Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo atsakovui R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieškovas dirba vaikų ir jaunimo futbolo mokykloje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir futbolo treneriu. 2018 -08-28 mokykla internetinės svetainės Facebook paskyroje publikavo straipsnį apie futbolo turnyrą „Raseiniai Cup“. 2018-08-28 atsakovas šį straipsnį pakomentavo: “j. tipo treneris nepedagogiskas, verksnys ir be proto komersantas, tik melziantis pinigus ypac is naujai atejusiu vaiku. taip kad sviezi teveliai, neapsigaukit. yra ir kitu futbolo mokyklu, kur vaikai nebus zeminami, ir t.t.“.

Komentarą matė visi mokyklos internetinės svetainės Facebook paskyros lankytojai. Atsakovo paskleisti duomenys yra išgalvoti, pramanyti, neatitinkantys tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą. Ieškovas buvo šokiruotas. Ieškovui nežinoma kodėl atsakovas paskleidė negatyvų komentarą. Jis pablogino ieškovo, kaip futbolo trenerio reputaciją, pažemino visos mokyklos bendruomenės akivaizdoje. Dėl šių veiksmų ieškovas patyrė stiprių dvasinių išgyvenimų ir prašo priteisti 200 Eur neturtinę žalą bei paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją mokyklos internetinės svetainės Facebook paskyroje.

Posėdžio metui ieškovas paaiškino, jog įstojus į mokyklą pradžioje yra nemokamos treniruotės, kad vaikai apsigalvotų ar jiems patinka. Taip susipažįstama su vaikais. 2018 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavo futbolo turnyre „Raseinių Cup“. Pavyko gerai pasirodyti, todėl kaip ir kiekvieną kartą pasidžiaugė Facebook paskyroje. Mergaičių amžius turnyre nereglamentuojamas, o tame turnyre žaidė viena mergaitė. Žaidė prieš stiprią Tauragės komandą, kuri Lietuvoje užima 5 vietą. Turnyre užėmė 2 vietą. Menkina atsakovo išsireiškimas, kad melžia pinigus. Yra tik kasmetinis nario mokestis. Dėl aprangos yra sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, naudojama jų apranga. Iš to asmeniškai ieškovas naudos neturi. Naujai įstojęs vaikas pasportuoja ir aprangą įsigyja po tam tikro laiko. Apranga yra išskirtinės oranžinės spalvos. Sutartyje yra nustatyta, kad pereinant į kitą mokyklą turi registruotis elektroninėje platformoje. Mano, kad komentaras nebuvo atsakovo nuomonė. Prašoma 200 Eur suma simbolinė moralinei žalai atlyginti. Po komentaro labai pergyveno, naktimis nemiegojo. Atsakovo sūnų I. treniravo 4 metus. Jis buvo nuolatinėje startinėje sudėtyje, labai atsidavęs futbolui. Daugiau bendravo su I. mama. Bet su atsakovu konflikto nebuvo, todėl labai nustebino komentaras. Treniruotėms turėjo geras sąlygas, tik teko 2018 m. pavasarį laikinai išsikraustyti, nes mokykla nepridavė stadiono. Dabar vėl dirba gerose sąlygose su dirbtina danga, apšvietimu, strategiškai geroje vietoje prie Klinikų.

Atsakovo komentaras pablogino reputaciją, nes pasirodė prieš rugsėjį, todėl neteko daug potencialių naujų narių. Klausimai dėl sutarties nutraukimo buvo sprendžiami po komentaro. Aprangą buvo galima nusipirkti „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse, bet buvo imama urmu įvairių dydžių. Vadovaudamas treniruotėms pakelia balsą, kad vaikinai girdėtų. Jokių skundų dėl žeminančio elgesio su vaikais neturi, „mižniais“ ar „verksniais“ jų nevadina. Startinės sudėties formavimas priklauso nuo komandų, su kuriomis varžomasi. Jokių nesusipratimų su I. V. neturėjo.

Nesutikimas grindžiamas tuo, jog atsakovas 2014-09-06 pasirašė sutartį dėl „Nario priėmimo į Vaikų ir jaunimo futbolo mokyklą „(duomenys neskelbtini)“ VšĮ sutartis Nr.21“. Atsakovo sūnus I. lankė šią mokyklą nuo 2014-09-06 iki 2018- 08-30. Labai dažnai keitėsi besitreniruojančių narių skaičius, komandos žaidėjų sudėtis, todėl atsakovui buvo akivaizdu, kad jo sūnui per pastaruosius 2 metus nebuvo sudaromos tinkamos ne tik tobulėti, bet ir treniruotis. Apie šią situaciją atsakovas yra išsakęs nuomonę ieškovui, tačiau jis paprašydavo palaukti ir žadėdavo, kad situacija keisis.

Atsakovas ne kartą yra išreiškęs nuomonę dėl netinkamo ir nepedagogiško trenerio elgesio – rėkimo ir pan., Panašias nuomone yra išsakę dar kelių vaikų tėvai. Vienas iš labiausiai atsakovą šokiravusių ieškovo netinkamo elgesio aspektų tai vaikų žeminimas ant jų nuolat šaukiant ir vadinant „verksniais“, „mižniais“ ir pan. Toks ieškovo elgesys vaikų nemotyvuodavo, bet sukeldavo priešingą efektą – vaikai nebenorėdavo eiti į treniruotes, žaisti varžybose, o tada buvo priimami nauji nariai.

Futbolo aprangą ieškovas parduodavo už savo paties nustatytą kainą ir aprangą siūlydavo įsigyti jau po kelių treniruočių, nors nauji nariai dar nebūdavo apsisprendę ar norės lankyti šią mokyklą. Jis nekalbėdavo, kad aprangą galima įsigyti kokioje kitoje parduotuvėje, o siūlydavo tik „klubo“ aprangą.

Buvo vykstama žaisti tik į tokias varžybas, kuriose žaidžiama su akivaizdžiai silpnesnėmis arba mišriomis komandomis ir laimėjus prieš tokias komandas ieškovas Facebook paskyroje siekė sudaryti nuomonę, jog sužaistos labai puikios rungtynės su stipriu priešininku. Atsakovo netenkino tokia situacija ir 2018 m. rugpjūčio mėnesio viduryje atsakovas pranešė, kad sūnus nebelankys mokyklos. Ieškovas pareikalavo iš sūnaus mamos R. V. sumokėti pagal sutartį 500 Eur, kad išleistų sūnų į kitą klubą žaisti. Sutartis yra nelygiavertė, neaišku ar tai narystės, ar paslaugų sutartis. Kompensacijos sumokėjimo įrašymas sutartyje niekaip nesiderina su šios viešosios įstaigos paskirtimi, o sutartyje minimas „paleidžiamasis raštas“ neprofesionaliame sporte iš viso neegzistuoja. Ieškovas į teismą kreipėsi tik dėl to, kad atsakovas atsisakė mokėti kompensaciją, o sūnus perėjo į kitą komandą ir ten jam gerai sekasi.

Skelbdamas tokio turinio įrašą socialiniame tinkle atsakovas išreiškė savo asmeninę nuomonę, o tai nėra garbės ir orumo žeminimas. Atsakovas nesiekė sumenkinti ieškovo garbę ir ar jį pažeminti. Ieškovas, kaip mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra viešasis asmuo, todėl pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalį leidžiama viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ji būtų, nes visuomenė turi viešąjį interesą sužinoti apie viešąjį asmenį ir jį vertinti. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį tokiais kausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas taikyti tam asmeniui atsakomybę.

Posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog komentarą parašė, kai sūnus iš komandos buvo išėjęs ir treniravosi kitur. Tuo metu ieškovas pradėjo reikalauti pinigų. Ieškovas manipuliavo naujokais. Patekti į „(duomenys neskelbtini)“ atrodė didelis pasiekimas, tačiau pamatė, jog gali ateiti bet kas. Sūnus pradėjo reikšti nepasitenkinimą, nes keitėsi komandos sudėtis, pradėjo žaisti „garde“ - buvo blogos treniruočių sąlygos. Ieškovas nepedagogiškas, nes rėkė ant vaikų. Varžybų metu išbėga į aikštę, rėkia, gestikuliuoja. Pravirkdo vaikus dėl techninių dalykų – kodėl ten bėgo, kodėl ten stovėjo. 2-3 vaikai apsiverkia. Kai žaidė su latviais 2015 ar 2016 metais pavadino vaikus „mižniukais“. Vaikai verkia, kai gauna priekaištų ar kelis kartus ko nors nepadarydavo.

Ieškovas nuolat skųsdavosi. Kai buvo paprašytas surašyti kelionės išlaidas atsakymo nedavė. Buvo atvejis, kai vienas tėvas ieškovui pasiūlė duoti į galvą, tai ieškovas tėvams skundėsi kaip taip galima, nors reikėjo kreiptis į institucijas. Jis negali išaiškinti vaikams nerėkdamas. Atėjo vaikai žemo lygio. Jam svarbu, kad ateitų kuo daugiau vaikų ir gautų pinigų. Priimdavo visus, kurie norėjo įstoti.

Sutartį pasirašė, skaitė ją prabėgomis. Galvojo, kad tai trafaretinė sutartis. Jo išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis, dirba logistikos vadovu. Kai ieškovas kreipėsi dėl pinigų buvo emocijos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Lietuvių kalbos žodynas garbę apibūdina kaip visuomenės pripažįstamą asmens pagarbą už nuopelnus, šlovę, gerą vardą. Orumas – tai teigiamas asmens socialinis vertinimas, gera viešoji nuomonė apie jį. Tai yra asmens savęs įvertinimas, kaip jis atrodo visuomenės akyse. Tačiau orumas nėra subjektyvus savęs įvertinimas, nes jį lemia visuomenės vertinimas – būtent visuomenė nustato, kokie elgesio standartai yra teigiami, kokie neigiami, todėl asmens savęs vertinimo kriterijus yra turi būti viešoji nuomonė. Žeminti (bendrine prasme) - reiškia menkinti, niekinti, peikti, kaltinti kitą kuo nors. Žeminti garbę ir orumą reiškia menkinti asmens gerą vardą visuomenėje bei žeminti jo paties savęs vertinimą.

Įstatymų leidėjas gina asmens garbę ir orumą kaip asmens moralinį vertinimą. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis užtikrina asmeniui teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tačiau saugomos ne visos šio vertinimo pusės – asmeniui garantuojama tik tas įvertinimas, kurį savo veiksmais , poelgiais jis užsitarnauja. Teisė į garbę ir orumą – tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančius tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei, 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-390/2008, Nr.3K-3-97/2011).

Neginčytina, jog atsakovas Vaikų ir jaunimo futbolo mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės Facebook paskyroje komentarą rašė apie ieškovą – komentaras parašytas po straipsnio ir nuotraukos apie įvykusį futbolo turnyrą „Raseiniai Cup“ publikacijos, o ir pačiame komentare yra įvardinta ieškovo pavardė. Tačiau atsakovas , nesutikdamas su ieškinio reikalavimais teigia, kad jis išsakė tik savo subjektyvią nuomonę, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, o nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Teismas, nagrinėdamas garbės ir orumo gynimo bylą, pirmiausia turi atriboti ar apie asmenį buvo paskleista jo garbę ir orumą žeminanti ir tikrovės neatitinkanti žinia, ar išreikšta ją pasakiusio asmens nuomonė. Žinia bendrine prasme reiškia pranešimą apie įvykius, reikalus, informaciją t.y. informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Žinia gali būti tikra arba pramanyta. Nuomonė – asmens subjektyvus tam tikro fakto supratimas, asmens požiūris, įsitikinimas. Nuomonė , kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas savo formuojamoje teisinėje praktikoje, gali turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai , nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-1-219/2015).

Tikslu išsiaiškinti ar 2018 m. rugpjūčio 28 d. komentare mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ internetinės svetainės Facebook paskyroje atsakovas išsakė nuomonę ar paskleidė žinią būtina įvertinti kontekstą, kuriame ji buvo paskleista, pasisakymo aplinkybes ir informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina ar atsakovas teikia informaciją apie su ieškovu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t.y. ar pateikta informacija galėjo priversti komentaro skaitytoją suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie ieškovą, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su atsakovu susijusius faktus. Sprendžiant ginčą dėl atsakovo atsakomybės svarbu įvertinti ir duomenų paskleidimo tikslą. Atsakovo komentaras buvo parašytas po 2018 m. rugpjūčio 27 d. mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ internetinėje svetainėje publikuoto straipsnio apie mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ auklėtinių sėkmingą pasirodymą futbolo turnyre „Raseiniai Cup“. Atsakovas paaiškino, kad perskaitęs šį straipsnį jis savo asmeninės neigiamos patirties pagrindu išsakė subjektyvią kritiką ieškovo atžvilgiu norėdamas perspėti kitus tėvus, pageidaujančius, kad jų vaikai lankytų šią mokyklą, o ne tikslu pažeminti atsakovo garbę ir orumą ar sumenkinti reputaciją. Atsakovo vertinimu, buvo važiuojama į varžybas ir žaidžiama su silpnomis ar mišriomis komandomis laimėjimus prieš tokias komandas pateikiant kaip didelę sėkmę. Sūnus jam yra sakęs, kad priešininkų komanda net nemoka žaisti futbolo. Atsakovo netenkino ir sūnaus treniruočių sąlygos, ieškovo, kaip trenerio bendravimas su vaikais.

Komentare ieškovas apibūdinamas kaip nepedagogiškas treneris, verksnys, komersantas, melžiantis pinigus, ypač iš naujų narių ir žeminantis vaikus. Atsakovas ragina stojančių į mokyklą vaikų tėvus neapsigauti renkantis šią mokyklą. Nors komentaro frazės vertintinos daugiau kaip teigiamojo, nei svarstomojo pobūdžio informacija, tačiau ši informacija labiau suprantama ne kaip neginčytini faktai, o kaip atsakovo asmeninis vertinimas, pagrįstas neigiama asmenine patirtimi bei turint pozityvų tikslą – norint išryškinti ieškovo ir jo veiklos trūkumus bei įspėti kitus tėvus. Tuo metu atsakovo sūnus jau nebelankė ieškovo vadovaujamos futbolo mokyklos ir tarp šalių iškilo konfliktas – iš atsakovo buvo pareikalauta sumokėti 500 Eur pagal 2014 m. rugsėjo 21 d. sutartį, kurios 5.3.1.punkte buvo numatyta, kad nutraukus sutartį nario iniciatyva sumokama kompensaciją 100 Eur už kiekvienus ištreniruotus metus, jei narys sportuoja ilgiau nei vieneri metai. Atsakovas pripažino, jog sutartį jis pasirašė neįsigilinęs, manydamas kad ji iš viso jokių teisinių pasekmių nesukelia („galvojau, kad tai trafaretas, standartas“), todėl pareikalavus kompensacijos jis pasipiktino ir įvertino tai kaip ieškovo vadovaujamos mokyklos nesąžiningą komercinę veiklą. Juolab, kad vaikas treniravosi 4 metus, todėl galėjo būti reikalaujama net ir mažesnė 400, o ne 500 Eur suma. Atsakovas neigiamai vertino ir paleidžiamąjį raštą, reglamentuotą sutarties 2.2.4. punkte, nes toks dokumentas neprofesionaliame ir ypač vaikų sporte iš viso neturėtų egzistuoti.

Aplinkybę, kad vaikai privalėdavo įsigyti futbolo aprangą iš mokyklos ir už mokyklos nustatytą kainą, atsakovas taip pat vertino kaip nesąžiningą ieškovo komercinę veiklą, nes nebuvo suteikiama informacija ir sudaromos galimybės aprangą pirkti tiesiai iš ją siuvančios bendrovės, kas tuo atveju būtų pigiau.

Atsakovas paaiškino, kad jis stebėdavo sūnaus treniruotes, važiuodavo su juo į varžybas ir iš ieškovo, kaip trenerio elgesio su vaikais susidarė nuomonę, kad jis bendrauja su vaikais netinkamai ir nepedagogiškai – rėkia ant vaikų, žemina vadindamas juos „verksniais“ , „mižniais“.

Verksniu ieškovą apibūdino todėl, kad jis skundėsi vaikų tėvams, kad vieno iš mokyklos auklėtinių tėvas grąsino jam duoti į galvą. Atsakovas manė, kad šiuo atveju ieškovui reikėjo kreiptis į teisėsaugos organus, o ne guostis vaikų tėvams.

Šalių paaiškinimai suponuoja išvadą, kad atsakovo komentaro teiginiai turi faktinį pagrindą. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad iš tiesų mokykla buvo laikinai priversta treniruotis blogesnėse sąlygose, o varžybose suteikiama galimybė žaisti įvairaus , nebūtinai tik geriausio lygio žaidėjams ir kartais žaidžiama su mišrios sudėties komandomis. Ieškovas paaiškino, kad mokykla urmu įsigydavo įvairaus dydžio futbolo aprangą iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir ją parduodavo vaikams. Ieškovas neneigė, kad buvo sulaukęs grąsinimų iš vieno mokyklos auklėtinio tėvo ir apie tai kal bėjo su kitų vaikų tėvais , o treniruočių metu tenka kalbėti pakeltu tonu, tačiau ne kad vaikus įžeisti ar pažeminti, o kad jie išgirstų.

Šalių paaiškinimai rodo, jog abi šalys tas pačias aplinkybes vertina skirtingai, tačiau skirtinga interpretacija ir atsakovo komentare išreikštas neigiamas vertinimas ieškovo atžvilgiu negali būti pripažintas faktu, o laikytinas neigiama, ieškovui nepalankia nuomone apie tam tikrus faktus.

Tačiau ir nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė.

Teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą, turi vadovautis ne subjektyvia ieškovo, atsakovo nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Pagrindinis asmens elgesio vertinimo kriterijus turi būti teisės normos, kurios daugeliu atveju ne tik nustato elgesio taisykles, bet ir smerkia žalingą bei skatina visuomenei naudingą elgesį. Bendražmogiškos moralės nuostatos dažnai sutampa su baudžiamosios, administracinės teisės draudimais kėsintis į įstatymu saugomus gėrius, tačiau ne visi teisės normomis nustatyti draudimai turi akivaizdų moralinio smerktinumo pobūdį arba jie tokiais laikytini tik kai kurių žmonių grupių moralės požiūriu. Teismas privalo atsižvelgti , kaip atskirą socialinių normų pažeidimą visuomenė vertina protingo, moralaus žmogaus akimis t.y. ar jis gali būti laikomas diskredituojančiu asmens garbę, gerą vardą visuomenėje bei mažinančiu asmens paties savęs vertinimą. Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę – ūkinę, komercinę veiklą ir pan.; Žeminti garbę ir orumą, gerą vardą reiškia sumažinti, sumenkinti konkretaus asmens gerą vardą kitų žmonių akyse, tačiau asmens subjektyvus vertinimas, paremtas teisingu faktu , negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku. Kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę reikšti savo mintis ir įsitikinimus, laisvai laikytis savo nuomonės ir skleisti informaciją bei idėjas, tačiau ir ši konstitucinė teisė nėra absoliuti, nes nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, neiškraipant teisingos informacijos, gerbiant kitų asmenų teises. Kaip yra akcentavęs kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose, teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu ji reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvų tikslą – siekiant išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-97/2011).

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais paskleistų žinių žeminamo pobūdžio įrodinėti nereikia, nes jis savaime žeminantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-479/2012). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovo samprotavimai išsakyti nepadoria, neetiška, įžeidžiančia forma ir kad komentare apie ieškovą moralės požiūriu būtų užfiksuota akivaizdžiai ieškovą diskredituojanti informacija. Ieškovas treniravo atsakovo sūnų ir atsakovas savo asmeninės patirties pagrindu pateikė subjektyvų jam žinomų faktinių aplinkybių vertinimą. Teismo nuomone, komentaras nesudaro pagrindo skaitytojui spręsti, kad jame pateikiami nenuginčytini faktai, greičiau tai yra suprantama kaip atsakovo išreikšta abejonė, dvejonė, susijusi ir su visuomenės interesu – vaikų ugdymu. Atsakovas, kurio sūnus I. 4 metus lankė ieškovo vadovaujamą mokyklą ir buvo jo treniruojamas, stebėdamas sūnaus treniruotes ir varžybas, turėjo pakankamą faktinį pagrindą pareikšti abejones. Vien nepalankios nuomonės apie ieškovą pateikimas nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti jo garbės ir orumo pažeidimo fakto. Tik asmeninis spėjimas ar subjektyvus suvokimas apie komentaro difamacinį pobūdį nėra pakankamas pagrindas , kad buvo pažeista garbė ir orumas ir asmeniui buvo padaryta žala.

Kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, asmens garbė ir orumas , reputacija gali būti pažeisti tiek paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis (žinias), tiek subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą), kai jie nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo. Tuo tarpu atsakovo komentare paskleista informacija turi objektyvų faktinį pagrindą ir jos paskleidimo motyvacija – atsakovo asmeninis nepasitenkinimas ir noras išsakyta kritika atkreipti kitų tėvų dėmesį į futbolo mokyklos problemas.

Šio ginčo sprendimui svarbu ir tai, jog ieškovas yra ne tik treneris, bet ir futbolo mokyklos direktorius t.y. viešas asmuo (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalis). Apie ieškovo vykdomą veiklą visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti jo tiesioginę veiklą liečiančią informaciją ir jam taikytinos platesnės neigiamos informacijos apie jį bei jo veiklos kritikos ribos. Pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalį viešasis asmuo nesinaudoja tokiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia kandi ar griežta ji būtų , yra leistina, todėl viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą , nors ir ne visiškai tikslą informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas .

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškovo reikalavimą iš ieškovo atsakovui priteistinos jo patirtos atstovavimo išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pašto išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, kadangi išieškotina suma mažesnė už nustatą minimalią valstybei priteistiną sumą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259,260, 263 - 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. V. a.k(duomenys neskelbtini) 320 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.