Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-638-538/2013

NUTARTIS

2013 m. birželio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui L. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje keliamas klausimas dėl draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgytos regreso teisės į žalą padariusį asmenį ribų.

Byloje nustatyta, kad 2007-11-03 atsakovas, vairuodamas automobilį “Dodge Stratus”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų asmenims bei jų turtui, pažeisdamas KET 53, 199 p. reikalavimus, važiuodamas pagrindine (duomenys neskelbtini), sukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu priešpriešiais atvažiuojančio motorolerio, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota motorolerio vairuotoja S. M., tokiais veiksmais padarė veiką, atitinkančią požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 3 d. Šios aplinkybės nustatytos 2008-02-22 Plungės r. apylinkės prokuratūros nutarimu baudžiamojoje byloje Nr.78-1-655-07, ikiteisminis tyrimas dėl L. G. nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Iš 2008-02-29, 2009-03-04 ir 2010-03-03 darbingumo lygio vertinimo aktų Nr. 913, 752, 681 matyti, kad S. M. 70 procentų darbingumo netekimas laikotarpiu nuo 2008-02-29 iki 2009-02-27, 60 procentų netektas darbingumas laikotarpiu nuo 2009-02-28 iki 2010-03-03 ir 50 procentų netektas nedarbingumas laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2013-05-31 nustatytas dėl traumos 2007-11-03. Iš pateiktų dokumentų darytina išvada, kad S. M. darbingumo netekimas yra tiesiogiai susijęs su eismo įvykiu ir nulemtas eismo įvykio metu atsakovo veiksmų, kitų S. M. nedarbingumo priežasčių nenustatyta. Ieškovas 2008-03-21 sprendimu Nr.SDR-41 S. M. 2007-11-03 įvykusį sunkų nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudžiamuoju įvykiu ir laikotarpiu nuo 2008-02-29 iki 2011-08-31 išmokėjo 19 877,62 Lt netekto darbingumo pensijos, tą patvirtina pateikti duomenys iš S. M. asmeninės kortelės. Ieškovas 2011-10-03 raštu kreipėsi į atsakovą su reikalavimu atlyginti 19 877,62 Lt žalą, tačiau atsakovas per nustatytą laikotarpį žalos neatlygino, jokių žalos atlyginimo pasiūlymų nepateikė.

Pagal CK 6.290 str. 3 d. draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ši nuostata tikslinama TPVCAPDĮ 19 str. 10 d., numatančioje, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui. Taigi pagal specialųjį teisinį reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas teisės aktų nustatyta tvarka įgyja regreso teisę, kurią visų pirma turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui, ir tik jeigu jo nėra, – žalą padariusiam asmeniui.

Pagal CK 6.111 str., 6.113 str., 6.246 str. 1 d., 6.247 str., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d. nuostatose nustatytą teisinį reguliavimą asmuo, atlyginęs dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokią nukentėjusiajam asmeniui turėjo atlyginti žalą padaręs asmuo. Taigi draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

Plungės rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad žala padaryta dėl neatsargumo, kad žalos dalį atsakovas atlygino pačiai nukentėjusiajai, žalą atlygino Valstybinei ligonių kasai, taip pat, atsižvelgiant į apelianto turtinę padėtį, skundžiamu 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu VSDFV Mažeikių skyriaus ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš apelianto 12 000 Lt žalos atlyginimo. Apeliantas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad žalos VSDFV Mažeikių skyriui atlyginti neprivalo.

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 str. asmens netektas darbingumas siejamas su tam tikru ilgalaikiu darbingumo netekimo, kuris riboja asmens galimybes verstis veikla, duodančia pajamų. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu, akcentuoja Konstitucinio Teismo išaiškinimą jog pagal Civilinio kodekso 6.290 str. 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t.y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimą, reikalinga nustatyti, kokia turtinė žala padaryta nukentėjusiajai S. M. apelianto neteisėta veika bei nustatyti, ar nukentėjusiajai S. M. išmokėtos netekto darbingumo pensijos dydis neviršijo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padarytos turtinės žalos dydžio. Byloje nustatyta, kad S. M. nelaimingo atsitikimo metu dirbo AB „Lietuvos paštas“ Telšių apskrities centrinio pašto Platelių pašte ir ji neteko 70 proc. darbingumo, jos darbo santykiai su AB „Lietuvos paštas“ nuo 2008-04-07 nutrūko, t. y. dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų sužalojimų S. M. visiškai neteko su darbo santykiais susijusių pajamų, o patirto sužalojimo ilgalaikės pasekmės neigiamai paveikė ir daro įtaką S. M. galimybėms vėl įsidarbinti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 nuo 2008-01-01 buvo nustatyta 800 Lt minimali mėnesinė alga. VSDFV Plungės skyrius S. M., dėl sužalojimo eismo įvykyje netekusiai pajamų, nuo 2008-02-29 iki 2011-08-31 išmokėjo 19 877,62 Lt netekto darbingumo pensijos, tai sudarė vidutiniškai 473 Lt per mėnesį. Taigi, netekto darbingumo pensijos išmokėjimu S. M. buvo kompensuojama tik šiek tiek daugiau nei pusė minimalaus darbo užmokesčio, kurį S. M. būtų gavusi darbo santykių pagrindu, o įvertinant iš apelianto faktiškai priteistą 12000 Lt sumą, žalos S. M. atlyginimo iš Fondo biudžeto lėšų dydis nesudarytų nė pusės minimalios mėnesinės algos dydžio, t. y. S. M. ieškovas kompensavo tik dalį patirtos žalos.

Civilinio kodekso 6.263 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog žalą. padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Remiantis šia nuostata konstatuotina, kad, nepriklausomai nuo netekto darbingumo pensijos gavimo fakto, t. y. dalinio netektų pajamų kompensavimo periodinėmis išmokomis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, S. M., realizuodama savo teisę į visišką žalos atlyginimą, turėjo teisę likusios žalos atlyginimo reikalauti iš žalą padariusio asmens. S. M. ir apelianto susitarimas dėl žalos atlyginimo 20000 Lt nebuvo detalizuota ir šia suma, kaip minėjo apeliantas, taip pat buvo kompensuojamas vaistų nukentėjusiajai gydyti įsigijimas, be to, minėtos sumos sumokėjimas nukentėjusiajai buvo viena iš sąlygų apeliantui nutraukti ikiteisminį tyrimą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėtas apelianto ir nukentėjusiosios S. M. susitarimas dėl žalos atlyginimo neriboja VSDFV Mažeikių skyriaus teisių regreso tvarka išieškoti iš apelianto S. M. išmokėtas socialinio draudimo išmokas – netekto darbingumo pensiją, o skundžiamu Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu VSDFV Mažeikių skyriui priteistos sumos dydis CK normoms bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimui (CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas, teigdamas, kad atsakovo atlyginta turtinė žala yra mažesnė nei patirta S. M., nepagrindė tokių savo išvadų jokiais paskaičiavimais, t. y. nenurodė, kokią dalį iš 23 000 Lt, jo sumokėtų S. M., skiria jai padarytai turtinei žalai atlyginti, kokia – neturtinei, bei kokia apimtimi ieškovo išmokos viršija jo tiesiogiai S. M. pervestas sumas. Mano, kad dėl to teismo sprendimas prieštarauja LRCPK 270 str. 4 d. Tačiau su tuo sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį ir nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas atlygino žalą S. M. tiesiogiai, nagrinėjamam ginčui įtakos neturi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo prievolės atlyginti žalą tiesiogiai S. M., todėl šioje byloje aplinkybė, kad dalį žalos atsakovas atlygino tiesiogiai nukentėjusiajai, neturi teisinės reikšmės ir tokia aplinkybė būtų reikšminga esant reikalavimui dėl visiško padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atlikti paskaičiavimus, kiek iš atsakovo sumokėtų 23 000 Lt skirtina turtinei bei neturtinei žalai atlyginti, kiek patirtos žalos iš viso S. M. šiuo metu atlyginta bei vertinti su tuo susijusias aplinkybes, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir motyvavo teismo sprendimą, todėl LR CPK 270 str. 4 d. reikalavimų nepažeidė.

Apeliantas taip pat nurodo, jog byloje trečiuoju asmeniu nebuvo įtraukta S. M., nors teismas pasisakė dėl jos teisių ir pareigų, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl S. M. teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta, todėl ji pagrįstai nebuvo įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu (CPK 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.