilis buvo parduotas už sumažintą kainą, nes galimai buvo techniškai netvarkingas, ką anot atstovo, patvirtina naujo automobilio savininko 2022 m. gruodžio 28 d. pretenzija. Visų pirma, naujo automobilio savininko ir ieškovės tarpusavio santykiai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ieškovės pateikta naujo automobilio savininko beveik po šešių mėnesių surašyta pretenzija neįrodo aplinkybių, kad atsakovei grąžinus ieškovei automobilį jis buvo techniškai netvarkingas. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. atliko šio turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, jog jokie techniniai gedimai automobiliui nebuvo užfiksuoti. Teismo vertinimu, tokie ieškovės veiksmai, kai lizingo gavėjas aktyviai komunikuoja su ieškove stengdamasis parduoti automobilį už kuo didesnę kainą, o lizingo davėjas nesiima aktyvių veiksmų iškomunikuodamas lizingo gavėjo pasiūlymo atitinkamoms komisijoms bei nesiima papildomų priemonių siekdamas parduoti automobilį už bent jau ne mažesnę, nei siūlė lizingo davėjas kainą, negalėtų būti vertinami kaip visiškai atitinkantys bendradarbiavimo ir sąžiningumo reikalavimų (CK 6.200 straipsnis). Lizingo davėjas nesiėmė protingų pastangų, kad susigrąžintas automobilis būtų realizuotas gaunant maksimalią jo rinkos kainą, todėl lizingo davėjui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, atsakovai atleidžiami nuo prievolės atlyginti lizingo davėjui žalą, nes už šią žalą atsakingas pats lizingo davėjas ir atsakovai neprivalo prisiimti atsakomybės už tokius netinkamus lizingo davėjo veiksmus (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė SIA „Citadele Leasing“, veikianti per SIA „Citadele Leasing“ filialą Lietuvoje, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti.
15. Nurodė, kad ieškovė turi teisę į nuostolių atlyginimą, nuostoliai yra pagrįsti ir įrodyti, ieškovės elgesys nutraukus sutartį buvo sąžiningas, visi veiksmai buvo atliekami imantis maksimalių priemonių siekiant automobilį parduoti už kuo didesnę kainą. Ieškovė nutraukė Sutartį ir susigrąžino jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, kurį pardavė, gauta suma padengė patirtus nuostolius, o nepadengtos nuostolių sumos pareikalavo iš atsakovių. Ieškovė visus nuostolius apskaičiavo pagrįstai, ginčo iš esmės dėl nuostolių dydžio ir pagrįstumo byloje nebuvo, ji turi teisę į šių nuostolių atlyginimą. Ieškovės elgesys nutraukus Sutartį buvo sąžiningas, visi veiksmai buvo atliekami imantis maksimalių priemonių siekiant automobilį parduoti už kuo didesnę kainą. Ieškovė nedelsiant atliko automobilio turto vertinimą ir nustatė jo rinkos vertę. Turto vertinimas atliktas vos per tris dienas, todėl nesuprantamos teismo išvados, jog ieškovė neatliko pareigos įvertinti automobilį. Ieškovė siekė automobilį parduoti už jo rinkos vertę, dėl ko negalėjo parduoti automobilio atsakovo vadovo pasiūlytam pirkėjui, kuris siūlė automobilį pirkti už 50 000 Eur, t. y. už mažesnę nei nustatyta rinkos kainą. Kai automobilio nepavyko parduoti už vertinimu nustatytą rinkos vertę kurį laiką, kaina buvo sumažinta. Ieškovė negalėjo žinoti, jog automobilio už nustatytą rinkos vertę parduoti nepavyks ir kainą teks sumažinti iki 47 000 Eur. Ieškovė perdavė automobilį parduoti profesionaliai automobilių pardavimo bendrovei. Vien tai, kad ieškovė automobilio realizavimui pasitelkė profesionalią automobilių pardavimo bendrovę, rodo jos sąžiningą ir rūpestingą elgesį bei siekį automobilį parduoti geriausiomis sąlygomis. Ieškovė automobilio kainą galėjo nustatyti savo nuožiūra. Atsakovės vadovas surado vos vieną pirkėją, kuris neva sutiko pirkti automobilį, tačiau už žemesnę kainą nei tuo metu nustatyta automobilio rinkos vertė. Ieškovė į bylą pateikė automobilį įsigijusio pirkėjo pretenziją, kuria 2022 m. gruodžio 28 d. ieškovė automobilio pirkėjo buvo informuota apie pastebėtus automobilio defektus. Pardavus automobilį ir skaičiuojant nuostolius ieškovė gera valia atsisakė reikalauti baudos, dėl ko nuostolių suma ženkliai sumažėjo.
Atsiliepimas
16. Atsakovė UAB „Grosser“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ginčas kilo dėl to, jog ieškovė, dėl savo neracionalių veiksmų patyrė nuostolius, kuriuos nori prisiteisti iš atsakovių. Atsakovės UAB „Grosser“ vadovas automobilį pradėjo pardavinėti Lietuvoje dar 2021 metų lapkričio mėnesį. Pardavėja UAB „Inchape Motors“, iš kurios buvo nupirktas lizinguojamas automobilis, pasiūlė atpirkti už 43 000 Eur, šis pasiūlymas netiko, atsakovės vadovas nusprendė automobilį pardavinėti Vokietijoje, tačiau pardavimui Vokietijoje nevykstant, atsakovės vadovas surado realų pirkėją UAB „Hilaras“ Lietuvoje, už 50 000 Eur. Pirkėjas buvo rimtai nusiteikęs sandoriui: apmokėjo transportavimo iš Vokietijos į Lietuvą išlaidas, apmokėjo automobilio vertinimą, perdavė savo duomenis ieškovei, kad galėtų gauti lizingo pasiūlymą iš ieškovės. Ieškovė nusprendžia nebeparduoti UAB „Hilaras“ už 50 000 Eur, pakelia kainą iki 55 400 Eur. Atsakovės vadovas dėjo maksimalias pastangas parduoti automobilį, kad galima būtų tvarkingai užbaigti lizingo sutartį su ieškove. Ieškovė savo skunde teigia, jog to nebuvo, kas parodo ieškovės nesąžiningumą ir galimai jėgos demonstravimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
18. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia į bylą naujus įrodymus: UAB „Grosser“ vadovo ir ieškovės atsakingų darbuotojų susirašinėjimai el. paštu; sąskaita faktūra, kurią apmokėjo atsakovės vadovo surastas pirkėjas UAB „Hilaras“; UAB „Hilaras“ siųstas el. laiškas ieškovės atsakingam darbuotojui su automobilio vertinimu; UAB „Hilaras“ užsakyta automobilio vertinimo pažyma ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju atsakovė teikiamus naujus įrodymus galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus būtų atsisakęs priimti. Atsakovė nenurodo, kodėl būtinybė teikti šiuos duomenis iškilo vėliau ir kodėl jų neteikė pirmosios instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo priimti atsakovės teikiamus naujus įrodymus nėra.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
19. Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 27 d. SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas ir atsakovė UAB „Grosser“ pasirašė Finansinio lizingo sutartį Nr. 708737/00 dėl 70 268,10 Eur turto (automobilio Range Rover Velar, 2018 m.) finansavimo. Remiantis Lizingo sutarties specialiosiomis sąlygomis nustatyta, kad pradinė įmoka sudarė 30 114,90 Eur, palūkanų norma – 3,25 proc., lizingo periodas – 60 mėnesių, galutinis kredito grąžinimo terminas buvo 2023 m. vasario 28 d., mėnesiniai kredito įmokos grąžinimo terminai ir sumos numatyti kredito grąžinimo grafike, kurie yra sutarties neatsiejamas priedas.
20. 2018 m. vasario 26 d. SIA „Citadele Leasing“ Lietuvos filialas ir atsakovė Š. D. sudarė Laidavimo sutartį Nr. 708737/00, pagal kurią laiduotoja neatlygintinai laidavo už Lizingo gavėją UAB „Grosser“ ir įsipareigojo atsakyti solidariai kartu su pagrindiniu skolininku už finansinius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartį, laiduojama suma – 70 268,10 Eur.
21. Dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų ieškovė 2022 m. liepos 20 d. raštu informavo atsakovus UAB „Grosser“ ir Š. D., kad vienašališkai nutraukia Lizingo sutartį, reikalauja grąžinti Lizingo sutarties pagrindu naudotą transporto priemonę bei nedelsiant sumokėti nuostolius, kuriuos preliminariai sudaro 53 990,41 Eur (nepadengta turto vertė – 47 105,25 Eur, negautos sutartinės palūkanos – 1 438,85 Eur, sutarties nutraukimo mokestis – 706,58 Eur, delspinigiai už netinkamą įsipareigojimų vykdymą – 29,21 Eur, 10 proc. bauda, skaičiuojama nuo neišpirkto turto vertės sutarties nutraukimo dienai – 4 710,53 Eur).
22. Po Lizingo sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 20 d.) ieškovė 2022 m. gruodžio 15 d. lizinguojamą automobilį pardavė už 38 842,98 Eur kainą. 2023 m. sausio 4 d. ieškovė informavo atsakovus apie susidariusį įsiskolinimą po turto pardavimo. Ieškovės teigimu, atsakovai liko skolingi skirtumą tarp realizuoto automobilio kainos ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal Lizingo sutarties mokėjimo grafiką, bei ieškovo turėtas papildomas išlaidas: negautos palūkanos pagal Lizingo sutartį – 1 096,96 Eur; sutarties nutraukimo mokestis su PVM – 706,58 Eur; delspinigiai už netinkamą mokėjimo įsipareigojimų vykdymą – 29,21 Eur; papildomo išlaidos – 266,20 Eur, kurias sudaro: 1) automobilio vertinimas – 145,20 Eur su PVM, automobilio saugojimo aikštelėje išlaidos – 121,00 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
23. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas netenkino ieškovės ieškinio ir nepriteisė ieškovės prašomų sumų iš atsakovų. CK 6.574 straipsnyje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013), t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą.
24. Byloje nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo lizingo sutartiniai teisiniai santykiai – šalys buvo sudariusios lizingo sutartį Nr. 708737/00 dėl 70 268,10 Eur vertės turto. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, sudarydama lizingo sutartį ir mokėdama įmokas, siekė įgyti transporto priemonę asmeninėn nuosavybėn, o ieškovės pagrindinis lūkestis sudarius lizingo sutartį buvo gauti įmokas už suteiktą teisę valdyti ir naudotis lizingo dalyku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją, t. y., kad lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012).
25. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji turi teisę į nuostolių atlyginimą, nuostoliai yra pagrįsti ir įrodyti, ieškovės elgesys nutraukus sutartį buvo sąžiningas, visi veiksmai buvo atliekami imantis maksimalių priemonių siekiant automobilį parduoti už kuo didesnę kainą. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji siekė automobilį parduoti už jo rinkos vertę, dėl ko negalėjo parduoti automobilio atsakovo vadovo pasiūlytam pirkėjui, kuris siūlė automobilį pirkti už 50 000 Eur, t. y. už mažesnę, nei nustatyta rinkos kainą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje atkreipė dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovo pozicija apie tai, kodėl automobilis nebuvo parduotas atsakovės siūlomam pirkėjui už 50 000 Eur kainą, buvo nenuosekli. Iš pradžių ieškovės atstovas laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepardavė automobilio atsakovės siūlomam pirkėjui, nes jiems pasirodė, jog atsakovės siūlomas pirkėjas neturėjo rimtų ketinimų pirkti automobilio, o apeliaciniame skunde jau nurodo, kad atsakovės siūlomas asmuo ketino automobilį pirkti už mažesnę, nei rinkos kainą. Tokie apeliantės teiginiai vertintini kritiškai, ypač įvertinus aplinkybę, jog apeliantė ginčo transporto priemonę pardavė už 38 842,98 Eur, tai yra ženkliai mažesnę kainą, nei automobilį įsigyti siekė atsakovo surastas pirkėjas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės siūlomas pirkėjas tiesiogiai per ieškovę ir per UAB „Grosser“ vadovą J. D. aktyviai domėjosi galimybe perlizinguoti automobilį už 50 000 Eur kainą. Apeliantė nurodo, kad ji automobilio kainą galėjo nustatyti savo nuožiūra, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju, kai apeliantė transporto priemonę parduoda už mažesnę kainą, nors yra pirkėjas, norintis automobilį pirkti už ženkliai didesnę kainą, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už ieškovės patirtus nuostolius, kadangi nuostoliai atsirado dėl pačios ieškovės kaltės.
26. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kokiose svetainėse ir su kokia kaina buvo paskelbti skelbimai apie lizinguojamo automobilio pardavimą, kiek laiko skelbimai buvo galiojantys ir kiek susidomėjusių asmenų buvo, kokia tvarka ir kaip dažnai buvo perskaičiuojama lizinguojamo automobilio pardavimo kaina. Apeliantė nurodo, kad ji į bylą pateikė automobilį įsigijusio pirkėjo pretenziją, kuria 2022 m. gruodžio 28 d. ieškovė automobilio pirkėjo buvo informuota apie pastebėtus automobilio defektus, tačiau iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino šios išvados pagrįstumą ir nurodė, kad ieškovės pateikta naujo automobilio savininko beveik po šešių mėnesių surašyta pretenzija neįrodo aplinkybių, kad atsakovei grąžinus automobilį ieškovei, jis buvo techniškai netvarkingas, juo labiau, kad pati ieškovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. atliko šio turto vertinimo ataskaitą, iš kurios matyti, jog jokie techniniai automobilio gedimai nebuvo užfiksuoti. Apeliantė nors ir nesutinka su tokiomis teismo išvadomis, tačiau į bylą nepateikia įrodymų, paneigiančių šiuos teismo motyvus.
27. Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos medžiaga patvirtina, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
28. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės SIA „Citadele Leasing“, veikiančios per SIA „Citadele Leasing“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.