- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-519-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13350-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- Kauno
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geneda“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno žydų gyvenimo atkūrimo paramos fondo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25128-1052/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geneda“ ieškinį atsakovui Kauno žydų gyvenimo atkūrimo paramos fondui, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Geneda“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 17 261,73 Eur skolą, 1 230,64 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geneda“ ir Kauno žydų gyvenimo atkūrimo paramos fondas sudarė pastato nuomos sutartį (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui išnuomojo 302,04 kv. m. bendro ploto pastatą – kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį bei kitus susijusius mokėjimus. Sutarties 7.1. punktas numato, kad atsakovė už naudojimąsi pastatu moka ieškovei 4 500,00 Eur nuomos mokestį + PVM už kiekvieną nuomos mėnesį. Nuomos mokestis mokamas už kiekvieną einamąjį mėnesį iki 15 einamojo mėnesio dienos (sutarties 7.2. punktas). Sutarties 8 skirsnis numato, kad atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti ir visus mokesčius už faktiškai sunaudotas komunalines paslaugas, įskaitant ir nekilnojamo turto mokesčius. Atsakovė nuolat vėluodavo apmokėti tiek nuomos mokestį, tiek kitus mokėjimus, ne vieną kartą buvo teikiamos pretenzijos dėl skolos apmokėjimo, taip pat dar 2018 liepos mėnesį ieškovė kreipėsi ir į teismą (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. eL2-22077-435/2018), tačiau atsakovas nuolat netinkamai vykdė savo prievoles ir toliau. 2019 m. liepos 3 d. šalys sudarė susitarimą, kuriuo sutarė nutraukti nuomos sutartį nuo 2019 m. liepos 31 d. Šiuo susitarimu šalys taip pat patvirtino, kad atsakovė yra skolinga 21 257,43 Eur skolos, neskaitant birželio ir liepos numatytų mokėjimų pagal sutartį. Atsakovė dar šiuo susitarimu įsipareigojo sumokėti iki 2019 m. liepos 15 d. susidariusį įsiskolinimą, tačiau ir toliau savo pareigos mokėti skolas nevykdė. Remiantis tuo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta 2019 m. liepos 31 d., atsakovė privalo sumokėti nuomos ir kitus mokesčius iki 2019 m. liepos 31 d. Remiantis buhalteriniais duomenimis, likusi neapmokėta atsakovės suma sudaro 17 261,73 Eur. Pažeidęs sutartyje nurodytus mokėjimo terminus atsakovas turi mokėti 0,05 proc. delspinigius (sutarties 7.5 punktas), kurie sudaro 1230,64 Eur.
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko, prašė teismo išdėstyti ieškovės reikalavimų įvykdymą šešiems mėnesiams. Nurodė, kad atsakovas vykdo geranorišką veiklą siekdamas padėti, remti ir sudaryti kuo geresnes sąlygas gyventi bei adaptuotis Lietuvoje studijuojantiems žydų studentams – veda jiems paskaitas, organizuoja renginius, konsultuoja bei padeda įvairiausiais kitais klausimais. Tačiau atsakovas vykdydamas savo veiklą nesiekia gauti pelno, atsakovo pajamas iš esmės sudaro gaunama parama – atsakovas nuolat ieško paramos šaltinių, bendrauja su panašaus pobūdžio organizacijomis bei kitokiomis žydų gyvenimą Lietuvoje bei atsakovo vykdomą veiklą remiančiomis bei skatinančiomis organizacijomis, įmonėmis bei įstaigomis, siekdamas pritraukti kuo daugiau paramos. Gaunama parama įprastai nėra tokio dydžio ir neužtikrina atsakovui tokios stabilios ir geros finansinės padėties kaip kitų komercinę veiklą vykdančių ir pelno siekiančių juridinių asmenų ir to pasėkoje iš karto įvykdyti visą ieškovės reikalavimą atsakovui būtų itin sudėtinga ir tai neigiamai paveiktų atsakovo finansinę padėtį bei sudarytų sunkumų atsakovui toliau vykdyti veiklą. Atsakovo gaunamos paramos lėšos visų pirmiausia yra būtinos atsakovo darbuotojų atlyginimams išmokėti bei mokestinėms prievolėms savalaikiai vykdyti. Atsakovui negalint tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, sutriks ar netgi taps neįmanoma atsakovo veikla, dėl ko sumažėtų atsakovą remiančių institucijų, organizacijų bei kitų įmonių per daugelį metų sukurtas pasitikėjimas bei tikėjimas atsakovu bei jo vykdoma labdaringa veikla, dėl ko galėtų sumažėti atsakovo gaunama parama ir to pasėkoje atsakovas taptų visiškai nepajėgus įvykdyti ieškovės reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Iš atsakovo Kauno žydų gyvenimo atkūrimo fondo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Geneda“, naudai priteisė 17 261,73 Eur skolą, 1 230,64 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 18 492,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 840,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo Kauno žydų gyvenimo atkūrimo fondo prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė. Sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovė UAB „Geneda“ ir Kauno žydų gyvenimo atkūrimo paramos fondas sudarė pastato nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui išnuomojo 302,04 kv. m. bendro ploto pastatą – kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį bei kitus susijusius mokėjimus. Sutarties 7.1. punktas numato, kad atsakovė už naudojimąsi pastatu moka ieškovei 4 500,00 Eur nuomos mokestį + PVM už kiekvieną nuomos mėnesį. Nuomos mokestis mokamas už kiekvieną einamąjį mėnesį iki 15 einamojo mėnesio dienos (sutarties 7.2. punktas). Sutarties 8 skirsnis numato, kad atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti ir visus mokesčius už faktiškai sunaudotas komunalines paslaugas, įskaitant ir nekilnojamo turto mokesčius. Pagal minėtą sutartį, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2019 m. liepos 31 d. atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendra skolos suma pagal kurias yra 17 261,73 Eur. Atsakovui nemokant pagal jam pateiktas PVM sąskaitas faktūras, atsakovui pagal sutarties 7.5. punktą buvo skaičiuojami delspinigiai, kurių suma iš viso yra 1 230,64 Eur. Ginčo dėl skolos priteisimo nėra, atsakovas pripažįsta, kad savo prisiimtos prievolės mokėti mokesčius nevykdė.
1.2. Nurodė, kad atlikus byloje pateiktų įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų vertinimą bei atsakovui pripažinus ieškovės pareikštus reikalavimus, teismas ieškinį tenkino, ieškovei iš atsakovo priteisė 17 261,73 Eur skolą.
1.3. Sutarties 7.5. punkte numatyta, kad atsakovui pažeidus sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, atsakovas turi sumokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo visos vėluojamos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus, su kuriais atsakovės atstovas sutiko, atsakovei yra priskaičiuoti 1 230,64 Eur delspinigiai, todėl šią sumą teismas priteisė ieškovei iš atsakovo.
1.4. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.5. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė pagal jos pateiktą prašymą 840,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtino pateikti byloje dokumentai.
1.6. Spręsdamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismas nurodė, kad atsakovas pripažindamas ieškovės reikalavimus ir prašydamas išdėstyti skolos mokėjimą teismui neteikė jokių jo prastą finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, neteikė jokių duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas, turimus kreditorinius reikalavimus. Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad jo finansinė padėtis yra bloga, atsakovo gaunamos paramos lėšos visų pirmiausia yra būtinos atsakovo darbuotojų atlyginimams išmokėti bei mokestinėms prievolėms savalaikiai vykdyti. Taip pat tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovui negalint tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, sutriks ar netgi taps neįmanoma atsakovo veikla, dėl ko galėtų sumažėti atsakovo gaunama parama ir to pasėkoje atsakovas taptų visiškai nepajėgus įvykdyti ieškovės reikalavimų. Priešingai nei teigia atsakovo atstovas, iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį matyti, kad atsakovui priklauso nekilnojamojo turto objektai, jo ilgalaikis turtas, lyginant su ankstesniais metais, išaugo nuo 66 825,00 Eur iki 461 261,00 Eur, t. y. beveik septyniais kartais, trumpalaikis turtas taip pat yra padidėjęs. Vertinant nuosavo kapitalo ir finansinių įsipareigojimų santykį matyti, kad jis yra teigiamas ir augantis. Teismas sprendė, kad patenkinus atsakovo prašymą jam nepagrįstai bus suteiktas pranašumas prieš ieškovę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno žydų gyvenimo atkūrimo paramos fondas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, priteistos sumos sumokėjimą išdėstant lygiomis dalimis per 6 mėnesių laikotarpį. Apeliaciniame skunde nurodoma:
Atsiliepimas
1.1. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tai, jog atsakovas nuosavybės teise valdo kelis nekilnojamojo turto objektus, patvirtina gerą atsakovo finansinę padėtį bei nesutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovas ginčo patalpose vykdė maisto tiekimo paslaugų veiklą, generuojančią atsakovui pelną.
1.2. Atsakovas savo teisine forma yra labdaros ir paramos fondas ir vykdo geranorišką veiklą, siekdamas remti ir sudaryti kuo geresnes sąlygas gyventi bei adaptuotis šalyje Lietuvoje studijuojantiems žydų studentams bei nesiekdamas iš to gauti pelno, ko pasekoje ne visada pakanka finansinių lėšų savalaikiai įvykdyti turimus įsipareigojimus. Dėl periodiškai patiriamo apyvartinių lėšų trūkumo pastaruoju metu kiekvieną mėnesį yra šiek tiek vėluojama sumokėti ir įmokas SoDrai.
1.3. Nors ginčo patalpose atsakovas techniškai vykdė maisto tiekimo paslaugų veiklą, tačiau atsakovo tikslas buvo ruošti bei tiekti maistą Lietuvoje studijuojantiems Izraelio studentams ir iš tokios veiklos atsakovas ne tik, kad negeneruoja pelno, tačiau patiria didžiulių išlaidų, kadangi (duomenys neskelbtini) piliečiams yra tiekiamas jų religinius įsitikinimus atitinkantis košerinis maistas, kurio įsigijimo bei pagaminimo sąnaudos net kelis kartus viršija studentų ir/ar kitų (duomenys neskelbtini) piliečių sumokamą simbolinį įsigijimo mokestį.
1.4. Atsakovo nuosavybės teise valdomi nekilnojamojo turto objektai neturėtų būti laikomi kaip pagrindžiantys gerą atsakovo turtinę padėtį tuo aspektu, kad atsakovas turi galimybę įvykdyti visą ieškovo reikalavimą iš karto. Minėti nekilnojamojo turto objektai yra reikalingi atsakovo veiklos vykdymui, dalis patalpų nėra naudojamos, kadangi jose numatyti remonto darbai. Realizavus nekilnojamą turtą atsakovas netektų galimybės toliau tęsti savo veiklą.
1.5. Atsakovas nuolat ieško paramos šaltinių, bendrauja su panašaus pobūdžio organizacijomis bei kitokiomis žydų gyvenimą Lietuvoje bei atsakovo vykdomą veiklą remiančiomis bei skatinančiomis organizacijomis, įmonėmis bei įstaigomis, siekdamas pritraukti kuo daugiau paramos bei sudaryti ilgalaikių bendradarbiavimo, paramos ir kitokių sutarčių, kas padėtų išspręsti periodiškai susidarantį apyvartinių lėšų trūkumą. Tačiau kol nurodyti susitarimai/sutartys nėra pasirašyti, atsakovas neturi objektyvių galimybių pateikti šiuos teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų. Dėl šiuo metų turimų apyvartinių lėšų trūkumo objektyviai neturi galimybės įvykdyti viso ieškovės reikalavimo iš karto.
5. Atsiliepimu į atsakovo Kauno žydų gyvenimo atkūrimo paramos fondo apeliacinį skundą ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Geneda“ prašo apeliacinį skundą atmesti, skirti atsakovui 2500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų skiriant ieškovei. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliacinis skundas nepagrįstas. Atsakovo procesinis elgesys byloje yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant išvengti skolos apmokėjimo.
2.2. Nurodo, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 9 d. į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. 2019 m. rugpjūčio 13 d. teismas civilinėje byloje Nr. eL2-217471052/2019 priėmė teismo įsakymą. 2019 m. rugsėjo 2 d. atsakovas pateikė prieštaravimą dėl teismo įsakymo. Ieškovei pateikus ieškinį, atsakovas 2019 m. spalio 24 d., praleidęs numatytą terminą, pateikė prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti ir pateikė atsiliepimą. Akivaizdu, kad jau tada atsakovas visomis procesinėmis priemonėmis bandė kuo ilgiau negrąžinti skolos ir vilkinti procesą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad sutinka su visais ieškinio reikalavimais bei pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Tačiau šis prašymas galėjo būti paduotas atskirai nuo atsiliepimo. Atsakovas taip pat nevykdė teismo įpareigojimo pateikti dokumentus apie turtinę padėtį. Apeliacinis skundas tyčia iš karto neapmokėtas žyminiu mokesčiu. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo siekį vilkinti procesą.
2.3. Turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Atsakovas nei pirmoje instancijoje, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, nei apie atsakovo nurodytos veiklos pobūdį, nei apie turtinę padėtį, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio teiginius apie neva vykdomą labdaringą veiklą. Vertinant tai, kad atsakovui priklauso du nekilnojamo turto objektai (duomenys neskelbtini) m. prestižinėse vietose, kurių vertė pagal Registro centro duomenis sudaro virš 300 tūkstančiu eurų, o reali rinkos vertė šių pastatų yra ženkliai didesnė, kad pagal 2017 metu finansinę atskaitomybę atsakovo vien ilgalaikis turtas sudaro 461 261 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo išdėstymo. Prašymas yra nepagrįstas, pažeistų ieškovės teisėtus interesus ir lūkesčius.
2.4. Nors atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesiu terminui, tačiau per visą šį laiką nedėjo jokių pastangų bent iš dalies atsiskaityti su ieškove. Tai rodo atsakovo siekį iš esmės nevykdyti teismo sprendimo kuo ilgiau ir neatsiskaityti su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.
7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.
8. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu iš atsakovo Kauno žydų gyvenimo atkūrimo fondo ieškovės UAB „Geneda“ naudai priteisė 17 261,73 Eur skolą, 1 230,64 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 18 492,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 840,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas sutinka su šia skundžiamo teismo sprendimo dalimi, tačiau laiko, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą šešiems mėnesiams. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo įvykdymo išdėstymą (CPK 284 straipsnis) ir įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), pažeidimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apelianto nurodomų pažeidimų nepadarė, priėmė teisingą bei teisėtą sprendimą, kurį pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
9. Išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Pagal bendrąją taisyklę teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats (CPK 281 straipsnis). CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą.
10. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, taip pat yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentai ir išvados visiškai atitinka pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką.
11. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad atsakovo prašymo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nes atsakovas prašymo negrindė įrodymais, kurie patvirtintų jo sunkią turtinę padėtį, o iš esmės akcentavo tik jo vykdomos veiklos tikslus, pačią veiklą, jos duodamą naudą. Atsakovas dėl sprendimo motyvų, grindžiamų ieškovės paaiškinimais, kad jam priklauso du nekilnojamo turto objektai (duomenys neskelbtini) m. prestižinėse vietose – (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė pagal Registro centro duomenis sudaro virš 300 000,00 Eur, o reali rinkos vertė šių pastatų yra ženkliai didesnė, nurodo, kad atsakovo turimas turtas nereiškia, jog jo turtinė padėtis yra gera ir jis gali teismo sprendimą įvykdyti, jo įvykdymo neišdėsčius. Tačiau su tokia pozicija nesutiktina, nes turimas nekilnojamasis turtas gali būti, pavyzdžiui, prievolės užtikrinimo priemone, skolininkei siekiant gauti banko kreditą skolos grąžinimui, jį išnuomojant ir gaunant pinigines lėšas ir t. t.
12. Atsakovas nepaneigė skundžiamo teismo sprendimo argumentų, kad jo ilgalaikis turtas lyginant su ankstesniais metais išaugo nuo 66 825,00 Eur iki 461 261,00 Eur, t. y. beveik septyniais kartais, trumpalaikis turtas taip pat yra padidėjęs. Vertinant nuosavo kapitalo ir finansinių įsipareigojimų santykį matyti, kad jis yra teigiamas ir augantis. Šios aplinkybės rodo ne sunkią atsakovo padėtį, o kaip tik priešingai. Nei teigdamas prašymą, nei apeliacinį skundą atsakovas nenurodė, kokiomis konkrečiai piniginėmis lėšomis jis disponuoja, kokie yra jo rėmėjų įsipareigojimai, skatinant atsakovo veiklą, ir kokie kiti jo pajamų šaltiniai. Tai reiškia, kad atsakovas net neįrodinėjo lėšų šaltinių, kurie sudarytų jam galimybę kad ir per teismo nustatytą sprendimo įvykdymo išdėstymo terminą įvykdyti sprendimą. Visos šios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad teismui nebuvo atskleisti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, todėl vien jo vykdomos veiklos ir jo siekiamų tikslų nurodymas nėra pakankami argumentai sutikti su atsakovu, kad jo turtinė padėtis yra sunki.
13. Teisėjų kolegija neatmeta ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kad atsakovo procesinis elgesys byloje nerodo jo siekio ginčą išnagrinėti kuo greičiau ir ekonomiškiau, labiau atsižvelgiant į kreditorės interesus.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu Kauno apylinkės teisme 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. eL2-217471052/2019, kurioje 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko 17 261,73 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pastebėtina, kad būtent tokio pat dydžio skola buvo priteista skundžiamu teismo sprendimu, kurio atsakovas neginčija. Tačiau atsakovas 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė prieštaravimą dėl teismo įsakymo, todėl ieškovei buvo pasiūlyta pateikti ieškinį, su kuriuo atsakovas 2019 m. spalio 24 d. atsiliepimu sutiko, tik prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą lygiomis dalimis šešiems mėnesiams. 2020 m. sausio 7 d. atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Jame nėra duomenų, kad atsakovas įvykdė nors dalį skundžiamo teismo sprendimo dėl skolos priteisimo geruoju, kai su ieškiniu šioje dalyje sutiko, ir tam turėjo pakankamai laiko. Tačiau atsakovas laikosi pozicijos, kad jo turtinė padėtis yra sunki, nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neturi pagrindo tai pripažinti. Darytina išvada, kad atsakovas nepagrindė, jog sprendimą įvykdyti jis turės galimybes, jo įvykdymą išdėsčius lygiomis dalimis per šešis mėnesius, kadangi savo turtinės padėties jis neatskleidė. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį. Apelianto apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
15. Ieškovė prašo paskirti atsakovui 2500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 proc. dalį skirti ieškovei.
16. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, piktnaudžiavimo atveju, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
17. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-701/2019).
18. Atsakovas prieštaravimus dėl teismo įsakymo ir apeliacinį skundą pateikė, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktas teises. Atsakovas pirmosios instancijos teismo prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą ir jo prašymas nebuvo patenkintas, todėl pateikė apeliacinį skundą ir šių procesinių veiksmų atlikimas nesuponuoja atsakovo nesąžiningumo. Ieškovė nurodo, kad atsakovas vengia prievolės įvykdymo, tačiau ši aplinkybė neteikia pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti atsakovui baudą, todėl ieškovės prašymas netenkinamas.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
19. Apeliantas nurodo, kad 2019 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymu AB SEB banke už apeliacinį skundą sumokėjo 416 Eur žyminį mokestį. Kadangi apeliantas skundžia tik sprendimo dalį dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, tai apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą 75 Eur žyminiu mokesčiu. Apeliantas sumokėjo 416 Eur žyminį mokestį, tai permokėtoji 341 Eur žyminio mokesčio suma grąžintina atsakovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui Kauno žydų gyvenimo atkūrimo paramos fondui, juridinio asmens kodas 301681558, 341,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio. Nutartį šioje dalyje pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.