- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- 2A-494-657/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01834-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. M., P. M., Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4973-192/2013 pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. M., P. M., Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė motinos A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 3-5). Nurodė, kad A. M. iki mirties gyveno ir gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo P. M. – mirusiosios sutuoktinis atlikinėja bausmę įkalinimo įstaigoje. Mirus motinai dėl patirto streso ir išgyvenimų, bei dėl to, kad laukėsi dukros, pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka ir terminais į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau motinai priklausiusį turtą priėmė, pradėdama paveldėtą faktiškai jį valdyti. Gyvenamąjį namą, garažą, ir žemės sklypą pareiškėja paveldėjo pagal testamentą iš močiutės, o 2006 m. juos dovanojo savo motinai A. B. (M.). Pareiškėja savo valią priimti palikimą po motinos mirties išreiškė aktyvias veiksmais. Ji pasiėmė dalį motinai priklausiusių daiktų - nuotraukų albumus, auksinį žiedą ir auskarus, kambarinę gėlę, mamos drabužius, svarstykles, be to, jau sekantį mėnesį po motinos žūties prisidėjo prie namo mokesčių mokėjimo – mokėjo pusę mokesčių už elektrą ir vandenį. A. M. vardu yra registruota žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, esantys (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė – BMW 730. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi motinos sutuoktinis P. M., kuris palikimą priėmė pagal apyrašą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo P. M., bylą nagrinėjant iš esmės, pareiškėjos prašymui prieštaravo. Nurodė, kad ji palikimo nepriėmė, name ji gyveno tik du mėnesius ir tik todėl, kad pareiškėjos gyvenamame name užšalo vanduo ir kanalizacija, todėl jis ją pakvietė. Jam žinoma, kad pareiškėja po motinos mirties paėmė mirusios A. M. daiktus, rūbus, nuotraukų albumą, papuošalus, kambarinę gėlę (b.l. 47, 112-114, 120-123).
Suinteresuoto asmens D. M. atstovė H. M. su pareiškėjos pareiškimu nesutiko (b.l. 74-76). Nurodė, kad pareiškėja palikimo nepriėmė, name gyveno trumpai, greitai išsikraustė, mokėjo mokesčius, nes savo kambaryje naudojosi šildytuvu.
Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius su pareiškimu sutiko (b.l. 45-46, 120-123). Mano, kad patenkinus prašymą D. M. interesai nenukentės. Suinteresuotas asmuo AB Swedbank su pareiškimu sutiko (b.l. 90).
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškimą atmetė (b.l. 124-127). Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, išklausęs dalyvavusių byloje asmenų bei liudytojų parodymus, darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog, mirus motinai A. M., ji priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, t.y. pareiškėja neįrodė, jog jos veiksmai po motinos mirties gali būti vertinami kaip paveldėto turto savininkės. Teismas sprendė, jog dalyvavusių byloje asmenų bei liudytojų patvirtintos aplinkybės, kad pareiškėja pasiėmė kai kuriuos mirusiosios daiktus (nuotraukų albumus, auksinį žiedą bei auskarus, kambarinę gėlę, mamos drabužius, svarstykles) atskirai nepatvirtina byloje įrodinėjamo palikimo priėmimo fakto. Teismo nuomone, byloje įrodinėjamo fakto nepatvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėja kelis mėnesius po motinos mirties gyveno palikėjai priklausiusiame name bei mokėjo dalį mokesčių. Teismo vertinimu, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja name, adresu(duomenys neskelbtini), gyveno ir mokėjo mokesčius, jos gyvenamajame name užšalus vandeniui ir kanalizacijai, o atšilus orui išsikėlė. Šias aplinkybes patvirtino ne tik suinteresuoti asmenys, bet ir pareiškėjos pakviestos liudytojos M. Ž. ir V. B., taip pat pareiškėjos atstovė. Teismas konstatavo, kad pareiškėja motinos name gyveno laikinai dėl tam tikrų aplinkybių, kurioms išnykus ji iš namo išsikėlė. Pažymėjo, kad pareiškėja neįrodinėjo, kad namą prižiūrėjo (ar atliko kitus turto savininkui būdingus veiksmus) po to, kai iš jo išsikėlė. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėja naudojosi mirusiosios automobiliu taip pat neįrodo pareiškėjos aktyvių veiksmų, priimant palikimą po motinos mirties, kadangi, kaip nurodė pareiškėjos atstovė, šį automobilį dar iki A. M. mirties naudojo pareiškėja ir jos sutuoktinis, o pati palikėja net neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja būtų išreiškusi savo valią valdyti palikėjos A. M. turtą, kaip savo, todėl pareiškimą laikė atmestinu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja L. B. prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškimą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 137-140). Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji neįrodė faktinio turto valdymo. Apeliantės nuomone, teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Teigia, kad pareiškėja atitiko visas įstatymo nustatytas sąlygas tiek laiko atžvilgiu, nes gyveno palikėjai priklausiusiame name tris mėnesius, tiek ir kitų aktyvių veiksmų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą, atlikimu. Aplinkybė, kad apeliantė, atšilus orams, išsikėlė iš mamos namo (duomenys neskelbtini), neturi jokios reikšmės, nes pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatą ir šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką svarbu įrodyti faktinį įpėdinio valdymą per tris mėnesius po palikėjo mirties. Nesutinka ir su teismo išvada dėl naudojimosi motinos automobiliu. Iki mamos mirties apeliantės šeima mamai priklausančia transporto priemone naudojosi panaudos pagrindu. Mamai žuvus, panaudos santykiai pasibaigė, tačiau apeliantė ir toliau naudojosi ir valdė šią transporto priemonę, kas patvirtina apeliantės aktyvius veiksmus, priimant motinos palikimą. Aplinkybė, kad pareiškėja neturi vairuotojo pažymėjimo, nepaneigia fakto, kad ji valdė ir priėmė mamos palikimą. Apeliantė ne tik priėmė mirusiosios turtines teises ir pareigas – mokėjo mokesčius, bet ir priėmė mirusiosios mamos prievolę – globojo neįgalų mamos sūnų, t.y. savo netikrą brolį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo P. M., atstovaujamas advokatės Brigitos Pauliukevičienės, prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11d. sprendimą palikti galioti (b.l. 147-152). Mano, kad teismas teisingai ir visapusiškai įvertino bylos rašytinius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, liudytojų paaiškinimus ir padarė teisingas išvadas, įrodymų vertinimo taisyklių teismas nepažeidė. Nesutinka, kad pareiškėja priėmė kokį nors motinos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. L. B. neatliko jokių aktyvių veiksmų, rodančių, kad ji perėmė palikėjos turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo. Pareiškėja savo reikalavimų nepagrindė absoliučiai jokiais įrodymais, o jos reikalavimo pripažinti, kad ji palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi turtą valdyti, tol, kol nenuginčytas P. M. viso palikimo priėmimas, patenkinimas nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ginčas byloje yra kilęs dėl palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti.
Byloje nustatyta, kad L. B. motina A. M. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b.l. 8-10, 12). Po A. M. mirties palikimą pagal apyrašą priėmė jos sutuoktinis P. M. (b.l. 31-33) ir nepilnametis palikėjos sūnus D. M. (b.l. 77-79). Pareiškėja prašė nustatyti, kad po motinos A. M. mirties ji priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė padaręs išvadą, kad pareiškėja neįrodė prašomo nustatyti fakto pareiškime nurodytu pagrindu (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, motyvais bei išvadomis, todėl jų nekartoja.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiškinimai ar veiksmai, atlikti ir po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumą ar prieštaringumą.
Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, nes palikimo priėmimas iš dalies, su sąlyga ar išlygomis įstatymo nuostatų yra draudžiamas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). Spręsdamas klausimą, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismas turi vertinti konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesį po šio daikto ar daiktų paėmimo, t.y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodytų palikėjos daiktų (auksinio papuošalų , kambarinės gėlės ar nuotraukų albumų, drabužių, svarstyklių) pasiėmimas negali būti laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimas –tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tai, kad pareiškėja kelis mėnesius po motinos mirties gyveno motinai priklausančiame name, neįrodo, jog ji rūpinosi paveldimu turtu kaip savo. Nors pareiškėja nurodė, kad ji mokėjo mokesčius, tačiau šiems savo argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Faktas, kad gyvenamasis namas priklausė pareiškėjos senelei, ir buvo paliktas pareiškėjai pagal testamentą nėra reikšmingas, sprendžiant klausimą apie palikimo priėmimą.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjos L. B. argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Taigi teismas nekonstatuoja įrodinėjimo taisyklių ir įrodymų vertinimo pažeidimo pirmosios instancijos teismo sprendime.
Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Taigi apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo, daro išvadą, kad nėra pagrindo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.