Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriaus atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui L. G. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 3280,75 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau - VSDFV) biudžetui iki 2016-04-08 padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad 2007-11-03 įvykusio eismo įvykio metu dėl atsakovo kaltės buvo sunkiai sužalota S. M., kuri buvo laikinai nedarbinga, o vėliau neteko dalies darbingumo - nuo 2014-04-23 iki 2022-08-15 jai nustatytas 50 proc. netektas darbingumas. Plungės rajono apylinkės prokuratūra 2008-02-22 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Nutarime konstatuota, jog atsakovas 2007-11-03 Plungės r. Platelių mstl., vairuodamas automobilį Dodge Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalota motorolerio vairuotoja S. M.. VSDFV Plungės skyrius 2008-03-21 sprendimu Nr. SDR-41 2007-11-03 įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudiminiu įvykiu. Ieškinyje pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014 jau buvo išsprendęs klausimą dėl padarytos žalos atlyginimo iš L. G. VSDFV Plungės skyriaus naudai, palikdamas galioti Klaipėdos apygardos 2013-06-10 nutartį, kuria buvo priteista 12000 Lt žalos, kurią sudarė laikotarpiu nuo 2008-02-29 iki 2011-08-31 S. M. išmokėtos išmokos, atlyginimo, taip pat Plungės rajono apylinkės teismas 2014-05-30 sprendimu analogiškoje byloje priteisė iš L. G. VSDFV Mažeikių skyriui 10000 Lt žalą, kurią sudarė S. M. iki 2014-04-30 išmokėtos išmokos. Laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2016-04-08 VSDFV Mažeikių skyrius S. M. išmokėjo 1153,09 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos bei 2127,66 Eur netekto darbingumo pensijos, iš viso 3280,75 Eur, išmokų mokėjimas S. M. tęsiamas. Kadangi netekto darbingumo pensija bei netekto darbingumo periodinė kompensacija S. M. išmokėta dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų, dėl kurių buvo sužalota S. M., išmokant netekto darbingumo pensiją bei netekto darbingumo periodinę kompensaciją VSDFV biudžetui laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2016-04-08 padaryta 3280,75 Eur žalos. Atsakovo civilinė atsakomybė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu apdrausta nebuvo, Civilinio kodekso 6.280 str. l d., 6.290 str. 1 d., žalą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkas - atsakovas L. G.. Nurodė, kad S. M. nuo 2014-06-26 dirba ir turi draudžiamųjų pajamų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2007-11-03 įvykusio eismo įvykio metu dėl atsakovo kaltės buvo sunkiai sužalota S. M.. Šiai dienai už laikotarpį nuo 2014-05-01 iki 2016-04-08 ieškovas S. M. išmokėjo 1153,09 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos bei 2127,66 Eur netekto darbingumo pensijos, iš viso 3280,75 Eur. Ieškovo atstovė pažymėjo, kad 2014-03-03 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl žalos atlyginimo, kurią sudarė išmokos, išmokėtos S. M. už laikotarpį nuo 2008-02-29 iki 2011-08-31. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovo kaltė yra nustatyta, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą.

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad S. M. įsipareigojimą atlyginti žalą yra įvykdęs, yra atlyginęs už jos vaistus, Ligonių kasai už jos gydymą, pačiai nukentėjusiajai periodinėmis išmokomis sumokėjęs daugiau nei 23 tūkstančius litų. Mano, kad S. M. negautas pajamas yra kompensavęs. Socialinių išmokų paskirtis yra įvykus draudiminiam įvykiui kompensuoti asmens prarastas pajamas, šią funkciją atlieka netekto darbingumo pensija, mokama VSDFV. Atsakovo nuomone, susidaro situacija, kai už patirtą žalą nukentėjusiajai kompensuojama dukart: atsakovo ir VSDFV sąskaita, todėl S. M. nepagrįstai praturtėjus, VSDFV ji turėtų grąžinti savo gautas pajamas. Nurodo, kad tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Tretysis asmuo, šiuo atveju Sodra, negali įgyti daugiau reikalavimo teisių negu jų turėjo pats asmuo.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, palaiko pateiktą atsiliepimą. Paaiškino, jog jis sumokėjo už visas S. M. operacijas, suteikė finansinę pagalbą, žalą yra visiškai atlyginęs. Pateikė dokumentus apie savo šeimos materialinę padėtį, prašė sumažinti priteistiną sumą, nes nuo ieškovo nesislapstė, rūpinosi nukentėjusiąja, kiek galėjo, be to, iš ieškinio turinio supranta, kad S. M. dirba ir gauna pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiagos nustatyta, jog 2012-12-11 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-145-514/2012 buvo konstatuota, kad 2007-11-03 atsakovas, vairuodamas automobilį Dodge Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų asmenims bei jų turtui, važiuodamas pagrindine Žemaičių Kalvarijos gatve, Platelių mstl., Plungės r., sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu priešpriešiais atvažiuojančio motorolerio, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota motorolerio vairuotoja S. M., tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. 2008-02-22 Plungės r. apylinkės prokuratūros nutarimu baudžiamojoje byloje Nr.78-1-655-07 ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kaltininkui L. G. ir nukentėjusiajai S. M. susitaikius. Teismas padarė išvadą, kad S. M. darbingumo netekimas yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykiu ir nulemtas eismo įvykio metu atsakovo veiksmų, kitų S. M. nedarbingumo priežasčių nenustatė ir iš L. G. VSDFV Mažeikių skyriaus naudai priteisė 12000 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2008-02-29 iki 2011-08-31.

2013-06-10 Klaipėdos apygardos nutartimi Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimą paliko nepakeistą, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014-03-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014 Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-10 nutartį taip pat paliko nepakeistą.

2014-05-30 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-48-669/2014 VSDFV Mažeikių skyriui iš L. G. priteisė 10000 Lt žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2013-09-30.

Tai, kad atsakovas buvo eismo įvykio kaltininkas, kurio metu buvo sunkiai sužalota S. M., dėl ko ieškovas nukentėjusiai nuolat moka netekto darbingumo pensiją bei netekto darbingumo periodinę kompensaciją ir patiria žalą, konstatuota įsiteisėjusiu Plungės rajono apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimu, 2013-06-10 Klaipėdos apygardos nutartimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartimi, todėl darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjant šią civilinę bylą atskirai atsakovo kaltės dėl eismo įvykio ir pareigos atlyginti žalą ieškovui patirtą žalą, įrodinėti nereikia ir nagrinėjant bylą remiamasi prejudiciniu faktu.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovo kaltės klausimas neginčijamas, atsakovas nesutinka dėl žalos atlyginimo, kuri susidarė dėl socialinio draudimo išmokų dėl eismo įvykio dalies darbingumo netekusiai S. M. mokėjimo laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2016-04-08.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas S. M. laikotarpiu nuo 2014-05-01 iki 2016-04-08 išmokėjo 2127,66 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją bei 1153,09 Eur dydžio netekto darbingumo periodinę kompensaciją, iš viso 3280,75 Eur.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai S. M. paskirta ir mokama netekto darbingumo pensija bei netekto darbingumo periodinė kompensacija, nustačius visas jos skyrimo sąlygas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, įskaitant atitinkamo laipsnio darbingumo netekimą, kurio priežastis – eismo įvykio, už kurį atsakingas atsakovas, metu patirtas sveikatos sužalojimas. Kitų nukentėjusiosios nedarbingumo priežasčių nenustatyta, todėl jai išmokėta netekto darbingumo pensija bei netekto darbingumo periodinė kompensacija CK 6.290 straipsnio prasme laikytina socialinio draudimo išmoka, mokama sveikatos sužalojimo atveju, o ją išmokėjęs ieškovas CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį – atsakovą. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiosios nedarbingumo priežasčių, jai mokamos netekto darbingumo pensijos bei netekto darbingumo periodinės kompensacijos paskyrimo ir dydžio pagrįstumo, atsakovas taip pat neginčija fakto, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusios sveikatai, tačiau nesutinka, kad iš jo regreso tvarka būtų prašoma išieškoti nukentėjusiajai išmokėtas sumas.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, 2 d.). Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.280 str. 1 d. numato regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Nagrinėjamu atveju, atsakovo kaltė įrodyta nustatytu prejudiciniu faktu civilinėje byloje Nr. 2-145-514/2012, todėl ieškovas, sumokėjęs socialinio draudimo išmokas dėl eismo įvykio nukentėjusiajai S. M. įgijo teisę reikalauti padengti išmokėtą sumą iš atsakovo (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., CK 6.290 str. 3 d.).

Atsakovas nagrinėjamu atveju nesutinka su jam nustatyta pareiga atlyginti socialinio draudimo įstaigai jos išmokėtą netekto darbingumo pensiją dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiam asmeniui. Tačiau tokia pareiga reglamentuota CK 6.290 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiajam asmeniui padaryta turtinė žala. Ieškovo išmokėtos išmokos skirtos nukentėjusiajai iš dalies kompensuoti nuostolius, susijusius su darbingumo netekimu, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl jo veiksmų atsiradusią žalą (CK 6.263 str. 3 d.).

Aplinkybė, kad atsakovas kompensavo nukentėjusiosios nuostolius ir atlygino žalą tiesiogiai dėl eismo įvykio metu nukentėjusiajai S. M., nagrinėjamam ginčui įtakos neturi, nes socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiajai padaryta turtinė žala. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, atsakovas taip pat šių duomenų teismui nepateikė.

Vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

CK 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimą, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismų praktikoje pripažįstama, jog žalos dydis gali būti mažinamas esant CK 6.251, 6.282 straipsniuose nustatytoms aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014).

Iš nagrinėjamoje byloje atsakovo pateiktų dokumentų nustatyta, jog atsakovo šeima turi butą, kuriame šeima gyvena, kito nekilnojamojo turto neturi, šeimos pajamas sudaro atsakovo vidutinis darbo užmokestis - 289,55 Eur, ir atsakovo sutuoktinės gaunamas vidutinis darbo užmokestis - 347,23 Eur, iš kurių šeima pragyvena, išlaiko studentą sūnų, todėl, įvertinus turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovas neturi objektyvių galimybių visiškai atlyginti padarytą žalą.

Sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, kad didelę žalos dalį atsakovas atlygino tiesiogiai pačiai nukentėjusiajai, sumokėjo Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios gydymo išlaidas, nukentėjusiajai S. M. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, S. M. dirba UAB „Atsakingi sprendimai“ ir turi draudžiamųjų pajamų, t.y. gauna darbo užmokestį. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.), teismas, remiantis CK 6.251 str. 2 d., mažina iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą. Ieškovo naudai priteistinas 1970 Eur žalos atlyginimas. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 10 p., ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 59 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 96 str. 1 d.).

Siekiant apsaugoti informacijos apie S. M. sveikatą konfidencialumą, bylos medžiagos dalies apie S. M. sveikatą, nedarbingumo nustatymą, nustatytina, jog yra nevieša (CPK 10 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1970 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų septyniasdešimties eurų) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nustatyti, jog civilinės bylos dalis, susijusi su S. M. nedarbingumo nustatymu, sveikata yra nevieša (b.l. 5-8, 12).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.