Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalstata“ ir atsakovės viešosios įstaigos „Artkomas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16583-214/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kalstata“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Artkomas“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Byloje kilo ginčas dėl vienos iš šalis nuostolių, kurie susidarė nagrinėjant ginčą ikiteisminėje stadijoje, atlyginimo.

Dėl atsakovės VšĮ „Artkomas“ apeliacinio skundo

17. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka. Teismas neturi pagrindo vadovautis atsakovės nurodyta kasacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018, kadangi, visų pirma, skiriasi nagrinėjamos bylos ir nurodytos bylos faktinės aplinkybės ir teisinių santykių pobūdis (darbo santykius reguliuoja specialūs įstatymai). Antra, ieškovė savo teisių pažeidimą kildina iš civilinių teisinių santykių prašydama priteisti nuostolius, kuriuos ji patyrė nagrinėjant jos ir atsakovės ginčą ikiteisminėse institucijose, kai tokiam ginčui spręsti nėra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka (CK 1.1 straipsnio 1, 3 dalys). Todėl nagrinėjamam ginčui spręsti vadovautis pagal analogiją Darbo kodekso normomis (DK 217 straipsnio 3 dalis) nėra teisinio pagrindo.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovės teisių pažeidimas kildinamas iš delikto, t. y. ieškovės patirtų nuostolių nagrinėjant atsakovės VšĮ „Artkomas“ skundą prieš ieškovę Statybos produkcijos sertifikavimo centre, o vėliau – ir Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje. Tai yra ieškovė prašo priteisti iš atsakovės turtinius nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl atsakovės kaltės pastarajai nepagrįstai apskundus ir įtraukus ieškovę į ginčą su trečiaisiais asmenimis. Ieškovės reikalavimas grindžiamas CK šeštos knygos nuostatomis, reglamentuojančiomis asmenų civilinę atsakomybę.

19. Todėl sutiktina su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir paminėtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-502-1269-09 (Administracinė jurisprudencija. 2009, 18), išaiškinimais, kad dėl patirtų nuostolių (atstovavimo išlaidų) priteisimo nagrinėjant ieškovės ginčą ikiteisminėse institucijose, kai šis ginčas nepasiekė teismo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka.

Dėl civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų

20. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017).

21. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą praktiką).

22. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri susidarė jai ginantis nuo atsakovės nepagrįstų kaltinimų ikiteisminėse ginčą nagrinėjančiose institucijose, t. y. turėtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

23. Atsakovė VšĮ „Artkomas“, prašydama atmesti ieškovės ieškinį, nurodė, kad ji pagrįstai kreipėsi į Statybos produkcijos sertifikavimo centrą su prašymu įvertinti UAB „Agentus“, UAB „Kalstata“ ir UAB „Statybų vizija“ veiksmus, bei pritaikyti šioms bendrovėms atitinkamas sankcijas, nes garantiniu laikotarpiu buvo nustatyti statybos darbų defektai atsakovės statybos objektuose, o rangovai, tame tarpe ir ieškovė, juos ištaisyti atsisakė. Toks atsakovės pažeistų teisių gynimo pasirinktas būdas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise ar nepakankamai atidus ir rūpestingas elgesys, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais. Nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio. Todėl ieškovės ieškinys turi būti atmestas nenustačius visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

24. Teismas atmeta minėtus apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Argentus“, ieškovė UAB „Kalstata“ ir UAB „Statybų vizija“ 2014 m. vasario 13 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį. Šia sutartimi šalys susitarė sujungti potencialą ir kartu dalyvauti VšĮ ,,Artkomas“ skelbtame supaprastintame atvirame konkurse pastato rekonstrukcijai. Sutarties 3.1.1 punkte nurodyta, kad jungtinės veiklos atsakingasis partneris yra UAB „Agentus“. Partneriai susitarė, kad UAB „Agentus“ atlieka 80 proc., UAB „Kalstata“ ir UAB „Statybų vizija“ – po 10 proc. pirkimo dokumentų techninėje užduotyje numatytų darbų. Už sutarties su užsakovu nevykdymą partneriai atsako solidariai (Sutarties 3.1.4 p.). Kiekvienas partneris prisiima išlaidas ir atsakomybę, kiek tai numatyta pagal jo funkcijas (Sutarties 3.2 p.). (1 t., b. l. 9–11).

26. Užsakovė VšĮ „Artkomas“ (atsakovė) ir UAB „Agentus“ (Rangovas) 2014 m. balandžio 7 d. pasirašė darbų rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo per sutartyje nustatytus terminus atlikti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus.

27. Užsakovė 2017 m. vasario 8 d. kreipėsi į Statybos produkcijos sertifikavimo centrą su prašymu įvertinti rangovų UAB „Agentus“, UAB „Kalstata“ ir UAB „Statybų vizija“ veiksmus, kadangi užsakovė statybų eigoje užfiksavo darbų kokybės trūkumus. Sertifikavimo komisija 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu rangovų UAB „Kalstata“ ir UAB „Statybų vizija“ atžvilgiu ginčą nutraukė, nes nustatė, jog jie nevykdė pastatų kapitalinio remonto darbų.

28. Užsakovė, nesutikdama su sertifikavimo komisijos sprendimu, pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Pastaroji 2017 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, jog sertifikavimo centras pagrįstai nutraukė svarstymą dėl UAB „Kalstata“ ir UAB „Statybų vizija“, nes jos nevykdė rekonstrukcijos darbų. (1 t., b. l. 22–27).

29. Minėtas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas teismui nebuvo apskųstas, todėl jis šiai dienai yra galiojantis. Apeliantės vertinimu, kadangi tiek partnerių jungtinės veikos sutartyje, tiek įstatyme numatyta, jog jungtinės veiklos partnerių atsakomybė yra solidari, todėl atsakovė į skundus nagrinėjantį sertifikavimo centrą su prašymu įvertinti visų trijų rangovų veiksmus kreipėsi pagrįstai.

30. Pažymėtina, kad kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

31. Minėta, kad atsakovė (užsakovė) VšĮ „Artkomas“ ir UAB „Agentus“ (Rangovas) 2014 m. balandžio 7 d. pasirašė dvišalę darbų rangos sutartį. Šios sutarties 5.6 punkte nurodyta, kad rangovas, dalį darbų perduodamas subrangovams, yra atsakingas už subrangovo, jo įgaliotų atstovų ir darbuotojų veiksmus arba neveikimą taip, kaip atsakytų už savo paties veiksmus ar neveikimą. Taigi, šioje darbų rangos sutartyje kiti asmenys nenurodyti į ją neįtraukti, minėtas sutarties 5.6 punktas aiškiai nurodo, kas yra atsakingas už rangovo, subrangovo ir kitų asmenų veiksmus, todėl reikšti pretenzijas tretiesiems asmenims (tame tarpe ir ieškovei) dėl netinkamų darbų atlikimo ar bandyti varžyti kitaip jų teises (kaip šiuo atveju nusprendė atsakovė) nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

32. Be to, paminėtam kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į rangos sutarties 13.1 punktą, kuriuo sutarties šalys susitarė dėl kilusių ginčų sprendimo tvarkos. Minėtu sutarties punktu šalys susitarė, kad visus ginčus stengsis išspręsti derybomis. Kilus ginčui, sutarties šalys raštu išdėsto savo nuomonę kitai šaliai ir pasiūlo ginčo sprendimą. Gavusi pasiūlymą ginčą spręsti derybomis, šalis privalo į jį atsakyti per 30 dienų. Ginčas turi būti išspręstas per ne ilgesnį nei 60 dienų terminą nuo derybų pradžios. Jei ginčo išspręsti derybomis nepavyksta, arba, jei kuri nors šalis laiku neatsako į pasiūlymą ginčą spręsti derybomis, kita šalis turi teisę, įspėdama apie tai kitą šalį, pereiti prie kito ginčų sprendimo procedūros etapo. Visi ginčai, kylantys dėl šios sutarties ar su ja susiję, nepavykus jų išspręsti derybų būdu, sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

33. Į bylą nepateikta duomenų, kad atsakovė laikėsi sutartos ginčų sprendimo tvarkos, t. y. dalyvavo derybose, aiškinosi dėl kieno kaltės neatlikti arba netinkamai buvo atlikti darbai ir kt. Todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovė minėtą sutarties nuostatą pažeidė.

34. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad po atsakovės kreipimosi į sertifikavimo centrą, UAB Agentus“ 2017 m. kovo 24 d. rašte, adresuotame ieškovei UAB „Kalstata“ nurodė, jog ginčo objektuose atlikti darbai, dėl kurių užsakovė kelia pretenzijas, įėjo į veiklos partnerio UAB „Agentus“ darbų apimtį ir kad UAB „Agentus“ prisiima visą atsakomybę dėl užsakovės pareikštų pretenzijų. Minėta aplinkybė atsakovei buvo žinoma dar iki 2017 m. balandžio 5 d. sertifikavimo komisijos sprendimo, tačiau atsakovė savo skundo ieškovės atžvilgiu neatsisakė, su komisijos sprendimu nesutiko ir apskundė jį Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. birželio 14 d. sprendimu atsakovės skundą atmetė kaip nepagrįstą.

35. Taigi atsakovė, savo argumentus grįsdama nurodytomis jungtinės veiklos sutarties bei CK 6.975 straipsnio nuostatomis dėl jungtinės veiklos dalyvių (partnerių) solidarios atsakomybės, pažeisdama rangos sutarties ginčo sprendimo tvarką, dėl nuostolių atlyginimo į teismą nesikreipė, tačiau pasirinko kitą, sutartimi nenumatytą ir tinkamai ieškovės atžvilgiu nepatikrintą savo teisių gynimo būdą, kurį ikiteisminį ginčą nagrinėjusios institucijos ieškovės ir UAB „Statybų vizija“ atžvilgiu pripažino nepagrįstu.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad sertifikavimo centro viena iš funkcijų – statybos veiklos rangovų atestavimas, teisės aktų nustatyta tvarka išduoti kvalifikacijos atestatus, taikyti poveikio priemones. Tai reiškia, kad atsakovė, nespręsdama ginčo derybų keliu, nesiaiškindama visų aplinkybių, iš karto siekė apriboti visų partnerių, tarp jų ir ieškovės UAB „Kalstata“ veiklą. Tokią aplinkybę nustatė ir Statybų produkcijos sertifikavimo centras, išvadoje nurodydamas, kad pareiškėja VšĮ „Artkomas“ nenurodė, kokie konkrečiai darbai yra susiję su UAB „Kalstata“, tik rėmėsi solidaria partnerių atsakomybe numatyta Jungtinės veiklos sutartyje, kad UAB „Kalstata“, kaip statybos darbų subjektas, nėra atsakingas dėl kitų subjektų atliktų darbų kokybės; tuo atveju, jeigu užsakovas kreiptųsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo, tuomet galėtų remtis CK 6.975 straipsnio nuostatomis (1 t., b. l. 5–6).

37. Pažymėtina, kad atsakovė ir toliau elgėsi neapdairiai, kaip jau minėta nesutiko su sertifikavimo centro išvada nutraukti svarstymą dviejų partnerių atžvilgiu, apskundė sprendimą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Savaime suprantama, kad gindamasi nuo nepagrįstų kaltinimų, UAB „Kalstata“ patyrė išlaidas, nes jai prireikė teisininkų pagalbos.

38. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir šios nutarties 30 punkte pateiktą kaltės sampratą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės VšĮ „Artkomas“ kaltė yra įrodyta. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, kurie susideda iš turėtų atstovavimo ikiteisminiame ginče išlaidų.

39. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo vertinimu, priežastinis ryšys nustatytas, nes nuostolius ieškovė patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kai pastaroji be jokio teisinio pagrindo kreipėsi į sertifikavimo centrą dėl ieškovės veiklos apribojimo.

40. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančios civilinės atsakomybės taikymą, todėl pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė jos turėtą turtinę žalą (nuostolius), todėl tenkinti atsakovės VšĮ „Artkomas“ apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl ieškovės UAB „Kalstata“ apeliacinio skundo

41. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės turėtos išlaidos sudarė 2197,36 Eur. Dėl to ginčo byloje nėra, patirtas išlaidas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 7, 13–21). Tačiau teismas sprendė, kad ginčas kilo ir ieškinys buvo patenkintas ne dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo CPK tvarka, bet dėl žalos atlyginimo, todėl iš prašomos priteisti sumos išminusavo į 2197,36 Eur sumą įskaičiuotą 381,36 Eur PVM.

42. Su tokia teismo išvada ieškovė nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo teismo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. patirtas išlaidas su PVM, savo argumentus, be kita ko, grįsdama kasacinio teismo išaiškinimais, suformuotais civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018.

43. Paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) atlyginimo, kai juridinis asmuo turi teisę į PVM atskaitą, aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teismai, nustatydami atlygintinas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, privalo vadovautis CPK normomis ir neturi pareigos priteistiną sumą vertinti bylos šalims kaip mokesčių mokėtojams galimai kilsiančių mokestinių prievolių bei teisių aspektu ir pagal tai koreguoti priteistiną išlaidų atlyginimą. Tačiau teisėjų kolegija kartu nurodė, kad kasaciniame skunde nurodomoje kasacinio teismo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006) nebuvo sprendžiama dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, atsižvelgiant į galimą PVM atskaitą, todėl ji nelaikytina precedentine šiai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).

44. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo vadovautis prieš tai nurodyta kita kasacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006. Teisėjų kolegija minėtoje byloje konstatavo, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priešingu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks asmuo ir susigrąžintų PVM iš biudžeto ir gautų kaip draudimo išmoką iš draudiko, tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Taigi priklausomai nuo to, kas teiks paslaugas ir prekes (PVM mokėtojas ar ne), kas pirks prekes ir paslaugas (PVM mokėtojas ar ne), nuostolių dydis skirsis. Kadangi ieškovas yra PVM mokėtojas, tai jo nuostoliu, remontuojant automobilį, pripažintina remonto vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje yra ginčas ne dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o dėl nuostolių atlyginimo. Kadangi ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl teismas vadovaujasi ne ieškovės nurodyta kasacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, neatskaičius PVM, bet atsakovės nurodyta kasacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, kurioje buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl nuostolių atlyginimo, kurioje nurodyta, kad PVM mokėtojo patirtų nuostolių vertė yra nurodoma be PVM.

46. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Todėl tiek ieškovės UAB „Kalstata“, tiek atsakovė VšĮ „Artkomas“ apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 320 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Apeliacinės instancijos teismui atmetus šalių apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų surašymą neatlygintinos. Teismui nusprendus palikti skundžiamą teismo sprendimą, šalims atlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą.

49. Ieškovės UAB „Kalstata“ turėtos teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą yra 847 Eur. Ieškovė už atstovavimo išlaidas mokėjo 2019 m. vasario 28 d., užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 895,20 Eur, maksimalus tokios paslaugos dydis pagal teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) yra 1163.76 Eur. Taigi, ieškovės turėtos teisinės paslaugos neviršija minėtose Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 847 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

50. Atsakovės už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą turėtos teisinės pagalbos išlaidos yra 302,50 Eur. Paslauga suteikta tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir ieškovei, atsakovės turėtos teisinės paslaugos neviršija minėtose Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 302,50 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina suma mažintina 302,50 Eur ir galutiniu sprendimu priteistina 544,50 Eur (847 Eur – 302,50 Eur) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Kalstata“ (juridinio asmens kodas 302419306) iš atsakovės VšĮ „Artkomas“ (juridinio asmens kodas 300567434) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų teisinės pagalbos išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.