Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-387-888/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-10-01
Bylos Nr.: 1A-387-888/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15406-2024-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
Advokatai: Egidijus Jonas Grigaravičius

Kategorijos

1.1.9.8Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 721 str.)
1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-888/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15406-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.5; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui G. G., jo gynėjui advokatui Egidijui Jonui Grigaravičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Zakarauskaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. G., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį Vaidoto J. G. atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 26 d.

Rezoliucinė dalis

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nutarta:

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, saugomus UAB ,,Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui G. G..

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti savininkui G. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, už tai, kad jis 2024 m. balandžio 24 d. apie 17.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko judėdamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirmu patikrinimu 18.00 val., alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB - 0338, patikros sertifikato Nr. 1989116, jam buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumo laipsnis, o antru patikrinimu 18.15 val., nustatytas 1,96 promilių neblaivumo laipsnis, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus vyriausioji prokurorė Lina Zakarauskaitė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendį dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo.

1.1. Skunde nurodoma, kad transporto priemonės grąžinimas asmeniui padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, šiuo atveju neturės nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą neteisingai, netiksliai ir selektyviai vertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. G. G. įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus, po to vyko į parduotuvę, esančią 2 km atstumu nuo namų, ir tik tuomet kai grįžo iš parduotuvės, norėdamas pastatyti automobilį, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą namo kieme stovėjusį automobilį, todėl skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad asmuo automobilį vairavo ne kelyje, o daugiabučio namo kieme. Tai, pasak prokurorės, nulėmė neteisingas teismo išvadas dėl automobilio grąžinimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui.

1.2. Skunde pažymima, kad G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą, taigi jam nebuvo paskirta bausmė. Prokurorės įsitikinimu, vienintelė priemonė, kuri efektyviai gali sulaikyti asmenį nuo pakartotinio analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo yra baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio pačiam G. G., konfiskavimas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas yra pirmiausia asmeniui atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Be to, šiuo atveju G. G. nusprendus neskirti turto konfiskavimo, taip pat nebuvo paskirtas ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas bei šiuo klausimu pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė.

1.3. Prokurorės teigimu, G. G. vairuodamas neblaivus atsitrenkė į kitą transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį ir tai įrodo G. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens veiksmai galėjo sukelti itin didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei ar turtui. Anot prokurorės, prieš sėsdamas vairuoti neblaivus, G. G. galėjo ir turėjo įvertinti, kad išgėręs pakankamai didelį kiekį alkoholio rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų visuomenės narių sveikata, gyvybe ir turtu, tačiau sprendimą vairuoti neblaivus jis priėmė sąmoningai. Skundžiamame nuosprendyje ignoruojamos aplinkybės, ne tik dėl G. G. vairavimo neblaiviam kelyje vykstant į parduotuvę, tačiau pateikiant automobilio nekonfiskavimo motyvus, visiškai nepasisakoma dėl nusikalstamos veikos padarymo metu sukelto eismo įvykio, dėl ko jam buvo surašytas ir administracinio nusižengimo protokolas. Anot prokurorės, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tik abstrakčiai paminėta, kad kaltinamasis per keturiasdešimties metų vairavimo stažą administracine tvarka baustas tik du kartus, tačiau ne už šiurkščius nusižengimus.

1.4. Nors priimdamas sprendimą netaikyti G. G. BK 72 straipsnio nuostatų apylinkės teismas akcentavo proporcingumo principą, tačiau šiuo atveju asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal BK 40 straipsnio nuostatas, nustatant minimalų vienerių metų laidavimo terminą be užstato, iš jo nebuvo konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, jam neskirta bausmė, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paskirtas iš esmės neilgam, dvejų metų terminui. Prokurorė pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje padaryto nusikaltimo pobūdis, lyginant jį su kitais tokios pat rūšies nusikaltimais, taip pat G. G. asmenybė, nėra išskirtiniai ir sudarantys pagrindą spręsti, jog transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcingas. Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausio Teismo pozicija, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savame, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Kaltinamojo asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, šeimos narių interesai ar automobilio vertė, negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis netaikyti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019, 2K-201-303/2022).

1.5. Prokurorės įsitikinimu, G. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę, be kurios objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jis priklauso pačiam kaltininkui ir turi būti konfiskuotas.

3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokuroras palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, tuo tarpu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Zakarauskaitės apeliacinis skundas tenkinamas. Skundžiamas nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 328 straipsnio 1, 3 punkto pagrindu.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Apeliaciniame skunde nėra kvestionuojami su G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimu ar kalte susiję klausimai, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos tesimo nuosprendžiu dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo netaikymo. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina prokurorės pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad G. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato už transporto priemonės – „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,96 promilių neblaivumo laipsnis. Apylinkės teismas, nuspręsdamas nekonfiskuoti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui priklausančios transporto priemonės atsižvelgė į tai, kad G. G. turėdamas keturiasdešimties metų vairavimo stažą administracine tvarka baustas tik du kartus ir ne už šiurkščius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, neteistas, automobilį vairavo ne kelyje, o daugiabučio namo kieme, charakterizuojamas teigiamai, o baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų kelti abejonę, kad G. G. ateityje nesilaikys jo atžvilgiu nustatytų draudimų ar dar kartą vairuos transporto priemonę būdamas neblaivus. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas, neturėtų tiesioginio baudžiamojo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė. Vis tik, teisėjų kolegija nepritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams dėl šiame nuosprendyje toliau išdėstytinų argumentų.

7. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių – ir turto konfiskavimas. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pastebėjo pirmosios instancijos teismas, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistajam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė skiriama imperatyviai kartu su bausme, todėl tokiais atvejais turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleidžiant asmenį nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiant iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau jų taikymo ir parinkimo klausimas paliekamas spręsti teismui. Be kita ko, už teisei priešingus veiksmus taikytinos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti išlaikyta teisinga pusiausvyra.

8. Visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, tačiau pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 72 straipsnio 1–2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

9. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad G. G. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui (1 t., b. l. 86). Taigi, G. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, kad tokie jo veiksmai yra neteisėti, panaudojo konkrečią transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai padaryti, kas suponuoja išvadą, jog šiuo atveju nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ar G. G., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tikslinga skirti turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) kaip to prašo prokurorė apeliaciniame skunde, bei ar ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų proporcinga, turi dar kartą įvertinti tiek kaltininko asmenybę, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

11. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo argumentu, kad šiuo atveju apylinkės tesimas, spręsdamas klausimą dėl automobilio konfiskavimo neteisingai įvertino šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kuriomis iš esmės grindė turto konfiskavimo netaikymą. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo automobilį vairavo ne kelyje, o daugiabučio namo kieme. Vis tik pats G. G. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad grįžęs po darbo 14.30 val. vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė keturias skardines alaus. Apie 17.00 val. nusprendė išvažiuoti į parduotuvę, jautė, kad yra neblaivus, tačiau vis tiek nusprendė vykti į parduotuvę apsipirkti. Apsipirkęs parduotuvėje, važiavo namo, grįžęs į daugiabučių namų kiemą parkavo savo automobilį ir važiuodamas atbuline eiga bei nepastebėjęs už jo stovinčio automobilio į jį atsitrenkė (1 t., b. l. 123–124, 169–170). Taigi, kaip matyti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo automobilį vairavo ne tik daugiabučio namo kieme, kuriame, be kita ko, sukėlė eismo įvykį atsitrenkdamas į kitą automobilį, tačiau ir kelyje, vykdamas, kaip pats nurodė (1 t. b. l. 170), į parduotuvę nuo jo namų nutolusią apie 2 km.

12. Nors teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme G. G. gynėjas advokatas citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose (2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-91-303/2021 – kitokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, 2K-64-511/2019 – paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė), kuriose nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistų asmenų atžvilgiu nebuvo taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tačiau susipažinus su šiomis nutartimis matyti, kad jose faktinės bylos aplinkybės skyrėsi nuo šios konkrečios situacijos, nes asmenys būdami neblaivūs transporto priemones vairavo tik automobilių stovėjimo aikštelėse, arba nesukėlė eismo įvykių, ar jiems buvo paskirtas kitoks baudžiamojo poveikio priemonių kompleksas, tuo tarpu šiuo vertinamuoju atveju matyti, kad G. G., būdamas neblaivus su transporto priemone dalyvavo eisme, t. y. būdamas neblaivus vyko į parduotuvę apsipirkti bei tik grįžęs iš jos eismo įvykį sukėlė daugiabučio namo kieme. Tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, žinodamas, jog tą pačią dieną, prieš kelias valandas vartojo nemažą kiekį alkoholinių gėrimų, sąmoningai rinkosi be jokios svarbios priežasties vairuoti automobilį kelyje, apygardos teismo vertinimu, sustiprina įsitikinimą, kad jo padaryta nusikalstama veika yra didesnio pavojingumo nei ją įvertino apylinkės teismas. Be to, kaip jau minėta, G. G., vairuodamas automobilį neblaivus sukėlė ir eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, taigi akivaizdu, jog tokie jo teisei priešingi veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes kitiems eismo dalyviams.

13. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuojant sprendimą nekonfiskuoti G. G. priklausiančios transporto priemonės nurodoma, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai ir turėdamas keturiasdešimties metų vairavimo stažą yra tik du kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra itin išskirtinės ar sudarančios pagrindą šioje baudžiamojoje byloje neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Svarbu pažymėti, kad G. G., turintis net keturiasdešimties metų vairavimą stažą, žinodamas KET taisykles, tame tarpe ir tai, kad draudžiama transporto priemones vairuoti neblaiviam asmeniui, ignoruodamas tiek žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, tiek jam pačiam galinčias kilti teisines pasekmes, vis tik rinkosi vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad toks nuteistojo elgesys rodo neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenės ir eismo saugumą. Be to, tai, kad G. G. yra neteistas ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai jau buvo įvertinta sprendžiant laidavimo instituto taikymo klausimą ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, juolab, jam buvo nustatytas ir artimas minimaliam uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia ir tai, kad nagrinėjamu atveju tikslinga iš G. G. konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o ne jos vertę. Ši išvada darytina įvertinus ne tik šios konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes bei nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens asmenybę, tačiau ir tai, kad kaip teisingai akcentuojama apeliaciniame skunde, nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo tikslas, baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims inkriminuojamas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas, yra visų pirma atimti asmeniui galimybę tą pačią priemonę dar kartą panaudoti nusikalstamais tikslais.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 328 straipsnio 1 punktas) bei nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Kiti klausimai

16. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d.) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

17. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2024 m. balandžio 24 d., įvykio metu, patikrinus G. G. neblaivumą, 18.00 val. jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, o 18.15 val. – 1,96 promilių girtumas. Šiuo atveju kaltinime bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje G. G. nurodyti abu neblaivumo patikrinimo rezultatai, kai tuo tarpu pagal Taisyklių 4 punktą kaltinime turėjo būti nurodyta tik mažiausia asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Nors prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir buvo nurodyti abu nustatyti neblaivumo parametrai, tačiau apylinkės teismas, nuosprendyje nurodydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, vadovaudamasis Taisyklių 4 punktu, privalėjo nurodyti tik kaltinamajam palankesnį (mažesnį) girtumo laipsnį, kas vis tik nebuvo padaryta.

18. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog G. G. pirmu patikrinimu 18.00 val., alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB - 0338, patikros sertifikato Nr. 1989116, buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumo laipsnis, šalinama iš kaltinimo, paliekant, tik aplinkybę, jog antru patikrinimu 18.15 val., jam nustatytas 1,96 promilių neblaivumo laipsnis. Pažymėtina, kad tai nekeičia G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir šioje dalyje (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

19. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. rugpjūčio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį G. G. sudaro 114,58 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

20. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti asmens procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju nors nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo yra dirbantis, tačiau apeliacinis skundas buvo paduotas prokurorės, jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais ir buvo tenkintas. Įvertinus tai, kad G. G. pats neinicijavo baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, finansinių nuostolių jis patirs ir dėl transporto priemonės konfiskavimo, o antrinė teisinė pagalba jam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš G. G..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Linos Zakarauskaitės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, G. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad G. G. „pirmu patikrinimu 18.00 val., alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB - 0338, patikros sertifikato Nr. 1989116, buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumo laipsnis“.

Neišieškoti iš G. G. valstybės naudai 114,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 16 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėLaima Šeputienė