- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-03
- Bylos Nr.
- eI-830-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03092-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baziris“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 12.5.3Turto areštas
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baziris“ atstovei R. R., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Nerijui Čepkauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui V. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baziris“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl turto arešto aktų panaikinimo ir žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Uždaroji akcinė bendrovė „Baziris“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016-07-28 skundu, 2016-08-29 patikslintu skundu ir 2016-09-01 patikslintu skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-06-28 turto arešto aktus Nr. (23.31-08)-319-1387 ir Nr. (23.31-08)-319-1391 (toliau – Turto arešto aktai) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, UAB „Baziris“ naudai 127 743 Eur dydžio turtinę ir 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
Nurodo, jog VMI 2016-06-28 areštavo UAB „Baziris“ nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini), bei 31 131,81 Eur dydžio deklaruotą PVM permoką. Kadangi iki 2016-07-13 VMI pareiškėjui neįteikė jokio dokumento, patvirtinančio minėtų VMI veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, 2016-07-13 telefonu susisiekus su vyriausiuoju specialistu R. Č., paaiškėjo, kad toks dokumentas dar nėra pasirašytas ir jis bus paruošas tik 2016-07-14. Daro išvadą, kad 2016-07-14 pareiškėjui buvo įteikti atgaline data pasirašyti Turto arešto aktai. Pažymi, kad iki 2016-09-01 patikslinto skundo teismui surašymo dienos pareiškėjas neturi jokių objektyvių duomenų, buvusių pagrindu VMI priimti šioje administracinėje byloje skundžiamus Turto arešto aktus ir areštuoti UAB „Baziris“ nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) bei 31 131,81 Eur dydžio deklaruotą PVM permoką.
Pareiškėjas pateikia motyvus, jog ginčijami Turto arešto aktai prieštarauja 1999-06-17 Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 (2006-06-27 įstatymo Nr. X-736 redakcija, toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir šis pažeidimas iš esmės vertintinas kaip esminis, sudarantis savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamus Turto arešto aktus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti. Pareiškėjo nuomone, vien ta faktinė aplinkybė, kad atsakovės surašyti Turto arešto aktai atitinka VMI patvirtintus turto arešto akto turinio ir formos reikalavimus, neleidžia pripažinti (prezumuoti), kad ginčo individualūs administraciniai aktai tenkina aptariamus VAĮ reikalavimus. Pareiškėjas, įvertinęs skundžiamus Turto arešto aktus, teigia, kad juose nėra pateikiama aiški informacija, iš kurios būtų pakankamai (akivaizdžiai ir tiesiogiai) suprantama, kokių faktinių aplinkybių pagrindu imamasi UAB ,,Baziris“ nuosavybės teisės į turtą priverstinio laikino apribojimo priemonių. Atlikus šių individualių administracinių aktų įvertinimą pareiškėjo, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, požiūriu, daroma išvada, jog UAB ,,Baziris“, remdamasi šiais aktais, prie kurių nebuvo pateikta jokia kita informacija, iš esmės negali akivaizdžiai suvokti (suprasti), dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimti Turto arešto aktai. Šios aplinkybės konstatavimas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-27 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pateiktomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju įgalina VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą iš esmės vertinti kaip esminį, sudarantį savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamus Turto arešto aktus pripažinti neteisėtais ir juos panaikinti.
Pažymi, kad atitinkami VMI pareigūnai piktybiškai piktnaudžiauja savo teisėmis, pažeisdami VAĮ imperatyvus, savo neteisėtais veiksmais nepagrįstai apribojo pareiškėjo galimybę tinkamai realizuoti 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – ir MAĮ) garantuojamas teises, taip pat nepaisė vieno iš pagrindinių mokestinių santykių teisinio reglamentavimo ir taikymo – apmokestinimo aiškumo – principo (MAĮ 6, 9 str.).
Pareiškėjas skunde teismui pateikia savo veiksmų seką, po to, kai Turto arešto aktais buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas, t. y. pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į Turto arešto aktus surašiusį specialistą, prašydamas paaiškinti turto arešto priežastis, vyko į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Kauno AVMI), kur susitiko su Kontrolės departamento direktore, šio departamento I juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėjo pavaduotoja, I poskyrio vedėja, kur sužinojo, kad UAB „Baziris“ cukraus tiekėjos UAB ,,Kemerta“ ir UAB ,,Ingis“ pardavė pareiškėjui cukrų, kurio realiai, teisėtai nenusipirko ir „tikėtina“, kad UAB „Baziris“, įsigydama iš šių tiekėjų cukrų, veikė kartu. Daugiau jokių duomenų, informacijos pareiškėjui suteikta nebuvo, todėl gintis nuo įtarimų UAB „Baziris“ galimai veikiant neteisėtai, yra gana sudėtinga. Nurodo, jog pareiškėjas, siekdamas padėti tyrimui ir įrodyti, kad turto areštas turi būti panaikintas, Kauno AVMI 2016-07-01 ir 2016-07-04 pateikė rašytinius paaiškinimus apie sandorius su UAB ,,Kemerta“ bei UAB ,,Ingis“ ir atitinkamas faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas 2016-07-12 raštu pakartotinai kreipėsi į Kauno AVMI, kuriame išdėstė savo nuogąstavimus apie tai, kad iš tikrųjų Kauno AVMI nėra nustačiusi UAB „Baziris“ mokesčių įstatymų pažeidimų, o spėjimo apie galimus UAB „Baziris“ mokesčių įstatymų pažeidimus pagrindas yra Kauno AVMI ir kitų kompetentingų institucijų atliekamas tyrimas dėl UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“ galimai nusikalstamų veikų, kurios, kaip minėta, buvo ir UAB „Baziris“ tiekėjomis. Šiame rašte buvo papildomai paaiškintos sandorių su minėtomis įmonėmis aplinkybės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog areštavus visą pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, informacija iš karto buvo patalpinta kreditų biuro „Creditinfo“ informacinėje sistemoje, kurioje klientų kreditingumą vertina visi bankai, kredito unijos, lizingo, vartojimo kredito, taip pat telekomunikacijų ir kitos įmonės. Tokiu būdu viešoje erdvėje yra išplatinta informacija apie UAB „Baziris“ kaip nepatikimą klientą, su kuriuo nerekomenduojama turėti verslo santykių, suteikti kreditą ar finansavimą. Teigia, jog jau dabar Circle K Lietuva, UAB, (buvusi Statoil Fuel & Retail Lietuva) užblokavo UAB „Baziris“ turėtas kreditines korteles, Nacionalinė kredito unija įspėjo dėl kredito sutarties nutraukimo, potencialus kreditorius (investuotojas) sustabdė derybas dėl bendradarbiavimo, plečiant UAB „Baziris“ ūkinę komercinę veiklą, vienas didžiausių UAB „Baziris“ subnuomojamų patalpų subnuomininkas pranešė apie ketinimus nutraukti subnuomos sutartį su VMI neigiamai charakterizuojama UAB „Baziris“ ir šį ketinimą įvykdė (2016-08-12 pranešimu UAB ,,Lupra“ pranešė, kad nuo 2016-11-25 UAB ,,Lupra“ nutraukia 2015-06-01 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NM/57). Dėl arešto pareiškėjo nekilnojamajam turtui pareiškėjo ketinimai didinti įstatinį kapitalą nekilnojamuoju turtu šiuo metu yra neįgyvendinami. Daro išvadą, jog nekilnojamojo turto areštas jau yra sukėlęs žalą UAB ,,Baziris“.
Nurodo, jog, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016-07-01 UAB „Baziris“ pateikė Kauno AVMI papildomą informaciją apie 2015 m. balandžio–liepos mėn. laikotarpyje UAB „Baziris“ vykdytą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su cukraus pirkimu ir pardavimu, į tai, kad UAB „Baziris“ nekilnojamojo turto areštas turi tiesioginę neigiamą įtaką įmonės vykdomai komercinei veiklai, pareiškėjas 2016-07-21 pateikė VMI prašymą peržiūrėti ir išnagrinėti UAB ,,Baziris“ nekilnojamojo turto ir deklaruotos PVM permokos arešto, įforminto Turto arešto aktais, tikslingumą ir šiuo klausimu priimti sprendimą. 2016-08-16 pareiškėjas gavo VMI raštą Nr. (21.6-32-3) R-4903, kuriame apsiribota arešto pareiškėjo turtui fakto konstatavimu ir nuoroda į turto arešto aktų apskundimo tvarką. Pareiškėjas konstatuoja, jog VMI ne tik, kad nenagrinėjo UAB ,,Baziris“ prašymo peržiūrėti ir išnagrinėti UAB ,,Baziris“ nekilnojamojo turto ir deklaruotos PVM permokos arešto tikslingumą ir šiuo klausimu priimti sprendimą, bet ir nenurodė atsisakymo nagrinėti šį prašymą teisinių pagrindų. Pareiškėjo nuomone, VMI, atsisakiusi nagrinėti minėtą UAB ,,Baziris“ prašymą, paneigė pareiškėjo teisę ginti savo interesus MAĮ, VAĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nes VMI privalėjo vertinti, ar išnyko priežastys, dėl kurių buvo pritaikytas turto areštas. Daro išvadą, kad atitinkami VMI pareigūnai piktybiškai piktnaudžiauja savo teisėmis, pažeisdami VAĮ imperatyvus, savo neteisėtais veiksmais nepagrįstai apribojo UAB ,,Baziris“ galimybę tinkamai realizuoti MAĮ garantuojamas teises, todėl būtina nustatyti atsakingus asmenis už šiuos pažeidimus ir taikyti jiems atitinkamą atsakomybę.
Pažymi, kad UAB ,,Baziris“, nesutikdama su VMI sprendimu areštuoti įmonės turtą, siekdama ginti savo pažeistas teises ir interesus teismine tvarka, 2016-07-15 pateikė VMI prašymą pateikti turimą informaciją, kurios pagrindu buvo areštuotas UAB ,,Baziris“ turtas. Tačiau, pareiškėjo teigimu, Kauno AVMI 2016-07-28 raštu Nr. (13.2-04.1.1)-K-6029 visiškai nebuvo atsakyta į pareiškėjo užduotus klausimus, tiesiogiai susijusius su UAB „Baziris“ atžvilgiu priimtais Turto arešto aktais, nenurodė priežasčių, dėl kurių buvo neatsakyta į pareiškėjo nurodytus ir jam ypatingai svarbius klausimus, nenurodė teisės normų, kuriomis remiantis atsisakoma teikti informaciją. Pažymi, kad prašomos informacijos VMI nepateikė ir 2016-08-10 raštu Nr. (21.6-32-3) R-4903, atsakydama į 2016-07-26 pareiškėjo raštą. Nurodo, jog 2016-08-12 UAB ,,Baziris“ pateikė skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai dėl VMI pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016-08-31 pažymoje Nr. 4D-2016/1-1147 konstatuota, jog pareiškėjo teisė į tinkamą viešąjį administravimą buvo pažeista, nes Kauno AVMI nesilaikė informacijos tikslumo ir išsamumo principų reikalavimų, t. y. pareiškėjui nebuvo pateikta visa jo kreipimosi turinį atitinkanti informacija, taip pat nebuvo nurodytos priežastys ir (arba) pateikti paaiškinimai, kodėl tokia informacija negali būti pateikta, todėl skundas dėl Kauno AVMI pareigūnų veiksmų (neveikimo), atliekant mokestinį patikrinimą ir teikiant atsakymą į pareiškėjo paklausimą, pripažintas pagrįstu.
Pareiškėjas informuoja teismą, kad, siekdamas įrodyti, jog UAB ,,Baziris“ buvo sąžininga prekės (cukraus) įgijėja, siekdamas, jog būtų nustatyti tikrieji galimos nusikalstamos veikos dalyviai ir atitinkamai nubausti, 2016-08-12 pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie VRM pareiškimą, kuriuo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y. UAB ,,Kemerta“ ir UAB ,,Ingis“ bei šių įmonių atsakingų darbuotojų veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, susijusios su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu, 2015 m. sukčiavimo būdu įsigyjant cukrų ir jį parduodant UAB ,,Baziris“ ir kitoms bendrovėms.
Pareiškėjas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes dėl turto arešto žalos pareiškėjui (viešoje erdvėje išplatinta informacija apie UAB ,,Baziris“ kaip nepatikimą klientą; Circle K Lietuva, UAB, (buvusi Statoil Fuel & Retail Lietuva) užblokavo UAB „Baziris“ turėtas kreditines korteles; Nacionalinė kredito unija įspėjo dėl kredito sutarties nutraukimo; potencialus kreditorius (investuotojas) sustabdė derybas dėl bendradarbiavimo plečiant UAB „Baziris“ ūkinę komercinę veiklą), taip pat į tai, kad UAB ,,Lupra“ (patalpų subnuomininkas) nuo 2016-11-25 nutraukė 2015-06-01 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį Nr. NM/57, kurios pagrindu iš UAB „Baziris“ subnuomojo 1020 kv. m ploto patalpas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, konstatuoja, jog jam priteistina turtinė ir neturtinė žala. Nurodo, jog pareiškėjo ir UAB ,,Lupra“ sudarytoje 2015-06-01 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartyje Nr. NM/57 patalpų subnuomos terminas buvo nustatytas nuo 2016-06-01 iki 2019-02-06. Remiantis šios sutarties 4.1 punktu, subnuomininkas UAB ,,Lupra“ kas mėnesį subnuomotojui UAB „Baziris“ mokėjo subnuomos mokestį, kurio dydis 8,69 Eur + PVM už 1 kv. m subnuomojamų patalpų per mėnesį, iš viso 9 124,50 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016-11-25 UAB ,,Lupra“ nutraukia minėtą 2015-06-01 negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, tai nuo 2016-12-01 iki 2019-02-06 (subnuomos termino pabaiga, nustatyta sutartyje) UAB „Baziris“ negaus pajamų, kurios lygios 127 743 Eur (14 mėn. x 9 124,50 Eur / mėn.).
Konstatavus VMI veiksmų, areštuojant UAB „Baziris“ turtą, neteisėtumą, pareiškėjo vertinimu, iš VMI priteistina turtinė žala, lygi 127 743 Eur, bei neturtinė žala, lygi 10 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundus, prašė reikalavimus tenkinti skunduose išdėstytais argumentais. Akcentavo, jog pareiškėjui nėra aiškus nei teisinis, nei faktinis pagrindas Turto arešto aktais areštuoti pareiškėjo turtą, todėl Turto arešto aktai prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimams. Pažymėjo, jog UAB „Baziris“ buvo įsteigta teisėtais tikslais, yra veikianti įmonė, laiku atsiskaitanti su biudžetu. Pritaikius turto areštą, įmonės reputacija buvo sugadinta, ji patyrė turtinių nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą dėl Turto arešto aktų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kauno AVMI, atlikusi UAB „Baziris“ mokestinį tyrimą (2016-02-15 užduotis atlikti mokestinį tyrimą Nr. FR0688-415) už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31, surinktos informacijos pagrindu konstatavusi galimus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 64, 80 straipsnių nuostatų pažeidimus, atsižvelgdama į VMI viršininko 2004-05-28 įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 17.4 punktą, vadovaudamasi šių taisyklių 11.4 punktu, inicijavo UAB „Baziris“ mokestinį patikrinimą (2016-03-03 pavedimas tikrinti Nr. FR0773-764). Nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu UAB „Baziris“ cukraus įsigijimo iš UAB „Kemerta“ (sandorių vertė 117 612 Eur, t. sk. PVM 20 412 Eur) ir UAB „Ingis“ (sandorių vertė 335 739,21 Eur, t. sk. 58 268,78 PVM) sandoriai galimai vyko ne įformintuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, t. y. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos neatspindi tikrojo jų turinio ir neturi juridinės galios. Patikrinimo metu numatoma papildomai apskaičiuoti apie 75 000 Eur mokesčių į valstybės biudžetą.
VMI nurodo, jog 2016-06-28 buvo surašyti Turto arešto aktai ir tą pačią dieną įregistruoti Turto arešto aktų registre Nr. TA2-16-074235 ir TA2-16-074602. 2016-07-14 UAB „Baziris“ direktoriaus įgaliotam asmeniui Turto arešto aktai įteikti pasirašytinai. Į UAB „Baziris“ paklausimus dėl areštų pagrįstumo atsakyta Kauno AVMI 2016-07-28 raštu Nr. (13.2-04.1.1)-K-6029 ir VMI 2016-08-10 raštu Nr. (21.6-32-3) R-4903.
VMI pabrėžia, jog MAĮ 104 straipsnio 4 dalis suteikia teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-850/2008). Dėl antrosios MAĮ 101 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos pažymi, kad siekiant taikyti turto areštą, turi būti nustatyta, kad egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011 yra pažymėjęs, jog aptariama sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Rizika, kad mokesčių mokėtojas savo turtą gali paslėpti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinę nepriemoką suprantama kaip aplinkybių, faktų bei mokesčių administratoriaus turimos informacijos apie mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių įvykdymą, turtinę padėtį ir pan. informacijos visuma, iš ko galima daryti prielaidą, jog tokiu atveju tikėtina, kad mokesčių mokėtojas gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių ir išieškojimo veiksmų taikymas bus apsunkintas ar (ir) visai neįmanomas.
Nurodo, kad pagal UAB „Baziris“ VĮ Registrų centrui pateiktos 2015 metų finansinės atskaitomybės duomenis nustatyta, jog pareiškėjo bendrasis mokumo koeficientas yra - 0,24 (nuosavas kapitalas 93 464 Eur / visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 387 080 Eur), kas, VMI teigimu, leidžia teigti, jog pareiškėjas gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, jog šiuo metu UAB „Baziris“ mokestinis patikrinimas nėra baigtas, jis, vadovaujantis VMI viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 36 punktu, sustabdytas nuo 2016-07-26 dėl negautos informacijos iš užsienio valstybių mokesčių administratorių bei kito mokesčių mokėtojo. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas, mokestinis patikrinimas bus nedelsiant atnaujintas ir užbaigtas.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje taip pat turi būti nurodytas tiesioginis priežastinis ryšys – kokią būtent įtaką neturtinei žalai atsirasti turėjo ginčijamų turto areštų uždėjimas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Teigė, jog Turto arešto aktai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, jog, įvertinus pareiškėjo būklę pagal balansą, busimos mokestinės prievolės atžvilgiu buvo taikytos užtikrinimo priemonės.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog pareiškėjo atžvilgiu jokie mokestiniai pažeidimai dar nėra nustatyti, turto areštas taikytas dėl galimai padarytų PVM įstatymo pažeidimų. Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu numatomą apskaičiuoti 75 000 Eur sumą sudaro galimas pirkimo PVM, pareiškėjui apskaičius cukraus įsigijimą iš UAB „Kemerta“ ir UAB „Ingis“.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
Administracinės bylos medžiaga nustatyta, jog Kauno AVMI 2016-03-03 pavedimu tikrinti Nr. (13.2) FR0773-764 pradėjo pareiškėjo PVM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas MAĮ 101 straipsnio 4 dalį, savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (žr. 2011-02-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-249/2011, 2011-06-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2013-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-985/2013, 2014-03-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-711/2014). Taigi darytina išvada, jog būtent šių kumuliatyvių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą.
Pažymėtina, kad pirmoji paminėtoje normoje numatyta sąlyga gali būti tenkinama ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, jog mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų, bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimą, daroma preliminari išvada (prielaida) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Taigi įstatymų leidėjas MAĮ 101 straipsnio 4 dalimi suteikė teisę mokesčių administratoriui areštuoti mokesčių mokėtojo turtą ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir atliekant patikrinimą, t. y. taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones galima ir (tikėtinos) būsimos mokestinės prievolės atžvilgiu. Ši išvada nuosekliai patvirtinama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2008-06-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-850/2008, 2011-06-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011, 2011-03-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-592/2011, 2011-02-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-249/2011, 2012-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-424/2012).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas mokestinis patikrinimas dėl PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo. Šis mokestinis patikrinimas pradėtas, Kauno AVMI, vykdant 2016-02-15 užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr. FR0688-415, atlikus pareiškėjo mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-12-31. Mokesčių administratorius 2016-02-29 pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (13.2) FR0687-381 nurodė, jog pareiškėjo cukraus įsigijimo sandoriai iš UAB „Kemerta“ (sandorių vertė 117 612 Eur, t. sk. 20 412 Eur PVM) ir UAB „Ingis“ (sandorių vertė 335 739,21 Eur, t. sk. 58 268,78 PVM) vyko ne įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis aplinkybėmis, t. y. ūkinės operacijos neatspindi tikrojo jų turinio. Todėl, įvertinusi mokestinio tyrimo metu surinktus faktus ir aplinkybes, kilus pagrįstų įtarimų dėl PVM atskaitos pagrįstumo ir realumo, vadovaudamasi VMI viršininko 2004-05-28 įsakymu Nr. VA-108 „Dėl mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių, pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą FR0687 formos ir užduoties atlikti mokestinį tyrimą FR0688 formos patvirtinimo“ patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių 11.4 punktu, Kauno AVMI nusprendė inicijuoti pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teigtina, jog, mokesčių administratoriaus vertinimu, pareiškėjas, galimai pažeisdamas PVM įstatymo 64 ir 80 straipsnių nuostatas, nepagrįstai įtraukė pirkimo PVM į atskaitą pagal įformintas neįvykusias ūkines operacijas ir todėl patikrinimo metu numatoma papildomai apskaičiuoti apie 75 000 Eur PVM. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad minėtos papildomos mokesčių sumos apskaičiavimas yra susijęs su pareiškėjo galimai padarytais mokesčių įstatymų pažeidimais, o VMI galėjo taikyti turto areštą būsimai mokestinei prievolei kaip jos užtikrinimo būdą. Tai, kad Turto arešto aktų priėmimo dienai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo konstatuoti konkretūs mokesčių įstatymų pažeidimai (ką akcentavo pareiškėjas skunduose teismui ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė), nepaneigia MAĮ 101 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pirmosios sąlygos egzistavimo, nes, kaip minėta, šios sąlygos konstatavimui pakanka preliminarios išvados (prielaidos) apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjui gali būti priskaičiuota nemaža mokestinės prievolės suma (75 000 Eur) ir tokiai sumai padengti būtina užtikrinti, kad pareiškėjas turės pakankamai turto, jeigu bus pradėtos realios skolos biudžetui išieškojimo procedūros. Todėl atsižvelgiant į galimai priskaičiuotiną nemažareikšmę 75 000 Eur mokesčių (be delspinigių ir baudų) sumą, pagal pareiškėjo VĮ Registrų centrui pateiktos 2015 metų finansinės atskaitomybės duomenis nustačius, jog pareiškėjo bendrasis mokumo koeficientas yra - 0,24 (nuosavas kapitalas 93 464 Eur / visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 387 080 Eur), vadovaujantis aukščiau aptartu MAĮ 101 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimu ir taikymu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju būsimos mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas yra pagrįstas ir teisėtas bei atitinka viešąjį interesą, kad nustatyti privalomi mokesčiai būtų sumokėti. Netaikius šios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės ir mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiavus mokesčius ir su jais susijusias sumas, gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti papildomai apskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Šiuo atveju turto areštas yra pateisinama priemonė, nes pareiškėjas nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kad, pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, jis turės galimybę padengti skolą ir tokia jo galimybė nesumažės. Taigi egzistuoja ir antroji įstatyminė prielaida turto arešto taikymui – pagrįsta turto netekimo rizika. Akcentuotina, jog šiai sąlygai konstatuoti pakanka nustatyti tik tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios sudarytų prielaidas išvadai dėl galimo pavojaus, kad „gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-395-438/2016).
Pareiškėjas skunde teismui ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nepagrįstai teigė, kad Turto arešto aktuose nėra nurodytas teisinis pagrindas, nes Turto arešto aktuose aiškiai nurodyta, kokiais MAĮ straipsniais vadovaudamasis mokesčių administratorius priėmė sprendimus dėl turto arešto, inter alia padarant nuorodą į MAĮ 101 straipsnio 4 dalį.
Pažymėtina, jog mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (MAĮ 34 straipsnis). Turto arešto akto forma patvirtinta VMI viršininko 2003-01-14 įsakymu Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ (VMI viršininko 2011-05-26 įsakymo Nr. VA-74 redakcija). Teismo vertinimu, mokesčių administratorius, vadovaudamasis minėtu įsakymu, surašydamas Turto arešto aktus, nuosekliai laikėsi tokio akto turiniui keliamų reikalavimų.
Taip pat pažymėtina, jog patvirtinta turto arešto akto forma neįpareigoja detaliai motyvuoti turto arešto. Pakanka tikslios ir aiškios informacijos apie arešto mastą, areštuojamą turtą, kitus būtinus dokumento rekvizitus bei įvardinimo rašytine forma išreikšto turto arešto atvejo. Tokios pozicijos minėtu klausimu laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-194/2008).
Apibendrinant darytina išvada, jog mokesčių administratorius – už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje, vykdydamas jam įstatymų leidėjo priskirtas funkcijas, teisės aktų reikalavimų aptariamo aspekto kontekste nepažeidė. Nenustačius Turto arešto aktų formai bei turiniui keliamų reikalavimų pažeidimų, pareiškėjo skundo argumentai dėl VAĮ 8 straipsnio pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo turtas buvo areštuotas, nepažeidžiant MAĮ 101 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad areštuoto turto mastas iš esmės atitiko ir galimos mokestinės nepriemokos mastą, kas atitinka MAĮ 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl VMI 2016-06-28 turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-1387 ir 2016-06-28 turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-1387 laikytini teisėtais ir pagrįstais. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Minėta, jog pareiškėjas skunde teismui išreiškė reikalavimą atlyginti turtinę (127 743 Eur) ir neturtinę (10 000 Eur) žalą, kilusią dėl turto arešto sukeltų pasekmių. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė papildomai teismui pateikė 2016-04-15 preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas sutarė parduoti žemės sklypus už 37 740 Eur, ir mokėjimo išrašą, patvirtinantį, kad žemės sklypų pirkėjas 2016-05-19 sumokėjo pareiškėjui 7 740 Eur avansą. Minėtoje preliminarioje sutartyje nurodyta, kad, nesudarius pagrindinės sutarties iki 2016-09-30 dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas įsipareigoja grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą avansą ir sumokėti 10 000 Eur baudą. Pareiškėjo atstovės teigimu, VMI areštavus žemės sklypus, dėl kurių buvo sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, pareiškėjas patirs ir 10 000 Eur mokėtinos baudos dydžio žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2326/2012, 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3646-624/2016).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nustatant viešosios teisės subjekto neteisėtus veiksmus, bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškinama siaurai, t. y. ar toks subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (žr. 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtame 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog tiek turtinės žalos atlyginimo atveju, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo atveju, įprastai pirmiausia reikalinga nustatyti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamoje administracinėje byloje veiksmų neteisėtumas siejamas su turto arešto taikymu pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas skunde teigė, kad būtent dėl turto arešto pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nepateikė konkrečių motyvų, pagrindžiančių VMI veiksmų, Turto arešto aktais areštuojant pareiškėjo turtą, neteisėtumą. Teismas taip pat nenustatė, kad mokesčių administratorius, areštuodamas pareiškėjui priklausantį turtą, pažeidė turto arešto taikymą reglamentuojančius teisės aktus. Byloje nėra duomenų, kad mokesčių administratorius piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, VMI darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi nesant vienos iš privalomų sąlygų – mokesčių administratoriaus veiksmų neteisėtumo, nėra ir pagrindo turtinės žalos atlyginimui.
Be to, neįrodyta ir kita viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, t. y. žalos padarymo faktas – pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl nurodytų tariamai neteisėtų mokesčių administratoriaus veiksmų patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė patirta moralinė žala, jos nedetalizavo ir nepagrindė atitinkamais įrodymais. Vien tik pareiškėjo abstraktaus pobūdžio teiginys, kad neturtinė žala buvo padaryta, nepateikiant šiuo aspektu daugiau jokių argumentų, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą, yra nepakankamas šiai civilinės atsakomybės taikymo sąlygai konstatuoti.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimų dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo tenkinti, nenustačius viešosios atsakomybės elementų – neteisėtų veiksmų bei žalos padarymo fakto. Todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baziris“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.