- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- 1-302-836/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04934-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Civilinis ieškovas
- A. K., N. Z. K.
- Civilinis atsakovas
- Ergo Insurance SE
- Kaltinamasis
- S. J.
dalyvaujant nukentėjusiesiems - civiliniams ieškovams: A. K., N. Z. K., jų atstovui advokatui V. B.,
civilinio atsakovo Ergo Insurance SE atstovui advokatui J. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba AB "(duomenys neskelbtini)" meistru, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. J., 2018 m. sausio 29 d., apie 05.40 val. Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. ties sankryža su Rasos g., kryptimi nuo Respublikos g. link Mindaugo g., trečioje eismo juostoje vairuodamas automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, esant tamsiam paros metui, artėdamas prie dirbtiniu apšvietimu apšviestos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje įėjusį pėsčiąjį, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį bebaigiančią pereiti tos krypties eismo pusės važiuojamąją kelio dalį pėsčiąją V. K., ją parbloškė, taip padarydamas V. K. kūno sužalojimus, nuo kurių V. K. žuvo.
Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. sausio 29 d., apie 05.40 val., vairavo jam priklausantį automobilį "Toyota Rav4", Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, nuo Respublikos gatvės, link centro, iš garažų, link Mindaugo gatvės, maždaug 40-50 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, buvo dulksna, perėjoje nieko nebuvo, ramiai važiavo ir nepastebėjo. Pajuto smūgį, sustojo. Jam pasirodė, kad kai perėją pravažiavo ir tada pajuto smūgį, bet specialistas - ekspertas nustatė, kad įvykis buvo perėjoje. Tikriausiai automobilis dar pavažiavo į priekį ir to įvertinti negali, nes taip netikėtai, kol sureagavo. Sustojo, įjungė avarinį, priėjo prie nukentėjusiosios, paėmė jos ranką, lyg pulsas ir buvo. Nesugebėjo paskambinti 112 dėl nervinio sukrėtimo, dėl šoko. Sustojo bendradarbis, kuris iškvietė policijos ekipažą, kurie iškvietė greitąją. Vairavimo stažas kaltinamojo virš 20 metų. Turi teisę vairuoti tik lengvąjį automobilį. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus. Tuo metu sankryžoje blyksėjo geltonas šviesoforo signalas, sankryža buvo nereguliuojama. Suprato, kad šviesoforas neveikiantis, kad jis išjungtas, kad nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nelėtino greičio, nes nieko nematė perėjoje. Važiavo trečia eismo juosta, kurioje buvo tamsu. Pagal jo važiavimo kryptį, pėsčioji turėjo eiti iš dešinės pusės, iš parduotuvės „Maxima“ pusės. Pajuto smūgį ir atrodo, kad jis pertrenkė. Kliudė automobilio dešine puse, ties „fara“. Atsiprašė nukentėjusiųjų, labai gailisi, atlygino 5000 eurų žalos, su nukentėjusiaisiais susitaikė, susitarė atlyginti per 3 mėnesius dar 8000 eurų žalos. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:
pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2018-01-29 apie 05.40 val. S. S., vairuodamas jam priklausantį automobilį Toyota Rav 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelyje Aristava - Kėdainiai - Cinkiškis 8 km., Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus gatvėje, važiuojamojoje kelio dalyje (tiksliai kur tikslinama) partrenkė pėsčiąją V. K., kuri eismo įvykio metu žuvo. Pirminiai duomenimis vairuotojas blaivus (1 tomas, b. l. 1-2).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo M. S. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 tomas, b. l. 6).
2018-01-29 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta - kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 8 km. 959.5 m, Kėdainiai, J. Basanavičiaus g. ties namu Nr. 120. Kelių eismo įvykio rūšis - užvažiavimas ant pėsčiojo. Eismo reguliavimo būdas - nereguliuojama sankryža, kuri reguliuojama kelio ženklais ir kelio ženklinimu, kelio ženklai galiojimo zonoje: kilometrinis ženklas (KET 1 pr. 620), pagrindinis kelias (KET 1 pr. 201), duoti kelią (KET 1 pr. 203), apvažiuoti iš dešinės (KET 1 pr. 407), pėsčiųjų perėja (KET 1 pr. 534). Matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje tamsiu paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus - 50 m., tolimųjų šviesų žibintus - 100 m. Užfiksuota automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vieta kelio atžvilgiu, kitų rastų daiktų išsidėstymas. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti ir paimti daiktai, išvardinti protokole, kurie 2018-03-21 grąžinti N. K. (1 tomas, b. l. 9-24, 66-87, 103). Laikmena CD kompaktinis diskas (1 tomas, b. l. 135).
2018-01-29 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Toyota RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) fiksuoti jo apgadinimai (1 tomas, b. l. 27-31).
2018-01-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog S. J. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 35-37), kuris 2018-03-26 grąžintas S. J. (1 tomas, b. l. 128).
2018-02-01 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad S. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 tomas, b. l. 88).
nukentėjusiojo A. K. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad gyveno su žmona N. Z. K. ir dukra V. K. viename bute Kėdainiai, J. Basanavičiaus gatvėje. Dukra savo šeimos sukūrusi neturėjo. Vaiva dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)", kuris yra Kaune, Raudondvario pl. 2018-01-29, apie 05.30 val. ji išėjo iš namų į darbą. Apie 08.10 min. į namus atėjo policijos pareigūnas ir pranešė, kad eismo įvykyje žuvo jų dukra V. K.. Po keliolikos minučių grįžo po rytinio pasivaikščiojimo žmona, kuriai pasakė apie šią nelaimę. Kitą dieną dukrą atsiėmė iš Kauno morgo, o 2018-02-01 ją palaidojo. Dėl dukters V. K. žūties eismo įvykio metu patyrė turtinę ir neturtinę žalą. (1 tomas, b. l. 90, 92)
nukentėjusiosios N. Z. K. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad su sutuoktiniu A. K. bei dukra V. K. gyveno kartu. 2018-01-29, apie 05.30 val. dukra išėjo iš namų į darbą. Apie 08.20 val. po rytinio pasivaikščiojimo grįžo namo ir sužinojo iš sutuoktinio, kad eismo įvykyje žuvo dukra V. K.. Patyrė didelį stresą ir skausmą, nes viskas įvyko netikėtai, o dukra buvo gana jauna ir energinga moteris. Bendraujant su kaimynais sužinojo, kad viena moteris iš gretimo namo E. M., važiuodama į darbą, kelios akimirkos po eismo įvykio pravažiavo pro šią vietą, įsidėmėjo kelias jai įstrigusias aplinkybes. Ji taip pat nurodė, kad yra moteris, kuri galimai kažką matė. Buvo, jai patariant, nuėjusi prie PC "Maxima", kalbėjosi su gėlininke ir sužinojo, kad tai turėtų būti PC "Maxima" darbuotoja, vardu A. Vėliau ji nuėjo į PC "Maxima", surado ją ir išsiaiškino, kad ji eismo įvykio metu buvo netoli nelaimės vietos. Ji bendrais bruožais papasakojo, kad girdėjo stabdymo garsą automobilio, kuris partrenkė ir mirtinai sužalojo jos dukrą. Ji dėl dukters V. K. žūties eismo įvykio metu patyrė turtinę ir neturtinę žalą. (1 tomas, b. l. 99-102).
liudytojos E. M. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad 2018-01-29, apie 06.30 val. vairavo savo automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išvažiavo į Rasos g., privažiavo šviesoforu reguliuojamą sankryžą su J. Basanavičiaus g. Tuo metu šviesoforo sekcijoje dar mirksėjo geltono signalo šviesa, sankryža buvo nereguliuojama. Pastebėjo sankryžoje ties pėsčiųjų salele 2 policijos tarnybinius automobilius su skiriamaisiais ženklais-vienas stovėjo vienoje pėsčiųjų salelės pusėje, o kitas priešingos krypties eismo pusėje. Prieš salelę buvo sustojęs greitosios med. pagalbos automobilis. Sankryžoje stovėjo tamsios spalvos visureigis, modelio ir valst. numerių neįsidėmėjo. Atsargiai suko kairėn į J. Basanavičiaus g. ir pamažu stebėjo, kas čia įvykę. Matė važiuojamoje dalyje gulintį moterišką išskleistą lietsargį, kuris gulėjo apie 50-60 metrų už sankryžos su Rasos g., 1-oje eismo juostoje. Nesustojusi nuvažiavo toliau kryptimi link darbo, dirba (duomenys neskelbtini). Vėliau po 2 dienų, jos nedarbo dieną, viena kaimynė besikalbant pasakė, kad avarijoje žuvo joms pažįstamos N.s dukra. Ketvirtadienį, berods vasario 1d. ji nuvyko į šarvojimo salę, kur buvo pašarvota eismo įvykyje žuvusi N. dukra V. K., pareikšti N. užuojautą. Jai pasakė, kad tą lemtingą rytą maždaug 40 min. po eismo įvykio važiavo pro šalį ir matė dar ant kelio gulintį moterišką lietsargį. Po kurio laiko N. jai paskambino ir paklausė ar nesupyks, jei paminės ją kaip asmenį, kuris gali pateikti duomenų policijos pareigūnui, atliekančiam šio eismo įvykio tyrimą. Ji neprieštaravo, sutiko. Paties eismo įvykio nematė, pro langus šio įvykio taip pat nepastebėjo, nes ryte dažniausiai skuba išsiruošdama, o langai būna užtraukti (1 tomas, b. l. 106).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog V. K. mirė nuo galvos-kaklo traumos su pailgųjų smegenų pažeidimu. V. K. mirtis galėjo įvykti prieš 1-3 paras iki jos lavono tyrimo. V. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nėra. Muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje, odos nubrozdinimai kairiame klube, kairėje šlaunyje, abiejuose keliuose, kairės pusės dubens kaulų lūžimai, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai, aortos, kairio plaučio plyšimai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, jungties tarp kaukolės ir kaklo slankstelių nutraukimas su pailgųjų smegenų pažeidimu V. K. padaryti po kontaktų su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti autoavarijos metu ją sužalojant kaip pėsčiąją. Sužalojimai padaryti tuoj pat prieš mirtį (1 tomas, b. l. 115-120).
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos pateiktoje pažymoje Nr. M6-223 nurodyta, kad Kėdainiuose, J. Basanavičiaus ir Rasos g. sankryžos šviesoforai veikė tokiu režimu:
1) Nuo 06.30 val. iki 21.00 val. šviesoforas veikė darbiniu režimu, t. y. besikeičiantys raudonos ir žalios spalvos signalai.
2) Nuo 21.00 val. iki 06.30 val. šviesoforas veikė mirksinčio geltono signalo režimu.
Minimu metu jokių gedimų šios sankryžos šviesoforinės signalizacijos sistemoje nebuvo. Šį sankryža nėra stebima vaizdo kameromis, todėl filmuotos medžiagos nėra (1 tomas, b. l. 130).
Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta:
1) Šio eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks: automobilis „Toyota RAV 4“, važiuodamas Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatve, trečioje eismo juostoje, priekinės dalies dešine puse, apie 0.5 m atstumu nuo dešiniojo gabarito, partrenkė pėsčiųjų perėjoje buvusią pėsčiąją. Po smūgio pėsčioji buvo nublokšta į priekį automobilio važiavimo kryptimi, o automobilis „Toyota RAV 4“, pavažiavęs į priekį, buvo sustabdytas taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane.
2) Nustatyti, koks buvo automobilio „Toyota RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo greitis prieš susidūrimą su pėsčiąja, iš turimų duomenų negalima. Vairuotojo nurodomas greitis- 50 km/h yra tikėtinas.
3) Tikėtina, kad pėsčioji buvo partrenkta Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, 3-ioje eismo juostoje, skirtoje važiuoti Aristavos k. link, pėsčiųjų perėjoje prieš sankryžą su Rasos gatve, apie 9.2 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.
4) „Toyota RAV 4“ vairuotojas S. J., važiuodamas paties nurodytu 50 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę sustoti neprivažiavęs pėsčiosios partrenkimo vietos, mažindamas greitį, kai pėsčioji įžengė į kelio važiuojamąją dalį.
5) Tikėtina, kad automobilio „Toyota RAV 4“, vairuotojo S. J. veiksmai, - važiuodamas 50 km/h greičiu ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ar nesustojo bei partrenkė pėsčiųjų perėjoje buvusią pėsčiąją,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui.
6) Iš tyrimui pateiktų duomenų nustatyti kada ir kaip eismo įvykio metu buvo stabdomas automobilis „Toyota RAV 4“, negalima.
7) Jeigu pėsčioji V. K. ėjo ramiu tempu, tai tuo momentu, kada pėsčioji įžengė į važiuojamąją gatvės dalį, automobilis „Toyota RAV 4“, važiuodamas 50 km/h greičiu, buvo ne mažesniu nei 93.9 m atstumu nuo partrenkimo vietos, jeigu bėgo greitu tempu- ne mažesniu nei 36.7 m atstumu.
8) Jeigu pėsčioji V. K. ėjo automobiliui iš kairės, jos veiksmai,- įžengė nuo skiriamosios juostos į važiuojamąją dalį, kada vairuotojas jau neturėjo techninės galimybės išvengti partrenkimo stabdydamas, -turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
9) Grėsmė eismo saugumui šioje kelių eismo situacijoje iškilo tuo metu, kai pėsčioji įžengė į J. Basanavičiaus gatvės važiuojamąją kelio dalį (1 tomas, b. l. 148-153).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos eksperto D. T. paaiškinimais, kur jis parodė, kad įvertinus V. K. padarytų sužalojimų pobūdį (dauguma išorinių ir vidinių sužalojimų yra kairėje kūno pusėje), V. K. batuose padarytus pažeidimus bei susipažinus su automobilio „Toyota RAV 4“ apgadinimais, labiausiai tikėtina, kad V. K. pirminį smūgį atsikišusiomis automobilio dalimis gavo į kairę kūno pusę (1 tomas, b. l. 155-156).
Iš byloje esančio draudimo bendrovės Ergo Insurance Se Lietuvos filialo pranešimo apie draudimo išmoką, matyti, jog N. Z. K. išmokėta 5000 eurų neturtinė žala (2 tomas, b. l. 41, 42).
Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018-12-31 pranešimo matyti, jog nukentėjusiesiems N. Z. K. ir A. K. išmokėta po 24261,00 eurų kiekvienam vienkartinės draudimo išmokos apdraustajai V. K. mirus (2 tomas, b. l. 79).
2019 m. sausio 15 d. susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais asmenimis susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo, kaltinamasis nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (2 tomas b. l. 100)
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. asmens žūties. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (žr. LAT nutartis byloje Nr. 2K-38/2008). Kaltininko veika laikoma susijusi priežastiniu ryšiu su pasekmėmis tada, kai jam laikantis KET reikalavimų, o kitiems dalyviams jas pažeidus, eismo įvykis neįvyktų. Taigi, šioje byloje būtina įvertinti abiejų eismo dalyvių pažeidimų reikšmę pasekmių atsiradimui.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo S. J. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis 2018 m. sausio 29 d., apie 05.40 val. Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. ties sankryža su Rasos g., kryptimi nuo Respublikos g. link Mindaugo g., trečioje eismo juostoje vairuodamas automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, esant tamsiam paros metui, artėdamas prie dirbtiniu apšvietimu apšviestos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje įėjusį pėsčiąjį, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, nepraleido iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį bebaigiančią pereiti tos krypties eismo pusės važiuojamąją kelio dalį pėsčiąją V. K., ją parbloškė, taip padarydamas V. K. kūno sužalojimus, nuo kurių V. K. žuvo, yra surinkta pakankamai.
Kaltinamasis kaltu prisipažino, taip pat jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: specialistų išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais. Eismo įvykio metu žuvimo faktą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Kaltinime nurodyto eismo įvykio mechanizmą patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), išvadų 5-ame punkte nurodoma: tikėtina, kad automobilio „Toyota RAV 4“, vairuotojo S. J. veiksmai, - važiuodamas 50 km/h greičiu ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ar nesustojo bei partrenkė pėsčiųjų perėjoje buvusią pėsčiąją- techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui.
Taigi, įvertinus kaltinamojo parodymus, specialistų išvadas, rašytinius įrodymus, kurie yra nuoseklūs ir neprieštarauja vieni kitiems, teismas sprendžia, iš tiesų pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo kaltinamojo veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Teismas neabejoja, tuo, kad kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę ir turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti pasekmes, sukėlė eismo įvykį dėl kurio žuvo žmogus. Todėl S. J. veiksmai yra nusikalstami ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, apibūdinantis vairuotojo, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. S. J. nebuvo atidus, dėmesingas bei atsakingas, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymą, dėl kurio kilo atitinkami padariniai – žuvo žmogus. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamasis pagal savo asmenines savybes, buvusias eismo bei oro sąlygas bei būdamas atidus ir dėmesingas, galėjo teisingai vertinti situaciją, t. y. turėjo ir galėjo numatyti, kad neatidumas bei nedėmesingumas gali lemti veiką, dėl kurios gali kilti BK numatyti padariniai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Pagal BK 38 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, neteistas (1 tomas b. l. 101), administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai (1 tomas, b. l. 132, 2 tomas b. l. 64). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo padarytą veiką, atlygino dalį žalos, dėl kitos žalos dalies atlyginimo susitarė su nukentėjusiaisiais, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, nukentėjusieji pasirašė susitaikymo protokolą, susitarė dėl likusios žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kaltinamasis anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui (BK 38 straipsnio 2 dalis), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis. Todėl sutinkamai su LR BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Kadangi S. J. pritaikytas BK 38 straipsnis, prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nesvarstytinas (2 tomas, b. l. 56).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ko pasekoje žuvo žmogus, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, ankščiau jis nėra baustas už jokį administracinį teisės pažeidimą, tarp jų ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytas KET pažeidimas nebuvo šiurkštus, nors ir sukėlė sunkias pasekmes, todėl teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo S. J. vertinti kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, jis yra dirbantis, nurodė, jog jo darbas susijęs su teise vairuoti transporto priemones, nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, o būtent dėl nusikalstamo nerūpestingumo, anksčiau neteistas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad netekus teisės vairuoti transporto priemonių, o tuo pačiu galimai ir darbo, būtų apsunkintas žalos atlyginimas, kas šiuo atveju pažeistų nukentėjusiųjų interesus.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Automobilis, kurį vairuodamas S. J. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovės Ergo Insurance Se Lietuvos filialas. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu ir draudimo bendrovė atlygino N. Z. K. 5000 eurų neturtinę žalą (2 tomas, b. l. 41, 42).
Nukentėjusieji N. Z. K. ir A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai po 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajai N. Z. K. priteisti 8156,66 eurus turtinės žalos ir 900 eurų bylinėjimosi išlaidas (2 tomas, b. l. 46-54).
Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013).
2019 m. sausio 15 d. teismui pateiktas susitaikymo protokolas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais asmenimis susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Tai yra atlygino 5000 eurų ir susitarė atlyginti dar 8000 eurų žalos kartu su bylinėjimosi išlaidomis per 3 mėnesius (2 tomas b. l. 100) Taip pat iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2018-12-31 pranešimo matyti, jog nukentėjusiesiems N. Z. K. ir A. K. išmokėta po 24261,00 eurų kiekvienam vienkartinės draudimo išmokos apdraustajai V. K. mirus.
Nukentėjusiųjų atstovas advokatas V. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog susitarė su kaltinamuoju dar dėl 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, į kurią įskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, o dėl civilinio ieškinio likusios dalies - neturtinės ir turtinės žalos atsisako. Esant tokiai situacijai civilinių ieškovų N. Z. K. ir A. K. civilinio ieškinio atsisakymas priimamas ir procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.
Dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei kitų procesinių klausimų
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos. (1 tomas, b. l. 135)
Automobilį Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu grąžintą S. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininko žinioje. (1 tomas, b. l. 109-110)
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas: netaikytas.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis). (1 tomas, b. l. 168-169)
Proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (viso 12,12 Eur), priteisti iš kaltinamojo S. J. valstybės naudai (BPK 105 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
S. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti S. J., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Patvirtinti 2019 m. sausio 15 dienos susitarimą baudžiamojoje byloje, sudarytą tarp kaltinamojo S. J. ir nukentėjusiųjų A. K. ir N. Z. K., kuriuo jie susitarė, kad kaltinamasis S. J. įsipareigoja per 3 (tris) mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos (2019 m. sausio 15 dienos) sumokėti bendrai nukentėjusiesiems 8000 eurų (aštuonis tūkstančių eurų) neturtinės žalos su advokato išlaidomis.
Civilinių ieškovų ir nukentėjusiųjų A. K. ir N. Z. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priimti ir procesą dėl šio ieškinio nutraukti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį Toyota RAV 4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu grąžintą S. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti savininko žinioje. Voką su kompaktiniu disku, su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos
Priteisti iš S. J. 12,12 Eur (dvylika eurų 12 ct) proceso (pašto) išlaidų valstybės naudai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).