Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui L. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl faktų, nustatytų civilinėje byloje, prejudicialumo

Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo sprendimo prejudicinė galia, tai yra teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

2012 m. gruodžio 11 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-145-514/2012 (procesinis Nr. 2-33-3-01701-2011-4, procesinio sprendimo kategorija 38; 44.5.2.16; 73.2.6.1; 116.4) buvo konstatuota, kad 2007-11-03 atsakovas, vairuodamas automobilį Dodge Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų asmenims bei jų turtui, pažeisdamas KET 53, 199 p. reikalavimus, važiuodamas pagrindine Žemaičių Kalvarijos gatve, Platelių mstl., Plungės r., sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu priešpriešiais atvažiuojančio motorolerio, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota motorolerio vairuotoja S. M., tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. Šios aplinkybės nustatytos 2008-02-22 Plungės r. apylinkės prokuratūros nutarimu baudžiamojoje byloje Nr.78-1-655-07, ikiteisminis tyrimas L. G. atžvilgiu nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Plungės r. apylinkės prokuratūros nutarimu nustatytų eismo įvykio aplinkybių, kaltės dėl eismo įvykio atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo.

Teismas padarė išvadą, kad S. M. darbingumo netekimas yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykiu ir nulemtas eismo įvykio metu atsakovo veiksmų, kitų S. M. nedarbingumo priežasčių nenustatyta. Teismas sprendė ieškinyje ir atsiliepimuose keliamus klausimus už laikotarpį nuo 2008-02-29 iki 2011-08-31 ir priteisė iš L. G. 12 000 Lt žalos atlyginimo VSDFV Mažeikių skyriui.

2013-06-10 Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka peržiūrėjęs Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą, kurį paliko nepakeistu (civ. byla Nr. 2A-638-538/2013). Lietuvos Aukščiausias teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-64/2014) taip pat nutarė Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Todėl darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjant šią civilinę bylą atskirai atsakovo kaltės dėl eismo įvykio ir pareigos atlyginti žalą ieškovui patirtą žalą, įrodinėti nereikia ir nagrinėjant bylą remiamasi prejudiciniu faktu, nustatytu Lietuvos Aukščiausio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartim, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014.

Dėl pareigos atlyginti žalą ir jos dydžio

Ieškovas, 2008-03-21 sprendimu Nr. SDR-41 (b.l. 9), pripažino draudiminiu įvykiu, kuomet su S. M., 2007-11-03 įvyko sunkus nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ir, laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2014-04-30 išmokėjo netekto darbingumo periodinę kompensaciją 7934,6 Lt (b.l. 28-29; 96) bei netekto darbingumo pensiją 9624,96 Lt (b.l. 27, 96), ką patvirtina pateikti duomenys iš S. M. asmeninės kortelės.

Tokiu būdu ieškovas dėl minėto eismo įvykio išmokėdamas S. M. netekto darbingumo pensiją ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją, patyrė 17559,56 Lt materialinę žalą.

Teisės doktrinoje, kaip ir dėl to paties įvykio, tik už ankstesnį laikotarpį pasisakyta teismo sprendimuose, yra konstatuota, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 1, 2 d.).

Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.280 str. 1 d. numato regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (LR CK 6.290 str. 1, 3 d.)

Atsakovo kaltė įrodyta nustatytu prejudiciniu faktu civilinėje byloje Nr. 2-145-514/2012, todėl ieškovas, sumokėjęs socialinio draudimo išmokas dėl eismo įvykio dalies darbingumo netekusiai S. M. įgijo teisę reikalauti padengti visą išmokėtą sumą iš atsakovo (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., CK 6.290 str. 3 d.). Atsakovo argumentai, kad socialinių išmokų paskirtis yra įvykus draudiminiam įvykiui kompensuoti asmens prarastas pajamas, šią funkciją atlieka netekto darbingumo pensija, mokama VSDFV, susidarė situacija, kai už patirtą žalą nukentėjusiajai kompensuojama du kart: atsakovo ir VSDFV sąskaita, yra nepagrįsti.

Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, dėl ko ir pareikštas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma kompensuoti dėl atsakovo veiksmų S. M. išmokėtas socialinio draudimo išmokų sumas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo (3 skirsnio 4.1 -4.3 p.) išaiškinimus asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiajam asmeniui padaryta turtinė žala. Ieškovo išmokėtos išmokos skirtos nukentėjusiajai iš dalies kompensuoti nuostolius, susijusius su darbingumo netekimu, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl jo veiksmų atsiradusią žalą (LR CK 6.263 str. 3 d.).

Laikytina, kad atsakovas, siekdamas kompensuoti nukentėjusios nuostolius, atlygino žalą tiesiogiai dėl eismo įvykio metu nukentėjusiajai S. M., nagrinėjama ginčui įtakos neturi, nes socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiajai padaryta turtinė žala. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad su turima negalia, S. M. pajamos yra ženkliai mažesnės nei iki patirtos traumos.

Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, šia kompensacija buvo siekiama atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji ilgą laiką gydėsi, po eismo įvykio liko iš dalies nedarbinga, todėl tikėtina, kad patirtoji žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) yra didesnė nei atsakovo atlygintoji.

Vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

LR CK 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimą, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismų praktikoje pripažįstama, jog žalos dydis gali būti mažinamas esant CK 6.251, 6.282 straipsniuose nustatytoms aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2008-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo šeima kito nekilnojamojo turto, išskyrus butą, kuriame gyvena neturi, šeimos pajamas per mėnesį sudaro atsakovo 966,68 Lt darbo užmokestis ir atsakovo žmonos 1124 Lt kas mėnesinis atlyginimas, iš kurių šeima pragyvena, išlaiko moksleivį sūnų, todėl, įvertinus turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovas neturi objektyvių galimybių visiškai atlyginti padarytą žalą.

Sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, kad didelę žalos dalį atsakovas atlygino tiesiogiai pačiai nukentėjusiajai, sumokėjo Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios gydymo išlaidas, kad netekto darbingumo pensijos mokėjimas tęsiamas. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais LR CK 1.5 str. 4 d., teismas, sutinkamai su LR CK 6.251 str. 2 d., mažina iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą. Ieškovo naudai priteistinas 10 000 Lt žalos atlyginimas. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas (LR CPK 178 str.).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 300 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 96 str. 1 d.).

Siekiant apsaugoti informacijos apie S. M. sveikatą konfidencialumą, bylos medžiagos dalies apie S. M. sveikatą ir nedarbingumo nustatymą, nustatytina, jog yra nevieša (LR CPK 10 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) žalos atlyginimo VSDFV Mažeikių skyriui ir 300 Lt žyminio mokesčio valstybei, kuris mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nustatyti, jog civilinės bylos dalis, susijusi su S. M. nedarbingumo nustatymu, sveikata yra nevieša (b.l. 5-26, 33-34).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.