Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6726-1004/2018.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. K. atsakovei UAB „Hertekas“, tretiesiems asmenims UAB „Hertec-GMBH“ ir H. D. ieškiniu prašė pripažinti UAB „Hertekas“ nuolatinį valdymo organą direktorių neveikiančiu patalpoje (adresu: duomenys neskelbtini) ir įpareigoti jį išregistruoti buveinę iš minėto adreso. Nurodė, kad jos bute buveinę įregistruoti paprašė H. D., kuris buvo atvykęs į Lietuvą iš Vokietijos, norėdamas įkurti verslo įmonę, bet neturėjo kur jos įregistruoti. Teigė, jog nuo pat pirmos UAB „Hertekas“ registravimo dienos iki dabar jos bute joks nuolatinis valdymo organas nebuvo įkurtas ir neveikė, jokie asmenys ten nesėdėjo ir neužeidavo. Paskutinį kartą H. D. matė 2008 m., verslas Lietuvoje jam nepavyko, vėliau sužinojo, kad H. D. atlieka bausmę Vokietijoje įkalinimo įstaigoje. Siunčiamus pranešimus iš „Sodros“, VMI ir Atliekų tvarkymo įmonės grąžindavo atgal.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi ieškovės V. K. ieškinį atsisakė priimti. Išaiškino ieškovei, kad ji pirmiausia turi kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją valstybės įmonę Registrų centrą prašymu išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro juridinių asmenų buveinės. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo teisę, bet nesikreipė į Juridinių asmenų registro tvarkytoją valstybės įmonę Registrų centrą, todėl padarė išvadą, jog ieškovė nepasinaudojo išankstine ginčų sprendimo tvarka ir ieškinį atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį apeliantė V. K. prašo ją panaikinti ir priimti jos ieškinį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

3.1.Nežiūrint į tai, jog teismas išaiškino kur ji turi kreiptis dėl juridinio asmens išregistravimo, tačiau savo ieškinyje prašė ne išregistruoti juridinį asmenį, bet pripažinti UAB „Hertekas“ nuolatinį valdymo organą direktorių neveikiančiu patalpoje (adresu: duomenys neskelbtini) ir įpareigoti jį išregistruoti buveinę iš šio adreso.

3.2.Į VĮ Registrų centrą kreipėsi dar 2018-02-06 ir gavo 2018-02-12 atsakymą, kad patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens buveinė, savininkas gali kreiptis tada, kai juridiniam asmeniui yra įregistruotas juridinio asmens statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“, „bankrutuojantis“ arba „bankrutavęs“. Kadangi toks statusas UAB „Hertekas“ nėra įregistruotas, negalėjo kreiptis į Registrų centrą dėl UAB „Hertekas“ išregistravimo.

4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliantės V. K. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl pripažinimo nuolatinio valdymo organo neveikiančiu ir įpareigojimo išregistruoti buveinę. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Juridinių asmenų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1292 (toliau – Nuostatai), nurodė, kad pareiškėja pirmiausia turi kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją valstybės įmonę Registrų centras su prašymu išregistruoti iš Registro juridinių asmenų buveines. Pareiškėja pateikdama atskirąjį skundą, kartu pridėjo ir VĮ Registrų įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2018-02-12 raštą (8 b. l.), kuriame išaiškinta, kad remiantis nuostatų 195 punktu, į Registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti iš Registro juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinę turi teisę kreiptis patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas, kai juridiniam asmeniui įregistruotas juridinio asmens teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“, „bankrutuojantis“ arba „bankrutavęs“.

8. Pažymėtina, kad remiantis Juridinių asmenų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1292, juridinių asmens teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“, „bankrutuojantis“ arba „bankrutavęs“ įregistravimas (nuostatų 195 p.) ir visų kitų procedūrinių veiksmų, susijusių su juridiniais asmenimis atlikimas, yra vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatytos tvarkos, pradedant bankroto bylos iškėlimu bendrovei.

9. Kita vertus, tokiu teisiniu reguliavimu, koks numatytas aukščiau nurodytų Nuostatų 195 punkte, yra ribojamas patalpų savininko nuosavybės teisių gynimas. Savininkas, kurio patalpose įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė, nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo tose patalpose vykdo veiklą, ar įmanoma susisiekti su jo valdymo organais, ar juridinis asmuo apskritai vengia bet kokių kontaktų su patalpų savininku, neturėjo galimybių kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl tos buveinės išregistravimo kitais pagrindais nei nustatytieji Juridinių asmenų registro nuostatų 195 punkte, t. y. jei juridiniam asmeniui neįregistruotas šiame punkte nurodytas teisinis statusas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog nustatant konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat ir įtvirtintų Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo steigiant juridinius asmenis teisinį reguliavimą ir įtvirtinant viešojo intereso nulemtus tam tikrus registruojant juridinius asmenis privalomus nurodyti duomenis, turi būti paisoma reikalavimo užtikrinti konstitucinių vertybių pusiausvyrą: šių konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimas steigiant juridinius asmenis turi būti derinamas su kitomis konstitucinėmis vertybėmis, be kita ko, su pagal Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalis ginama nuosavybės teise, reiškiančia savininko teisę su savo turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti jį ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarimas „Dėl patalpų savininko teisės kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose įregistruotos juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinės išregistravimo“). Minėtu nutarimu pripažinta, kad nuostatų 195 punktas tiek, kiek pagal jį patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas turėjo teisę kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl tokios buveinės išregistravimo tik tuo atveju, kai juridiniam asmeniui buvo įregistruotas juridinio asmens teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, nutarime taip pat pažymėta, kad Juridinių asmenų registro nuostatų 195 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms turėti fiktyvias buveines tokiu atveju, kai juridiniam asmeniui nebuvo įregistruotas šiame punkte nurodytas teisinis statusas, o patalpų, kuriose įregistruota buveinė, savininkas nutraukė susitarimą dėl sutikimo suteikti patalpas jai registruoti, t. y. toks sutikimas baigė galioti.

11. Apeliacinio teismo vertinimu, tiek iš išdėstyto šioje nutartyje naujausio Konstitucinio teismo išaiškinimo, tiek iš ieškovės prašymo VĮ Registrų centrui, tiek iš ieškinio pirmosios instancijos teismui turinio spręstina, kad šioje situacijoje ieškovė siekia, kad iš jai nuosavybės teise priklausančio buto būtų išregistruotas juridinis asmuo, nes ieškovė nebepageidauja (nesutinka), kad juridinis asmuo jos adresu būtų registruotas. Visumoje, ieškovė siekia apginti savo nuosavybės teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, kas reikštų, jog tokiu atveju ginčai nagrinėjami per negatorinio ieškinio institutą (actio negatoria) (CK 4.98 str.). Reiškiant tokį ieškinį, privalu įrodyti du teisiškai reikšmingus faktus: jog ieškovė yra buto savininkė, o tai patvirtinama rašytiniais įrodymais (CPK 178 str.), ir kad atsakovo buveinės įregistravimas ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute neatitinka jos valios, todėl pažeidžia jos interesus (žr., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-429-464/2010; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-3899-465/2018).

12. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareiškė ne negatorinį ieškinį, o ieškinį dėl pripažinimo nuolatinio valdymo organo neveikiančiu ir įpareigojimo išregistruoti buveinę, nors iš esmės ieškovė, kaip fizinis asmuo neturintis nieko bendro su jos gyvenamosios vietos adresu registruotu juridiniu asmeniu, nėra tinkamas subjektas tokio pobūdžio ieškiniui pareikšti. Be to, minėta, kad procedūriniai veiksmai, susiję su juridiniais asmenimis yra vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatytos tvarkos. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas neturi teisės keisti ieškinio pagrindo arba dalyko, nes tą gali padaryti tik ieškovė (CPK 42 str.), taip pat teismas negali išeiti už ieškinio ribų.

13. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš esmės siekdama apginti savo nuosavybės teisę, netinkamai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, priėmė teisiškai pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Šiaulių apygardos teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Išaiškinti ieškovei, kad dėl juridinio asmens registruoto jos gyvenamosios vietos adresu išregistravimo, ji turi teisę kreiptis į teismą pateikdama negatorinį ieškinį.