Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. G. 2024 m. balandžio 24 d. apie 17.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko judėdamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirmu patikrinimu 18 val. 00 min., alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB - 0338, patikros sertifikato Nr. 1989116, jam buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumo laipsnis, o antru patikrinimu 18 val. 15 min., nustatytas 1,96 promilių neblaivumo laipsnis, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais G. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis G. G. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju G. G. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,03 promilių neblaivumas, antru – 1,96 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. G. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, po alkoholinių gėrimų vartojimo nutarė važiuoti į parduotuvę ir vairavo, tačiau grįžęs savo namo kieme, tarp mašinų bandė prisiparkuoti atbuline eiga, bet atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) automobilį. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir liudytojos M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad 2024 m. balandžio 24 d. stovėjimo aikštelėje bandydamas prisiparkuoti atbuline eiga, į jos automobilio priekį įvažiavo G. G.. Pildant dokumentus ir sėdint šalia asmens ji pajuto aitrų alkoholio kvapą, dėl šių aplinkybių ji iškvietė policiją (b. l. 74-77). Taip pat specialisto D. R. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2024 m. balandžio 24 d. dirbant kartu su specialistu M. K., patruliuojant nustatytame maršrute, apie 17.34 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje susidūrė pranešėjos vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis (duomenys neskelbtini) valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir ji mano, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas neblaivus. Pareigūnams, pabendravus su (duomenys neskelbtini) vairuotoju G. G., iš jo sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, svirduliavo. Patikrinus asmens blaivumą alkotesteriu „Alcotost 7510“ Nr. 0338, sertifikato Nr. 1989116, pirmu pūtimu 18 val. 00 min. nustatyta 2,03 promilės neblaivumas. Patikrinus antru pūtimu 18 val. 15 min. nustatyta 1.96 promilės neblaivumas. Atliktas neblaivumo nustatymo aktas, taip pat G. G. paaiškino, kad apie 17 val. 30 min. vairuodamas savo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė (duomenys neskelbtini)“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 60) Pripažintina, kad G. G. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sūnaus V. J. G. atsakomybei. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, G. G. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo sūnaus, kuris išreiškė sutikimą būti laiduotoju, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad socialiniai ryšiai, kuriuos jis palaiko su sūnumi, ateityje bus apsauginis veiksnys jo galimam tolesniam nusikalstamumui, akcentavo tvirtus ryšius su galimu laiduotoju, kuris jam yra autoritetas. Kaip minėta, jis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas, tačiau nėra baustas už vairavimą, esant neblaiviu. Kaltinamasis iki šiol nebuvo praradęs specialiosios teisės vairuoti, nebuvo teistas ar baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina, kad teisę vairuoti kaltinamasis įgijo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. vairavimo stažas (duomenys neskelbtini) metų. Per šį laikotarpį administracine tvarka buvo bustas tik du kartus (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros). Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti, o byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga, taip pat raštas iš darbovietės (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog kaltinamasis niekada nėra turėjęs tarnybinių nusižengimų, yra sąžiningas, patikimas, kruopštus, sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje jis yra apibūdinamas kaip teigiamai charakterizuojamas asmuo. V. J. G. nenurodė, kad kaltinamasis alkoholinius gėrimus įprastai būtų linkęs vartoti nesaikingai. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinamas jo sūnus, kuris sutiko laiduoti už kaltinamąjį. Tiek V. J. G., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį. Galimas laiduotojas nurodė, kad su kaltinamuoju bendrauja pakankamai dažnai - kartą per mėnesį, po šio įvykio ketina bendrauti daugiau. Galimas laiduotojas nurodė, kad jo nuomonė, pastabos kaltinamajam daro teigiamą įtaką, atsižvelgdamas į jas, kaltinamasis yra linkęs koreguoti savo elgesį. Laiduotojas, neteistas, baustas administracine tvarka, bet nėra baustas už vairavimą, esant neblaiviu. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojo teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad jis iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojo požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudus ryšys tarp jo ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad V. J. G. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamojo G. G. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos G. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojo – kaltinamojo sūnaus gaunamas pajamas – laiduotojas šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje bei augina mažą 8 mėnesių vaiką, teismas sprendžia, kad kaltinamasis G. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl atleidus kaltinamąjį G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – pirmu pūtimu – 2,03 promilių neblaivumas, antru – 1,96 promilių. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį automobilių stovėjimo aikštelėje prie daugiabučio namo, kuriame gyvenam, savo veiksmais kaltinamasis G. G. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, specialiąją teisę vairuoti įgijo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. vairavimo stažas (duomenys neskelbtini) metų, per šį laikotarpį administracine tvarka buvo baustas tik du kartus (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros), baudos sumokėtos, prižiūri savo 83 metų motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną vykstą į darbą iš Kauno rajono, praeityje neteistas, nėra baustas už vairavimą būnant neblaiviam, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. balandžio 26 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju G. G. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas - savininkas yra G. G. (b. l. 86).

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Tuo tarpu BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, būtina atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Taip pat, pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus, taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018). Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine, o ne nubaudimo paskirtimi.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis per (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą administracine tvarka baustas tik du kartus, bet ne už šiurkščius nusižengimus, anksčiau neteistas, automobilį vairavo ne kelyje, o daugiabučio namo kieme, charakterizuojamas teigiamai, baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių kelti abejones, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys jo atžvilgiu nustatytų draudimų ar vairuotų transporto priemones būdamas neblaivus, spręstina, kad automobilio konfiskavimas nebūtų proporcinga poveikio priemonė, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, pasiekti. Manytina, jog su specialiosios teisės naudojimu susiję suvaržymai turės G. G. pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas (neadekvatus) jo padarytai veikai bei asmenybei ir yra perteklinis.

IV. Dėl kitų klausimų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-04835, kurioje nurodyta, kad advokatei E. Š. teikiant antrinę teisinę pagalbą G. G. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 91,67 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo G. G. turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis nurodė, jog gaunamos pajamas sudaro 1 100 Eur per mėnesį, išlaikytinių neturi, gyvena vienas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo G. G. priteisiamos valstybei.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 135-137) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 127-129), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Transporto priemonės registracijos liudijimas (voke prie bylos).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, kuris saugomas UAB „Augenas“ aikštelėje Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 82-85) ir Transporto priemonės registracijos liudijimas (voke prie bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini G. G., o vairuotojo pažymėjimas, saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. G., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį V. J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 26 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, saugomus UAB ,,Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui G. G..

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Valstybės įmonei Regitra.

- automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti savininkui G. G..

G. G. paskirtą kardomąją priemonę –specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo G. G. 91,67 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 67 antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

G. G. išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.