- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-249-300/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- L. S.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nuteista 30 MGL (1129 Eur) dydžio bauda.
Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį L. S. išteisinta, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
L. S. nuteista už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą laikė, gabeno ir panaudojo, o būtent: tyrimo metu nenustatytoje vietoje tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2013-07-09, siekdama pagrįsti turimo didesnės nei 500 MGL vertės turto įgijimą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės už tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00400-11 jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, atgaline data surašė 1994-07-23 dovanojimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad S. J. jai dovanoja 250000,00 Lt, ir šią sutartį, kaip tariamos dovanos gavėja (tariama apdovanotoji), patvirtinusi savo parašu ir sutartyje už S. J., kaip tariamą dovanotoją, pasirašius tyrimo metu nenustatytam asmeniui, taip pagamino netikrą dokumentą; po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, minėtą žinomai netikrą dokumentą – 1994-07-23 dovanojimo sutartį ji laikė su savimi ir 2013-08-05, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gabeno į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini), ten šį žinomai netikrą dokumentą – 1994-07-23 dovanojimo sutartį panaudojo, 2013 m./ rugpjūčio 5 d. 14.50 val. jį pateikdama tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00400-11 atliekančiam (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji L. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. (turėtų būti kovo 9 d.) nuosprendžio dalį, kuria ji buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį – ją išteisinti, neįrodžius, kad ji pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą laikė, gabeno ir jį panaudojo, o kitą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 20 d. (turėtų būti kovo 9 d.) nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, kad teismas nustatė ir nuosprendyje nurodė, jog 1994 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartį pasirašė ne S. J., tačiau, pasak nuteistosios, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nenagrinėtos aplinkybės, ar S. J. turėjo tokio turto, ar jį galėjo dovanoti, ar buvo dovanojami jai pinigai ir kitas turtas. Nuteistosios įsitikinimu, teismas tik konstatavo, kad 1994 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartis tarp S. J. ir L. S. turi dokumentui keliamus reikalavimus, o jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. pateikta informacija laikytina neteisinga, kadangi eilutėje „J. S.“ pasirašė ne nurodytas asmuo, o kitas asmuo, kurio nustatyti negalima, todėl dovanojimo sutartis laikytina netikru dokumentu. Pažymi, kad teismo nurodoma aplinkybė, jog sutartyje pasirašė ne S. J., niekaip neįrodo aplinkybės, jog toks dovanojimas nebuvo įvykęs ir kad dovanojimo sutartyje yra, priešingai, nei teismas mano, teisingi, tikrovę atitinkantys duomenys. Mano, kad teismas nesigilino į ikiteisminio tyrimo metu atliktą kratą pas ją, nevertino viso S. J. palikto turto dukrai, o būtent gyvenamojo namo, antikvaro, buto, automobilių, todėl teigia, kad teismo išvada yra akivaizdžiai priešinga byloje esantiems įrodymams. Taip pat nurodo, kad teismas daro nepagrįstą ir klaidingą išvadą, kad L. S. šį dokumentą surašė turėdama tikslą išvengti baudžiamosios atsakomybės pradėtoje baudžiamojoje byloje, kadangi teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodyta, tai pripažino ir prokuratūra, ir teismas, jog L. S. turi ir pragyvena iš legaliai gauto palikimo ir dukros siunčiamų pinigų dėl anūko priežiūros ir gyvenimo su nuteistąja, todėl, apeliantės įsitikinimu, teismo argumentai ne tik nepagrįsti, bet ir iškreipiantys įrodymus. Apibendrindama tai, kas paminėta, nurodo, kad dovanojimo sutartyje yra surašyti tikrovę atitinkantys duomenys, todėl net neanalizavus, netyrus šių duomenų ir jų tikrumo, ją pripažinti kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, yra negalima.
Apeliacinio proceso metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistoji L. S., nesutikdama su apkaltinamuoju Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, apeliaciniame skunde tvirtina, kad ji nepagamino, nelaikė, negabeno bei nepanaudojo žinomai netikro dokumento, nes šiame dokumente – dovanojimo sutartyje, yra surašyti tikrovę atitinkantys duomenys.
Vis dėlto teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, nuteistosios apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais bei deklaratyviais. Patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, laikėsi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 300 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai.
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013).
Byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais duomenimis – 2013-08-05 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad L. S. pagal 2013-07-31 reikalavimą pateikė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00400-11 atliekančiam pareigūnui 1994-07-23 dovanojimo sutarties, sudarytos tarp L. S. ir S. J., originalą (1 t., 109–110 b. l.); 2013-11-21 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta L. S. pateikta 1994-07-23 dovanojimo sutartis. Dokumento pavadinimas „Dovanojimo sutartis“. Tekstas surašytas pirmuoju asmeniu S. J. vardu ir nurodyta, kad jis dovanoja dukrai L. S. 250000 Lt. Po tekstu yra rankraščiu užrašyta „S. J.“ ir šalia padėtas parašas, taip pat parašyta „S. L.“ ir padėtas parašas (1 t., 111–112 b. l.); Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2013-09-30 specialista išvada Nr. 11Š-168(13), kurioje konstatuota, kad tirti pateiktoje 1994-07-23 dovanojimo sutartyje eilutėje „J. S.“ pasirašė ne S. J., o kitas asmuo. Nustatyti, ar 1994-07-23 dovanojimo sutartyje eilutėje „J. S.“ pasirašė L. S. ar kitas asmuo, nebuvo galima, dėl priežasčių nurodytų tiriamojoje dalyje 1.1 punkte (1 t., 137–138 b. l.); Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-01-26 ekspertizės aktu Nr. 11-2353 (14), kuriame nurodyta, kad 1994 m. liepos 23 d. dovanojimo sutarties eilutėje „J. S.“, pasirašė ne S. J.. Nustatyti, ar pasirašė L. S., negalima (3 t., 88-91 b. l.); liudytojų, specialisčių R. P. ir A. J. parodymais (3 t., 39, 47–48 b. l.); pačios nuteistosios pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kai ji parodė, kad sutartį surašė ji, bet pasirašė S. J. ir ji nedavė pasirašyti kitam asmeniui (3 t., 56 b. l.) – nustatyta, kad apeliantė, pradėjus jos atžvilgiu ikiteisminį tyrimą pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, siekdama pagrįsti piniginių lėšų turėjimą, ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00400-11 atliekančiam (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnui pateikė dovanojimo sutartį, iš kurios matyti, kad 1994 m. liepos 23 d. S. J. dovanoja savo dukrai L. S. iš savo santaupų 250 000 Lt (1 t., 112 b. l.), nors, kaip kategoriškai konstatuota specialisto išvadoje ir ekspertizės akte, 1994 m. liepos 23 d. dovanojimo sutarties eilutėje „J. S.“, pasirašė ne S. J..
Vadinasi, nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad 1994 m. liepos 23 d. dovanojimo sutarties tarp S. J. ir L. S. turinyje yra įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, kadangi eilutėje „J. S.“ pasirašė ne joje nurodytas, o kitas asmuo, nors apeliantė ir teigė, kad pasirašė būtent jis, o ji tik surašė sutarties tekstą.
Įvertinusi byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistosios L. S. pagrindinis tikslas, pagaminus netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą laikius, gabenus bei panaudojus, buvo siekis pagrįsti piniginių lėšų turėjimą, ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00400-11, ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tai ji galėjo padaryti tik jai inkriminuotais veiksmais.
Kartu pažymima tai, kad netikro dokumento – dovanojimo sutarties, pagaminimo, laikymo, gabenimo bei galiausiai panaudojimo faktas rodo, kad disponavimas minėta klastote nebuvo vien tik formalaus pobūdžio, bet susijęs su nuteistosios ketinimais įtvirtinti teisinėje apyvartoje apgaulingus duomenis jos atžvilgiu pradėtoje baudžiamojoje byloje, kurios baigties, šio netikro dokumento pateikimo metu, apeliantė nežinojo ir žinoti negalėjo. Dėl to darytina išvada, kad L. S. veiksmai buvo pavojingi ir priešingi valdymo tvarkai, kurios apsaugai ir yra skirta BK 300 straipsnio 1 dalis. Nekelia abejonių ir tyčinis padarytos nusikalstamos veikos pobūdis.
Atsakant į esminį nuteistosios apeliacinio skundo teiginį, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nagrinėtos aplinkybės, ar S. J. turėjo tokio turto, ar jį galėjo dovanoti, ar buvo dovanojami jai pinigai ir kitas turtas, pažymima, kad nustačius netikro dokumento – dovanojimo sutarties, pagaminimo, laikymo, gabenimo ir, galiausiai, panaudojimo faktą, tai įtakos ir reikšmės jos veikos juridinei kvalifikacijai neturi.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl L. S. kaltės jai atlikus inkriminuotus veiksmus, todėl tenkinti nuteistosios L. S. apeliacinį skundą, jame išdėstytais motyvais, ir ją išteisinti, nėra teisinio pagrindo, dėlto nuteistosios apeliacinis skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistosios L. S. apeliacinį skundą atmesti.