Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui L. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2007-11-03 atsakovas, vairuodamas automobilį Dodge Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų asmenims bei jų turtui, pažeisdamas KET 53, 199 p. reikalavimus, važiuodamas pagrindine Žemaičių Kalvarijos gatve, Platelių mstl., Plungės r., sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu priešpriešiais atvažiuojančio motorolerio, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota motorolerio vairuotoja S. M., tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. Šios aplinkybės nustatytos 2008-02-22 Plungės r. apylinkės prokuratūros nutarimu baudžiamojoje byloje Nr.78-1-655-07, ikiteisminis tyrimas L. G. atžvilgiu nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Plungės r. apylinkės prokuratūros nutarimu nustatytų eismo įvykio aplinkybių, kaltės dėl eismo įvykio atsakovas teismo posėdžio metu neginčijo.

Iš 2008-02-29, 2009-03-04 ir 2010-03-03 darbingumo lygio vertinimo aktų Nr.913, 752, 681 matyti, kad S. M. 70 procentų darbingumo netekimas laikotarpiu nuo 2008-02-29, 60 procentų netektas darbingumas laikotarpiu nuo 2009-02-28 iki 2010-03-03 ir 50 procentų netektas nedarbingumas laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2013-05-31 nustatytas dėl traumos 2007-11-03, t.y. dubens funkcijos sutrikimo, šlapimo totalaus nelaikymo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2007-11-03 eismo įvykio metu S. M. padaryti daugybiniai dubens kaulo lūžiai ir išnirimas, suardęs dubens žiedo vientisumą, didžiulė dešinės šlaunies žaizda, šlaplės, makšties ir šlapimo pūslės plyšimai, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas (baudžiamoji byla Nr.78-1-655-07, l. 24-25).

Iš pateiktų dokumentų darytina išvada, kad S. M. darbingumo netekimas yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykiu ir nulemtas eismo įvykio metu atsakovo veiksmų, kitų S. M. nedarbingumo priežasčių nenustatyta.

Ieškovas 2008-03-21 sprendimu Nr.SDR-41 S. M. 2007-11-03 įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudiminiu įvykiu ir laikotarpiu nuo 2008-02-29 iki 2011-08-31 išmokėjo 19 877,62 Lt netekto darbingumo pensijos, ką patvirtina pateikti duomenys iš S. M. asmeninės kortelės.

Tokiu būdu ieškovas dėl minėto eismo įvykio išmokėdamas S. M. netekto darbingumo pensiją patyrė 19 877,62 Lt materialinę žalą.

Ieškovas 2011-10-03 raštu kreipėsi į atsakovą su reikalavimu atlyginti 19 877,62 Lt žalą, tačiau atsakovas per nustatytą laikotarpį žalos neatlygino, jokių žalos atlyginimo pasiūlymų nepateikė.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 1, 2 d.). Pagal LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. LR CK 6.280 str. 1 d. numato regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėta žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenumato kitokio dydžio. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (LR CK 6.290 str. 1, 3 d.)

Atsakovo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl ieškovas, sumokėjęs socialinio draudimo išmokas dėl eismo įvykio dalies darbingumo netekusiai S. M. įgijo teisę reikalauti padengti visą išmokėtą sumą iš atsakovo (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., CK 6.290 str. 3 d.).

Atsakovo nuomone, socialinių išmokų paskirtis yra įvykus draudiminiam įvykiui kompensuoti asmens prarastas pajamas, šią funkciją atlieka netekto darbingumo pensija, mokama VSDFV, susidarė situacija, kai už patirtą žalą nukentėjusiajai kompensuojama du kart: atsakovo ir VSDFV sąskaita. Toks atsakovo argumentas nepagrįstas.

Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, dėl ko ir pareikštas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma kompensuoti dėl atsakovo veiksmų S. M. išmokėtas socialinio draudimo išmokų sumas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimo (3 skirsnio 4.1 -4.3 p.) išaiškinimus asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo nukentėjusiajam asmeniui padaryta turtinė žala. Ieškovo išmokėtos išmokos skirtos nukentėjusiajai iš dalies kompensuoti nuostolius, susijusius su darbingumo netekimu, todėl atsakovas privalo atlyginti dėl jo veiksmų atsiradusią žalą (LR CK 6.263 str. 3 d.).

Tai, kad atsakovas, siekdamas kompensuoti nukentėjusios nuostolius, atlygino žalą tiesiogiai dėl eismo įvykio metu nukentėjusiajai S. M., nagrinėjama ginčui įtakos neturi, nes socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiajai padaryta turtinė žala. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį.

Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, šia kompensacija buvo siekiama atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji ilgą laiką gydėsi, po eismo įvykio liko iš dalies nedarbinga, todėl tikėtina, kad patirtoji žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) yra didesnė nei atsakovo atlygintoji.

Vadovaujantis CK 6.280 str. 1 d. atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

LR CK 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimą, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismų praktikoje pripažįstama, jog žalos dydis gali būti mažinamas esant CK 6.251, 6.282 straipsniuose nustatytoms aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2008-11-17 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-7-496/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo šeima kito nekilnojamojo turto, išskyrus butą, kuriame gyvena neturi, šeimos pajamas per mėnesį sudaro atsakovo 966,68 Lt darbo užmokestis ir atsakovo žmonos 1124 Lt kas mėnesinis atlyginimas, iš kurių šeima pragyvena, išlaiko moksleivį sūnų, todėl, įvertinus turtinę padėtį, darytina išvada, kad atsakovas neturi objektyvių galimybių visiškai atlyginti padarytą žalą.

Sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, kad didelę žalos dalį atsakovas atlygino tiesiogiai pačiai nukentėjusiajai, sumokėjo Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiosios gydymo išlaidas, kad netekto darbingumo pensijos mokėjimas tęsiamas. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais LR CK 1.5 str. 4 d.), teismas, sutinkamai su LR CK 6.251 str. 2 d., mažina iš atsakovo priteistinos žalos atlyginimą. Ieškovo naudai priteistinas 12 000 Lt žalos atlyginimas Likusioje dalyje ieškinys atmestinas (LR CPK 178 str.).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 360 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 96 str. 1 d.).

Siekiant apsaugoti informacijos apie S. M. sveikatą konfidencialumą, bylos medžiagos dalies apie S. M. sveikatą ir nedarbingumo nustatymą, nustatytina, jog yra nevieša (LR CPK 10 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. G. 12 000 Lt (dvylika tūkstančių litų) žalos atlyginimo VSDFV Mažeikių skyriui ir 360 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nustatyti, jog civilinės bylos dalis, susijusi su S. M. nedarbingumo nustatymu, sveikata yra nevieša (l.7-10, 22-50).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės raj. apylinkės teismą.