- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-370-480/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04566-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- N. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 2.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui N. K. bei dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti 0,0600 ha dydžio žemės sklypą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame sklype stovintį sodo namą, tvorą, šulinį 33 000 Eur vidutinės rinkos vertės, esančius Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), bendra daline N. K. ir I. K. nuosavybe, kurioje kiekvienam iš jų priklauso po 1/2 dalį nekilnojamo turto kiekvienam po 16 500 Eur vidutinės rinkos vertės; atidalinti bendroje dalinėje nuosavybėje esantį 0,0600 ha dydžio žemės sklypą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), šiame sklype stovintį sodo namą, tvorą, šulinį 33 000 Eur vidutinės rinkos vertės, esančius Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), paskiriant šį turtą N. K., o I. K., priteisti iš N. K. piniginę kompensaciją 16 500 Eur sumoje. I. K. naudai priteisti iš N. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. K. ieškinį atsakovui N. K. dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe.
3. Teismas pažymėjo, kad šiuo ieškiniu ieškovė reiškia du neturtinio pobūdžio reikalavimus: 1) pripažinti 0,0600 ha dydžio žemės sklypą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), bendra daline N. K. ir I. K. nuosavybe, kuriame kiekvienam iš jų priklauso po 1/2 dalį nekilnojamo turto kiekvienam po 16 500 Eur vidutinės rinkos vertės bei 2) atidalinti bendroje dalinėje nuosavybėje esantį žemės sklypą ir jame stovintį sodo namą, tvorą, šulinį 33 000 Eur vidutinės rinkos vertės, <...> paskiriant šį turtą N. K., o I. K., priteisti iš N. K. piniginę kompensaciją 16 500 Eur sumoje.
4. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad 2012 m. balandžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 0,6000 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) įgytas N. K. vardu. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini)., ją nutraukė (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3385-930/2022. Teismas pareiškėjų I. K. ir N. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu tenkino bei patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 4 punkte pareiškėjai nurodė bendrą turtą, kuris buvo dalijamas sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-3385-930/2022 įsiteisėjęs. Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, kad sutarties sąlygos suprantamos, nebuvo naudojamas ekonominis spaudimas, smurtas ar realūs grasinimai, nebuvo sunkių aplinkybių, dėl ko šalys būtų priverstos pasirašyti sutartį labai nenaudingomis sąlygomis. Šalys patvirtino, kad sutartį pasirašė visiškai suvokdamos savo veiksmus ir suprasdamos sutarties pasirašymo prasmę, teisines pasekmes. Sprendimo rezoliucinės dalies 6.3 punkte pažymėta, kad kiekviena iš šalių turėjo galimybę pasinaudoti kvalifikuotų teisininkų pagalba aiškinantis sutarties sąlygas. Teismas konstatavo, kad šalys įsiteisėjusiu sprendimu padalino visą bendrą turtą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs ir įgijęs res judicata galią.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė I. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.
7. Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad teismas sumaišė dvi nuosavybės formas: bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir bendrą dalinę nuosavybę. Sudarant santuoką ieškovė ir atsakovas ilgą laiką gyveno nesusituokę, vedė bendrą ūkį, gyvenant nesusituokus gimė sūnus ir įgijo turtą, kuris nėra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybe, bet bendra dalinė nesusituokusių asmenų nuosavybė. Nutraukiant santuoką buvo padalintas bendroje jungtinėje nuosavybėje esantis turtas. Įstatymas nenustato, kad nutraukiant santuoką privalomai turi būti padalintas ir bendroje dalinėje nuosavybėje esantis turtas. Todėl pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo padarė išvadą, kad įsiteisėjusiu 2022 m. sausio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3385-930/2022 buvo padalintas visas bendras turtas. Buvo padalintas tik bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje buvęs turtas ir šis teismo sprendimas bendroje dalinėje nuosavybėje esančiam turtui neįgijo res judicata galios. Kitoje nuosavybės formoje esantis turtas gali būti dalinamas tarp tų pačių asmenų pagal vieno iš jų ieškinį kitoje byloje. Teismo nurodytoje byloje atsakovas nepateikė jokio reikalavimo pripažinti šį turtą jo asmenine nuosavybe, todėl nėra jokio galiojančio teismo sprendimo šio turto atžvilgiu, kuris apribotų ieškovės teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Nagrinėjamos bylos ir LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-3385-930/2022 tenkinant I. K. ir N. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp pareiškėjos I. K. ir pareiškėjo N. K. nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu.
11. Nutraukiant santuoką, 2022 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtinta pareiškėjų I. K. ir N. K. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys sutarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, auklėjimo tvarkos ir išlaikymo. Sutarties 4 punktu šalys susitarė dėl Turto ir įsipareigojimų padalijimo. Sutarties 4.1 punkte numatė, kad bendrą turtą, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kuris dalijamas šia Sutartimi, sudaro: 4.1.1. transporto priemonė VW GOLF, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini). Vidutinė rinkos vertė - 1 200 Eur. Šalys susitaria, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė VW GOLF, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka I. K. (Sutarties 4.2 p.) Sutarties 4.3 p. šalys aiškumo tikslais patvirtino, kad kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto/patalpos - kambario su bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis <...>, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. I. K. ir N. K. šios Sutarties pasirašymo metu neturėjo vienas kitam jokių turtinių pretenzijų ir ateityje įsipareigojo nereikšti jokių reikalavimų, susijusių su šiame Sutarties punkte nurodytu kiekvienai iš šalių asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Šalys šia Sutartimi patvirtino, jog bendrų įsipareigojimų neturi. Taigi šalys, nutraukdamos santuoką bendru sutarimu, sutartyje dėl teisinių pasekmių numatė konkretų dalintiną tuo metu sutuoktinių turėtą turtą bendrąją jungtine ir asmenine nuosavybės teise.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrasis principas yra tas, kad santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas).
13. Nepaisant nurodytų reikalavimų kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog gali susiklostyti situacijos, kai santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalytas bendras sutuoktinių turtas ir vien ta aplinkybė, kad vieno iš sutuoktinių nurodomas turtas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje ir joje padalytas, savaime nereiškia, kad toks turtas neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018, 37 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokiais atvejais paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, nes proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018, 27, 28 punktai; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 24 punktas).
14. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Tai – naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad, pirma, sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje; antra, tokios galimybės realus įgyvendinimas yra apribojamas civilinio proceso atnaujinimui keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
15. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Visgi reikalavimas, susijęs su buvusių sutuoktinių bendru turtu, galėtų būti nagrinėjamas atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje tik tokiu atveju, jeigu santuokos nutraukimo byloje nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodomas turtas tarp buvusių sutuoktinių nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos. Šie atvejai yra bendrosios taisyklės (visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje) išimtys, todėl tokiomis situacijomis negali būti piktnaudžiaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018, 26, 27, 30 punktai).
16. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl tokių turtinių objektų, kurie nebuvo įtraukti į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau ieškovės vertinimu, yra dalintinas turtas. Šalių santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. sprendimu, o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2025 m. gruodžio 11 d., t. y. nepraėjus CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytam naikinamajam 5 metų terminui prašymui dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje pateikti, todėl konstatuotina, kad ieškovė šiuo metu turi objektyvias galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu bei taip įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.
17. Šiuo atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį vertindamas, kad klausimas dėl turto padalijimo jau išnagrinėtas civilinėje byloje ir priimtas įsiteisėjęs sprendimas ginčo klausimu, tačiau pirmosios instancijos teismo motyvai ne visiškai atspindi situaciją ir nurodyti per siaurai. Pirmosios instancijos teismas ieškovei neišaiškino, kad šia nutartimi atsisakius priimti ieškinį savaime neužkertamas kelias ieškovei ginti savo teises naudojantis proceso atnaujinimo instituto nuostatomis. Taigi įvertinus, kad nesuėjęs naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti santuokos nutraukimo byloje, teismas turėjo išaiškinti, kad ieškovė turi reikšti ne naują savarankišką ieškinį, o teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-3385-930/2022 CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka.
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įvertinus aukščiau nurodytus argumentus ir galutinio procesinio sprendimo rezultatą, t. y. ieškinį atsisakoma priimti, išaiškinant, kad ieškovė turi teisę procesines teises ginti byloje dėl santuokos nutraukimo, nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Kauno apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.